- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- eI2-17107-422/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01077-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. M. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 25SD15292 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Sprendimu nepagrįstai netenkintas jo prašymas atšaukti Šengeno informacinės sistemoje (toliau – ir SIS) esantį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamento (ES) 2018/1861) nuostatas.
Paaiškino, kad Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas neva yra įtrauktas į SIS dėl perspėjimo dėl grąžinimo pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (toliau – ir Reglamentas (ES) 2018/1860) nuostatas.
Nurodė, kad jis Migracijos departamentui per MIGRIS sistemą pateikė prašymą išbraukti jo duomenis iš SIS, kadangi šis įrašas atima pareiškėjui teisę Portugalijoje gauti leidimą laikinai gyventi ar vizą.
Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas priimtas nepagrįstai, todėl privalo būti panaikintas, o pareiškėjo duomenys pašalinti iš SIS. Mano, kad jam taikytini draudimai yra neproporcingi.
Pažymėjo, kad Sprendimas surašytas ydingai, nenurodant pareiškėjui galinčių kilti pasekmių ir taikytinų apribojimų. Pareiškėjas negali gauti leidimo laikinai gyventi kitoje šalyje tol, kol galioja SIS esantis draudimas. Šiuo metu pareiškėjas negali išvykti iš Portugalijos, nes intensyviai dirba.
Pažymėjo, jog Kriterijų vertinimo tvarkos 50.2 punkte nustatyta, kad gali būti priimamas sprendimas sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo). Kriterijų vertinimo tvarkos 50.3.2 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas gali priimti sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš Sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti i Lietuvos Respubliką.
Tvirtina, jog nesant jokio pagrindo atsakovas privalo išbraukti pareiškėjo duomenis iš šio sąrašo. Šiuo atveju pareiškėjo duomenys vis dar yra įrašyti į SIS kaip neišvykusio iš Lietuvos Respublikos, tai suvaržo pareiškėjo teisę gauti leidimą laikinai gyventi Portugalijoje.
Pažymėjo, jog pareiškėjas nėra padaręs jokio pažeidimo, nesislėpė nuo pareigūnų. Atsakovas piktnaudžiauja jam suteikta diskrecijos teise neįleisti jo į Lietuvos Respubliką ar kitą Europos Sąjungos šalį, nenurodydamas tikslaus savo sprendimo pagrindo.
Pažymėjo, kad pareiškėjas aktyviai bendradarbiauja su Migracijos departamentu ir atsako į visus jo klausimus, skambučius.
Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir yra per griežtas. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir / ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Sprendimas nėra susijęs su pavojumi Lietuvos Respublikai, kad reikėtų asmeniui uždrausti atvykti ir gyventi Šengeno zonoje, jeigu pareiškėjui net nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjui nėra panaikintas SIS draudimas nuo 2024-12-18 dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas prašo panaikinti, teikdamas šį skundą.
Pareiškėjas akcentuoja, jog atsakovo priimtas draudimas dėl įtraukimo į SIS yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, neproporcingas, prieštaraujantis tiek teismų praktikai, tiek Įstatymo normoms, skunde cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir eI2-16583-816/2024.
Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka.
Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjui Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2026 m. sausio 31 d., kuris paskelbtas negaliojančiu 2024 m. gruodžio 10 d. Nuo 2024 m. gruodžio 10 d. (9 dienas) pareiškėjas neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje.
Tvirtino, kad kontroliuojant pareiškėjo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei siekiant nustatyti užsieniečio buvimo vietą jis buvo kviečiamas 2024 m. gruodžio 16 d. atvykti į Migracijos departamento Kauno skyrių arba, jeigu yra išvykęs iš Šengeno erdvės, pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu yra Portugalijoje, t. y. nepaliko Šengeno valstybių narių teritorijos. Teisėtą buvimą Portugalijoje patvirtinančių dokumentų nepateikė.
Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 24S297657 įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. 2025 m. sausio 1 d. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris jo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliacinio skundo neteikė.
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo Nr. 2507-DA-0105, kurį Migracijos departamentas priėmė 2025 m. liepos 30 d. ir į jį atsakė 2025 m. rugpjūčio 1 d. ginčijamu raštu. Su minėtu prašymu pareiškėjas nepateikė teisėtą buvimą Portugalijoje patvirtinančio dokumento.
Akcentavo, jog dėl pareiškėjo į SIS įtrauktas perspėjimas dėl grąžinimo yra dėl aplinkybės, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas Nr. 24S297657 įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. sausio 1 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – (duomenys neskelbtini). Priėmus šį sprendimą, pagal Reglamento (ES) 2018/1860 3 straipsnį, perspėjimo dėl grąžinimo įtraukimas į SIS yra privalomas. Turint duomenis, kad sprendimas įvykdytas, perspėjimas būtų panaikinamas. Su prašymu pateiktoje paso kopijoje matyti, jog nėra paso spaudo, jog pareiškėjas būtų išvykęs, taip pat nėra gauta valstybių narių informacija pagal Reglamento (ES) 2018/1860 6 straipsnį, kad Pareiškėjas būtų išvykęs.
Atkreipė dėmesį, jog SIS perspėjimo panaikinamas iš esmės reikštų sprendimo Nr. 24S297657 panaikinimą. Panaikinus perspėjimą, valstybės narės, atlikdamos procedūras dėl leidimų gyventi ar vizų išdavimo, nematytų, kad pareiškėjas yra neįvykdęs sprendimo Nr. 24S297657, kuriuo jis įpareigotas grįžti į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui neįvykdžius sprendimo ir toliau naudojantis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi (kuris yra negaliojantis, negrąžintas Migracijos departamentui ir dėl kurio yra įtrauktas SIS perspėjimas) reikštų, kad jis galėtų teikti prašymą išduoti leidimą gyventi, taip apeidamas valstybių narių ir Europos Sąjungos įstatymus.
Nurodė, jog pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pažymėjo, jog toks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas. Atkreipė dėmesį, kad perspėjimas SIS dėl draudimo atvykti ir perspėjimas SIS dėl grąžinimo yra du skirtingi perspėjimai (skiriasi jų pasekmės, teisinis pagrindas ir kt.).
Pabrėžė, jog ginčijamas sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o dėl to, kad, panaikinus leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neišvyko iš Šengeno valstybių narių teritorijos ir teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 25SD15292, kuriuo nuspręsta atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 25 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S269623 buvo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2025 m. vasario 19 d. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-5841-1102/2025, išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl minėto Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, panaikinimo. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. 2025 m. balandžio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1670-821/2025, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas ir Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S297657 nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. 2025 m. sausio 1 d. Valstybė, į kurią Pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti – (duomenys neskelbtini). Sprendimo priėmimo pagrindai – asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje; UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 127 straipsnio 1, 3 ir 6 dalys.
2025 m. kovo 17 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-7128-561/2025, pareiškėjo skundas dėl minėto Migracijos departamento sprendimo grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. balandžio 1 d.
2025 m. liepos 30 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl SIS esančio perspėjimo atšaukimo. Prašymas formuluojamas, prašant panaikinti draudimą atvykti (teismo pastaba: skunde taip pat nurodoma, kad SIS įregistruotas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) atšaukimo.
Išnagrinėjęs minėtą prašymą, Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nurodė, kad prašymas nėra tenkinamas, nes į SIS nėra įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas. Informavo, kad SIS perspėjimas yra įvestas 2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S297657 pagrindu pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas.
Susipažinus su Migracijos Departamento pateiktais SIS duomenimis, nustatyta, kad į sistemą dėl pareiškėjo įrašyta: trečiosios šalies pilietis, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl grąžinimo, pagrindas – Reglamento (ES) 2018/1860 3 straipsnis.
Atsižvelgiant į nurodytą, akivaizdu, jog dėl pareiškėjo SIS įvestas perspėjimas nėra susijęs su draudimu atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas. Minėtas perspėjimas yra įvestas vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatomis.
Reglamento (ES) 2018/1860 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės narės įveda į SIS perspėjimus dėl trečiųjų šalių piliečių, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas grąžinti, siekiant patikrinti, ar įvykdyta pareiga grįžti, ir padėti užtikrinti sprendimų grąžinti vykdymą. Perspėjimas dėl grąžinimo į SIS įvedamas nedelsiant, kai priimamas sprendimas grąžinti.
Vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1860 14 straipsnio 1 dalimi, perspėjimai dėl grąžinimo ištrinami, kai kompetentinga institucija panaikina arba anuliuoja sprendimą, kurio pagrindu buvo įvestas perspėjimas. Perspėjimai dėl grąžinimo taip pat ištrinami, kai atitinkamos trečiosios šalies pilietis gali įrodyti, kad išvyko iš valstybių narių teritorijos laikydamasis atitinkamo sprendimo grąžinti.
Kaip minėta, 2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S297657, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, pareiškėjo buvo apskųstas Regionų administraciniam teismui, tačiau skundas atmestas, minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs. Taigi, pirmoji Reglamento (ES) 2018/1860 14 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga perspėjimo iš SIS ištrynimui (dėl sprendimo panaikinimo (anuliavimo)) nagrinėjamu atveju neįvykdyta ir tuo pagrindu perspėjimas negali būti ištrintas (panaikintas).
Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo ir kartu pateiktų priedų, Migracijos departamentas prašė pareiškėjo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų sprendimo Nr. 24S297657 dėl grąžinimo į užsienio valstybę įvykdymą, tačiau tokie duomenys atsakovui nebuvo pateikti. Tokio pobūdžio duomenys nepateikti ir teismui.
Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo turinio spręstina, kad jis tokių duomenų pateikti ir negali, nes minėto sprendimo neįvykdė ir į (duomenys neskelbtini) negrįžo. Iš Pareiškėjo paso kopijos matyti, kad nėra spaudo, kuris patvirtintų išvykimą, taip pat iš kitų valstybių narių nėra gauta informacijos pagal Reglamento (ES) 2018/1860 6 straipsnį, kurios pagrindu būtų galima spręsti apie pareiškėjo išvykimą.
Atvirkščiai, kaip nurodo pats pareiškėjas, šiuo metu jis gyvena kitoje valstybėje narėje – Portugalijoje ir neketina išvykti, ten yra sudaręs darbo sutartį. Jokių dokumentų, kurie patvirtintų teisėtą buvimą minėtoje valstybėje narėje, pareiškėjas nepateikė.
Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat neįgyvendino Reglamento (ES) 2018/1860 14 straipsnio 1 dalyje numatytos antrosios sąlygos duomenų iš SIS ištrynimui (t. y. pareiškėjas negali įrodyti, kad išvyko iš valstybių narių teritorijos).
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje darytina išvada, jog atsakovas neturėjo pareigos tenkinti pareiškėjo prašymą dėl duomenų iš SIS pašalinimo, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįvykdė (ir iki šiol nevykdo) jam nustatytos pareigos savanoriškai išvykti. Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjui įvykdžius Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S297657, perspėjimas būtų panaikintas. Tačiau tai priklauso nuo paties pareiškėjo veiksmų.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (pvz., byloje C 606/10) pasisakė, kad Šengeno susitarimu nustatyta sistema grindžiama išorės sienų kontrolės suderintų taisyklių paisymu ir, kaip yra nagrinėjamu atveju, griežtu trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių, kurios yra minėto susitarimo šalys, teritoriją sąlygų, nustatytų Reglamentu Nr. 562/2006, laikymusi. Kiekviena valstybė narė, kurios teritorija priklauso Šengeno erdvei, turi būti tikra dėl bet kurios kitos šiai erdvei priklausančios valstybės vykdomos kontrolės veiksmingumo ir griežtumo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui.
Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės yra grindžiami teisės normomis dėl Migracijos departamento sprendimų dėl uždraudimo atvykti panaikinimo ir su tuo susijusių pasekmių. Nagrinėjamu gi atveju Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę), kurio pagrindu į SIS įvestas kitokio pobūdžio perspėjimas pagal Reglamento (ES) 2018/1860 3 straipsnio nuostatas, todėl skunde nurodytos teisės normos ir minima LVAT praktika (teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. eI2-3696-931/2025 ir eI2-16583-816/2024) ginčui nėra aktualūs.
LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (pvz. LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; LVAT 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; kt.).
Teismo vertinimu, ginčijamas skundžiamas Sprendimas atitinka nuodytus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Darytina išvada, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvacijos ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.