Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. vengė išlaikyti vaikus, t. y.: jis, turėdamas pareigą pagal 2020-09-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą, mokėti vaikų išlaikymo išmokas už nepilnamečius vaikus – sūnaus M. L., bei mokėti lėšas nepilnamečio vaiko – sūnaus Š. L., iki vaikų pilnametystės amžiaus, dėl ko susidarė vaikų išlaikymo įsiskolinimo suma 7234,95 eurų už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2024-09-30. Jis, laikotarpyje nuo 2020-09-01 iki šiol, be objektyvių pateisinamų priežasčių, nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, nemokėjo įsiskolinimo. Tokiu būdu K. L. vengė pareigos išlaikyti vaikus, mokėti lėšas ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams, dėl ko susidarė 7234,95 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamasis K. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog turi du sūnus – Š. L. ir M. L.. Su buvusia sutuoktine V. S. jis yra išsituokęs nuo 2012 metų. Nuo tada savo sūnumis nesirūpina, jokios išlaikymo paramos jiems neduoda, jų nelanko. Sutinka, kad vaikų išlaikymo pinigus moka Valstybinio socialinio draudimo fondas, ir dėl to jo atžvilgiu yra susidariusi skola. Nemoka vaikams pinigų, nes pats jokių pajamų neturi, niekur nedirba, jokių išmokų negauna, jokio turto savo vardu neturi. Gyvena Klaipėdoje, niekur nėra registruotas, nes neturi gyvenamosios vietos. Jis yra benamis, naktį miega apleistuose pastatuose arba po balkonais. Konkrečios buvimo vietos neturi, jo gyvenimas yra gatvėje – dažniausiai būna senamiestyje, sename turguje prašo žmonių išmaldos arba renka tuščius butelius, kuriuos parduoda. Dažniausiai dienos metu jis būna Klaipėdos senamiestyje, prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, adresu (duomenys neskelbtini). Telefono neturi. Sutinka su pareiškime nurodyta susidariusia 7234,95 Eur skola, tačiau jos negalės atlyginti, nes, kaip minėjo, jokių pajamų neturi. Alkoholio nevartoja apie šešis mėnesius. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, ir pritaria, kad jam būtų skirta arešto bausmė.

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. L. yra jos vaikų – M. L. ir Š. L. – tėvas. Su K. L. ji nebegyvena nuo 2012 metų. Iki šios dienos jis nėra mokėjęs vaikams išlaikymo pinigų, prie jų išlaikymo niekaip nėra prisidėjęs. Vaikų išlaikymo pinigus moka Valstybinio socialinio draudimo fondas. K. L. su vaikais jokio ryšio nepalaiko. Jai žinoma, kad jis, kol sirgo, gulėjo slaugos namuose (duomenys neskelbtini). Pradėjęs vaikščioti, iš slaugos namų išėjo ir laikosi Klaipėdoje – dažniausiai žmonės jį mato aplink senąjį turgų. Jis neturi gyvenamosios vietos. Galimai telefonu nesinaudoja. Žino, kad 2024 metais miegodavo nakvynės namuose (duomenys neskelbtini).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu nurodė, kad supranta jog K. L. yra benamis, asocialus asmuo, ir dėl vaikų išlaikymo pretenzijų jam neturi. Palaiko SODROS reikalavimą, sutinka, kad būtų skirtos paros, alimentų iš K. L. nereikalauja.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate gauto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo dėl vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus matyti, kad K. L. nuo 2020-09-11 vengė pareigos išlaikyti savo vaikus M. L. ir Š. L., nemokėjo lėšų, neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos. Vaikų išlaikymo fondui mokėjus vaikams išlaikymui, susidarė 7234,95 eurų skola valstybės biudžetui.

Iš vyresniosios tyrėjos V. C. tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus. K. L. nuo 2020-09-11 vengė pareigos išlaikyti savo vaikus M. L. ir Š. L., nemokėjo lėšų, neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos. Vaikų išlaikymo fondui mokėjus vaikams išlaikymui, susidarė 7234,95 eurų skola valstybės biudžetui. Siekiant patikslinti pareiškimo aplinkybes, buvo bendrauta su M. L. ir Š. L. mama V. S.. Moteris buvo informuota apie tai, jog buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo teikti išlaikymą vaikams. V. S. nurodė, jog po santuokos nutraukimo, t. y. 2012-12-21, buvo su vaikais išvykusi į užsienį, grįžo į Lietuvą 2015 metais. Per visą tą laikotarpį buvęs sutuoktinis nei karto neskyrė savo vaikams išlaikymo, niekada neprisidėjo prie vaikų gerbūvio. Po skyrybų buvęs sutuoktinis dar buvo susitikęs su savo sūnumis, tačiau ne jis padėjo savo vaikams, o dar prašė jos jam padėti materialiai, todėl nuo tada ji nutraukė santykius su sutuoktiniu. Kiek jai yra žinoma, vyras kurį laiką gyveno senelių globos namuose. Dėl jai nežinomų priežasčių globos namuose nebegyvena, kiek teko girdėti, buvęs sutuoktinis K. L. šiuo metu gyvena nakvynės namuose. Siekiant patikslinti gautą informaciją, buvo tikrinti K. L. duomenys „Polis II“ naršyklėje. Nustatyta, jog K. L. paskutinį kartą registruotas darbo biržoje buvo 2018-02-13, nuo 2012-08-10 niekur nėra dirbęs, daugiau šeimos sukūręs nebuvo, vaikų neturi. Nuo 2019-03-01 administracinė atsakomybė taikyta 16 kartų dėl girto pasirodymo viešoje vietoje, važiavimo autobusu be bilieto, paskutinį kartą atsakomybė taikyta 2024-10-24 dėl važiavimo be bilieto Klaipėdos m., Taikos pr., protokolo Nr. 24260442280. Duomenų apie asmens teistumą Įtariamų, kaltinamų ir nuteistų registre nėra. Kitų tyrimui naudingų duomenų nenustatyta.

Iš 2025-01-03 vyresniosios tyrėjos S. M. priimto nutarimo matyti, kad paskelbta K. L. paieška.

Iš vyresniosios tyrėjos V. C. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47388-24, buvo gautas pavedimas nustatyti paieškomo K. L. buvimo vietą, sulaikyti asmenį ir pristatyti apklausai į Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariatą. 2025-02-07 dirbdami kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK VS vyresniuoju tyrėju A. D. vyko į Klaipėdos miestą, siekiant surasti K. L.. Buvo tikrinta teritorija prie Klaipėdos miesto Senojo turgaus. Nustatyta, jog K. L. naktimis miega statybvietėje, po laiptais, ryte prieš susirenkant darbuotojams iš teritorijos pasišalina ir vaikšto po Klaipėdos miestą, vakare baigus darbuotojams dirbti statybvietėje grįžta nakvoti į statybvietę. Buvo tikrintos teritorijos prie Klaipėdos senojo turgaus, Klaipėdos g., Turgaus g. 16, esanti „Iki“ parduotuvė, prieigos prie jos. Taikos pr. 28, Klaipėda, prieigos, Kulių vartų g., Klaipėdos m. prieigos, tačiau K. L. buvimo vietos nustatyti nepavyko.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-20 sprendimo (įsiteisėjo 2012-12-26) matyti, kad santuoka, sudaryta 2004-04-17 tarp K. L. ir V. L., nutraukta. Patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria K. L. ir V. L. susitaria, kad K. L. vaikų M. L. bei Š. L. išlaikymui iki vaikų pilnametystės moka po 300 Lt, iš viso 600 Lt, kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka nutraukiama, įsiteisėjimo dienos.

K. L. surastas, kaip asocialus asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis K. L., turėdamas pareigą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-20 sprendimą išlaikyti vaikus, nemokėjo vaikams išlaikymo, todėl valstybė perėmė skolininko pareigą išlaikyti vaikus. Turėdamas pareigą pagal 2020-09-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimą mokėti vaikų išlaikymo išmokas už nepilnamečius vaikus – sūnaus M. L., bei mokėti lėšas nepilnamečio vaiko – sūnaus Š. L., iki vaikų pilnametystės amžiaus, be objektyvių pateisinamų priežasčių laikotarpyje nuo 2020-09-01 iki šiol nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, įsiskolinimo. Tokiu būdu K. L. vengė pareigos išlaikyti vaikus, mokėti lėšas ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams, dėl ko susidarė 7234,95 eurų įsiskolinimas.

Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis K. L. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Kaltinamasis K. L. būdamas sveikas, darbingas, žinodamas apie pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos išlaikyti savo vaikus. Byloje nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių K. L. negalėjo vykdyti pareigos išlaikyti vaikus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas.

K. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis neteistas, baustas už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka. Kaltinamasis niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra benamis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti K. L. pagal BK 164 straipsnį paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei bausmės minimalus dydis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. L. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto bausmę.

Išaiškinti K. L., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliuose. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jeigu per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

K. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.