- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- eI2-7128-561/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07652-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- M. M. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
dalyvaujant pareiškėjui M. M. K. (M. M. K.) pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2024 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) sprendimą Nr. 24S297657 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde teismui nurodo, kad Departamentas Sprendimu įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y iki 2025 m. sausio 1 d. Paaiškina, kad pareiškėjas negavo jokios informacijos, kurį pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai siekia ir bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį, tačiau jam nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį. Tai įrodo paties atsakovo Sprendime nurodyti duomenys kokią ir kada informaciją pareiškėjas pateikė atsakovui.
Papildomai nurodo, kad teikia duomenis apie legaliai dirbamą darbą Portugalijoje ir mokamą jam atlyginimą, šie duomenys patvirtina apie pareiškėjo siekį legalizuotis Portugalijos valstybėje. Pareiškėjas taip pat yra pateikęs dokumentus dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo Portugalijos valstybėje, tačiau dar neturi priimto galutinio sprendimo.
Pareiškėjas skunde teismui analizuoja Europos Sąjungos piliečių galimybes laisvai judėti ir apsigyventi Europos Sąjungoje.
Pareiškėjas vertina, jog jokio pažeidimo nėra atlikęs, nesislėpė nuo pareigūnų, kad atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise siekiant pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodant kokiu pagrindu. Pareiškėjas nurodo, kad priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir viešajai tvarkai ir yra per griežtas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760329543, galiojęs iki 2026 m. sausio 31 d. buvo panaikintas Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 24S269623. Minėtas leidimas laikinai gyventi 2024 m. gruodžio 10 d. buvo paskelbtas negaliojančiu, todėl ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai nuo 2024 m. gruodžio 10 d.
Atliekant pareiškėjo teisinės padėties kontrolę Migracijos departamentas kreipėsi į pareiškėją. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu yra Portugalijoje, t. y. nepaliko Šengeno valstybių narių teritorijos. Teisėtą buvimą Portugalijoje patvirtinančių dokumentų nepateikė. Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Įstatymo 127 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, atsižvelgdamas į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas faktines aplinkybes bei nenustatęs Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tai yra iki 2025 m. sausio 1 d. ir įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjui yra taikytina Teisingumo Teismo praktika, susijusi su Europos Sąjungos piliečio statusu. Pareiškėjas yra Pakistano pilietis. Pareiškėjui Įstatymo nuostatos, susijusios su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje nėra taikomos.
Pažymi, kad pareiškėjui ginčijamas sprendimas priimtas vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą neturėjo nustatyti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas ir kitais Įstatymo numatytais
pagrindais. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjas Portugalijoje turi galiojantį leidimą gyventi ar vizą.
Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti. Papildomai pareiškėjas pažymėjo, jog yra pateikęs prašymą dėl leidimo išdavimo Portugalijoje ir tikisi, kad toks prašymas bus patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. sausio 1 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – Pakistanas, teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760329543, galiojęs iki 2026 m. sausio 31 d., buvo panaikintas Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 24S269623. Minėtas leidimas laikinai gyventi 2024 m. gruodžio 10 d. buvo paskelbtas negaliojančiu.
Departamentas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, priėmė Sprendimą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam yra panaikintas leidimas laikinai gyventi. Kaip jau minėta, pareiškėjui 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 24S269623 buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Įstatymo 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.
Įstatymo 128 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas vertino Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjui leidimas Nr. 760329543 buvo išduotas darbo pagrindu. Migracijos departamento duomenimis, asmuo tarpininkavusioje įmonėje įdarbintas nebuvo, nes atsiėmęs leidimą gyventi, neatvyko dirbti, todėl konstatavo, jog minėto Pakistano Islamo Respublikos piliečio su Lietuva nesieja socialiniai, ekonominiai ryšiai. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui paaiškino, kad šiuo metu gyvena ir dirba Portugalijoje bei šioje šalyje yra pateikęs prašymą dėl leidimo gyventi.
Įstatymo 130 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. To pateis straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kad atitinka nurodytus pagrindus, jų nenustatė nei atsakovas, nei teismas.
Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, pareiškėjas, Migracijos departamentui panaikinus jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neturėjo teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, o turėjo vykdyti Įstatymo numatytą pareigą išvykti.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, jog atsakovas skundžiamu Sprendimu darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nuo 2024 m. gruodžio 10 d. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, kas sudaro pagrindą pareiškėją grąžinti į jo kilmės šalį. Sprendime atsakovas aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju, Sprendimo motyvai aiškūs ir suprantami, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. K. (M. M. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.