Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas), kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Skundą grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

1.2. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, nes, pasak pareiškėjo, nustatė, kad pareiškėją ketinusi įdarbinti bendrovė darbo sutartį su pareiškėju nutraukė ir nemokėjo reikiamo atlyginimo, kurį įsipareigojo mokėti pagal pateiktą tarpininkavimo raštą ir pasirašytą darbo sutartį. Pareiškėjas, neturėdamas teisinių žinių nesuprato situacijos, kad jis gali būti neįdarbintas.

1.3. Ketinusi įdarbinti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) pateikė pasirašytą darbo sutartį, tačiau jos neįregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) sistemoje. Todėl negalima teigti, jog pareiškėjas pateikė informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Būtent įsipareigojęs darbdavys neatliko reikiamų ir privalomų veiksmų, tam kad pareiškėjas būtų tinkamai įdarbintas.

1.4. Pareiškėjas nespėjo pakeisti darbdavio (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis planuoja susirasti kitą darbdavį ir pateikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tik dar nespėjo šių veiksmų atlikti.

1.5. Pareiškėjas mano, kad Sprendimas per griežtas, nes jis negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, jog jis gali kelti grėsmę (duomenys neskelbtini), priešingai, jis bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją. Pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo buvimą (duomenys neskelbtini) nėra padaręs.

1.6. Tik dėl bendrovės, kuri tarpininkavo dėl įdarbinimo, kaltės buvo priimtas Sprendimas. Kaip ir minėta, (duomenys neskelbtini) jam nežinant nutraukė sudarytą darbo sutartį, mokėjo per mažą darbo užmokestį nei nurodyta tarpininkavimo rašte, o jis (pareiškėjas) nespėjo susirasti naujo darbdavio ir jo pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi nesuprato įstatymo normų. Apie netinkamą bendrovės įsipareigojimų vykdymą pareiškėjas sužinojo tik gavęs Sprendimą. Jis negavo mokėjimų iš bendrovės, o paskui paaiškėjo, kad darbo sutartis nebuvo įregistruota.

1.7. Pareiškėjas, prieš vykdamas į (duomenys neskelbtini), tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reglamentavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad (duomenys neskelbtini) valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.

1.8. Pareiškėjas dėl kalbos barjero nesuprato, kaip veikia įstatymai, kokias teises ir pareigas jis turi, ir kokius veiksmus atliko ar neatliko bendrovė.

1.9. Atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Sprendimo pažeidimai gali būti ištaisyti teisme.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti 2024 m. sausio 31 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

2.2. Duomenų apie su pareiškėju pasirašytą darbo sutartį nėra. Tarpininkavęs darbdavys (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo, kad užsienietis neatvyko dirbti.

2.3. Apie (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Migracijos departamentas informacijos neturėjo. Pareiškėjas darbo sutarties nepasirašė, todėl ši sutartis gali būti vertinama tik kaip preliminari. Nors sutarties 14 punkte yra nurodoma, kad pareiškėjas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat šiame punkte yra ir papildoma sąlyga – „darbuotojui turint galiojančią nacionalinę vizą ar leidimą gyventi (duomenys neskelbtini)“.

2.4. Vertinant darbdavio (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją ir tai, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui įteiktas tik 2024 m. vasario 26 d., o Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini) tik (duomenys neskelbtini), manytina, kad sutartis neturi juridinės galios, nes pats pareiškėjas šios sutarties nepasirašė ir nesilaikė sutartyje nurodytų sąlygų. Tokia sutartis gali būti įrodymu, kad (duomenys neskelbtini) ketino pareiškėjui suteikti darbą, tačiau nepatvirtina pareiškėjo ketinimų dirbti (duomenys neskelbtini).

2.5. Iki 2025 m. sausio 2 d. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nėra gavęs.

2.6. UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi pagrindai imperatyvūs, ir nustačius bent vieną iš jų, Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės spręsti dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo kitaip, nei imperatyviai nurodoma UTPĮ. Nustačius UTPĮ 50 straipsnyje įtvirtintas faktines aplinkybes, leidimas laikinai gyventi panaikinamas. Todėl nustačius, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

2.7. Vertinamos tik tos aplinkybės ir tokia apimtimi, kiek tai gali įtakoti sprendimo priėmimą. Migracijos departamentas neturi pareigos vertinti kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, kadangi ginčijamo sprendimo priėmimui būtinos ir pakankamos aplinkybės buvo konstatuotos.

2.8. Pareiškėjo skundo argumentai yra prieštaringi (mokėjo per mažą darbo užmokestį, negavo mokėjimų iš bendrovės, ketina susirasti/susirado kitą darbdavį), todėl turėtų būti atmesti. Skundo prieštaringumas suteikia pagrindo abejoti, tuo, ar pareiškėjas turėjo ketinimą dirbti (duomenys neskelbtini), ar siekė būti (duomenys neskelbtini) turėdamas kitų tikslų. Galimai pareiškėjas, gavęs leidimą gyventi, ir neketino dirbti tarpininkavimo raštą pateikusioje įmonėje. Pareiškėjas nepasirašė darbo sutarties su trečiuoju asmeniu, todėl reiškėjo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

2.9. Skunde cituojama su Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečio statusu susijusi teismų praktika nėra susijusi su pareiškėju, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

2.10. Sprendimo motyvai yra aiškūs, pakankami, adekvatūs. Nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, aktualus ginčijamo sprendimo priėmimui, konstatuotos aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis. Manytina, kad ginčijamas sprendimas atitinka UTPĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjo atžvilgiu neigiamas Sprendimas buvo priimtas dėl neva neatliktų trečiojo asmens įsipareigojimų. Atsiliepime dėstė tokius argumentus ir aplinkybes:

3.1. (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 12 d. pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi M. M. K. išdavimo. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

3.2. Trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys atvykti į ES, turi atitinkamoms institucijoms pateikti dokumentus, suteikiančius teisę įvažiuoti į ES. Vairuotojų paieška ir jų atvykimu rūpinęsis tarpininkas (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. el. laišku paprašė atsiųsti nurodytų (duomenys neskelbtini) piliečių, įskaitant ir M. M. K., darbo sutartis.

3.3. Migris sistemoje matoma, jog 2024 m. vasario 26 d. M. M. K. dokumentą (LLG) atsiėmė (duomenys neskelbtini).

3.4. Vadovaujantis darbo įstatymais, darbo sutartis su trečiųjų šalių piliečiais įsigalioja tik darbuotojui turint visus privalomus dokumentus vykdyti darbo funkcijas pagal pareigą, darbuotojui atvykus bei pasirašius darbo sutartį ir įprasta tvarka pranešus apie darbo santykių pradžią Sodra sistemoje. Šiuo konkrečiu atveju, darbo sutartis neįsigaliojo ir negalėjo įsigalioti, nes pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi išdavimo taip ir neatvyko į (duomenys neskelbtini).

3.5. Darbo sutartis buvo pasirašyta tik darbdavio. Sutarties projektas buvo pateiktas M. M. K., kad (duomenys neskelbtini) galėtų atvykti į (duomenys neskelbtini) ir tik įvykdžius visas privalomas darbo įstatymuose numatytas procedūras pradėti dirbti (duomenys neskelbtini).

3.6. (duomenys neskelbtini) nesulaukusi darbuotojo, teisės aktų nustatyta tvarka 2024 m. balandžio 11 d. pateikė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui apie darbuotojo neatvykimą.

3.7. Darbdavys neturi teisinio pagrindo įdarbinti darbuotojo / deklaruoti darbo santykių pradžios vien todėl, kad darbuotojas gavo leidimą laikinai gyventi. Darbo sutarties įsigaliojimą sąlygoja aiškūs darbuotojo ir darbdavio veiksmai: darbuotojas, ketinantis dirbti privalo atvykti pas darbdavį, pateikti darbo sutarties sudarymui ir įsigaliojimui būtinus dokumentus, pasirašyti darbo sutartį, susipažinti su privalomais lokaliais teisės aktais prieš darbo pradžią, o darbdavys deklaruoti darbo pradžią Sodra sistemoje.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini). Norėtų čia gyventi ir dirbti. Ketinusi įdarbinti bendrovė su juo pasielgė netinkamai. Atvykus į (duomenys neskelbtini), jis ir kiti asmenys nuvyko į būsimo darbdavio parūpintą gyvenimo vietą, apie 30 km nuo oro uosto, vyko taksi. Ten pareiškėjas praleido 4 dienas, vyko darbuotojų mokymai, kasdien jam buvo mokama po 10 Eur. Tačiau vadybininkas buvo nesąžiningas, pradėjo reikalauti sumokėti 5000 Eur, jei pareiškėjas nori toliau tęsti mokymus. Pareiškėjas tokių pinigų neturėjo, nes ir taip už tarpininkavimą atvykstant į (duomenys neskelbtini) jau buvo išleidęs 12 000 Eur. Vadybininkas neleido tęsti mokymų, pradėjo grasinti, kad iškvies policiją, tuomet pareiškėjas ir kiti asmenys, nesutikę mokėti, pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Bandė gauti darbdavio ar jo kitų atstovų kontaktus, tačiau tokių duomenų negavo.

5. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Akcentavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodytos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas nesusisiekė su būsimu darbdaviu, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas tik atvykęs į (duomenys neskelbtini), dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens organizuotuose darbuotojų mokymuose. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti turėdamas nacionalinę D vizą ar leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo pusės nebuvo jokio delsimo – tik gavęs leidimą laikinai gyventi netrukus atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dalyvauti mokymuose. Netiesa, kad pareiškėjas buvo nepasiekiamas. Žadėjusios įdarbinti bendrovės atstovai pareiškėjui nurodė, kad jiems tokios profesijos darbuotojo nereikia.

6. Posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad Migracijos departamentui teisės aktais nesuteikta teisė ir nenustatyta pareiga vertinti, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta ar buvo nutraukta darbo sutartis.

7. Trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu prašė bylą nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Kiti proceso dalyviai neprieštaravo bylos nagrinėjimui trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamentas priėmė skundžiamą 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini).

9.1. Pareiškėjas M. M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), kopija).

9.2. Pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS 2023 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašyme nurodė, kad ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini).

9.3. (duomenys neskelbtini) per MIGRIS sistemą pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodoma, jog kvietėjas yra (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adr. (duomenys neskelbtini), kviečiamas asmuo – pareiškėjas M. M. K.. Atvykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas – pareiškėjo ketinimas dirbti pagal darbo sutartį, profesija – (duomenys neskelbtini) – yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta (duomenys neskelbtini), sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas.

9.4. Pareiškėjui išduotas Lietuvos Respublikos 2024 m. sausio 31 d. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

9.5. (duomenys neskelbtini) MIGRIS sistemoje pateikė 2024 m. balandžio 16 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neatvyko dirbti. Pranešimo skiltyje „Darbdavio pateikiamas situacijos paaiškinimas“ nurodyta: „Sprendimas priimtas 2024 m. sausio 28 d., neatvyko, nekontaktuoja“.

9.6. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašo matyti, kad M. M. K. (duomenys neskelbtini) sieną (duomenys neskelbtini) kirto (duomenys neskelbtini).

9.7. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti (duomenys neskelbtini)). Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis, įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose (duomenys neskelbtini) užsienietis šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat nurodyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

9.8. Pareiškėjas teismui pateikė (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą lietuvių ir anglų kalbomis tarp trečiojo asmens ir pareiškėjo. Sutartis pasirašyta iš darbdavio pusės, patvirtinta bendrovės antspaudu. Sutartyje nurodyta, kad nustatomas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (5.1 punktas). Nurodyta, kad sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini), turėdamas galiojančią nacionalinę D vizą ar leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) (6.11, 14 punktai).

10. Vertintina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aukščiau nurodytų bylos faktinių aplinkybių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, todėl jos laikytinos nustatytomis. Papildomai teismas pažymi, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datos) (duomenys neskelbtini) nedirbo pagal darbo sutartį, nesivertė registruota individualia veikla pagal pažymą ar su verslo liudijimu.

11. Ginčo teisinius santykius reguliuoja UTPĮ. Šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

12. Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

13. UTPĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; tačiau kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbo santykius Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos; jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (UTPĮ 44 straipsnio 3–6 dalys).

14. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

15. Aptartos teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų nuostatų numatytais pagrindais. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju, Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

16. Pasisakant dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jo turima (duomenys neskelbtini) pasirašyta ir spaudu patvirtinta darbo sutartis liudija tai, kad pareiškėjas ketino dirbti, manė, kad yra įdarbintas, tačiau nežinojo, jog duomenys nėra pateikti Sodrai, pastebėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai liudija priešingai, o būtent tai, kad pareiškėjas po atvykimo į (duomenys neskelbtini) tik pirmas 4 dienas buvo galimai darbdavio žinioje, kuris galimai organizavo mokymus, o paskui dėl įvykusių nesusipratimų pasišalino ir daugiau su (duomenys neskelbtini) atstovais nekontaktavo. Taigi, pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) vidurio iki skundžiamo Sprendimo priėmimo neabejotinai žinojo, kad nevyksta į darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini), neatlieka joje jokių darbinių funkcijų. Tokioje situacijoje pareiškėjas negalėjo turėti lūkesčio ir pagrindo tikėtis, kad darbo sutartis, net jei ji ir būtų buvusi kokiu nors būdu sudaryta ir registruota, tebėra galiojanti ir sukurianti jo atžvilgiu teises ir pareigas.

17. Sutiktina su atsakovo ir trečiojo asmens pozicija, kad vien tik (duomenys neskelbtini) pasirašyta darbo sutartis nepatvirtina darbo sutarties sudarymo fakto, kadangi darbo sutarties šalys yra tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Pareiškėjas darbo sutarties nepasirašė, todėl negalėjo tikėtis realaus sandorio sudarymo pasekmių. Tai, kad pareiškėjo pateikta darbo sutartis iš esmės buvo preliminari patvirtina ir tai, jog joje nurodyta įsigaliojimo ir darbo pradžios data – (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sieną kirto tik (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog darbo sutartis, ją realiai įforminant, turėjo būti modifikuojama, tikslinant darbo pradžios datą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie abiejų šalių parašais pasirašytą realią, patikslintą darbo sutartį.

18. Šiame kontekste teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo objektu nėra pareiškėjo neįdarbinimo priežasčių ir susijusių aplinkybių aiškinimasis. Todėl teismas nevertina pareiškėjo posėdžio metu nurodytų teiginių apie galimai trečiojo asmens atstovo galimai nesąžiningus veiksmus, reikalaujant pinigų iš pareiškėjo. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja ir Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kokių priežasčių atsakovas nebuvo įdarbintas. Migracijos departamentui nėra nustatyta ir besąlyginė pareiga kreiptis į užsieniečius dėl papildomų paaiškinimų gavimo. Vien faktas, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

19. Laikytina, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad Bendrovė su juo darbo sutartį sudarė, tačiau jos neįregistravo, nevykdė savo įsipareigojimų, yra paneigti aukščiau teismo nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu. Kaip jau šiame sprendime nurodyta, Sodros duomenys liudija, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas. (duomenys neskelbtini) per MIGRIS sistemą 2024 m. balandžio 16 d. teikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neatvyko dirbti. Taigi, skundžiamame Sprendime nurodyti atsakovo motyvai (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Sprendimas), o būtent tai, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose (duomenys neskelbtini) įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba, yra nurodyti tinkamai ir pagrįstai.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023; kt.). Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti/ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024; kt.).

21. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis jau susirado ar siekia susirasti kitą darbdavį, tačiau dar nespėjo pateikti dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pažymėtina, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

22. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (su vėlesniais pakeitimais; ginčo santykiams taikytina redakcija, galiojusi nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d.; toliau – Aprašas) 129² punkte nustatyta, jog jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte ar 44¹ straipsnyje nurodytais pagrindais arba jeigu Migracijos departamentas priėmė UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje arba Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos ar nuo sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimo dienos (jeigu užsienietis nutraukia darbo sutartį su buvusiu darbdaviu) Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai. Atitinkamai Aprašo 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

23. Aptartame teisinio reguliavimo kontekste pastebėtina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), privalėjo jame nurodytu laikotarpiu dirbti pas konkretų darbdavį arba pakeisti darbdavį tik gavęs atsakovo leidimą. Todėl nurodyti pareiškėjo teiginiai apie kitą darbdavį negali būti laikomi sudarančiais pagrindą naikinti Sprendimą. Taip pat ir teiginiai, kad pareiškėjas nespėjo kreiptis į atsakovą su nauju prašymu dėl leidimo laikinai gyventi – papildomai įvertinus nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) turėjo daugiau nei aštuonis mėnesius pateikti naujam prašymui – nelaikomi pagrįstais.

24. UTPĮ įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, UTPĮ nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Kaip jau pažymėta šiame sprendime, Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, t. y. darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

25. Pareiškėjo skunde ir posėdžio metu nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo nustatytų faktų, todėl skundo argumentai, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, vertintini kaip nepagrįsti.

26. Pareiškėjo skunde kitos nurodytos aplinkybės ir argumentai, tarp jų – kalbų nepakankamas mokėjimas, grėsmės valstybės saugumui (ne)kėlimo aspektai, bylos procesinei baigčiai reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją; 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Nr. 47287/99 Perez prieš Prancūziją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2173-1047/2024; kt.).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Migracijos departamentas veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Ginčijamas Sprendimas atitinka ir VAĮ nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; kt.). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas atitinka teismų praktikoje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, t. y. priimtas remiantis objektyviais duomenimis, taikomos priemonės yra motyvuotos.

29. Todėl teisėjų kolegija srendžia, kad atsakovo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

30. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nei ginčijamas atsakovo Sprendimas, nei šis teismo priimamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.