Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimo, kuriuo K. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubausta 28 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos paskiriant galutinę subendrintą 868 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nubausta už tai, kad ji 2015 m. birželio 9 d. apie 11.32 val. Treinio-Verkių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama transporto priemonę „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, jos vairuojamas automobilis, riedėdamas atbuline eiga, atsitrenkė į gale stovintį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. K. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 219.1 p., Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 1 d. 2 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliantės nuomone, apylinkės teismas padarė materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, kadangi administracinę atsakomybę taikė pagal ATPK 130 str. 1 d. taikė nesant pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios ir objektyviojo požymio – žalos.

Apeliantės įsitikinimu, nei vienas liudytojas nenurodė svarbios aplinkybės, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko tik po 40 min., todėl nėra aišku ką tiek laiko veikė ir kur buvo V. P. automobilis.

Atkreipia teismo dėmesį, kad fotolentelėse užfiksuoti tik automobilio „Opel Vectra“ apgadinimai, o automobilio „Mitsubishi Outlander“ užfiksuoti tik 2015 m. liepos 9 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte ir nuotraukos nepridėtos. Pažymi, kad transporto priemonių techninės apžiūros aktai buvo sudaryti automobilius apžiūrint pavieniui, abu automobiliai nė karto nebuvo sugretinti, kad specialistai galėtų vietoje vizualiai palyginti abiejų transporto priemonių sugadinimus.

Apeliantės nuomone, skundžiamame nutarime apylinkės teismas iškraipė liudytojo A.Valkiūno parodymus, kadangi pastarasis liudytojas nieko nepatvirtino, jis aiškiai nurodė, jog įvykio neprisimena.

Daug abejonių nubaustajai kelia ir liudytojo M. K. parodymai, kadangi šio liudytojo parodymai nurodyti jo paaiškinime policijai bei duoti teisme skiriasi. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas prie liudytojo M. K. parodymų pridėjo išgalvotą frazę, kurios pastarasis liudytojas nebuvo nurodęs apie tai, kad M. K. matė kaip vienas iš antrajame automobilyje važiavusių vyrų nufotografavo pirmąjį automobilį. Nurodo, kad liudytojo M. K. parodymai yra abstraktūs, prieštaraujantys liudytojo V. P. parodymams, prasilenkiantys su tikrove. Šio liudytojo parodymai neįrodo, kad būtent K. K. vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“ ir sukėlė eismo įvykį.

Nurodo, kad liudytojas R. P. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad visiškai nieko iš to įvykio neprisimena, nei automobilių, nei jų valstybinių numerių, kas vairavo pirmąjį automobilį taip pat nurodyti negali, nurodė prisimenantis tik garsinį signalą vėliau trenksmą, jokių automobilio „Opel Vectra“ automobilio apgadinimų taip pat nurodyti negali.

Nubaustosios teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos prašymą ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausė nepilnametį liudytoją S. P., kuris yra V. P. sūnus. Be to, nurodo, kad šio liudytojų parodymus teismas taip pat iškraipė.

K. K. manymu, jos atpažindinimo pagal nuotraukas būdas pažeidė jos teises, kadangi nagrinėjama byla nėra baudžiamoji, tačiau atpažinimo veiksmai buvo atlikti vadovaujantis BPK 192 str. nuostatomis. Pažymi, jog pateiktos atpažinti trys moterys buvo visiškai į ją nepanašios, ji vienintelė tarp jų su akiniais ir pan.

Apeliantės įsitikinimu, apylinkės teismas neteisingai vertino įrodymus, liudytojų parodymus, nes kategoriškai identifikavo K. K. kaip „Mitsubishi Outlander“ vairuotoją. Liudytojas S. P. ją teismo posėdyje matė pirmą kartą, liudytojas M. K. nurodė, kad matė K. K. tik profiliu ir akinių rėmelius. Pažymi, jog teismo padarytos išvados neteisingos ir nepagrįstos.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nubaustoji, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodama automobilį „Mitsubishi Outlander“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, jos vairuojamas automobilis, riedėdamas atbuline eiga, atsitrenkė į gale stovintį automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. K. K. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos pažeidžiant KET reikalavimus:

2015 m. birželio 9 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad nukentėjusiojo automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (b.l.5-6).

Nukentėjusysis V. P. savo 2015 m. birželio 9 d. paaiškinime bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog 2015 m. birželio 9 d. į jo vairuojamą ir sankryžoje sustojusį automobilį „Opel Vectra“, netikėtai važiuodamas atbuline eiga trenkėsi automobilis „Mitsubishi Outlander“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad automobiliui pajudėjus atgal smūgio metu jis spaudė stabdį ir automobilio garsinį signalą. V. P. taip pat nurodė, kad po įvykio abu su sūnumi išlipo iš automobilio, kad galėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Automobilio „Mitsubishi Outlander“ K. K. išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo jo automobilį ir pasakiusi, kad automobiliui nieko neatsitiko iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Parodė, kad sūnus suspėjo nufotografavo jos automobilio numerį. Liudytojas pažymėjo, kad K. K. užkabino jo automobilį savo automobilio kabliu, todėl jo automobiliui buvo apgadintas priekinis automobilio bamperis, jame padarytos dvi skylės, sulankstytas valstybinis numeris. Kai vairuotoja pasišalino, jis nedelsiant paskambino policijos pareigūnams (b.l.7; 55-56);

Liudytojas M. K. savo 2015 m. birželio 9 d. paaiškinime bei bylos nagrinėjimo eisme metu nurodė, kad automobilį vairavo K. K., liudytojas ją atpažino. Liudytojas paaiškino, jog jis eismo įvykį matė 20 metrų atstumu iš balkono antrame aukšte. Nurodė, kad jis išgirdo automobilio garsinį signalą, kažką panašaus į trinktelėjimą ir pradėjo stebėti įvykį. Nurodė, jog iš atbuline eiga važiavusio automobilio išlipo moteris, iš antro automobilio išlipo du vyrai, kurie žiūrėjo, kas nutiko, vienas jų nufotografavo pirmąjį automobilį. Liudytojas nurodė, kad moteris kažką trumpai pasakiusi įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Nurodė, kad jis sulaukė policijos pareigūnų (b.l.8; 56-57);

Liudytojas R. P. savo paaiškinime bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad dirbdamas ofise išgirdo automobilio garso signalizaciją, paskui smūgio garsą, pro langą pamatė eismo įvykį.

Nurodė, kad kai pažiūrėjo pro langą, automobiliai buvo susilietę, pamatė, jog pirmasis automobilis pavažiavo į priekį, vėliau iš viso išvažiavo. Liudytojas nurodė, kad matė iš automobilio išlipusią moterį, nurodė, jog kitame automobilyje sėdėjo du vaikinukai. Paaiškino, kad kaltininkės numerį užsirašė, kadangi matė jį pro langą (b.l.10; 86-87);

Liudytojas S. P. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad su savo tėvu V. P. važiavo automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai sankryžoje prieš juos stovėjęs automobilis „Outlander“ staiga pavažiavo atgal ir atsitrenkė į juos ir vėl pavažiavo į priekį. Liudytojas nurodė, kad jo tėvas nespėjo įjungti atbulinio bėgio ir pasižiūrėti, ar nėra iš galo kitų automobilių, tačiau naudojo garsinį signalą. Nurodė, kad po įvykio tėvas norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau automobilį vairavusi moteris išvažiavo. Nurodė, jog prieš jai išvažiuojant jis spėjo nufotografuoti automobilį. Liudytojo teigimu, K. K. yra moteris vairavusi automobilį „Oultander“. Nurodė, kad jų automobiliui šalia numerio buvo padarytos dvi skylės (b.l.87-88);

Policijos registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2015 m. birželio 9 d. 11.32 val. gautas V. P. pranešimas, jog J. Treinio g., Verkių g., Vilniuje, pranešėjo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b.l.4);

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1- kuopos 3 – būrio patrulis E. J. 2015 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. birželio 9 d. jis dirbo kartu su patruliu A.Valkiūnu kai gavo iškvietimą į eismo įvykį Verkių g./J. Treinio g. Liudytojas nurodė, kad atvykus į vietą į juos kreipėsi „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P., kuris paaiškino, jog sankryžoje sustojo paskui automobilį „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo važiuoti atbulas ir atsitrenkė į jo automobilį. Po smūgio iš automobilio „Mitsubishi Outlander“ išlipo apie 35 metų amžiaus moteris, apžiūrėjusi automobilius pasakė, kad nieko nepadarė, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Policijos pareigūnas nurodė, kad įvykį pro balkoną matė M. K., taip pat įvykį matė dar vienas liudytojas, kuris neprisistatė ir policijos nesulaukė. (b.l.3);

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros 2015 m. birželio 25 d. akte Nr. AVZ-1868-611 nurodyta, kad automobiliui „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įlenktas ir nubrozdintas priekinis valstybinis numerio ženklas, nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje (b.l.19).

Byloje esančios fotolentelės patvirtina ankščiau aptartų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, jose akivaizdžiai matomi nukentėjusiojo automobilio apgadinimai, t.y. automobilio „Opel Vectra“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) įlenkimas bei priekiniame bamperyje esančios dvi skylės Taip pat matyti automobilio „Mitsubishi Outlander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galiniam bamperiui padaryti nubrozdinimai (b.l.20-21).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. birželio 25 d. asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. P. pagal jam pateiktas nuotraukas atpažino eismo įvykyje dalyvavusią K. K. (b.l.17-18).

Byloje esančių įrodymų visuma, t.y. automobiliams padaryti apgadinimai, nukentėjusiojo V. P., liudytojų S. P., M. K., R. P. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas, tarnybinis policijos pareigūno E. J. pranešimas leidžia konstatuoti, jog K. K. dalyvavo eismo įvykyje ir suprato, kad kliudė kitą automobilį, pagal nukentėjusiojo V. P. bei liudytojo M. K. parodymus K. K. buvo išlipusi iš savo automobilio, todėl laikytina, kad ji automobilių kontaktą pajuto, tačiau apžiūrėjusi nukentėjusiojo transporto priemonę pati savarankiškai nusprendė, jog nieko šiam automobiliui neatsitiko ir nesilaikydama KET reikalavimų iš įvykio vietos pasišalino. Akivaizdu, kad K. K. iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Ankščiau aptartų liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde išdėstytą nubaustosios argumentą, kad nukentėjusiojo automobilis galėjo būti apgadintas ne 2015 m. birželio 9 d., t.y. ne įvykio dieną. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo automobilis būtų apgadintas kito eismo įvykio metu. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo apklausti liudytojai M. K. ir

R. P. betarpiškai matę įvykį, pastarieji liudytojai nurodė, kad jie išgirdo automobilių susidūrimo garsą. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina nustatyti automobilių apgadinimai.

Nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis ar kiti apklausti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti K. K., priešingai nei teigia nubaustoji, jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo nukentėjusiojo parodymus, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Nereikšmingi liudytojų parodymų nesutapimai dėl pirma išgirsto automobilio garsinio signalo ar automobilių susidūrimo garso ir pan., jokios teisinės reikšmės nubaustosios veiksmų kvalifikavimui neturi.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas be pagrindo rėmėsi klaidingais liudytojo bei nukentėjusiojo paaiškinimais, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šių asmenų žodžius, atmestina kaip nepagrįsta. Patikrinus byloje esančią medžiagą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada ir atmetama nubaustosios versija, kad ji eismo įvykyje nedalyvavo. Nors nubaustoji teigia, kad automobilis „Opel Vectra“ buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas tik praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo tariamo eismo įvykio, tačiau pastarasis argumentas nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nutarimą. Kaip jau paminėta ankščiau šioje nutartyje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo automobilis būtų apgadintas kito eismo įvykio metu.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atpažindinimo pagal nuotraukas būdas pažeidė K. K. teises, kadangi administracinėje teisės pažeidimo byloje buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 192 str., pažymėtina, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatomis administracinių teisės pažeidimų kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Vadovaujantis BPK 192 str. 5 d., kuriame nustatyta, jog jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal nuotrauką <....> Kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Todėl, nėra pagrindo pripažinti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų netinkamais įrodymais byloje ar laikyti tokį procesinį veiksmą nubaustosios teisių pažeidimu. Tai, kad V. P. atpažino K. K. pagal nuotrauką, taip pat nesuteikia pagrindo abejoti šio procesinio veiksmo patikimumu, tuo labiau, kad atpažinimą nukentėjusysis patvirtino ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu.

Nors nubaustoji teigia, kad jai nebuvo prasmės bėgti iš eismo įvykio vietos, kadangi automobilis „Mitsubishi Outlander“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas tiek civiliniu, tiek kasko draudimu, tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis ji iš eismo įvykio vietos pasišalino. Autoįvykis įvyko, kai nubaustoji pažeisdama kelių eismo taisykles atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu nubaustoji būtų vykdžiusi kelių eismo taisyklių reikalavimus ir iš įvykio vietos nepasišalinusi, tai yra arba būtų užpildžiusi eismo įvykio deklaraciją arba išsiaiškinusi įvykio aplinkybes atvykus policijos pareigūnams, iš esmės būtų pašalinti visi jos skunde keliami klausimai dėl įvykio aplinkybių, dėl automobilių sužalojimų laiko ir pobūdžio, dėl įvykio dalyvių veiksmų, jos kaltę patvirtinančių įrodymų ir kt., tačiau nubaustajai akivaizdžiai ignoruojant galimybes išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir savavališkai priėmus sprendimą pasišalinti iš įvykio vietos, skunde keliami reikalavimai tinkamai ištirti įvykio aplinkybes kritikuojant duomenis, kuriais teismas rėmėsi nustatydamas nubaustosios kaltę padarius jai inkriminuotus pažeidimus, pačiai nubaustajai apsunkinus tokį tyrimą, gali būti vertinami ir ne tik kaip nubaustosios siekimas išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes.

Įvertinus skundo argumentus bei atsižvelgiant į byloje surinktą bei teismo ištirtą medžiagą laikytina, kad byloje yra surinkta pakankamai neginčytinų duomenų, kad nubaustoji padarė jai inkriminuotus pažeidimus, ir skunde išdėstytos aplinkybės šių teismo išvadų nepaneigia. Nubaustosios veiksmai kvalifikuoti teisingai, juos patvirtina byloje surinkti duomenys, keisti veiksmų kvalifikaciją ar laikyti, kad K. K. nepadarė jai inkriminuotų pažeidimų, pagrindo nėra. Taikant ATPK 30¹ str. nubaustajai už jos padarytus pažeidimus paskirta žemesnė nei

sankcijoje numatyta nuobauda, todėl ją dar labiau mažinti pagrindo nėra, laikytina, jog nuobauda individualizuota tinkamai.

Apylinkės teismo išvadų nepaneigia nubaustosios K. K. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.