Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės Įmonės „Turto bankas“, tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei Stasei Martinaitienei, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, palikimo priėmimo fakto nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Notarė Stasė Martinaitienė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, tačiau prašė civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. Č. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, dėl itin sunkios materialinės padėties vis nesutaupydavo reikalingos pinigų sumos tam, kad galėtų pradėti palikimo priėmimo procedūrą. Bute, kuriame kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena iki šiol, nuolat rūpinosi, mokėjo mokesčius, taip pat mokėjo ir palikėjo T. L. skolas. Tikėjo, kad pavyks susitaupyti pinigų ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Ieškovė nurodė, kad kitų įpėdinių, galinčių ir norinčių priimti T. L. palikimą, nėra.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Juta Kareivė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. Č. ir T. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto numeris Nr. 12. Santuokos metu pareiškėjai susilaukė dviejų vaikų – L. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. L., gim. (duomenys neskelbtini) Taip pat santuokos metu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniui T. L. mirus (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko palikimas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Mirusysis testamento sudaręs nebuvo. Ieškovei kreipusis į teismą dėl termino palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo bei leidimo priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą, likusį po jų tėvo mirties, išdavimo, Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1211-672/2015, ieškovės pareiškimą tenkino: atnaujino terminą palikimo priėmimui nepilnamečių vaikų L. L. bei A. L. vardu, atsiradusiam po palikėjo T. L., mirties, trijų mėnesių terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, bei išdavė teismo leidimą priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą pagal sudarytą turto apyrašą. Ieškovei nesikreipus į antstolį dėl turto apyrašo sudarymo bei į notarę dėl paveldėjimo liudijimo nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Akmenės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl bešeimininkio turto paveldėjimo, kurio pagrindu, Testamentų registre 2018 m. gegužės 9 d. įregistruotas palikimo priėmimo faktas, pažymintis, kad palikėjo T. L. turtą 2015 m. spalio 30 d. priėmė Lietuvos Respublika. Ieškovė 2016 m. vasario 22 d. raštu Nr. S-330, siųstu notarės Stasės Martinaitienės, buvo informuota apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į notarę dėl bešeimininkio turto paveldėjimo, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos jokių veiksmų nesiėmė.

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Pažymėtina, jog CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato senaties termino atnaujinimo galimybę, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3 – 4 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pastebėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui ( CPK 12, 178 straipsniai)

Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija aplinkybės, kad yra praleidusi CK 5.8 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą palikimo priėmimo teisėtumo nuginčijimui, tačiau laiko, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip nurodoma ieškinyje, terminas praleistas dėl ieškovės teisinių žinių stokos ir nesupratimo ką reiškia vienerių metų senaties terminas. Ieškovei adresuotuose pranešimuose nebuvo nurodyta, kad yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ji galvojo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tik kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimo dar nepriėmė.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė, siekdama priimti palikėjo T. L. palikimą nepilnamečių vaikų vardu, buvo pakankamai atidi ir bandė tinkamai įgyvendinti savo nepilnamečių vaikų teises, t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nepilna-mečių vaikų vardu kreipėsi į teismą dėl šio termino atnaujinimo bei leidimo priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą išdavimo, tačiau dėl finansinių sunkumų neužbaigė šių procedūrų, t. y. nesikreipė į antstolį dėl turto apyrašo sudarymo bei į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taip pat praleido vienerių metų senaties terminą palikimo priėmimo teisėtumo ginčijimui dėl įstatymų nežinojimo. Viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi senaties termino atnaujinimui, kita vertus, ieškovė, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo tvarkos. Iš byloje esančios Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2016 m. vasario 22 d. rašyto pranešimo, adresuoto ieškovei, matyti, kad pranešimu ieškovė buvo informuota tik apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į notarę dėl bešeimininkio turto paveldėjimo. Duomenų apie tai, kad ji yra priėmusi palikėjo T. L. palikimą, pranešime nenurodyta. Šių byloje esančių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovės teisinių žinių neturėjimas bei įstatymų nežinojimas turėjo įtakos senaties termino dėl palikimo priėmimo fakto nuginčijimo praleidimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo fakto nuginčijimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, todėl ieškovės prašymas atnaujinti senaties terminą palikimo priėmimo fakto nuginčijimui tenkintinas. Pastebėtina, kad nei atsakovė, nei tretieji asmenys neprieštaravo ieškovės reikalavimų patenkinimui, todėl teismas sprendžia, kad senaties termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Priešingai, atnaujinus senaties terminą palikimo priėmimo fakto nuginčijimui bus atkurtos nepilnamečių vaikų L. L. ir A. L. teisės į jiems įstatymo nustatyta tvarka priklausančią turto dalį.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo fakto nuginčijimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo fakto nuginčijimo grindžia tuo, kad ieškovė, būdama nepilnamečių vaikų L. L. ir A. L. įstatyminė atstovė, po jų tėvo T. L. mirties, priėmė palikimą nepilnamečių vaikų vardu faktiniu valdymu.

Pastebėtina, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausančių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, priėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Taigi, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir išplėtota. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovės teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek jos nepilnamečiai vaikai L. L. ir A. L. po T. L. mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruota ieškovės bei jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovė visapusiškai rūpinosi šiuo būstu – tvarkė, gerino buitį, mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius ne tik už ieškovei priklausančią ½ dalį buto, bet ir už nepilnamečiams vaikams priklausančią buto (po ¼ dalį) dalį. Tai patvirtina ir prie bylos pateiktos sąskaitos už butą. Taip pat ieškovė po sutuoktinio T. L. mirties mokėjo už jo skolas, pagal antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvestas vykdomąsias bylas.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą tame būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; tai pat to būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudi-mo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-657/2013). Be to, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame būste, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant kartu ilgą laiką gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Remiantis šia teismų praktika, pastarieji bylos duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė nepilnamečių vaikų vardu valdė jiems paveldėjimo teise priklausančią buto dalį nuo pat jų tėvo T. L. mirties.

Pastebėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia kiekvienoje byloje vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir ištyręs, nustatęs ir atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Remiantis visuma byloje nustatytų duomenų, teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad ieškovė I. Č. kartu su nepilnamečiais vaikais L. L. ir A. L. gyveno minėtame bute tiek palikėjui gyvam esant, tiek ir likdami jame gyventi po jo mirties, ieškovė atliko aktyvius veiksmus, išreikšdama valią įgyti nepilnamečių vaikų vardu mirusio jų tėvo palikimą, kas yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė, būdama įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė, priėmė palikimą nepilnamečių vaikų vardu faktiškai pradėdama palikimo turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 – 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkintinas visiškai.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduoda-mo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipusis į Akmenės rajono 2-ojo notaro biurą dėl bešeimininkio turto paveldėjimo, 2018 m. gegužės 9 d. Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, kuriame pažymima, kad Lietuvos Respublika priėmė palikėjo T. L. palikimą 2015 m. spalio 30 d.

Pažymėtina, kad ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Ieškovės nepilnamečiai vaikai – L. L. ir A. L. yra pirmos eilės įpėdiniai, todėl ieškovė, kaip įstatyminė jų atstovė, turi teisę ginčyti palikimo priėmimo faktą. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovė nepilnamečių vaikų vardu priėmė palikimą faktiniu valdymu, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl mirusio T. L. palikimo priėmimo fakto nuginčijimo. Remiantis tuo, naikintinas palikėjo T. L. palikimo priėmimas valstybės naudai bei Testamentų registre įregistruotas įrašas apie palikimo priėmimo faktą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal bendrąsias nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė I. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-1136-7359 yra atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Iš byloje esančios 2018 m. gruodžio 6 d. pažymos Nr. (2.19) NTP-7-7442 matyti, kad valstybė už ieškovei paskirto advokato atstovavimą ir ieškinio surašymą teisme patyrė 312,00 Eur išlaidų.

Nagrinėjamu atveju apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieškovės pasyvumo, t. y. pasyvumas šiuo atveju siejamas ne su veiksmais priimant palikimą, bet su palikimo fakto išviešinimu inicijuojant teisminį procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už minėtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtos 312,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–268, 270 ir 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą palikimo priėmimo fakto nuginčijimui.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priėmė palikimą po jų tėvo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nepilnamečių vaikų L. L. ir A. L. paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 30 d. palikimo priėmimą bei Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro 2018 m. gegužės 9 d. įrašą dėl palikimo priėmimo fakto įregistravimo, palikimo priėmimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusius Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.