Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-06 · Civilinė byla Nr. e2S-1454-413/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-06Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
e2S-1454-413/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07847-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1454-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07847-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.3.2.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15285-615/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mediena statybai“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Mediena statybai“, atstovaujama bankroto administratorės Ž. J., prašė teismo priteisti iš atsakovo 7540,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. K. priklausantį turtą 7540,50 Eur sumai, nes reiškiamas piniginio pobūdžio reikalavimas yra didelis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės pašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui V. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines atsakovo teises, bet ne daugiau kaip 7540,50 Eur sumai.

4. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas galimai negrąžina piniginių lėšų bankrutavusiai įmonei. Reiškiamų ieškinio reikalavimų suma fiziniam asmeniui yra didelė, o tai savaime didina būsimo teismo sprendimo nevykdymo riziką. Įvertinus nutartyje aukščiau išdėstytas aplinkybes laikytina, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teisminė gynyba negali prarasti savo veiksmingumo. Šio principo laikymąsi užtikrina laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama, kad šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto atsakovo turtui – taikymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas tik formaliai įvertino pareikšto turtinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

1.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo teismų praktika, nes papildomai privalu nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymi, kad teismas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog ieškinio suma yra didelė. Tačiau aktualioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimo suma ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra tinkami ir pakankami kriterijai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktika vieningai nurodo, kad teismo argumentas, jog vien tik dėl didelės ieškinio sumos (7540,50 Eur) atsiranda pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstas.

1.3. Nustatinėjant aplinkybes dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo teismas turi vertinti atsakovo V. K. elgesio sąžiningumą (nesąžiningumą). Ieškovas nepateikė teismui objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas V. K. siekia kokiu nors būdu perleisti jam priklausantį turtą ir išvengti piniginių prievolių vykdymo. Be to, nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės (duomenys neskelbtini), dėl kurio daiktinės teisės nėra suvaržytos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas yra MB „Ekologinės paslaugos“ bendrijos narys, vysto atliekų perdirbimo verslą. Nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nėra pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.

1.4. Pažymi, kad atsakovas, dirbdamas įmonės direktoriaus pavaduotoju laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., vyko 32 kartus į komandiruotes į Soviecko miestą Rusijos Federacijoje. Prie šio skundo prideda asmens, kirtusio Lietuvos Respublikos sieną, sąrašą, iš kurio matyti, kiek kartų atsakovas kirto Lietuvos Respublikos sieną. Bankroto administratorė teismui pateikusi nepagrįstą ieškinį klaidina teismą, nenurodydama, kiek atsakovas patyrė faktinių išlaidų komandiruočių Soviecke metu, t. y. kuro išlaidos, viešbučio nuoma, konferencijų salės nuoma, du kartus pirkta viza.

Atsiliepimas

6. Ieškovės BUAB „Mediena statybai“ bankroto administratorė Ž. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Niekuo nepagrįsta apelianto nuomone, kad nėra pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nurodo pats apeliantas, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o tiksliau – 1/8 dalis šio sklypo, kurios vertė yra 3637,50 Eur. Apeliantas yra nurodęs ieškovo atstovei, kad ketina šį turtą artimiausiu metu parduoti, tačiau akivaizdu, kad nespėjo, kadangi antstolė R. P. 2018 m. gegužės 22 d. jį areštavo, todėl apeliantas siekia, kad areštas būtų panaikintas.

Šalies argumentai

2.2. Jokio kito turto, registruoto nuosavybės teise, ar pastovių su darbo santykiais susijusių pajamų V. K. neturi (kaip pats skunde nurodo yra tik mažosios bendrijos „Ekologinės paslaugos“ narys), todėl panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas jam priklausančią žemės sklypo dalį parduotų ir teismo sprendimo įvykdymas ženkliai pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas, kadangi nebeliktų jokio V. K. priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

2.3. Apeliantas iki šiol nei teismui, nei administratorei nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Mediena statybai“ būtų siuntusi jį į komandiruotes į Soviecko miestą, nepateikė komandiruočių ataskaitų bei dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, susijusias su UAB „Mediena statybai“ interesais. Administratorei perduotos paties apelianto parašu patvirtintos V. K. avanso apyskaitos, kuriose užfiksuotos bankiniais pavedimais į asmeninę apelianto sąskaitą gautos įmonės lėšos 7540,50 Eur bei susikaupęs nepanaudotų avansu gautų lėšų likutis. Nepanaudoto avanso likučio atsakovas nei karto negrąžino įmonei, bet imdavo naujas įmonės lėšas avansu, tokiu būdu tyčia didindamas įsiskolinimą įmonei, kadangi pasirašydamas savo avanso apyskaitas matydavo augantį nepanaudotų lėšų likutį.

2.4. Šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl viešasis interesas šioje byloje reikalauja, kad teisingumas būtų atkurtas, o bankrutuojančios bendrovės interesai būtų apginti per įmanomai trumpiausią laiko tarpą, kad būtų įmanoma operatyviai vykdyti bankroto procedūras, tame tarpe kaip įmanoma greičiau iš atgautos skolos tenkinti kreditorių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

8. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria skolininkės turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos matyti, kad įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

11. Ieškovė ieškinį grindžia viešuoju interesu ir bankroto administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių ir pačios įmonės teises bei turtinius interesus. Ieškovė prašo kad atsakovas grąžintų bankrutavusiai įmonei 7540,50 Eur sumą, kurią jis gavo dirbdamas UAB „Mediena statybai“ direktoriaus pavaduotoju bendriems reikalams ir kuriam laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2015 m. vasario 25 d. iš įmonės banko sąskaitos į asmeninę sąskaitą buvo pervesta iš viso 7540,50 Eur bendrovei priklausančių lėšų. Nurodo, kad apelianto pateiktose finansinėse apyskaitose nenurodoma nei kam, nei už ką buvo sumokėtos minėtos lėšos atskaitingam asmeniui, prie avanso apyskaitų nėra pridėti čekiai, patvirtinantys pinigines operacijas. Nepanaudoto avanso likučio atsakovas nei karto negrąžino įmonei, priešingai, imdavo naujas įmonės lėšas avansu ir tokiu būdu tyčia didino skolą įmonei.

12. Apeliantas teigia, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nes visa prašoma priteisti suma buvo išleista kaip dienpinigiai komandiruotės į Rusijos Federaciją metu, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į argumentus, kuriais ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

14. Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pasitelkęs prezumpciją, kad pareikšto ieškinio suma yra atsakovui didelė. Lietuvos apeliacinio teismo naujausiose nutartyse suformuota taisyklė, kad didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovais įvardijamų asmenų turtą ar iki ginčo galutinio išsprendimo taikyti jiems ribojimus disponuoti turtu, taip pat ir tuo atveju, jeigu šie asmenys neturi tokios vertės turto, kuris atitiktų reikalavimų sumą, arba jiems priklausančiam turtui jau yra nustatyti apribojimai (turtas įkeistas, areštuotas ir pan.). Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta vien didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018).

16. Ieškovės atstovė bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad apeliantas turi tik 1/8 dalį nekilnojamojo turto, kurio vertė yra 3637,50 Eur, jokio kito turto jis neturi, be to, apeliantas asmeniškai informavo administratorę, kad ketina perleisti savo turimą turtą, todėl ieškovė mano, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo ir galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.

17. Sprendžiant dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Taigi ir ieškovės atstovės teiginiai, susiję su atsakovo turimo turto verte, negali būti laikomi pakankamais ir suponuojančiais grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra konservacinė, siekiant išsaugoti skolininko turtą nuo galimai nesąžiningų jo veiksmų, tačiau šios priemonės nėra skirtos skolininko turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis byloje Nr. 2-1494-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018).

18. Taigi, asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis šiuo atveju neturėtų būti nustatinėjama, bet vertinamas apelianto elgesys sąžiningumo aspektu. Nors ieškovės atstovė teigia, kad apeliantas ketina parduoti savo turtimą turtą ir taip sumažinti bendro turto masę, tačiau minėtą aplinkybę, ar kitą galimai nesąžiningą atsakovo elgesį patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta (CPK 178 str.). Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas negrąžina ieškovei galimai neteisėtai gautas lėšas, nėra pagrindas išvadai, kad atsakovas yra nesąžiningas, kad jis gali paslėpti ar perleisti savo turtą.

19. Pažymėtina, kad tiek nacionalinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018). Todėl nei ieškovės atstovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, susiję su apelianto negražinamomis bendrovei piniginėmis lėšomis, nei argumentai, susiję su atsakovo turimo turto verte, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė, kaip sąlyga taikyti atsakovui areštą, nes, vadovaujantis konkrečiais teismų praktikos pavyzdžiais, šiuo atveju tokia grėsmė nebuvo įrodyta.

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepagrįstai sprendė, jog atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra didelė, t. y. neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi nenustatyta grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartis panaikinama ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir ieškovės BUAB „Mediena statybai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas