- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-2757-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01322-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. K., S. B.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Vismantė Budrytė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalios Trumpulienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams A. K. ir S. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (toliau ir – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovų A. K. ir S. B. (toliau – ir atsakovai) sudarytą 2021 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti atsakovo vardu registruotą ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, susilaukė sūnaus (atsakovo). Šalys santuokos metu 1998 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2A-65-259/2021, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priėmė nutartį, kuria, be kita ko, nutarė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su statiniais padalijo ieškovui ir atsakovei po ½, taip pat nutarė priteisti ieškovui iš atsakovės 1 600 EUR kompensaciją bei 3 704,40 EUR bylinėjimosi išlaidas, iš viso iš atsakovės ieškovui priteista 5 304,40 EUR. Atsakovei nevykdant Kauno apygardos teismo nutarties, ieškovas 2021 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į antstolę, kuri pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau šiuo metu išieškota suma siekia tik 1 701 EUR, o neišieškotas skolos likutis – 3 603,40 EUR. Atsakovės sąskaitos areštuotos, priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš atsakovės gaunamų pajamų, antstolė 2021 m. rugsėjo 17 d. areštavo atsakovės vardu registruotą ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nurodyto žemės sklypo ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 1 035 EUR. Ieškovas 2024 m. balandžio 22 d. sužinojo, jog atsakovė 2021 m. liepos 26 d., t. y. iš karto po to, kai Kauno apygardos teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 5 304,40 Eur, ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovui. Atsakovė šiuo metu nuosavybės teise valdo tik ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio dalies vertė tėra 1 035 EUR, o kitą turtą, elgdamasi nesąžiningai ir piktnaudžiaudama savo teisėmis, neatlygintinai perleido sūnui, dėl to ieškovas prarado galimybę iš atsakovės atgauti priteistas sumas. Atsakovė apsunkino ieškovui galimybę atgauti susidariusį įsiskolinimą.
3. Ieškovas pabrėžė, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdoma. Prievolė įvykdyti skolinį įpareigojimą nėra pasibaigusi ir atsakovės nebuvo ginčytina. Atsakovei dovanojimo sutarties pagrindu padovanojus ½ dalį turto atsakovui, ieškovas prarado teisę ir galimybę, jog skola būtų išieškoma iš nurodyto turto, o vienintelio atsakovei priklausančio turto vertė yra daugiau nei tris kartus mažesnė, nei neišieškotos skolos dydis, todėl atsakovei perleidus turtą, buvo sumažinta atsakovės turto masė, o kuri nebėra pakankama užtikrinti ieškovo teises ir interesus. Per 3 metus iš atsakovės buvo išieškota tik 1 701 EUR (iki 50 EUR per mėnesį), taigi likusios skolos išieškojimas gali užtrukti dar beveik 7 metus. Toks terminas yra neprotingas, ypač atsižvelgiant į tai, jog piniginis vienetas kasmet nuvertėja, o atsakovei negebant viso skolinio įsipareigojimo padengti per protingą terminą, yra pagrindas skolos likutį išieškoti iš jos vardu registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovė neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarties. Atsakovė buvo nesąžininga, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovo teises. Atsakovė sandorį sudarė su savo sūnumi, taigi, preziumuojama, jog atsakovė buvo nesąžininga. Atsižvelgiant į tai, jog dovanojimo sutartis yra neatlygintinas sandoris, nėra teisinio pagrindo vertinti atsakovo sąžiningumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovai A. K. ir S. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su ieškinyje nurodytais argumentais bei reikalavimais, nurodė, jog jie yra nepagrįsti nei tinkamais įrodymais, nei tinkamais teisiniais argumentais, be to, reikalavimai yra neproporcingi realioms faktinėms aplinkybės bei prasilenkia su protingumo ir sąžiningumo principais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė ieškovui A. B. iš atsakovų A. K. ir S. B. 1 881,30 EUR bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis po 940,65 EUR iš kiekvieno.
6. Teismas konstatavo visas actio Pauliana tenkinimo sąlygas ir pripažino ieškinį įrodytu ir pagrįstu, tačiau atsakovui po bylos iškėlimo (2025-01-28) patenkinus ieškovo turtinius reikalavimus, išnyko ieškovo materialinis suinteresuotumas ieškinio patenkinimu, teisinio pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimus nebėra, ir atmetė ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys yra pagrįstas, tačiau atsakovų patenkinti ieškovo materialieji reikalavimai lemia ieškinio atmetimą, konstatavo, kad byla išspręsta ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis), nesutiko su atsakovais, kad aplinkybė, jog ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, o ne siekė ginčo taikaus sprendimo neteisminiu keliu, atima iš ieškovo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ar lemia išvadą, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes ieškovas jau nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties priėmimo dienos turi reikalavimo teisę į atsakovę, nes atsakovė teismo procesinio sprendimo nevykdė po jo priėmimo ir antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl ieškovas, nustatęs, kad atsakovė, praėjus keliems mėnesiams po minėto teismo procesinio sprendimo priėmimo, padovanojo savo vertingiausią turimą nekilnojamąjį turtą atsakovui, neturėjo pareigos kreiptis į atsakovę dėl taikaus ginčo sprendimo, nes atsakovė nevykdydama teismo sprendimo ir neatlygintinai perleisdama turtą sūnui demonstravo neketinimą vykdyti įsipareigojimų ieškovui, net ir šiems esant pripažintiems įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Teismas sprendė, kad ieškovo atstovė turėjo ieškovo leidimą veikti jo interesais mediacijos procese, todėl atsakovų akcentuojamos aplinkybės dėl įgaliojimo trūkumo nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas ar jo atstovė piktnaudžiavo teise ar dėl to neteko teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovai teigė, kad atsakovų atstovei nurodžius, jog visi pinigai, įskaitant 2 000 EUR atstovavimo išlaidas, bus pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą (mediacijos procese), ieškovo atstovė atsisakė, nes norėjo gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą grynaisiais pinigais. Teismas, įvertinęs ieškovo atstovės su nurodyta situacija susijusius paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovui nebuvo priimtinas atsakovų siūlymas sumokėti bylinėjimosi išlaidas taikos sutarties pasirašymo dieną, nes ieškovas, siekdamas išvengti papildomų ginčų ateityje, siekė atsiskaitymą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą gauti iki taikos sutarties pasirašymo. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad atsakovai mediacijos procese sutiko padengti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau buvo nesusitarta dėl apmokėjimo laiko ir būdo.
9. Nepavykus mediacijos procesui, teisme atsakovai savo poziciją pakeitė nurodydami, jog neturi ieškovui atlyginti bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovo ir jo atstovės nesąžiningumo, tačiau teismas, įvertinęs pateiktą šalių susirašinėjimą ir šalių paaiškinimus, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ar jo atstovė elgėsi nesąžiningai. Teismas konstatavo priešingą aplinkybę, kad ieškovo atstovė išsakė ieškovo nuogąstavimus dėl atsakovų mokėtinų sumų ieškovui sumokėjimo laiko, kad ieškovas siekia būti užtikrintas, jog savo turtinių reikalavimų patenkinimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą gaus ne po taikos sutarties pasirašymo ir bus išvengta tolimesnio vykdymo proceso, todėl sprendė, kad ieškovo ar jo atstovės reikalavimai atsakovams dėl išlaidų atlyginimo buvo nesąžiningi ar neteisėti, nenustatė ieškovo ar jo atstovės veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu, pripažinti nesąžiningais, sudarančiais pagrindą nepriteisti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovas objektyviais įrodymais pagrindė, jog realiai patyrė iš viso 1 981,30 EUR bylinėjimosi išlaidas šioje byloje: 1) 2024 m. rugsėjo 11 d. O. K. IĮ sumokėjo 339 EUR žyminį mokestį už ieškinį. Šis žyminis mokestis buvo įskaitytas ir laikytas kaip tinkamai sumokėtas už ieškovą; 2) O. K. IĮ 2024 m. rugpjūčio 20 d. pavedimu sumokėjo ieškovo atstovei 1 000 EUR, o 2025 m. kovo 12 d. rašte O. K. patvirtino, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. 1 000 EUR pavedimas atliktas už ieškovą; 3) VĮ Registrų centras 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė ieškovo atstovei išankstinę sąskaitą už paslaugas 42,30 EUR sumai, kurią advokatė apmokėjo 2024 m. rugsėjo 11 d.; 4) 2025 m. balandžio 9 d. ieškovas advokato padėjėjai mokėjimo pavedimu pervedė 600 Eur „už atliktus darbus“.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas ir jo atstovė nepateikė patikimų įrodymų, jog ieškovas iš tiesų patyrė 1 000 Eur išlaidas pagal 2025 m. kovo 5 d. grynųjų perdavimo kvitą, nes kvite nurodytas ieškovo vardas ir pavardė, tačiau kvitas ieškovo nepasirašytas. Kvitą pasirašė tik advokato padėjėja V. Budrytė. Ieškovo atstovė nurodė, kad 1 000 EUR grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovo giminaitė, atvykusi į kontorą, tačiau ieškovo atstovė asmens, sumokėjusio už ieškovą, nenurodė. Nėra ginčo, kad ieškovas gyvena užsienyje, pasirašyti grynųjų perdavimo kvito jis negalėjo, taip pat negalėjo ir pats perduoti grynuosius. Pinigų priėmimo kvite nesant ieškovo parašo, be to, paaiškėjus, kad 1 000 Eur perdavė ne ieškovas (nors kvite nurodytas jo vardas ir pavardė), o neįvardintas asmuo, kuris taip pat nepasirašė kvite, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė, jog realiai patyrė kvite nurodytas 1 000 EUR išlaidas, todėl šių išlaidų ieškovui iš atsakovų nepriteisė.
12. Teismas konstatavo, kad kitos, tinkamai pagrįstos ieškovo išlaidos advokatės teisinei pagalbai (1 600 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas (ieškinio parengimą, teisines konsultacijas, dalyvavimą teismo posėdžiuose) (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl bylai esant išspręstai ieškovo naudai, kartu su kitomis ieškovo pagrįstomis išlaidomis, iš viso 1 981,30 EUR (339 EUR + 1 000 EUR + 42,30 EUR + 600 EUR) priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis. Įvertinęs tai, kad atsakovai patyrė 100 EUR išlaidų taikos sutarties projekto ir prašymo ją patvirtinti parengimui, ieškovui vėliau pakeitus poziciją, teismas priteisė šias išlaidas atsakovams iš ieškovo. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovų teismas priteisė 1 881,30 EUR (1 981,30 EUR – 100 EUR) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas A. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2077-1211/2025 bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo naudai iš atsakovų priteisti ne visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas už suteiktas teisines paslaugas, pripažinus, kad ieškovas patyrė ne 2 600 EUR dydžio išlaidas, o tik 1 600 EUR dydžio išlaidas. Tai, kad 2025 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1219260, kurio dydis – 1 000 EUR, nebuvo pasirašytas ieškovo parašu, nereiškia, kad ieškovas nepatyrė išlaidų.
13.2. Kvitas LAA Nr. 1219260, dėl kurio kyla ginčas, išrašytas ir teismui pateiktas 2025 m. kovo 5 d. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 6.8. punktu, kuris galiojo iki 2025 m. gegužės 1 d., kvite turi būti pateiktas pirkėjo (įskaitant išankstines (avansines) įmokas sumokėjusį asmenį) parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (šie duomenys nurodomi pirkėjo pageidavimu). Pažymi, kad reglamentavimas pasikeitė tik 2025 m. kovo 24 d., įsigaliojo – 2025 m. gegužės 1 d., tai yra vėlesnis nei kvito išrašymo data, todėl ginčo situacijai negali būti taikomas, nes pagal CK 1.7 straipsnio 2 dalį civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, kvito nepasirašymas parašu nepadaro byloje pateikto pinigų priėmimo kvito negaliojančiu.
13.3. Nurodo, kad su kvitu LAA Nr. 1219260 teismui buvo pateiktas ir prašymas dėl išlaidų advokato kontoros pagalbai apmokėti atlyginimo, kuriame itin aiškiai ir detaliai nurodyta, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, darbų atlikimo laikas bei suma, prašyme nurodytų teisinių paslaugų atlikimo suma sutampa su atlikto mokėjimo nurodymo ir sumokėtų grynųjų pinigų suma: nors pinigų priėmimo kvitas nepasirašytas ieškovo, tačiau jame nurodyta sumokėta suma, kuri sutampa su prašyme nurodyta suma, todėl tai neturėtų teikti pagrindo abejoti, kad tokios išlaidos buvo realios ir patirtos. Be to, 2025 m. kovo 5 d. prašymu advokatė Diana Višinskienė aiškiai patvirtino, jog nurodyta pinigų suma sumokėta (prašyme nurodo, jog išlaidos yra jau patirtos), atitinkamai, advokato padėjėja Vismante Budryte, išrašydama kvitą, taip pat patvirtino, jog pinigus gavo (kvite nurodoma „pinigus gavau“).
13.4. Nepriklausomai nuo to, ar grynuosius pinigus perdavė pats ieškovas asmeniškai, ar jo giminaitis, vykdydamas ieškovo prašymą, atsižvelgiant į kvito išrašymo metu galiojusi reglamentavimą, jokie pirkėjo duomenys neprivalėjo būti nurodomi. Atsižvelgiant į tai, kad pirkėjo duomenų nurodymas nebuvo privalomas, juo labiau neturėjo būti nurodyti trečiųjų asmenų, visiškai nesusijusių su ginču, duomenys, kadangi tai neturi jokios sąsajos su faktu, jog pinigai už ieškovui suteiktas teisines paslaugas buvo sumokėti. Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Ginčo situacijoje teismas, laikydamas, jog kvitas LAA Nr. 1219260 privalomai turi būti pasirašytas ieškovo, galėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius grynųjų pinigų mokėjimą ar patikslinti pateiktą įrodymą, nes ginčas kilo ne dėl to, jog kvitas nepateiktas, o dėl kvito formos, t. y. tik parašo nebuvimo, tačiau to nepadarė ir sprendimu reikalavimą dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė dėl visiškai formalių aplinkybių – ieškovo parašo nebuvimo.
13.5. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kaip ir nurodoma aukščiau, taip pat yra ir apskaitos dokumentas, kurio pagrindu advokatai ir advokato padėjėjai moka mokesčius, dėl ko teismui konstatavus, jog grynųjų pinigų priėmimo kvitas LAA Nr. 1219260 neįrodo, jog grynieji pinigai buvo gauti, nepriklausomai nuo to, jog advokatas ir advokato padėjėjas teismui patvirtina, jog pinigai buvo priimti, tai reikštų, jog nuo gautos sumos mokesčiai neturėtų būti mokami, kas absoliučiai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Dar daugiau, teismui konstatavus, jog grynųjų pinigų priėmimo kvitas LAA Nr. 1219260 neįrodo, jog grynieji pinigai buvo sumokėti už ieškovui teiktas teisines paslaugas, tai reikštų, jog yra pagrindas reikalauti iš ieškovo pakartotinai apmokėti už suteiktas teisines paslaugas, kurios teismui buvo detalizuotos, ir už kurias, teismo įsitikinimu, nebuvo apmokėta, kas vėlgi, absoliučiai pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
13.6. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsta, dėl to turėtų būti pakeista nurodant, jog ieškovo naudai iš atsakovų priteisiamos visos patirtos išlaidos (2 981,30 EUR), kurias sudaro 2 600 EUR išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas, bei 381,3 EUR už kitas išlaidas (žyminis mokestis bei VĮ Registrų centro sąskaita už Dovanojimo sutarties kopiją).
14. Atsakovai A. K. ir S. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Byloje ieškovo atstovės 2025 m. kovo 5 d. pateiktas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, serijos Nr. LAA Nr. 1219260, kuriame nurodyta tariamai priimtų grynųjų pinigų suma – 1 000 EUR nebuvo pasirašytas ieškovo, kad jis šią sumą sumokėjo. Byloje nebuvo pateikta jokio kito įrodymo, išskyrus ieškovo nepasirašytą grynųjų pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtintų, kad ieškovas priėmė savo atstovės teisines paslaugas nurodytai 1 000 EUR sumai, jas apmokėjo ar apskritai ruošiasi jas kada nors apmokėti, nes vienašališkas grynųjų pinigų priėmimo kvitas išrašytas advokato padėjėjos, neįvardinant konkrečių ieškovui suteiktų teisinių paslaugų nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
14.2. Pažymi, kad el. paštu buvo gautas ieškovo atsisakymas dalyvauti procese nurodant, kad jis dirba užsienyje (Anglijoje). Ši aplinkybė ne tik sustiprina, bet faktiškai besąlygiškai patvirtina abejonę, kad ieškovas realiai patyrė 1 000 EUR atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, kaip tai nurodyta 2025 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite, serijos Nr. LAA Nr. 1219260, nes nebūdamas Lietuvoje ieškovas negalėjo sumokėti grynaisiais už tariamai suteiktas teisines paslaugas. Jeigu tai už ieškovą būtų padaręs kitas asmuo, privalėjo būti apmokėjimą grynaisiais atlikusio asmens parašas. Logiškiausia būtų, jeigu užsienyje dirbančiam ir gyvenančiam, Lietuvoje nesilankančiam ieškovui būtų išrašyta sąskaita ne dėl grynųjų pinigų priėmimo, o dėl apmokėjimo bankiniu pavedimu.
14.3. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog paslaugų pirkėjo parašas 2025 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite serijos Nr. LAA 1219260, buvo neprivalomas iki 2025 m. gegužės 1 d. Tai paneigia Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2024-12-30 iki 2025-04-30), kurio 7 straipsnio „Apskaitos dokumentams taikomi reikalavimai“ 3 dalyje nurodyta, kad apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama grynųjų pinigų operacija, privalo būti nurodyta asmens (asmenų), kuris (kurie) turi teisę parengti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (vardai) arba pirmoji (pirmosios) vardo (vardų) raidė (raidės), pavardė (pavardės), parašas (parašai) ir grynuosius pinigus gavusio asmens vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas. Šis reikalavimas netaikomas, kai pagal mokesčių įstatymus ar jų pagrindu priimtus teisės aktus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta informacija (apskaitos dokumento pavadinimas ir apskaitos dokumento gavėjo pavadinimas (vardas, pavardė), juridinio asmens kodas, išskyrus atvejus, kai pagal mokesčių įstatymus ar jų pagrindu priimtus teisės aktus ši informacija nėra privaloma ir (arba) grynųjų pinigų operacijos atliekamos naudojant finansų įstaigos savitarnos įrenginį.
14.4. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, taip pat į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas tikrai patyrė teisinio atstovavimo išlaidas pagal 2025 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. LAA 1219260, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą dėl 1 000 EUR atstovavimo išlaidų priteisimo. Be to pažymi, kad byloje pateiktas 2024 m. rugpjūčio 20 d. Mokėjimo nurodymas 1 000 EUR, tačiau mokėtojas jame nurodytas O. K. individuali įmonė: nei mokėjimo paskirtis, nei duomenų už ką sumokėta, nenurodyta. Pagal mokėjimo nurodyme surašytus duomenis, tai galėtų būti apmokėjimas už bet ką, 1 000 EUR paskola ieškovo atstovei. Galimos įvairios interpretacijos, tačiau šis dokumentas, kaip ir kiti byloje pateikti dokumentai, neatspindi ieškovo išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti.
14.5. Ieškovo teiginys, kad atsakovas privalėjo susimokėti už kažką ieškovui, nors nebuvo ir nėra jam skolingas, iki ieškinio teisme pateikimo prieš tai ieškovui neinformavus ar nepabandžius susitarti su atsakovu – sūnumi – gražiuoju, yra nelogiškas ir vertintinas kaip nepagrįsto bylinėjimosi skatinimas, todėl ieškovui nesąžiningai naudojusis mediacija ir esant kaltam (atsakingam) dėl proceso, nagrinėjamoje byloje (įskaitant teisminę mediaciją) iš ieškovo turėtų būti priteistos atsakovams visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo (apelianto) iš esmės keliamas vienas klausimas, ar tai, kad 2025 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1219260 nėra pasirašytas ieškovo, reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos nebuvo patirtos, ir atsakovų atsikirtimai į apeliacinį skundą.
Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
18. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį dėl 2021 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė atsakovui įvykdžius atsakovės vardu skolinį įsipareigojimą ieškovui ir sumokėjus skolos likutį, ir priteisė ieškovui iš atsakovų 1 881,30 EUR bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš kiekvieno po 940,65 EUR, kurias sudarė 1 500 EUR dydžio išlaidos, patirtos už suteiktas teisines paslaugas, įskaičius atsakovų naudai iš ieškovo priteistus 100 EUR bylinėjimosi išlaidų, ir 339 EUR žyminį mokestį bei 42,30 EUR išlaidų už valstybės įmonės Registrų centro suteiktas paslaugas.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje objektyviais įrodymais pagrindė, jog realiai patyrė iš viso 1 981,30 EUR bylinėjimosi išlaidas: 1) 2024 m. rugsėjo 11 d. O. K. IĮ sumokėjo už ieškovą 339 EUR žyminį mokestį; 2) O. K. IĮ 2024 m. rugpjūčio 20 d. pavedimu už ieškovą sumokėjo ieškovo atstovei 1 000 EUR; 3) 2024 m. rugsėjo 11 d. pagal VĮ Registrų centro 2024 m. rugsėjo 10 d. pateiktą išankstinę sąskaitą už paslaugas ieškovo atstovė sumokėjo 42,30 EUR; 4) 2025 m. balandžio 9 d. ieškovas advokato padėjėjai mokėjimo pavedimu pervedė 600 EUR. Teismas ieškovui nepriteisė pinigų priėmimo kvitu grindžiamas 1 000 EUR bylinėjimosi išlaidas konstatavęs, kad byloje pateiktas 2025 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1219260 nepasirašytas ieškovo parašu, todėl sprendė, kad ieškovas nepagrindė, jog realiai patyrė pinigų priėmimo kvite nurodytas 1 000 EUR išlaidas.
20. Apeliantas (ieškovas), ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, prašo sprendimą pakeisti ir ieškovo naudai iš atsakovų priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 981,30 EUR), kurias sudaro 2 600 EUR išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas, bei 381,3 EUR bylinėjimo išlaidų (žyminį mokestį bei VĮ Registrų centre patirtas išlaidas), tai yra neįskaičius pirmosios instancijos teismo atsakovams priteistų 100 EUR išlaidų, šioje dalyje nepateikdamas jokių argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo pritaikyto įskaitymo plačiau nepasisako. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su apelianto reikalavimu priteisti 1 000 EUR pagal ieškovo nepasirašytą pinigų priėmimo kvitą, be to, kvestionuoja ir kitų pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, taip išeidami už šios bylos apeliacijos objekto ribų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atsakovų argumentų šioje nutartyje nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
22. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus dėl nagrinėjant bylą patirtų 2 600 EUR išlaidų už advokatų kontoros suteiktas teisines paslaugas: (i) teismui 2025 m. kovo 5 d. pateiktas prašymas dėl išlaidų advokato kontoros pagalbai apmokėti atlyginimo, kuriame detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos, ir pateiktas 2024 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymas, kurio dydis – 1 000 EUR (mokėjimą atliko O. K. individuali įmonė, pateiktas O. K. paaiškinimas), bei 2025 m. kovo 5 d. 1 000 EUR grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1219260; (ii) teismui 2025 m. balandžio 24 d. pateiktas papildomas prašymas dėl išlaidų advokato kontoros pagalbai apmokėti atlyginimo, kuriame detalizuotos suteiktos papildomos teisinės paslaugos, pateiktas 2025 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymas 600 EUR.
24. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti 1 000 EUR teisinės pagalbos išlaidų dėl to, kad 2025 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1219260 nebuvo pasirašytas ieškovo parašu, nurodydamas, kad ieškovas ir jo atstovė nepateikė patikimų įrodymų, jog ieškovas iš tiesų patyrė 1 000 EUR išlaidas pagal 2025 m. kovo 5 d. grynųjų pinigų perdavimo kvitą, nes kvitas pasirašytas tik advokatės padėjėjos, ieškovo atstovė nenurodė asmens (ieškovo giminaitės), kuris sumokėjo už ieškovą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.
25. Vadovaujantis Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 6.8 papunkčiu, galiojusiu iki 2025 m. gegužės 1 d., pinigų priėmimo kvite turi būti nurodyta pirkėjo (įskaitant išankstines (avansines) įmokas sumokėjusį asmenį) parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (šie duomenys nurodomi pirkėjo pageidavimu). Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) nepasirašė 2025 m. kovo 5 d. pinigų priėmimo kvite Serija LAA Nr. 1219260, tačiau atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, kuris pasikeitė tik 2025 m. kovo 24 d. (įsigaliojo 2025 m. gegužės 1 d.), tai yra vėliau negu buvo išrašytas ginčo kvitas, ir įvertinus tai, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai atgaline tvarka negalioja (CK 1.7 straipsnio 2 dalis), grynųjų pinigų priėmimo kvito nepasirašymas nedaro byloje pateikto pinigų priėmimo kvito negaliojančiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-379-516/2018; kt.).
26. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas pinigų priėmimo kvitas turi savo serijos numerį, jo pagrindu yra mokami mokesčiai, juolab kad ginčo kvite advokato padėjėja Vismantė Budrytė patvirtino, jog pinigus gavo, be to, kvite nurodyta sumokėta suma sutampa su ieškovo atstovės advokatės Dianos Višinskienės teismui 2025 m. kovo 5 d. pateiktame prašyme nurodyta suma, kuriame ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškovo išlaidos jau yra patirtos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktų duomenų pakanka išvadai, kad tokios ieškovo išlaidos buvo realios ir patirtos, nepriklausomai nuo to, kas pagal ginčo kvitą sumokėjo pinigus, nes pagal kvito išrašymo metu galiojusį reglamentavimą pirkėjo duomenys neprivalėjo būti nurodomi. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius grynųjų pinigų mokėjimą ar patikslinti pateiktą įrodymą, jeigu manė, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadarė ir ieškovo reikalavimą dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstai atmetė tik formaliais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas aptarė iš šalių mediacijos proceso objektu buvusias (teismo posėdyje atskleistas) aplinkybes, jog atsakovai sutiko padengti 2 000 EUR ieškovo atstovavimo išlaidas (600 EUR mokėjimo pavedimas atliktas jau po mediacijos proceso – 2025 m. balandžio 9 d.), tačiau buvo nesusitarta dėl apmokėjimo laiko ir būdo, o nepavykus mediacijos procesui, teisme atsakovai savo poziciją pakeitė nurodydami, jog neturi ieškovui atlyginti bylinėjimosi išlaidų, iš esmės pažymėdamas, kad po mediacijos proceso atsakovai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ginčijo formaliai.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, apskųstoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovo naudai iš atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 881,30 EUR), kurias sudaro 2 500 EUR išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas, įskaičius atsakovams iš ieškovo priteistus 100 EUR bylinėjimosi išlaidų, bei 381,30 EUR kitų bylinėjimosi išlaidų, kuria sudaro žyminis mokestis (339 EUR) ir kitos išlaidos (42,30 EUR VĮ Registrų centrui už suteiktas paslaugas). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
30. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimu turi ieškovas, kuris apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 486,30 EUR teisinės pagalbos išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos apeliantui iš atsakovų lygiomis dalimis iš kiekvieno po 243,15 EUR.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti ieškovo A. B. apeliacinį skundą.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2077-1211/2025, pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: priteisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 881,30 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis po 1 440,65 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų 65 ct) iš kiekvieno.
Priteisti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 486,30 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą lygiomis dalimis po 243,15 EUR (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 15 ct) iš kiekvieno.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.