Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis B. B. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, prisipažįsta tik dėl to, jog nagrinėjamo įvykio vakarą uvo išgėręs, galėjo pastumti nukentėjusiąją, bet jai netrenkė ir tikrai jos nemušė. Nukentėjusioji brovėsi į jo kambarį, reiškė priekaištus, tuomet ir galėjo ją netyčia pastumti ar prispausti, bet tikrai nesudavė kumščiu. Kai nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus, jis nuėjo į savo kambarį ir užsidarė. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo policija. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog iš tiesų galėjo nukentėjusiąją pastumti sugriebęs už pečių ir pastumti per duris, dėl ko ji galėjo kažkur ir atsitrenkti, bet kumščiu tikrai nemušė. Jei būtų trenkęs kumščiu, nukentėjusiajai tikrai būtų atsiradusi mėlynė, nes jos toks organizmas, kad greit mėlynės atsiranda, o šiuo atveju jokiuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota nieko. O nukentėjusiąją pastumti jis galėjo tuomet, kai bandė ją išstumti iš savo kambario, kad pastaroji prie jo tiesiog nelįstų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju B. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad gyvena kartu su sutuoktine I. B.. Maždaug nuo 2012 m. jų santykiai pradėjo blogėti, šiuo metu tiesiog kartu gyvena viename bute, kiekvienas savo kambaryje. 2023 m. vasario 11 d., 13 val. jis nuvažiavo švęsti savo draugo gimtadienį, kur vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Kiek tiksliai išgėrė – nepamena. Tos dienos vakare, tikslaus laiko nepamena, bet dar buvo šviesu, jis grįžo namo. Grįžęs namo, jis iš karto nuėjo į savo kambarį. Namie, savo kambaryje, tuo metu buvo jo sutuoktinė. Jam būnant kambaryje, į jo kambarį užėjo sutuoktinė ir pradėjo reikšti jam priekaištus, kad jis namo grįžo būdamas neblaivus. Jis konfliktuoti visai nenorėjo, tik jai pasakė, kad eitų į savo kambarį ir jam čia netriukšmautų, tačiau sutuoktinė, stovėdama tarpduryje, toliau reiškė savo nepasitenkinimą ir priekaištus. Jis atsistojo ir uždarė kambario duris. Galimai tuo metu, kai jis uždarė duris, tos durys atsitrenkė į sutuoktinę, tačiau jis jokio tikslo jos sužaloti ar kitaip jai pakenkti neturėjo. Jis tiesiog norėjo ramybės. Maždaug po 30 min į butą atėjo policijos pareigūnai, kurie pradėjo bendrauti su sutuoktine. Apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo, nes buvo savo kambaryje. Po kažkiek laiko pareigūnai užėjo į jo kambarį, patikrino jo blaivumą ir pranešė jam, kad jis turės vykti su jais į policijos įstaigą. Jis apsirengė ir kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į policijos įstaigą. Nori pabrėžti, kad jokio fizinio smurto sutuoktinės atžvilgiu jis nenaudojo ir jokių smūgių jai nesudavė. Sutuoktinė jį nuolat provokuoja, kai jis pradeda vartoti alkoholinius gėrimus. Žodiniai konfliktai tarp jo ir sutuoktinės vyksta dažnai dėl įvairių priežasčių. Jie su sutuoktine gyvena skirtinguose kambariuose, tačiau ūkį veda bendrai (b. l. 78-79, 88-89). Tokios pat pozicijos įtariamasis B. B. laikėsi ir atliekant jo parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmą (b. l. 95).

Bylą nagrinėjant apklausta nukentėjusioji I. B. nurodė, kad jos ir sutuoktinio santykiai yra blogi, kadangi jis vartoja alkoholį. Ir nagrinėjamo įvykio dieną jis ją įspėjo, kad kažkur eina. Sutuoktinis, būdamas neblaivus, tampa agresyviu ir pastoviai kelia skandalus. Tą dieną jis taip pat prisigėrė. Būdama namuose, ji išgirdo, kad kaltinamasis rakina duris. Jau iš durų rakinimo ji suprato, kad sutuoktinis grįžta labai neblaivus ir negali atsidaryti durų. Kol ji išėjo iš savo kambario, sutuoktinis jau buvo atlapojęs buto duris, ji ėjo pažiūrėti, kad jų buto durys neatsitrenktų į kaimynų buto duris. Kaltinamasis į butą užėjo su riksmais, ji norėjo uždaryti buto duris, o jis ją paėmė už pečių ir atstūmė. Taip buvo naudota fizinė jėga. Tuomet ji nuėjo į kitą kambarį. Nenorėjo kviesti policijos, bet kaltinamasis pradėjo eiti į kambarį, kuriame ji buvo. Ji pradėjo kaltinamąjį stumti iš kambario, nes su girtu ji neturi apie ką šnekėti, matė, kokiame stovyje jis buvo, žinojo, kad jis kauks, staugs, todėl iškvietė policiją. Ji laikė savo kambario duris, kad kaltinamasis neįeitų į jį, tuomet pagalvojo, kad buto durys uždarytos ir policija negalės įeiti, todėl ji atsidarė savo kambario duris, sutuoktinis pamatė, kad ji išeina iš kambario ir jai kumščiu trenkė į krūtinę, juto fizinį skausmą, kurį galėtų įvertinti 5 balais. Kai jis jai smogė, ji iškart instinktyviai atsitraukė ir uždarė kambario duris. dėl to jai mažiau skaudėjo. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad iš viso tą vakarą ji iš savo vyro patyrė du smurto veiksmus, kai jis ją pastūmė – patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 3 balais, ir kai jai trenkė į krūtinę kumščiu. Į klausimą, kodėl ji skambindama bendruoju pagalbos telefponu 112 operatorei nenurodė apie tai, kad kaltinamasis ją mušė, nukentėjusioji nurodė, kad ji operatorei nurodė, kad kaltinamasis bando muštis, o ji gi nelauks, kol jis ją pradės mušti. Kai skambino 112, muštynių tarp jų ir nebuvo, kaltinamasis jas bandė sukelti. Atsakydama į teismo klausimą, kodėl atvykusiems policijos pareigūnams taip pat nurodė tik tai, kad buvo bandymas sukelti muštynes, tačiau nenurodė apie įvykusį smurtą, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis bandė sukelti smurtą. Atsakydama į prokurorės klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ją stumdė, įėjęs į jos kambarį, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Kai kaltinamasis ją sugriebė už pečių ir pastūmė, ji atsitrenkė į duris dešiniu žastu, jautė dėl to fizinį skausmą. Jai policijos pareigūnai išdavė siuntimą nuvykti atlikti abdukciją, tačiau ji atlikti abdukcijos nenuvyko, nes neapsižiūrėjo, kad jai buvo įteikti du lapeliai, ji pasiėmė tik vieną lapelį, norėjo registruotis, tačiau be to kito lapelio jos neregistravo. Tuo metu buvo slidu, ji vos nuėjo iki to instituto, vos parėjo, todėl kitą dieną ir nebenuėjo. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad jos iniciatyva jos sutuoktiniui dėl smurto jau buvo pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai, ir anksčiau jai būdavo išduodamas nukreipimas atlikti medicininę apžiūrą, buvo kelis kartus nuėjusi apžiūrai, kitus kartus tik užsiregistruodavo, bet nenueidavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. B. nurodė, kad 2023 m. vasario 11 d., apie 18.20 val., buvo namuose, savo kambaryje, kai išgirdo, jog kažkas bando atrakinti buto duris. Ji nuėjo pasižiūrėti. Tuo metu pasigirdo didelis durų trenksmas. Ji suprato, jog atidarytos buto durys trenkėsi į gretimo buto duris. Ji pamatė, kaip į butą užeina jos vyras B. B., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, vos laikėsi ant kojų, kažką rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kadangi buto durys buvo neuždarytos, ji greitai priėjo prie jų bei jas uždarė. Tuo metu vyras abejomis rankomis stipriai suėmė ją už pečių. Tuo metu ji jautė didelį fizinį skausmą. Po to jis ją pastūmė, ko pasekoje ji dešinės pusės ranka trenkėsi į duris bei vėl pajuto didelį fizinį skausmą. Ji, matydama, jog su savo vyru negalės susikalbėti, o jis pats niekaip nenurimo, nuėjo koridoriumi iki savo kambario bei jame užsidarė. Vyras nenurimo, keikė ją necenzūriniais žodžiais bei atėjo į jos kambarį. Ji išsigando, jog jis ims ją mušti, todėl išstūmė vyrą į koridorių ir užrėmė koja kambario duris. Po to ji mobilaus ryšio telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 bei paprašė policijos pagalbos. Tai išgirdęs, vyras ėmė brautis pas ją į kambarį, o ji norėjo iš kambario išeiti, kad atrakintų buto duris. Tuo metu vyras tarpduryje smogė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į krūtinę. Ji pajuto didelį fizinį skausmą. Taip pat jis uždarė jos kambario duris ir neleido jai iš kambario išeiti, kad prieitų prie buto durų bei jas atrakintų, tam kad atvykę policijos pareigūnai negalėtų patekti į butą. Tačiau kažkuriuo momentu ji greitai atidarė kambario duris. Pastebėjusi, jog vyro nėra koridoriuje, nuėjo iki buto durų bei jas atrakino. Po to, grįžusi atgal, vėl užsidarė savo kambaryje. Po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai sulaikė vyrą. Su savo vyru gyvena apie 40 m. Vyras geria labai dažnai, išgėręs būna labai agresyvus. Policija kviesta dėl smurto ne vieną kartą, paskutinį kartą kvietė praeitais metais. Kai vyras girtas namuose, ji bijo su juo likti. Ji prašo jo atžvilgiu dėl tokių veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 2). Tokios pat pozicijos dėl įvykio aplinkybių nukentėjusioji I. B. laikėsi ir atliekant jos parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmą (b. l. 95).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai paklausta nukentėjusioji I. B. nurodė, kad į teismo medicinos ekspertizę buvo užregistravusi, tačiau į apžiūrą nuvykusi nebuvo. Po įvykio iš karto buvo atsiradęs paraudimas ant krūtinės, bet vėliau jis išnyko. Jokių mėlynių ar kitokių žymių sužalojimų jai padaryta nebuvo, apie tai ji iš karto sakė į įvykį atvykusiems pareigūnams (b. l. 32-33).

Iš 2023 m. vasario 27 d. Akistatos protokolo nustatyta, jog atliekant šį procesinį veiksmą, tiek įtariamasis B. B., tiek nukentėjusioji I. B. liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 98-100).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. G. nurodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynė, jų buto durys yra šalia, su kaimynais nebendrauja, tik pasisveikina. Niekada nėra mačiusi sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno, nėra mačiusi nukentėjusiosios apsiverkusios. Kaimynystėje gyvena nuo 2016 m. Pora kartų yra mačiusi neblaivų kaltinamąjį per savo durų akutę, kai pastarasis atsitrenkdavo į jos buto duris. 2016 m. ar 2017 m. yra girdėjusi triukšmą kaimynų bute. Ką konkrečiai kaimynai kalba savo bute, pas ją bute nesigirdi, girdėjosi tik šiaip triukšmas. Iš kaimynų buto niekada nėra girdėjusi pagalbos šauksmų. Apie nagrinėjamą 2023 m. vasario 11 d. įvykį nieko negali pasakyti

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. G. nurodė, kad su kaimyne (past. – I. B.) tik pasisveikina, nebendrauja. Vyro, gyvenančio (duomenys neskelbtini) bute, praktiškai nebemato. Kai tik persikėlė į minėtą butą, vieną kartą ėjo pas minėtus kaimynus, prašė, kad netriukšmautų, nes jų vaikų kambarys turi bendrą sieną su minėtų kaimynų kambariu. Kartais iki šiol jie girdi minėtus kaimynus garsiai kalbančius, tačiau negali pasakyti, ar jie tiesiog taip garsiai kalba, ar jie konfliktuoja tarpusavyje. 2023 m. vasario 11 d. vakare nepamena, ar jie buvo namuose, tačiau kažkokio ypatingo triukšmo iš kaimynų buto negirdėjo (b. l. 104-106).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. M. nurodė, jog nagrinėjamą įvykį pamena. Atsimena, jog kaltinamasis buvo išvestas iš buto, į lauką jis išėjo apsiavęs savo sutuoktinės batais, kaltinamasis buvo labai neblaivus. Tai buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kiek pamena, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną. Paaiškino, jog policijos pareigūnų body kameros įjungiamos, kai atvykstama į įvykio vietą. Pagal galiojančią tvarką, į bylą turėjo būti pateikti jo body kameros vaizdo įrašai, nes jis bendravo su nukentėjusiąją ir pildė dokumentus. Būnant kambaryje su nukentėjusiąja, pastaroji papasakojo apie jos atžvilgiu naudotą smurtą. Iš pradžių ji nurodė aplinkybes, tuomet jis išjungė kamerą, pildė dokumentus, tada nukentėjusioji vėl kažką atsiminė, dėl to jis vėl įjungė kamerą. Nežino, kodėl į bylą nėra pateikta jo body kameros įrašų. Nepamena, ar jiems atvykus į butą, nukentėjusioji ką nors nurodė, apie jos atžvilgiu naudotą smurtą. Po to, kai jis jau atsisėto prie stalo pildyti dokumentu, nukentėjusioji dar pasakė, kad buvo kažkoks momentas, kad ji uždarinėjo duris, kaltinamasis ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, jog tokio smurto, kad kaltinamasis tyčia būtų norėjęs sužaloti nukentėjusiąją, kiek pamena, nebuvo nurodyta. Kiek pamena, ten tokia įdomi situacija – ar duris norėjo trinktelėti stipriau, ar ją norėjo praleisti, bet nepraleido ir užkliudė. Tas smurtas buvo toks iš eigos veiksmas. Būna epizodai, kad specialiai užpuola ir sumuša, tai šis epizodas buvo ne toks.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. M. nurodė, kad dirbant 2023 m. vasario 11 d. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji, kaip vėliau paaiškėjo - I. B., kuri paaiškino, kad 2023 m. vasario 11 d., apie 18.20 val., į namus grįžo jos neblaivus vyras B. B., sukėlė konfliktą bei smurtavo jos atžvilgiu. Jis nepamena, ar ant nukentėjusiosios kūno buvo akivaizdžių sužalojimų. Moteris minėjo, kad policiją kviečia dėl vyro elgesio ne pirmą kartą. B. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, dėl įvykio nieko neaiškino, vartojo daug keiksmažodžių (b. l. 112-113).

Iš policijos registruojamų įvykių pažymos nustatyta, kad 2023 m. vasario 11 d., 18.38 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) gautas I. B. pranešimas apie tai, jog jos neblaivus vyras konfliktuoja, nori ją sumušti, greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b. l. 21).

Iš alkotesterio šaknelių nustatyta, jog 2023 m. vasario 11 d. B. B. nustatytas 2 prom. girtumas (b. l. 47).

Iš 2023 m. kovo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pranešėjos skambučio BPC garso įrašas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 108-109).

Iš 2023 m. balandžio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kamerų vaizdo medžiaga iš įvykio. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 115-116).

Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kategoriškai neigė jam pareikštą kaltinimą, nurodydamas, jog iš tiesų tariamo įvykio dieną tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas dėl to, jog jis į namus grįžo būdamas neblaivus, tačiau jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, fizinio smurto nenaudojo, galėjo ją pastumti, bet tikslo sužaloti neturėjo, jis tik norėjo, kad nukentėjusioji paliktų jį ramybėje.

Nukentėjusioji apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jos neblaivus sutuoktinis ją suėmė stipriai už pečių, dėl ko ji pajuto didelį fizinį skausmą, po to ją pastūmė, dėl jo ji dešine ranka trenkėsi į duris bei vėl pajuto didelį fizinį skausmą, dėl ko ji iškvietė policiją, po ko, dar iki policijos pareigūnų atvykimo, jos vyras jai kumščiu smogė į krūtinę ir ji vėl pajuto fizinį skausmą. Nors nukentėjusioji apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tik vieną kartą, tačiau įvykio aplinkybes nukentėjusioji papasakojo tiek BPC operatorei, tiek ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymai apie įvykį, apie jos atžvilgiu neva naudotą fizinį smurtą bei jos patirtą fizinį skausmą nebuvo nuoseklūs.

Kaip matyti iš byloje esančio nukentėjusiosios skambučio BPC apžiūros protokolo, nukentėjusioji paskambinusi BPC operatorei nurodė, jog girtas vyras „bando sukelti, kaip čia pasakyti muštynes“, į operatorės klausimą, ar ją sumušė, nukentėjusioji nurodė, kad jos nesumušė, tik nori sukelti muštynes, lenda muštis prie jos. Taigi, nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė jai dar iki skambučio BPC, tačiau, kaip matyti, kviesdama policiją, nukentėjusi net neužsiminė apie tai, kad ji buvo pastumta, atsitrenkė į duris ir dėl to juto fizinį skausmą. Teisme, atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, jog BPC operatorei neužsiminė apie fizinį smurtą, nes iki skambučio tarp jos ir sutuoktinių muštynių nebuvo, o ji tiesiog nenorėjo laukti, kada ją sumuš. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip matyti iš policijos pareigūno body kameros vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo, nukentėjusioji apie patirtą fizinį smurtą nieko neužsiminė ir bendraudama su atvykusiais policijos pareigūnais. Kaip matyti iš vaizdo įrašo „2023_0211_185703_015“ nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams nurodė, kad kaltinamasis grįžęs į namus pradėjo „koliotis“ ir bandė sukelti muštynes. Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog kaltinamasis stumdėsi ir pareigūnui parodė jos telefonu darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiosios iš jos rankų bando atimti telefoną, kuriuo ji tuo metu filmavo kaltinamąjį. Pareigūnams pasiteiravus ar dar kažkas įvyko, nukentėjusioji nurodė, jog tuomet ji iškvietė policiją, kaltinamasis tą išgirdo, atsisėdo ir apsiramino. Taip pat pareigūnams nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis taip elgiasi ne pirmą kartą, pareigūnams paprašius patikslinti kaip gi kaltinamasis elgiasi, nukentėjusioji patikslino, kad kaltinamasis kelia skandalus, ją pravardžiuoja.

Taigi, iš to kas aptarta, akivaizdu, jog nukentėjusioji apie neva jos atžvilgiu panaudotą pakankamai stiprų fizinį smurtą (apklausiama teisme nukentėjusioji nurodė, jog nuo pastūmimo jautė 3 balų skausmą, o nuo smūgio į krūtinę – 5 balų skausmą), nieko neužsiminė nei BPC operatorei, nei į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Aplinkybę, jog kaltinamasis vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, nukentėjusioji nurodė tik po kurio laiko ją apklaususiam policijos pareigūnui A. M., kuris apklausiamas teisme patvirtino, jog nukentėjusioji tik pildant iškvietimo dokumentus prisiminė, jog kaltinamasis neva jai trenkė, tačiau jam pačiam susidarė įspūdis, kad tai nebuvo ta situacija, kuomet kaltinamasis norėjo specialiai užpulti ir sužaloti nukentėjusiąją, kaip įvardino liudytojas – labiau tai buvo „iš eigos“ veiksmas, kažkokia „įdomi“ situacija, „norėjo praleisti, bet nepraleido ir užkliudė“. Be to, analizuojant nukentėjusiosios parodymus ir byloje esantį vaizdo įrašą, matyti ir tai, jog nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme akcentavo būtent tai, kad kaltinamasis jai kumščiu trenkė į krūtinę būtent tuo metu, kai ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodė iš esmės kardinaliai priešingą kaltinamojo elgesį, t. y. kad kaltinamasis išgirdęs, jog ji iškvietė policijos pareigūnus, nurimo ir atsisėdo koridoriuje.