- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-510-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06404-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Trečiasis asmuo
- notarės A
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- V. T.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens notarės A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje notarė A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2013 m. spalio 23 d. povedybinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo su pasirašyta taikos sutartimi, kuria šalys taikiai išsprendė kilusį ginčą. 2024 m. kovo 14 d. nutartimi teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą 2024 m. kovo 8 d. taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-655-793/2024.
3. 2024 m. kovo 14 d. teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje notarės A. G. prašymas priimti byloje papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui A. G. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2420,00 Eur su šiuo prašymu pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje notarės A. G. 2024 m. kovo 14 d. prašymo netenkino, atsisakė priimti papildomą procesinį sprendimą.
5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis ir nutraukta byla, pagrįstai nesprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, nes šalys taikos sutartimi sutarė, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iki nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, priėmimo įrodymai apie trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje notarės A. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo teismui pateikti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų liko neišspręsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo notarė A. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - priteisti trečiajam asmeniui A. G. iš ieškovės I. T. 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovui 2024 m. kovo 14 d. pateikus pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei tą pačią dieną teismui patvirtinus taikos sutartį, trečiasis asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Paminėtina, jog prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo trečiasis asmuo pateikė taip pat 2024 m. kovo 14 d., o EPP sistemoje trečiojo asmens pateiktas prašymas registruotas net anksčiau, nei registruota teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį.
6.2. Kadangi trečiasis asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bei pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti dėl trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6.3. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti papildomą procesinį sprendimą nutartyje citavo aukščiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kitose šios nutarties motyvuose. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant ir aiškinant CPK 98 straipsnio nuostatas, ko pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad ieškovui 2024 m. kovo 14 d. pateikus pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei tą pačią dieną teismui patvirtinus taikos sutartį, trečiasis asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.
11. Trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79–100 straipsniai).
12. Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006, 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
13. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kai šalis prašo priteisti turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikia šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, toks prašymas teismo negali būti patenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023). Tačiau kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, jei CPK normose nustatyti klausimai teismo nutartimi neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas (CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
15. 2024 m. kovo 14 d. pateikus pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei tą pačią dieną teismui patvirtinus taikos sutartį, trečiasis asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, jog prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo trečiasis asmuo pateikė taip pat 2024m. kovo 14d.
16. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jam pateikus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti dėl trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas trečiajam asmeniui priteisti iš ieškovės.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
17. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - priteisti trečiajam asmeniui notarei A. G. iš ieškovės I. T. 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - priteisti trečiajam asmeniui notarei A. G. iš ieškovės I. T. 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.