Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1351-638/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-06Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2A-1351-638/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07847-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1351-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07847-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4. (S) 2.6.1.5.
Kaunoapygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-190-615/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mediena statybai“, atstovaujamos bankroto administratorės Ž. J., ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo V. M., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Mediena statybai“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo V. K. 7 540,50 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Mediena statybai“, bankroto administratore paskyrė Ž. J.. Bankroto administratorė nustatė, kad buvęs UAB „Mediena statybai“ direktoriaus pavaduotojas V. K. kaip atskaitingas asmuo turi 7 540,50 Eur dydžio nepanaudotą avanso likutį. Tarp administratorei perduotų įmonės dokumentų nėra atsakovo 7 540,50 Eur dydžio avanso panaudojimą įmonės interesams patvirtinančių dokumentų, taip pat įrodymų, kad šias lėšas atsakovas būtų grąžinęs į įmonės kasą ar sąskaitą. Pagal 2014 m. balandžio 18 d. darbo sutartį Nr.7, sudarytą tarp UAB „Mediena statybai“ ir atsakovo, V. K. nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „Mediena statybai“ direktoriaus V. M. pavaduotoju bendriems reikalams. VĮ Registrų centro duomenimis, V. M. buvo UAB „Mediena statybai“ direktorius nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. kovo 1 d., t. y. visą atsakovo veiklos įmonėje laikotarpį. Trečiojo asmens kompetencijoje buvo atlikti mokėjimų pavedimai iš įmonei priklausančios banko sąskaitos. Pagal įmonei priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, išrašą nustatyta, kad atsakovui V. K. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2015 m. vasario 25 d. iš įmonės banko sąskaitos į asmeninę atsakovo sąskaitą buvo pervesta iš viso 7 540,50 Eur ieškovei priklausančių lėšų, kurios yra įtrauktos į atsakovo avanso apyskaitas, jas atsakovas yra patvirtinęs savo parašu. Pirmojoje atsakovo avanso apyskaitoje Nr.4-3, sudarytoje 2014 m. gegužės 30 d., įrašyta, kad pagal EKA čekius atskaitingas asmuo išmokėjo 420 Lt (121,64 Eur), tačiau nenurodoma nei kam, nei už ką atskaitingas asmuo sumokėjo, taip pat prie avanso apyskaitos nėra pridėti nurodyti čekiai. Piniginių lėšų gavimo nebuvo, todėl šioje avanso apyskaitoje parodyti 420 Lt (121,64 Eur). Antrojoje atsakovo avanso apyskaitoje Nr.5-3, sudarytoje 2014 m. birželio 30 d., įrašyta, kad pagal EKA čekius atskaitingas asmuo išmokėjo 420 Lt (121,64 Eur), tačiau ir vėl nenurodoma, nei kam, nei už ką atskaitingas asmuo sumokėjo, taip pat prie avanso apyskaitos nėra pridėti nurodyti čekiai. Į avanso apyskaitą įtraukti 3 600 Lt (1 042,63 Eur), 2014 m. birželio 19 d. gauti į asmeninę atsakovo banko sąskaitą. Nors šio bankinio pavedimo paskirtyje nurodyta „dienpinigiai“, tačiau šios lėšos apskaitytos kaip gautos avansu kitoms reikmėms ir jų panaudojimas grindžiamas aukščiau minėtais EKA čekiais. Šioje avanso apyskaitoje nustatytas 2760 Lt (799,35 Eur) nepanaudotų avansu gautų lėšų likutis pas atskaitingą asmenį. Trečiojoje atsakovo avanso apyskaitoje Nr.6-3, sudarytoje 2014 m. liepos 31 d., įrašyta, kad pagal EKA čekius atskaitingas asmuo išmokėjo 420 Lt (121,64 Eur), tačiau ir vėl nenurodoma, nei kam, nei už ką atskaitingas asmuo sumokėjo, taip pat prie avanso apyskaitos nėra pridėti nurodyti čekiai. Į avanso apyskaitą įtraukti 11 000 Lt (3 185,82 Eur), gauti į asmeninę atsakovo banko sąskaitą liepos mėnesį, tame tarpe ir 5 000 Lt (1 448,10 Eur) su paskirties nuoroda „dienpinigiai“, tačiau šios lėšos buvo apskaitytos kaip gautos avansu kitoms reikmėms ir jų panaudojimas grindžiamas aukščiau minėtais EKA čekiais. Šioje avanso apyskaitoje nustatytas 13 2340 Lt (3 863,53 Eur) nepanaudotų avansu gautų lėšų likutis pas atskaitingą asmenį.

3. Ieškovė nurodė, kad tarp administratorei perduotų įmonės dokumentų nėra direktoriaus įsakymų dėl atsakovo siuntimo į komandiruotę, nėra dienpinigių paskaičiavimo dokumentų, todėl gautos sumos į atsakovo sąskaitą: 3 600 Lt (1 042,63 Eur), gauti 2014-06-19 bei 5 000 Lt (1 448,10 Eur), gauti 2014 m. liepos 3 d., nebuvo dienpinigiai. Visi kiti piniginių lėšų gavimai turėjo pavedimų nuorodas „įvairios išlaidos“ arba „ūkio išlaidos“. Atsakovas savo avanso apyskaitose įrašydamas, kad pagal EKA čekius išmokėjo avansu gautas pingines lėšas už įmonę iš viso 973,12 Eur, nei karto nenurodė, nei kam, nei už ką sumokėjo, taip pat prie avanso apyskaitų nepridėjo nei vieno nurodyto EKA čekio, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad lėšas panaudojo įmonės reikmėms, taigi, nepagrįstai sumažino 7 540,50 Eur nepanaudotų lėšų likutį iki 6 567,38 Eur (7 540,50Eur - 973,12 Eur = 6 567,38 Eur). Nepanaudoto avanso likučio atsakovas negrąžino įmonei, bet priešingai, imdavo naujas įmonės lėšas avansu ir tokiu būdu tyčia didino skolą įmonei. Apie tai, kad atsakovo kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas įmonei nuolatos augo, atsakovas žinojo, kadangi savo parašu yra patvirtinęs avanso apyskaitas, sudarytas 2014 m. gegužės 30 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d., 2014 m. rugsėjo 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teismas UAB „Mediena statybai“ bankroto byloje 2017 m. birželio 27 d., 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. nutartimis patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 61 417,97 Eur sumai, tarp kurių yra VSDFV Kauno skyriaus 3 122,82 Eur reikalavimas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas baudžiamojoje byloje Nr.1-191-383/2018 nurodė, kad būtent jis supažindino V. M. su R. F. verslininkais, kadangi dar iki pradėdamas dirbti bendrovėje turėjo R. F. verslo interesų, visiškai nesusijusių su bendrovės interesais, kurie, kaip galima spręsti iš atsakovo Lietuvos Respublikos sienos kirtimo per Panemunės pasienio postą (Pagėgių užkardą) pobūdžio, nebuvo nutraukti ir atsakovui pradėjus dirbti bendrovėje. Kaip nurodė pats atsakovas, bendrovės interesais jis buvo siunčiamas tik į Sovetsko miestą, kadangi Sovetske bendrovė veikė kaip subrangovas statant daugiabučius namus. Atsakovas, dirbdamas bendrovėje, Lietuvos Respublikos sieną Panemunės pasienio poste (Pagėgių užkardą) kirto ne vien bendrovės interesais, t. y. ne tik vykdamas arba grįždamas iš Sovetsko. Atsakovas, išvykęs iš Lietuvos į Rusiją per Panemunės pasienio postą 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. birželio 16 d., po to grįžo nekirsdamas Rusijos – Lietuvos sienos ir iš Rusijos į Lietuvą atvykęs per Panemunės pasienio postą 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. gegužės 8 d. prieš tai išvyko nekirsdamas Lietuvos – Rusijos sienos, todėl akivaizdu, kad minėtais atvejais atsakovas vyko per Lenkiją ir kelionės tikslas nebuvo Sovetskas, t. y. atsakovas veikė ne bendrovės interesais, todėl jo patirtos išlaidos negali būti laikomos bendrovės sąnaudomis ir dengiamos bendrovės lėšomis. Atsakovas neįrodė, kad kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną Panemunės pasienio poste veikė būtent bendrovės interesais ir dėl to patyrė 910 Eur kuro išlaidoms. Taip pat atsakovas neįrodė, kad apskritai buvo siunčiamas į komandiruotes į Sovetską ir patyrė su komandiruotėmis susijusias išlaidas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 metų pradžioje, t. y. gerokai po to, kai atsakovo avanso apyskaitose buvo užfiksuotas augantis nepanaudotas avanso likutis, kadangi minėtos avanso apyskaitos buvo sudarytos 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 30 d., 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. vasario 28 d. ir patvirtintos ne tik bendrovės vadovo ir bendrovės vyr. buhalterio parašais, bet ir paties atsakovo parašu. Taigi, nepanaudotas avanso likutis išaugo ne todėl, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui buvęs direktorius paslėpė įsakymus dėl atsakovo siuntimo į komandiruotes ir dienpinigių paskaičiavimo dokumentus, bet todėl, kad minėtų dokumentų niekada nebuvo, todėl sudarant minėtas avanso apyskaitas nebuvo įvertinti (nurašomi) dienpinigiai, kuro sąnaudos ar kitos su komandiruotėmis susijusios išlaidos. Be to, pats atsakovas atsiliepime nurodydamas, kad tik dabar kreipėsi į Sovetsko viešbučio administraciją dėl dokumentų, patvirtinančių atsakovo patirtas išlaidas, papildomai įrodo, kad minėtų dokumentų atsakovas niekada nebuvo pateikęs bendrovei, kadangi tos išlaidos nebuvo susijusios su bendrovės interesais ir nebuvo jokio pagrindo jas traukti į bendrovės sąnaudas.

6. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė ir paaiškino, kad atsakovas nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „Mediena statybai“ direktoriaus V. M. pavaduotoju bendriems reikalams. Dirbdamas įmonėje ne kartą kirto Lietuvos Respublikos sieną vykdamas per Panemunės pasienio postą (Pagėgių užkardą) į Sovetsko miestą (R. F., Kaliningrado sritis). Trečiasis asmuo V. M. prieš išvykstant visuomet suformindavo komandiruotes ir parengdavo direktoriaus įsakymą vykti į Sovetsko miestą. Trečiasis asmuo tendencingai neperdavė visų įmonės dokumentų. Svarbu paminėti, kad Sovetsko mieste UAB „Mediena statybai“ veikė kaip subrangovas ir vykdė statybos rangos ir projektavimo darbus bei statė daugiabučius namus. Rusijos įmonė „SIB-STROI“ laimėjo konkursą pagal R. F. federalinę socialinio būsto programą. Lietuvos įmonė tiekė statybos gaminius iš Lietuvos bei vykdė rangos darbus. Atsakovas nuolat vyko į Sovetsko miestą, buvo atsakingas už projektavimo ir statybos rangos darbus, ir tai atsispindi asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, sąraše. Visa prašoma priteisti pinigų suma, t. y. 7 540,50 Eur yra išleista kaip dienpinigiai, įvairios išlaidos. Šiuo metu Sovetsko viešbučio administracijai yra pateiktas užklausimas, kuriame prašoma pateikti informaciją apie tai, ar V. K. nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo apsistojęs minėtame viešbutyje ir kiek kartų. Taip pat buvo prašoma suteikti informaciją apie tai, kokias paslaugas iš viešbučio pirko ir kiek už jas yra sumokėjęs. Atsakovas nuolat apsistodavo viešbutyje bei nuomodavo konferencijų salę susitikimams su verslo partneriais. Atsakovas į Sovetsko miestą važiavo ne kaip turistas ar iš smalsumo, o būtent įmonės reikalais. A. S. susitikdavo su R. F. atstovais, atsakingais už socialinių būstų statybą, todėl tam buvo reikalinga deramai priimti verslo partnerius, t. y. nuomotis iš viešbučio konferencijų salę. Trečiasis asmuo V. M. neperdavė bankroto administratoriui direktoriaus įsakymų dėl direktoriaus pavaduotojo V. K. siuntimo į komandiruotę, dienpinigių paskaičiavimo dokumentų, nuslėpė ir kitus įmonės dokumentus prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl Rusijos įmonės turto iššvaistymo. Atsakovas visuomet tinkamai ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, visus čekius perduodavo V. M.. Atsakovas viešbučio ir kelionės išlaidas dengė iš įmonės lėšų. N. K., kur buvo atsakovo darbo vieta, iki Sovetsko miesto yra 178 kilometrų atstumas, o į abi puses (Kaunas - Sovetskas, Sovetskas - Kaunas) atitinkamai 356 kilometrų atstumas. Per įmonėje išdirbtą laikotarpį atsakovas Sovetsko mieste buvo mažiausiai 26 kartus, o tai reiškia, kad atitinkamai nuvažiavo 9 256 kilometrų atstumą. Automobilio, kuriuo vykdavo atsakovas, kuro sąnaudos 7,56 litro/100 kilometrų, o tai reiškia, kad atsakovas sunaudojo mažiausiai 700 litrų kuro kelionėms į komandiruotę Sovetsko mieste. Vertinant vidutines kuro kainas, atsakovas kuro išlaidoms padengti turėjo sumokėti apie 910 Eur. Be to, atsakovas nevertino atstumų, nuvažiuotų pačiame Sovetsko mieste, o vertino tik kelionę nuo Kauno iki Sovetsko ir atgal. Atsakovas visuomet vykdavo į Sovetsko miestą direktoriaus pavedimu, vykdavo dažnai, nes buvo atsakingas už atliekamą subrangą, genrangovams veždavo ir teikdavo projektus, jų pakeitimus, derindavo kitus su subranga susijusius darbus. Atsakovas pakartotinai kreipėsi į Valstybinę sienos apsaugos tarnybą, kur pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo, ar atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną vykdamas per Panemunės pasienio postą (Pagėgių užkarda). Nutrūkus darbiniams santykiams atsakovas Panemunės pasienio postą kirto tik dėl to, kad užbaigtų V. M. nebaigtą gyvenamojo namo projektą. Ieškovės nurodytos datos patvirtina tai, kad atsakovas, būdamas Lietuvoje arba Sovetske, kad nereikėtų kirsti pasienio posto, pereidavo per K. L. tiltą, kad galėtų iš architekto pasiimti brėžinius ir kitus reikalingus dokumentus vykdomiems darbams atlikti.

7. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko, nurodė ir paaiškino, kad trečiasis asmuo buvo UAB „Mediena statybai“ direktorius nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. kovo 1 d., t. y. visą atsakovo veiklos įmonėje laikotarpį. V. M. kompetencijoje buvo atlikti mokėjimų pavedimus iš įmonei priklausančios banko sąskaitos. Atsakovui laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2015 m. vasario 25 d. iš įmonės banko sąskaitos į asmeninę V. K. sąskaitą buvo pervesta viso 7 540,50 Eur UAB „Mediena statybai“ priklausančių lėšų. Šie piniginių lėšų gavimai yra įtraukti V. K. avanso apyskaitas, kurias jis yra patvirtinęs savo parašu. Atsakovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, kad pinigai būtų panaudoti įmonės reikmėms. Atsakovas įmonės interesų R. F. neatstovavo ir tokių išlaidų negalėjo patirti. Įmonės reikalais jis buvo išvykęs keletą kartų, tačiau tą pačią dieną grįždavo į Lietuvą, viešbučiuose nenakvodavo, dienpinigiai nebuvo skiriami ir skaičiuojami, buvo skiriami komandiruotpinigiai (kelionei apmokėti). Atsakovas iki pažinties su trečiuoju asmeniu turėjo savo paties verslo reikalų R. F., todėl visi jo vykimai į R. F. buvo jo pačio asmeniniai sprendimai ir asmeniniai verslo reikalai, kurie absoliučiai nesusiję su įmonės veikla.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei bankrutavusiai UAB „Mediena statybai“ iš atsakovo V. K. 7 540,50 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 540,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo V. K. 132,34 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas abstrakčiai nurodė, jog iš ieškovės gautas pinigines lėšas jis išleido ieškovės reikmėms komandiruotėse Rusijos F. K. srityje nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. rūpindamasis ieškovės verslo reikalais – dienpinigiams, kurui, viešbučio „Rosija“ kambario ir konferencijų salės nuomai. Tačiau pats atsakovas 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad į Rusijos F. K. sritį nurodytu laikotarpiu jis vykdavo ne tiktai ieškovės verslo reikalais, tačiau vykdavo ir savo asmeniniais reikalais. Teismas nurodė, kad įrodymų, tinkamai patvirtinančių atsakovo išlaidas viešbutyje „Rosija“ bei šių išlaidų pobūdį, atsakovas į civilinę bylą nepateikė. Atsakovo į civilinę bylą pateiktas viešbučio „Rosija“ valdytojos bendro pobūdžio buhalteriškai neapskaitomas 2018 m. spalio 3 d. raštas tokių aplinkybių nepatvirtina. Rašte nenurodytos konkrečios atsakovo išlaidų datos bei konkretus išlaidų dydis ir pobūdis. Teismas vertino, kad šis bendro pobūdžio dokumentas nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių, kad iš ieškovės UAB „Mediena statybai“ gautą piniginių lėšų avansą atsakovas panaudojo būtent šios įmonės reikmėms. Jokių kasos kvitų, arba PVM sąskaitų-faktūrų kopijų atsakovas į civilinę bylą nepateikė. Prašymo teismui kreiptis į R. F. dėl teisinės pagalbos renkant įrodymus, atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepareiškė, nors viso civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas jam kvalifikuotas teisinės pagalbos paslaugas teikiančio advokato padėjėjo.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas į civilinę bylą taip pat nepateikė ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovui buvo paskirti dienpinigiai. Iš ieškovės atstovės į 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdį pateiktos asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, sąrašo analizės matyti, kad ginčo avansinių apyskaitų sudarymo dienomis atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės sienos nekirto, todėl negalėjo patirti ir išlaidų kurui. Be to, savo atsikirtimus į ieškinį šioje dalyje atsakovas grindė tiktai abstrakčiomis ir formaliai nurodomomis aplinkybėmis, nenurodydamas konkrečių kiekvieno vykimo į R. F. automobilio duomenų bei nepateikdamas ir teismo neprašydamas išreikalauti jokių E. S. išorinės sienos kirtimą automobiliu patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis į trumpalaikes vienos dienos komandiruotes į R. F. vyko savo automobiliu (-iais), apmokėdamas už pilamą kurą, o ne, pavyzdžiui, buvo pavežamas kitų tos pačios įmonės į komandiruotes vykstančių darbuotojų, arba buvo vežamas įmonės transportu.

11. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės į civilinę bylą 2019 m. kovo 25 d. pateiktos asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, sąrašo analizės duomenis bei civilinėje byloje esančius kitus Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimo duomenis, sutiko su ieškovės atstovės argumentais dėl to, kad objektyvūs bylos duomenys visiškai patvirtina aplinkybes, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės pasienio poste (Pagėgių užkardoje) kirto ne vien UAB „Mediena statybai“ interesais, t. y. ne tik vykdamas arba grįždamas iš Sovetsko miesto. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas, išvykęs iš Lietuvos Respublikos į R. F. per Panemunės pasienio postą 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. birželio 16 d., po to grįžo į Lietuvos Respubliką nekirsdamas R. F.–Lietuvos Respublikos sienos. Civilinėje byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas V. K. iš R. F. į Lietuvos Respubliką atvyko per Panemunės pasienio postą 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2014 m. gruodžio 12 d., 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. gegužės 8 d., prieš tai išvykdamas nekirtęs Lietuvos Respublikos–R. F. valstybinės sienos. Teismas nurodė, kad atsakovas dėl ieškovės verslo į komandiruotes į Rusijos F. K. sritį nurodytu laikotarpiu vyko tik keletą kartų, tačiau tą pačią dieną grįždavo į Lietuvą, o R. F. atsakovas taip pat turėjo ir savo asmeninių bei asmeninio verslo reikalų, dėl kurių vykdavo į Rusijos F. K. sritį bei paties atsakovo paaiškinimai 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu, kad į Rusijos F. K. sritį nurodytu laikotarpiu jis vykdavo ne tiktai ieškovės verslo reikalais, patvirtina, kad atsakovas ieškovės UAB „Mediena statybai“ interesais vykdavo tiktai į trumpalaikes komandiruotes, o aukščiau nurodytais atvejais, atsakovui vykstant per Lenkiją, kelionės tikslas nebuvo Sovetskas, t. y. atsakovas veikė ne ieškovės interesais. Teismas sprendė, kad atsakovo patirtos išlaidos negali būti laikomos ieškovės verslo sąnaudomis ir dengiamos ieškovo lėšomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad nei atsakovas, nei jo atstovas nenurodė iš esmės jokių logiškų atsikirtimų, argumentų ar paaiškinimų dėl ieškovės atstovės baigiamojoje kalboje akcentuotų aplinkybių, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis reikėtų spręsti, jog viešbučio „Rosija“ kambarį atsakovas nuomojosi net 45 paras, o šio viešbučio konferencijų salę nuomojosi net 54 kartus, kas akivaizdžiai prieštarauja visai kitai civilinės bylos medžiagai.

12. Teismas sprendė, kad atsakovas į civilinę bylą nepateikė jokių duomenų, tinkamai pagrindžiančių, kad atsakovas iš UAB „Mediena statybai“ gautą piniginių lėšų avansą panaudojo šios įmonės reikmėms, tačiau byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tokie įrodymai apskritai buvo. Teismas pažymėjo, kad pas atsakovą esančių nepanaudotų ieškovės piniginių lėšų likutis nemažėjo, bet didėjo į kiekvieną naują avansinę apyskaitą atitinkamai įtraukiant ir ankstesnėje apyskaitoje buvusį nepanaudotų piniginių lėšų likutį, o atsakovas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir ieškovės įmonėje ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas, visas šias avansines apyskaitas patvirtindavo savo parašais nepadarydamas jokių pastabų ir nepateikdamas jokių savo patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Teismas sprendė, kad atsakovas, žinodamas apie ieškovės įmonės patiriamus finansinius sunkumus, dėl kurių ieškovei vėliau buvo iškelta bankroto byla, sąmoningai sau pasiliko ieškovės avansu išmokėtų piniginių lėšų likutį, taip siekdamas apsidrausti nuo to, jog ieškovė gali tapti finansiškai nepajėgia atsiskaityti su atsakovu pagal darbo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad trečiasis asmuo V. M. neperdavė dokumentų, pagrindžiančių atsakovo gautų avansinių lėšų panaudojimą ieškovo reikmėms. Trečiasis asmuo buvo ieškovės direktorius, o perduodant įmonės dokumentus bankroto administratoriui nebuvo direktoriaus įsakymų dėl direktoriaus pavaduotojo atsakovo siuntimo į komandiruotę, nebuvo dienpinigių paskaičiavimo dokumentų, nes trečiasis asmuo jų bankroto administratorei tiesiog neperdavė.

1.2. Atsakovas, pateikęs trečiajam asmeniui ir ieškovui dokumentus apie patirtas išlaidas, pats neturėjo pareigos šių duomenų išsaugoti. Taip pat atsakovas, pasitikėdamas trečiuoju asmeniu, prieš perduodamas kvitus ir kitus dokumentus trečiajam asmeniui, nepasidarė šių dokumentų kopijų. Atsakovas minėtų dokumentų neišsaugojo, todėl negalėjo pateikti į bylą. Dėl to atsakovas faktiškai neteko galimybės įrodyti savo patirtas išlaidas ir apsiginti nuo civilinio ieškinio.

1.3. Ieškovės 2014 m. birželio 19 d. pavedime 1 042,63 Eur sumai, 2014 m. liepos mėn. pavedime 3 185,82 Eus sumai bei 1 448,10 Eur pavedime į atsakovo bankinę sąskaitą, pavedimo paskirtyje yra nurodoma „dienpinigiai“. Ieškovė, pervesdama lėšas atsakovui nurodydavo, kad lėšos yra skiriamos dienpinigiams, kas įstatymų prasme reiškia asmenines darbuotojo išlaidas esant komandiruotėje. Ieškovės atstovė, remdamasi vien ta aplinkybe, kad tarp jai perduotų dokumentų nėra direktoriaus įsakymų dėl atsakovo siuntimo į komandiruotę ir nėra dienpinigių paskaičiavimo dokumentų, konstatavo, kad minėtos sumos nebuvo dienpinigiai. Tačiau ieškovė neįvertino aplinkybės, kad minėtų dokumentų trečiasis asmuo jai galėjo neperduoti. Įmonės dokumentus privalo saugoti ir esant reikalui perduoti naujam vadovui būtent įmonės direktorius. Teismas plačiau šios aplinkybės taip pat neanalizavo, todėl galimai pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-383/2018 trečiasis asmuo yra teisiamas už R. F. įmonės „SIBSTROI“ didelės vertės turto iššvaistymą. Šios aplinkybės teismas taip pat visiškai nevertino.

1.4. Trečiasis asmuo ieškovei neperdavė jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu buvo sudaryti išvestiniai dokumentai, t. y. avanso apyskaitos. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė bei jos priimant sprendimą nevertino. Teismas nevertino aplinkybės, kad pagal avansines apyskaitas atsakovui suteiktų lėšų kiekis ne mažėdavo, o vis didėjo. Tai reiškia, kad ieškovė atsakovui vis suteikdavo papildomų lėšų. Papildomas lėšas atsakovui būtų buvę tikslinga suteikti tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų išleidęs jam jau suteiktas lėšas. Tokie ieškovės veiksmai, kai atsakovui neišleidus avansu gautų pinigų jam yra pervedamos papildomos lėšos būtų itin neprotingi bei prieštaraujantys logikai. Todėl teismas, nevertindamas šios aplinkybės, neužtikrino objektyvaus įrodymų vertinimo.

1.5. Pažymėtina, kad iš atsakovo atlyginimo nebuvo daromos išskaitos dėl nepanaudoto avanso, todėl ši aplinkybė parodo, kad kol atsakovas dirbo pas ieškovę, ieškovė nelaikė, kad atsakovas yra nepanaudojęs jam suteikto avanso. Avanso apyskaitose nebuvo nurodoma data, iki kada turi būti grąžinamas nepanaudotas avansas bei nebuvo nurodyta avanso paskirtis. Todėl teismo teiginiai, kad avanso apyskaitos buvo sudaromos kruopščiai ir preciziškai, yra deklaratyvūs bei neatitinkantys faktinių aplinkybių. Avanso apyskaitos yra nepakankamai išsamios bei galimai klaidingos.

Atsiliepimas

1.6. Trečiojo asmens į bylą pateikti duomenys nurodo, kad atsakovas dėl ieškovės verslo į komandiruotes į Rusijos F. K. sritį nurodytu laikotarpiu vyko keletą kartų. Todėl byloje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos galima spręsti, kad atsakovas faktiškai kelis kartus komandiruotės metu keliavo į Rusijos F. K. sritį. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas iš tikrųjų vyko į komandiruotes bei patyrė keliones išlaidas ir ieškovės naudai priteisė visą avansinėse apyskaitose nurodytą sumą. Toks sprendimas pažeidė proporcingumo principą bei tuo metu galiojusį DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį, darbuotojas turi grąžinti tik nepanaudotą avanso dalį.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dokumentus būtų pateikęs įmonei ar jos vadovui, be to byloje nėra objektyvių duomenų, kad tokie dokumentai iš viso buvo. Priešingai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, buvusio įmonės vadovo bei buvusios vyr. buhalterės parodymai patvirtina, kad įmonėje nebuvo dokumentų, pagrindžiančių atsakovo gautų avansinių lėšų panaudojimą, kadangi dienpinigiai atsakovui nepriklausė ir nebuvo skaičiuojami, o pats atsakovas nebuvo pateikęs jokių dokumentų, pagrindžiančių avansinių lėšų panaudojimą UAB „Mediena statybai“ reikmėms.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantas neteisingai teigia, kad ieškovė, remdamasi vien ta aplinkybe, kad nėra perduoti direktoriaus įsakymai dėl atsakovo siuntimo į komandiruotę ir nėra dienpinigių paskaičiavimo dokumentų, konstatavo, kad minėtos sumos nebuvo dienpinigiai, kadangi, ieškovės atstovė tiek dublike, tiek ir teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad šios lėšos buvo apskaitytos ne kaip dienpinigiai, bet kaip gautos avansu kitoms reikmėms, kadangi jų panaudojimas buvo grindžiamas EKA čekiais, kas papildomai įrodo, kad minėtos sumos nebuvo dienpinigiai. Be to, kad minėtos sumos nebuvo dienpinigiai, patvirtino ir buvęs UAB „Mediena statybai“ direktorius (trečiasis asmuo).

2.3. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - atsakovo avanso apyskaitos, sudarytos 2014 m. gegužės 30 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d., 2014 m. rugsėjo 30 d. ir patvirtintos ne tik įmonės vadovo bei vyr. buhalterio parašais, bet ir paties atsakovo parašu. Tai patvirtina, kad atsakovas jų sudarymo metu nebuvo pateikęs dokumentų, pagrindžiančių avansinių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, kadangi minėti dokumentai į jas nebuvo įtraukti. Todėl akivaizdu, kad pasirašydamas minėtas avansines apyskaitas, atsakovas jas laikė teisingomis, nes nebuvo jokių dokumentų, pagrindžiančių avansinių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms.

2.4. Apeliantas klaidingai nurodo, kad trečiasis asmuo ieškovei neperdavė jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu buvo sudaryti išvestiniai dokumentai – avanso apyskaitos, kadangi minėtos avanso apyskaitos buvo sudarytos remiantis pirminiais dokumentais, t. y. UAB „Mediena statybai“ sąskaitos, esančios SEB banke, išrašais, kuriuose atsispindi visi piniginių lėšų pervedimai į asmeninę atsakovo banko sąskaitą. Minėtos lėšos yra nuosekliai ir teisingai įtrauktos į atitinkamas atsakovo avanso apyskaitas kaip gautos lėšos. Atsakovas neįrodė, kad buvo kitų pirminių dokumentų, kurie turėjo būti įtraukti į jo avanso apyskaitas.

2.5. Apelianto nuomone, dėl to, kad avanso apyskaitose nebuvo nurodoma data, iki kada turi būti grąžinamas nepanaudotas avansas bei nebuvo nurodyta avanso paskirtis, „teismo teiginiai, kad avanso apyskaitos buvo sudaromos kruopščiai ir preciziškai, yra deklaratyvūs bei neatitinkantys faktinių aplinkybių“. Ieškovė nesutinka su aukščiau išdėstyta apelianto nuomone, kadangi minėtos nuorodos įprastai nėra traukiamos į avanso apyskaitas ir nėra norminių aktų, įpareigojančių tai daryti, o apeliantas neįrodė, kad šios nuorodos atsakovo avanso apyskaitose privalėjo būti.

2.6. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nenurodė konkrečių kiekvieno vykimo į R. F. automobilio duomenų bei pats neteikė ir teismo neprašė išreikalauti jokių E. S. išorinės sienos kirtimą automobiliu patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis į trumpalaikes vienos dienos komandiruotes į R. F. vyko savo automobiliu (-iais), apmokėdamas už pilamą kurą, o ne, pavyzdžiui, buvo pavežamas kitų tos pačios įmonės į komandiruotes vykstančių darbuotojų, arba buvo vežamas įmonės transportu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo pareigos grąžinti jam darbdavio išmokėtas lėšas, skirtas dienpinigiams, komandiruotės išlaidoms ir įmonės ūkio išlaidoms (DK (2002 m., redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 220 str., 255 str.).

17. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu yra tenkinamas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmiausia turi apibrėžti ieškovas teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Be faktinio pagrindo, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis pagrindas, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga: jei žemesnės instancijos teismas juos kvalifikuoja klaidingai, aukštesnės instancijos teismas turi klaidą ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Pirmosios instancijos teismui nekvalifikavus ginčo teisinių santykių, tą turi atlikti apeliacinės instancijos teismas.

18. Šioje byloje šalis siejo darbo teisiniai santykiai: atsakovas nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „Mediena statybai“ direktoriaus pavaduotoju bendriems reikalams ( t.1, b.l. 14-15). Iš trečiojo asmens V. M., buvusio UAB „Mediena statybai“ direktoriumi, paties atsakovo V. K., buvusios buhalterės J. N., liudytojo V. M. parodymų matyti, kad UAB „Mediena statybai“ užsiėmė statybų veikla, turėjo objektus Sovetsko mieste, ten būdavo važiuojama daug kartų ( 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Byloje nustatyta, kad UAB „Mediena statybai“ (darbdavys) laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2015 m. vasario 25 d. per dvylika kartų iš įmonės banko sąskaitos į asmeninę atsakovo ( darbuotojo) banko sąskaitą išmokėjo iš viso 7540,50 Eur. Mokėjimų, atliktų 2014 m. birželio 19 d. (3600 Lt) ir 2014 m. liepos 3 d. (5000 Lt) ( t.1, b.l. 19 ir 25) paskirtis nurodyta - dienpinigiai. Visi vėlesni mokėjimai nurodomi kaip įvairios išlaidos arba ūkio išlaidos (t.1, b.l. 29-72). Ieškovo (bankroto administratoriaus) atstovė įrodinėjo, kad atsakovui nebuvo paskirtos komandiruotės, už kurias galėtų būti mokami dienpinigiai, o kitų gautų pinigų atsakovas nepanaudojo darbo funkcijoms vykdyti arba darbdavio veiklai reikalingų daiktų, priemonių pirkimui, todėl privalėjo grąžinti ieškovui.

19. Dienpinigių mokėjimą ginčo teisinių santykių metu reglamentavo Darbo kodekso (2002 m.) 220 str. (toliau- DK), o gautų lėšų panaudojimą ir grąžinimą reglamentavo darbo įstatymai (DK 255 str.) ir kiti norminiai teisės aktai darbo santykių reglamentavimo klausimais. Pažymėtina, kad šios teisės normos buvo taikomos ir analogiškoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, civilinės bylos Nr. 3K-3-297-695/2015.

20. Darbo kodekso 220 str. (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 12d.) nustatė, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ ( redakcija, galiojusi nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2017 m. vasario 1 d.) 2 p. nustatė, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos ir dienpinigių išlaidos, patirtos dėl vieneto darbuotojo komandiruotės į užsienį. To paties Vyriausybės nutarimo 3 p. nustatė, kad dienpinigių dydis nustatomas taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. sausio 1 d. dienpinigių vienos dienos norma R. F. buvo nustatyta 140 Lt. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 21 str. nustatė, kad komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos. Pažymėtina ir tai, kad komandiruotės minimali trukmė nėra nustatyta, t.y. komandiruotę įmonės vadovas gali nustatyti ir vienos dienos trukmės.

21. Vadinasi, teisėtas pagrindas išmokėti atsakovui dienpinigius būtų tuo atveju, jeigu UAB „Mediena statybai“ direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę nurodant jos tikslą, vietą, trukmę ir pan. Byloje tokių vadovo įsakymų išsiųsti atsakovą į komandiruotes nėra pateikta. Ieškovo atstovė nurodė, kad tarp buvusio direktoriaus perduotų dokumentų tokių įsakymų nėra. Apeliantas nurodo, kad buvęs įmonės direktorius V. M. neperdavė bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, tame skaičiuje ir įsakymų skirti atsakovui komandiruotes. Bylos nagrinėjimo metu (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 37:00 min.) apklaustas buvęs „Mediena statybai“ direktorius V. M. parodė, kad komandiruotės buvo iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, atsakovas buvo išvykęs į Rusiją, kažkiek dirbo, ne už visas išlaidas atsiskaitė, tačiau viskas yra perduota buhalterijai, jis daugiau neprisimena. Liudytoja apklausta buvusi įmonės buhalterė J. N. parodė, kad ji UAB „Mediena statybai“ buhaltere pradėjo dirbti 2015 m., dirbo nuo birželio 2 d. iki rugsėjo vidurio, perėmė iš buvusio buhalterio tik buhalterinių sąskaitų likučius, pirminių dokumentų negavo, o vėliau įmonės veikla buvo sustabdyta (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 43:10 min.). Liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad jis ketino įsidarbinti UAB „Mediena statybai“, pažįsta atsakovą V. K., 2012-2014 m. važiavo keletą kartų su atsakovu į Sovetską, žino kad V. K. ten prižiūrėjo darbų vadovą A. O. ( to paties posėdžio garso įrašo nuo 52:35 min.). Trečiojo asmens V. M. ir liudytojų parodymai leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad UAB „Mediena statybai“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai: komandiruotės faktiškai buvo, tačiau galėjo būti neįformintos, ne visi išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo išreikalaujami iš darbuotojų, pasikeitus buhalteriui nebuvo tvarkingo dokumentų perdavimo naujam buhalteriui, atitinkamai ne visi dokumentai galėjo būti perduoti ir bankroto administratoriui.

22. Iš apelianto pateikto asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, sąrašo matyti, kad atsakovas iš Lietuvos per Pagėgių sienos perėjimo postą buvo išvykęs 2014 m. balandžio 29 d., grįžo 2014 m. gegužės 1 d. Galima spręsti, kad tai galėjo būti komandiruotė, užtrukusi 2 dienas. Kitos atsakovo išvykos iš Lietuvos į Rusiją užfiksuotos 2014 m. gegužės 8, 23, 28 d. Dar dvi užfiksuotos atsakovo išvykos iš Lietuvos per Pagėgių sienos perėjimo postą yra 2014 m. birželio 4 ir 2014 m. birželio 10 dienomis, tačiau nėra fiksuota atsakovo sugrįžimo į Lietuvą. Taip pat atsakovo išvykos iš Lietuvos per Pagėgių sienos perėjimo postą yra fiksuotos 2014 m. rugpjūčio 6,11,14,25 ir 29 dienomis, 2014 m. rugsėjo 19 d. Užfiksuoti du atsakovo atvykimai į Lietuvą per Pagėgių postą 2014 m. rugsėjo 25 ir spalio 1 dienomis (išvykimai nefiksuoti). Vėliau atsakovo išvykimai ir atvykimai fiksuoti 2014 m. spalio 9, 23 dienomis, lapkričio 10, 14, gruodžio 3 d. Lapkričio 20 d. fiksuotas tik atvykimas, 2014 m. gruodžio 12 d. fiksuotas tik atvykimas. 2015 m. atsakovas per Pagėgių sienos perėjimo postą vyko į Rusiją sausio 30, vasario 18, kovo 11, balandžio 14, rugpjūčio 14, rugsėjo 30 dienomis. 2015 m. gegužės 8 d. fiksuotas tik atvykimas į Lietuvą, birželio 16 d. fiksuotas tik išvykimas iš Lietuvos ( t.1, b.l. 141-143).

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas į Rusiją vykdavo ne tik ieškovės verslo reikalais, nes Lietuvos Respublikos sieną kirsdavo ne tik Pagėgių poste, bet ir per Lenkijos pasienio postus, todėl atsakovo tikslas nebuvo Sovetskas, atsakovas veikė ne ieškovės interesais. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad atsakovas galėjo turėti užsienio valstybėse ir kitų savo reikalų, savaime neįrodo, kad atsakovas nebuvo komandiruotėse darbdavio siuntimu ir darbdavio interesais. Iš atsakovo išvykimų ir grįžimų tą pačią dieną galima spręsti, kad tai buvo vienos dienos komandiruotės, tokių iš viso galėtų būti 22. Kitos valstybinės sienos kirtimo datos, kurios yra tik į vieną ar kitą pusę, neleidžia spręsti apie komandiruotės trukmę.

24. Iš ieškovo pateiktų avanso apyskaitų priedų matyti, kad prieduose nurodyti EKA čekių sąrašai, kuriuose pažymėtos čekių datos ir sumos (t.1, b.l. 76, 78, 80, 82, 84, 86,88), tačiau patys čekiai nepateikti. Datos yra 2014 m. nuo gegužės iki lapkričio mėnesio, sumos nurodomos kiekvienam čekiui po 140, reikia suprasti – litų, nes 2014 m. valiuta buvo litas. Šie čekių sąrašai yra pasirašyti atskaitingo asmens, atsakovo V. K.. Kaip minėta, 140 litų buvo nustatyta vienos dienos R. F. dienpinigių norma. Teisėjų kolegija, įvertindama šalių paaiškinimus, kad UAB „Medienos statyba“ vykdė darbus R. F., buvusio direktoriaus V. M. parodymus, kad iki 2014 m. rugsėjo buvo skiriamos komandiruotės į Rusiją, kad atsakovas V. K. į komandiruotes faktiškai važinėjo, kad prie avanso apyskaitų yra pridėti atsakovo pasirašyti sąrašai su datomis ir sumomis, atitinkančiomis vienos dienos dienpinigių normas, pripažįsta kaip labiau tikėtiną faktą, kad komandiruotės atsakovui buvo skiriamos, todėl buvo pagrindas ir mokėti dienpinigius. Sąrašo eilučių pavadinimai, pvz., EKA čekis Nr.14/09-01-2 (t.1, b.l. 84), laikytini sutartiniu žymėjimu, neparodančiu, kad tam tikra suma buvo įmokėta į tam tikro subjekto kasą. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t.y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e3K-3-420-969/2015; Nr. e3K-3-201-695/2018; Nr. e3K-3-531-248/2018).

25. Iš atsakovo pasirašytų ir į bylą pateiktų sąrašų matyti, kad atsakovui buvo priskaičiuota dienpinigių už 24 dienas po 140 Lt, iš viso 3360 Lt arba 973,12 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos turi būti vertinamos kaip atsakovui išmokėti dienpinigiai, kurių grąžinti nereikia, todėl teismo sprendimas pakeistinas sumažinant iš atsakovo priteistą pinigų sumą 973,12 Eur jam išmokėtų dienpinigių suma.

26. Kaip minėta, kitos atsakovui į jo asmeninę banko sąskaitą išmokėtos sumos buvo pavadintos „ūkio išlaidos“ arba „įvairios išlaidos“ (žr. šios nutarties 18 pastraipą). Ieškovės atstovė teigė, kad už šias lėšas atsakovas turėjo nupirkti įmonei kokias nors medžiagas, daiktus, apmokėti paslaugas ar pan., kitaip tariant, pagal mokėjimo paskirties pavadinimą sprendė apie lėšų paskirtį. Tačiau trečiasis asmuo byloje, buvęs UAB „Mediena statybai“ direktorius V. M. savo atsiliepime nurodė, kad atsakovui buvo skiriami komandiruotpinigiai (kelionei apmokėti) (t.2, b.l. 176-177). Tame pačiame atsiliepime V. M., prieštaraudamas pats sau, teigia, kad atsakovas įmonės interesų R. F. neatstovavo, išlaidų negalėjo patirti, viešbučiuose nenakvodavo, dienpinigiai jam nebuvo skiriami. Teisėjų kolegija V. M. poziciją vertina kaip siekį apginti pačiam save. Įmonės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Teiginiai, kad komandiruotės atsakovui nebuvo skiriamos ir atsakovas įmonės naudai jokių funkcijų neatliko, prieštarauja direktoriaus V. M. atliktiems lėšų pervedimams į atsakovo sąskaitą, taip pat jo kaip vadovo pasirašytoms avanso apyskaitoms, kai esant išmokėtų lėšų likučiui nuo praėjusio mėnesio, atsakovui būdavo išmokamos naujos lėšos (t.1, b.l. 75-90). Pažymėtina ir tai, kad avanso apyskaitos, priešingai negu kad teigia pirmosios instancijos teismas, yra pasirašytos tik įmonės vadovo ir buhalterio, o paties atsakovo V. K. parašų avanso apyskaitose nėra. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovas galėjo matyti, kad jam išmokėto avanso suma kaupiasi ir už ją nėra atsiskaityta.

27. Apelianto teigimu, jis buvo pateikęs įrodymus apie turėtas išlaidas komandiruočių metu, tačiau buvęs direktorius šių dokumentų neperdavė bankroto administratoriui. Siekdamas įrodyti, kur panaudojo jam išmokėtas lėšas, apeliantas į bylą pateikė ribotos atsakomybės bendrovės „Baltika-Sovetsk“ 2018 m. spalio 3 d. raštą, kuriame rašoma, kad V. K. sumokėjo į įmonės sąskaitą 453 150 rub. už nakvynę, konferencijų salės nuomą ir maistą (dokumento originale nurodoma, kad sumokėjo į įmonės kasą, t.2, b.l. 34-35). Pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. fiksuotą rublio kursą euro atžvilgiu (73,24 rub. už 1 eurą) tai atitiktų 6187,19 Eur (interneto prieiga https://www.bankai.lt/valiutos/valiutu-kursai/rub). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad rašte nenurodytos konkrečios atsakovo išlaidų datos bei konkretus kiekvienos išlaidos dydis ir pobūdis, todėl toks informacinis raštas nėra ir negali būti laikomas buhalterinės apskaitos dokumentu.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Byloje jau nustatyta, kad atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotes Rusijoje ir jam mokėti dienpinigiai (žr. šios nutarties 25 pastraipą). Atsakovas pateikė Rusijoje registruotos bendrovės raštą, kuriuo patvirtinama, kad iš atsakovo buvo gautos pinigų sumos, šio pinigų gavimo fakto ieškovė nepaneigė. Atsakovas, sumokėjęs viešbučiui pinigus, negalėjo kontroliuoti, ar viešbutis įskaitė pinigus į sąskaitą, ar įformino kasos pajamų orderį. Argumentai, kad atsakovas jam išmokėtas lėšas naudojo netaupiai, jam nereikėjo nakvynių viešbutyje, nereikėjo konferencijų salės ir pan., atmestini. Būtent įmonės vadovas, kuris išmokėjo atsakovui lėšas ir pasirašinėjo avanso apyskaitas, turėjo matyti, kad lėšos yra išmokamos, ir turėjo pareigą kiekvieną mėnesį kontroliuoti, ar tinkamai yra jos išleidžiamos. Pats atsakovas galėjo ir nematyti avanso apyskaitų, nes nėra jų pasirašęs, todėl buvo įsitikinęs, kad pretenzijų dėl lėšų panaudojimo nekils (t.1, b.l.75-90). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad jis neturėjo pareigos išsaugoti lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų.

29. Teisėjų kolegija įvertina, kad ne visi įmonės dokumentai galėjo būti perduoti bankroto administratoriui, be to, įmonėje buhalterinė apskaita nebuvo vedama tinkamai ir tvarkingai, atsakovas pateikė Rusijoje registruotos įmonės patvirtinimą, kad yra gavusi pinigus iš atsakovo, šis įrodymas nėra paneigtas, todėl darytina išvada, kad atsakovas jam išmokėtą avansą išleido sumokėdamas viešbučiui Rusijoje. Tai yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistą sumą dar 6187,19 Eur, atitinkamai iš atsakovui išmokėtų lėšų lieka 380,19 Eur (iš 7540,50 Eur atimama 973,12 Eur dienpinigių ( žr.25 pastraipą) ir 6187,19 Eur sumokėta viešbučiui suma, lieka 380,19 Eur). Šios sumos panaudojimą pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl ši suma iš atsakovo priteistina.

30. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, netinkamai taikė materialinės teisės (DK(2002) 220 str., reglamentuojančio darbuotojo garantijas ir kompensacijas tarnybinių komandiruočių atveju) ir procesinės teisės (CPK 185 str., nustatančio įrodymų vertinimo taisykles) normas, todėl netinkamai išsprendė bylą. Teismo sprendimas pakeistinas iš atsakovo priteistą sumą sumažinant iki 380,19 Eur, 5 proc. metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos (380,19 Eur), likusioje dalyje ieškinį atmetant.

31. Perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Laikytina, kad ieškinys tenkinamas 5 proc. Iš atsakovo proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams priteistina 9 Eur žyminio mokesčio, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes sudaro mažiau, negu 3 Eur (nustatyta minimali priteistina suma pagal CPK 96 str. 6 d.). Iš ieškovės, kuri yra bankrutuojanti įmonė, išlaidos nepriteisiamos (CPK 83 str. 8p.).

32. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams (CPK 93 str.). Laikytina, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas 95 proc. Atsakovas sumokėjo 230,60 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t.3, b.l. 32). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, tai atsakovui grąžintina 219,07 Eur žyminio mokesčio iš biudžeto (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi iš atsakovo už procesą pirmosios instancijos teisme yra priteistina 9 Eur žyminio mokesčio, tai atliekamas įskaitymas ir atsakovui grąžintina iš biudžeto suma mažintina iki 210,07 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. K. apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mediena statybai“ (juridinio asmens kodas 302694398) iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 380,19 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 19 ct) nepanaudotų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (380,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti iš biudžeto atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210,07 Eur (du šimtus dešimt eurų ir 7 ct) žyminio mokesčio. Grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėMindaugas ŠimonisEgidijus Tamašauskas