Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Apresta“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“ ir valstybės įmonė „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės Lietuvos kariuomenės (toliau – atsakovė) priteisti 11 351,61 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su valstybine įmone (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra sudariusi turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį GJELT Nr. 3346032. Ieškovė gavo pranešimą, kad draudėjas 2021 m. birželio 28 d. pastebėjo, jog buvo iš patalpų, kurios priklauso atsakovei, aplietas apdraustas turtas. Todėl dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos Nr. 2021/08827 administravimas, kurio metu nustatyta, jog viso patalpoms ir jose buvusiam turtui buvo padaryta 11 351,61 Eur žala, kurią draudikas atlygino, išmokėdamas draudimo išmokas. Atsakovei, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė ieškovės reikalavimo netenkino. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę, todėl prašo iš atsakovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio sumą priteisti.

3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 5 d. iki rangovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Apresta“ (toliau – rangovė) perduodant statybvietę, turto defektų nebuvo rasta ir 2021 m. balandžio 6 d. buvo pradėti vykdyti remonto darbai pagal kalendorinį darbų grafiką. 2021 m. gegužės 14 d. elektroniniu paštu buvo gautas atsakovės UAB „Mano būstas“ prašymas atjungti šildymo sistemą su atsakove siejamoms patalpoms. 2021 m. gegužės 14 d. iš UAB „Mano būstas“ gautas atsakymas, kad prašymas Nr. 234337 užregistruotas ir pradedamas vykdyti. 2021 m. birželio 28 d. atsakovė informuota, kad buvo užlietos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ patalpos, esančios I a. po su atsakove siejamomis patalpomis Nr. 219-2, 220-1. Tą pačią dieną atsakovės atstovui nuvykus į vietą ir apžiūrėjus su atsakove siejamas patalpas vandens prabėgimo požymių neužfiksuota. 2021 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė atsakovei Pretenziją 11 351,61 Eur sumai, kurią atsakovė 2021 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. IS-764 persiuntė darbus su atsakove siejamose patalpose iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. atlikinėjusiai (pagal 2020 m. liepos 9 d. sutartį Nr. U-345) UAB ,,Apresta“. 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovei (kopija atsakovei) UAB ,,Apresta“ raštu Nr. APR/21-11-11-001 pateikė atsakymą dėl pretenzijos žalos byloje Nr. 2021/088227.

4. Atsakovė pažymėjo, jog savo iniciatyva ir lėšomis, siekiant objektyviai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, 2022 m. sausio mėn. kreipėsi į teismo ekspertų sąraše nurodomą teismo ekspertą N. B., iš kurio 2022 m. vasario 10 d. išvados matyti, kad atsakovė nėra susijusi su ieškovės nurodomu draudiminiu įvykiu ir neturi pagrindo vykdyti ieškovės reikalavimo, kadangi teismo eksperto išvadoje nėra nurodoma, kad būtų nustatytas tokių patalpų netinkamo iš atsakovės pusės eksploatavimo ar ,,apliejimo židinio“ požymiai. Taip pat atsakovė, savo iniciatyva, sužinojusi apie ieškiniu deklaruojamą įvykį, kreipėsi į rangovinę organizaciją, kuri atliko su atsakove siejamose patalpose remonto darbus, ir į pastato administratorių dėl vandens išsiliejimo (avarijos). Tiek rangovinė organizacija, tiek pastato administratorius atsakovei pateikė informaciją, kad jokie vandens išsiliejimai, avarijos nebuvo fiksuotos, matomos, dėl kurių galėjo būti užlietos su ieškovės klientu siejamos patalpos, o nustatyti pastato konstrukcijų ir jo dalių trūkumai negali būti siejami su reikalaujamos atsakomybės taikymu būtent pasirinktam atsakovui. Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio dėl ieškovės klientui priklausančio turto apgadinimo ir atsakovės veiklos su ja sietinose patalpose.

5. Atsakovė pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. NTS-66 atsakovė negali būti laikoma viso statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke (valdytoja), todėl dėl galimų statinio kompleksinių trūkumų atsiradusi žala ir iš to sekanti atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisė negali būti nukreipiama į ieškiniu pasirinktą atsakovę. Taip pat akcentavo, jog ieškovės pateikiamoje sąmatoje nurodomi darbų kiekiai ir pozicijos visiškai nepagrįstos ir neatitinka realios situacijos. Iš gautų duomenų (nuotraukų) akivaizdžiai matoma, kad sąmatoje nurodyti tariami defektai (šviestuvų, kondicionierių, elektros instaliacijos, plastikinių kanalų, langų, visų lubų, sienų, grindų ir kt.) nebuvo fiksuoti, matomi tariamo įvykio (apliejimo) metu. Taip pat pažymėjo, kad pagal matomą tariamo užliejimo mastą (fiksuotą nuotraukose), tokie defektai dėl užliejimo negali atsirasti.

6. Ieškovė dubliku nurodė, kad atsakovės kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai įrodo, kad 2021 m. balandžio 6 d. atsakovės valdomose (virš draudėjo patalpų esančiose) patalpose buvo vykdomi remonto darbai, įskaitant radiatorių keitimo darbus, kas galėjo sąlygoti draudėjo patalpų užliejimą. Iš ieškovės pateiktos pirmosios nuotraukos aiškiai matomi vandens nutekėjimai per tarplangį. Virš tarplangio yra pakabinamos lubos, šalia yra šildymo vamzdžiai, kurie eina į aukščiau esančių patalpų radiatorius. Atsižvelgdama į tai, ieškovė mano, kad labiausiai tikėtina, jog vanduo būtent iš atsakovės patalpų pateko į draudėjo patalpas, persisunkė pro pakabinamas lubas ir tekėjo per tarplangį. Pažymėjo, kad vanduo iš lauko patekti pro tarplangį negalėjo (kaip teigia specialistas N. B.), kadangi tarp tarplangio vidinės dalies ir išorinės dalies yra akivaizdus tarpas, todėl net darant prielaidą, jog lietaus vanduo sušlapino išorinę (lauke esančią) tarplangio medinę dalį, neįtikėtina, kad vanduo būtų persigėręs ir pasiekęs net vidinę tarplangio dalį ir dar nutekėjęs žemyn. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad vanduo į patalpą pateko iš lauko per tarplangį, akivaizdžiai paneigia nuotraukose užfiksuoti aplieti daiktai, kurie stovėjo šalia tarplangio (pvz., supelijusios kėdės, vandens pažeistas stalas (atsilupusi apdaila).

7. Ieškovės vertinimu, teisinės reikšmės neturi ir aplinkybė, kaip teigia atsakovė, jog jai nuvykus į savo patalpas 2021 m. birželio 28 d. vandens prabėgimo požymių savo patalpose neužfiksuota. Radiatorių (šildymo prietaisų) keitimas pagal grafiką buvo numatytas nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. todėl apliejimas įvyko dar 2021 gegužės mėn. (keičiant radiatorius), o kadangi draudėjo darbuotojai dėl pandemijos dirbo iš namų, jis pastebėtas tik 2021 m. birželio 28 d. Todėl akivaizdu, kad vandens prabėgimo požymių atsakovė savo patalpose negalėjo pastebėti, nes jos patalpų remontas jau buvo baigtas ir vandens ištekėjimo požymiai jau buvo paslėpti atlikus apdailos darbus. Ieškovės teigimu, specialistas N. B. niekaip nepagrindžia išvados, jog laiptinės siena, kuri ribojasi su aplieta draudėjo patalpa, buvo paveikta drėgmės.

8. Taip pat ieškovė nurodė, kad jei byloje bus nustatyta, kad apdraustos patalpos buvo užlietos dėl netinkamų atsakovės rangovo UAB „Apresta“ veiksmų/neveikimo, atsakovė vis tiek laikytina tinkama atsakove byloje remiantis CK 6.265 straipsniu.

9. Atsakovė tripliku papildomai nurodė, kad iš ieškovės pateiktos nuotraukos matyti, jog pakabinamų lubų plokštės nėra pažeistos, o vandens nubėgimas yra tik per nesandarų tarplangį. Pažymėjo, kad radiatorių keitimo metu, pagal nustatytą darbų atlikimo algoritmą, yra nudrenuojama šildymo sistema, t. y. išleidžiamas termofikacinis vanduo iš šildymo sistemos ir jos prietaisų, tokiu atveju, keičiant radiatorius juose negalėjo būti vandens, o kito vandens šaltino atsakovės patalpose nėra. Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį, kad eksperto N. B. pateiktoje išvadoje nurodoma, kad atliekant apžiūrą, laiptinė buvo sausa, tačiau yra požymių, kad laiptinė paveikta drėgmės, matomos dažų pūslės. Atsakovės teigimu, tai įrodo, kad vanduo galėjo patekti per dar vieną šaltinį – iš laiptinės pusės, kuri nepriklauso atsakovei.

10. Taip pat ieškovė 2023 m. vasario 22 d. rašytiniais paaiškinimais paaiškino, jog ji 2023 m. vasario 21 d. kreipėsi į draudėjo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ darbuotoją D. S. su prašymu patikslinti aplinkybes, susijusias su apliejimu betonu. Iš darbuotojos pateiktų paaiškinimų ir nuotraukų matyti, kad jose užfiksuota, tai, kad betonas nuo lubų ant grindų varvėjo per tarplangį, t. y. betono patekimo į patalpą mechanizmas dar kartą patvirtina, kad vanduo į patalpas taip pat pateko iš atsakovės patalpų tokiu pačiu būdu ir toje pačioje vietoje. Todėl ieškovė daro išvadą, kad apdraustos patalpos buvo aplietos du kartus: pirmą kartą vandeniu iki 2021 m. birželio 28 d., o vėliau - ir betonu, tačiau apliejimo vandeniu žalos mastas buvo gerokai didesnis nei apliejimo betonu. Dėl apliejimo vandeniu buvo padaryta žala, kurią kompensavo ieškovės išmokėta draudimo išmoka, todėl būtent šis faktinis pagrindas ir nurodytas ieškinyje. Betonu buvo aplieta dalis jau per užpylimą vandeniu sugadinto turto, todėl laiko, kad papildoma žala betonu nebuvo padaryta, nes iki apliejimo betonu salės remonto darbai, susiję su vandens sukeltos žalos pašalinimu, dar nebuvo atlikti. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės patalpų, ieškovė neprivalo įrodinėti, privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis butas (patalpos), o ne kiti šaltiniai.

11. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kai įvyko ieškovės ieškinyje nurodytas įvykis, buvo perduotos Lietuvos kariuomenei. Apie tai, kad minėtose patalpose esanti šildymo sistemos įranga būtų pablogėjusi, kai atsakovė valdė minėtas patalpas, UAB „Mano būstas“ informacijos nepateikė. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovė pagal savo kompetenciją užtikrino šildymo sistemos priežiūrą jos nuomojamose patalpose. Duomenų, kad įvykusio įvykio metu atsakovės valdomose patalpose šildymo sistema buvo sugriuvusi, netvarkinga ar avarinės būklės, byloje pateikta nėra. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, trečiojo asmens nuomone, ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 11351,61 Eur išmokėtos sumos priteisimo, neturėtų būti patenkintas, nes nėra visapusiškai pagrįstas rašytiniais įrodymais. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė turėtų būti atleidžiama iš dalies ar visiškai nuo civilinės atsakomybės dar ir todėl, kad tikėtina, jog tokia situacija iš esmės susidarė dėl trečiųjų asmenų veiksmų, vykdžiusių ir kontroliavusių šilumos sistemos atjungimo, remonto (keitimo) darbus (CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius papildomus nuostolius yra priskirtinas prie reikalavimo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, todėl irgi neturėtų būti patenkintas.

12. Tretieji asmenys UAB „Apresta“ ir UAB „Mano būstas“ atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės 11 351,61 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 255,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė iš atsakovės valstybei 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu.

14. Teismas nurodė, jog į bylą tiek atsakovė, tiek ieškovė yra pateikusios rašytinius įrodymus dėl tikėtinų patalpų užliejimo priežasčių nustatymo – N. B. (atsakovės užsakymu parengta) ir D. K. (ieškovės užsakymu parengta) ekspertines išvadas. Minėtos išvados yra iš esmės priešingos, todėl jas vertindamas teismas atsižvelgė į šių išvadų atitikimą kitiems bylos įrodymams, taip pat į tai, kad minėti asmenys (N. B. ir D. K.), nors ir turintys specialių žinių, savo vertinimą atliko tik iš jiems pateiktų patalpų fotonuotraukų ir apžiūrėjo patalpas jau joms esant suremontuotoms (patalpų remontas atliktas 2021 m. spalio mėnesį). Taip pat teismas nustatė, kad tiek N. B., tiek D. K. vertino jiems pateiktas fotonuotraukas kaip darytas dėl to paties įvykio, tačiau, kaip paaiškėjo iš viso buvo du draudėjos patalpų užpylimai ir ne visos nuotraukos darytos vienu metu – pirmą kartą kreiptasi 2021 m. birželio 28 d. dėl aplietų patalpų, po to, praėjus savaitei ar kelioms po pirmojo pranešimo, draudėjos patalpos aplietos skysčiu (tikėtina, grindų išlyginamuoju mišiniu), dėl kurio draudėja į ieškovę nesikreipė, nes patalpos dar nebuvo suremontuotos po pirmojo užliejimo ir papildoma žala dėl to neatsirado, tačiau apie šį įvykį draudėja informavo rangovą.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad draudėjos patalpos ribojasi su laiptine, kuri yra atsarginė ir kuria draudėja nesinaudojo. Tačiau iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad laiptinės defektų atsiradimo laikas būtų panašus su defektų draudėjos patalpose atsiradimo laiku. Priešingai, visi apklausti liudytojai patvirtino, kad laiptinės defektai, matomi fotonuotraukose, yra seni, laiptinės būklė ir šiai dienai nėra pasikeitusi. Be to, N. B., apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, parodė, kad laiptinė ir drėgmė patalpose yra nesusiję dalykai, laiptinė nėra priežastis patalpų sugadinimui, pažymėjo, kad nuotraukose užfiksuota laiptinės vieta jo atlikto patikrinimo metu buvo sausa. Pažymėjo ir tai, kad iš karto po to, kai buvo pastebėta, kad patalpos užlietos ir jas apžiūrėjo tiek draudėjos, tiek atsakovės ir rangovės darbuotojai, jiems nekilo pagrindo manyti, kad patalpų užliejimas galėjo įvykti iš laiptinės, nenustatyta, kad pastebėto įvykio draudėjos patalpose metu laiptinės būklė kuo nors skyrėsi nuo buvusios iki tol.

16. Tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tarplangis po įvykio iš išorės nebuvo remontuotas, dėl nesandaraus tarplangio į pastato savininką ar namo administratorių kreiptasi nebuvo nei iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio, nei po to, draudėja dėl tarplangio nesandarumo jokių nusiskundimų neturėjo ir šiuo metu neturi. Šiuo aspektu aktualu tai, kad liudytojas N. B. nurodė, jog jis fotografavo tarplangį iš išorės, kaip jis atrodė jo apsilankymo metu, tuo tarpu kokiu būdu tarplangis buvo suremontuotas iš vidaus, iš kokių medžiagų, liudytojas nurodė nežinantis ir to netyręs, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, teismas neturėjo pagrindo sutikti su N. B. išvadomis, kad nagrinėjamo įvykio metu tarplangis buvo nesandarus ir tai galėjo būti patalpų užliejimo priežastimi. Teismas taip pat neturėjo pagrindo netikėti ir išsamiais liudytojos D. S. parodymais, kuri paaiškino, kad ji pirmoji pastebėjo aplietas patalpas. Liudytoja paaiškino, kad patalpose kiliminė danga buvo visiškai šlapia per visą plotą ir dėl to nuo apačios buvo pradėję pelyti baldai ir sienos, šios liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje esančios pateiktos fotonuotraukos. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tą pačią dieną, kai buvo pastebėtas patalpų apliejimas, patalpas turėjo galimybę apžiūrėti tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens (rangovo) atstovai, tačiau, jie patalpose lankėsi tik kelias minutes. Teismas vertino, kad iš į bylą pateiktų fotonuotraukų ir pirmiau aptartų liudytojų parodymų, nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad ieškovės draudėjos patalpų pažeidimai pasireiškė grindų dangos supelijimu, kuris perėjo į sienas ir baldus, matomu vandens pratekėjimu ant tarplangio ir lubų susibangavimu ties šildymo vamzdžiais.

17. Įvertinęs visus aptartus įrodymus, teismas sprendė, kad draudėjos patalpų apgadinimo priežastimi, atsižvelgiant į patalpų apgadinimų pobūdį (šlapia, supelijusi kiliminė danga, iš apačios supeliję baldai (stalas, kėdės), sienos, prie tarplangio susibagavusios lubos), negali būti bloga laiptinės, besiribojančios su patalpomis būklė ar nesandarus tarplangis. Teismas vertino, jog labiausiai tikėtinas vandens patekimo į ieškovės draudėjos patalpas mechanizmas yra per tarpą prie šildymo vamzdžių, kuomet iš ten vanduo pateko ant tarplangio ir toliau ant kiliminės dangos ir dėl patalpų užsandarinimo, temperatūros kiliminė danga pradėjo pelyti. Teismas nustatė, kad lubų jungtyje ties šildymo stovu yra pramušta skylė, atviras tarpas aplink vamzdį apie 2 cm į šonus, todėl toje vietoje, jei tekėtų skystis iš viršaus, pralaidumas yra didesnis. Taip pat iš fotonuotraukų, kuriose matyti ieškovės draudėjos patalpų apliejimas skystu statybiniu mišiniu, matoma, kad pagrindinis apliejimo mišiniu židinys yra ties šildymo vamzdžiais, kas tik patvirtina, kad pro šią vietą buvo didesnė vandens pralaidumo galimybė. Bylos įrodymai patvirtino, kad 2021 m. gegužės mėn. trečiasis asmuo UAB „Apresta“ atsakovės valdomose patalpose keitė radiatorius, kuriuos keičiant galėjo ištekėti tam tikras kiekis vandens, be to, atliko remonto darbus, kuriems naudojamas ir vanduo, todėl tai tik patvirtino, kad atsakovės valdomose patalpose buvo vandens šaltinių, kurie nagrinėjamu laikotarpiu, labai tikėtina, ir tapo ieškovės draudėjos patalpų apliejimo priežastimi.

18. Teismas nurodė, jog atsakovė byloje esančiais įrodymais nepaneigė, kad į ieškovės draudėjos patalpas vanduo pateko būtent iš jos patalpų, nes galimybes, kad į bylą vanduo galėjo patekti iš kitų šaltinių (nesandaraus tarplangio, laiptinės) ir padaryti tokio pobūdžio patalpų apgadinimus paneigė byloje surinkti ir įvertinti įrodymai (CPK 185 straipsnis). Todėl atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už ieškovės apdraustoms patalpoms (duomenys neskelbtini), jas užliejus vandeniu padarytą žalą atsakingas virš šių patalpų esančių patalpų valdytojas – atsakovė Lietuvos kariuomenė, atsakovei kyla pareiga atlyginti padarytą žalą kaip patalpų valdytojai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.266 straipsnis).

19. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, tai, kad atsakovė, kvestionuodama prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, sprendė, kad ieškovės draudėjai padaryta žala pagrįstai įvertinta 11 351,61 Eur, todėl ieškovė, išmokėjusi draudėjai 11 351,61 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti, turi teisę reikalauti šios išmokos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė šią sumą ieškovei iš atsakovės, taip pat ir 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos kariuomenė apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas neįvertino pateiktų į bylą įrodymų, neatsižvelgė į apeliantės teismo posėdžių metu išsakytus pastebėjimus, kad egzistuoja įrodymų tarpusavio prieštaravimai, nes nuotraukos, kuriomis grindžiamas reikalaujamos atlyginti žalos mastas ir apgadinimų priežastinis ryšys, darytos skirtingu laiku (tiek apgadinimo konstatavimo momentu 2021 m. birželio 28 d., tiek kitu teismo nenustatytu laiku jau po patalpų remonto), jose fiksuojami visiškai savo veikimo pobūdžiu skirtingi procesai (pvz. žalai atlyginti ieškiniu deklaruojamas vidinis patalpų apliejimo vandeniu faktas, nors nuotraukose aiškiai matyti visiškai kitos medžiagos poveikio požymiai (tik posėdžių metu ieškovė deklaravo grindų betonavimo skysčio prasiskverbimą iš viršutinių patalpų). Taigi, teismas netinkamai vertino, jog didelė dalis įrodymais laikomų nuotraukų net negali būti tokiais laikomos, nes nebuvo tinkamai fiksuoti jų meta duomenys (fotografavimo laikas, data, vieta).

20.2. Teismas nepašalino į teismo posėdžius kviestų liudytojų parodymų prieštaravimų jiems dėstant faktines aplinkybes apie patalpų būklę po apgadinimo (vieni matė apibėgusias patalpų sienas ir lubas bei baldus, kiti - tik sudrėkusią grindų dangą prie langų, tačiau jokių sienų ar lubų apgadinimų nematė), apgadinimų kilmę (vieni nurodė, kad apgadinimai atsirado dėl vandens patekimo į patalpas, kiti, kad apgadinimai atsirado jau dėl kitos medžiagos patekimo vidun), apeliantės valdomose patalpose atliekamų darbų specifiką ir mastą (liudytoja D. S. nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d. apsilankiusi atsakovės patalpose nematė jokių grindų betonavimo darbų požymių, nors patalpų apgadinimai, įskaitant ir dėl grindų betonavimo darbų, bei pats žalos atlyginimo reikalavimas kildinami iš atsakovės patalpose atliktų remonto darbų atliktų iki šios liudytojos atvykimo į patalpas), byloje esančių įrodymų kilmę (liudytoja apklausos metu nurodė, kad nuotraukos darytos jos, tačiau ieškovė teismo posėdžiuose jau nurodė, kad dalis nuotraukų darytos bendrovės ,,Remax“, t. y. kitų asmenų).

20.3. Teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl nesutinka su apeliantės samdyto teismo ekspertų sąrašuose esančio eksperto N. B. teikta išvada bei neskyrė pakartotinės ekspertizės, esant ekspertų N. B. bei D. K. išvadų esminiams prieštaravimams. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės pasitelkto eksperto D. K. išvada.

20.4. Apeliantė pažymi, jog teismui taip pat kilo abejonių dėl deklaruojamos žalos dydžio, atsakovei atkreipus teismo dėmesį į žalą patvirtinančių įrodymų (fotonuotraukų) nepatikimumą, kadangi sunku identifikuoti tikslų laiką ir vietą. Be to, sąmatoje nurodomos keičiamos priemonės ir atlikti darbai niekaip nėra sietini su deklaruojamu vandens patekimu iš apeliantės valdomų patalpų. Teismas ieškovei suteikė teisę tikslinti ieškinį parenkant tinkamą atsakovą bei pateikiant įrodymus, apskaičiuojant deklaruojamą žalą abejonių nekeliančių darbų ir priemonių įtraukimu į sąmatą, tačiau ieškinys patikslintas nebuvo, o teismas abejones keliančių įrodymų nepašalino ir dėl jų nepasisakė.

20.5. Apeliantė pažymėjo, kad radiatorių keitimo metu pagal nustatytą darbų atlikimo algoritmą, yra nudrenuojama šildymo sistema, t. y. išleidžiamas termofikacinis vanduo iš šildymo sistemos ir jos prietaisų, tokiu atveju keičiant radiatorius juose negalėjo būti vandens, o kito vandens šaltinio apeliantės patalpose nėra. Be to, liudytoju apklaustas A. O., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo UAB „Apresta“ direktoriaus pavaduotojas ir lankėsi remontuojamose patalpose 1-2 kartus per mėnesį nurodė, kad žemiau remontuojamų patalpų esančiose patalpose buvo labai tvanku, matė supelijusius baldus; abejojo, ar į patalpas nuo viršaus galėjo kas bėgti, nes lubos nebuvo nukritusios; nurodė, kad šlapių darbų UAB „Apresta“ neatliko, tik grindų išlyginamajam mišiniui buvo naudojamas vanduo, o pagal ieškovės patalpų apgadinimo apimtis, tokiam apgadinimui sukelti reikėtų apie 200-300 litrų vandens, tačiau išlyginamojo sluoksnio mišiniui tereikia tik 10-20 litrų (kibiro) vandens.

20.6. Apeliantės vertinimu, labiausiai tikėtina, kad defektai patalpoje galėjo atsirasti dėl netvarkingo tarplangio ir matomos ilgalaikės drėgmės požymių laiptinėje. Taigi ieškovė turėjo žinoti, kad eksperto nustatytų pastato konstrukcijų trūkumai negalėjo būti siejami su reikalaujamos atsakomybės taikymu pasirinktai atsakovei. Lietuvos kariuomenė, kaip atsakovė, negali būti laikoma viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininke (valdytoja), tad dėl galimų statinio kompleksinių trūkumų atsiradusi žala ir atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisė negali būti nukreipiama į ieškiniu pasirinktą atsakovę.

20.7. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodomi darbų kiekiai ir pozicijos visiškai nepagrįstos ir neatitinka realios situacijos. Sąmatoje nurodyti tariami defektai (šviestuvų, kondicionierių, elektros instaliacijos, plastikinių kanalų, langų, visų lubų, sienų, grindų ir kt.), matomi tariamo įvykio (apliejimo) metu, nebuvo fiksuoti. Be to, lokalinės sąmatos 18 pozicijoje „Pažeistų šildymo sistemos vamzdynų remontas“ kiekis – 10 metrų. Tai įrodo, jog šildymo sistemos vamzdynas nebuvo tvarkingas, jį reikėjo remontuoti, tad tai patvirtina, jog vanduo į ieškovės patalpas galėjo patekti dėl nesandarios šildymo sistemos ieškovės patalpose. Sąmatos 7 pozicijoje nurodomas „Kondicionierių vidinių lubinių agregatų permontavimas“, tačiau patalpoje matomas būtent sieninis kondicionavimo agregatas, tad papildomai priskaičiuojami nepagrįsti darbai.

20.8. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ieškinį tenkino visa apimtimi, nors žalai atsirasti priežastinis ryšys grindžiamas tik prielaidomis. Ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga naudodamasi žemiau esančiomis patalpomis, kadangi ieškovės kviesta liudytoja D. S. patvirtino, jog žinojo apie lubose ties vamzdžių sujungimu esantį nesandarumą su atsakovės patalpomis, tačiau jų nesiėmė šalinti.

21. Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. nurodo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių, jog žala padaryta būtent dėl vandens patekimo į draudėjos patalpas iš apeliantės valdomų patalpų, kuriuos detaliai aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

21.2. Ieškovės vertinimu, nesandaraus tarplangio versija atmestina, o eksperto N. B. padarytos išvados dėl tarplangio neišplaukia iš jo atlikto tyrimo. Tiek N. B., tiek ieškovės pasitelkto D. K. išvados vertintinos kaip rašytiniai įrodymai ir iš anksto nei viena, nei kita neturi didesnės įrodomosios galios. Teismas motyvuotai atmetė N. B. išvadą kaip nepatikimą ir nepagrįstą ir neturėjo pareigos skirti teismo ekspertizę, tokį prašymą turėjo teisę teikti šalys.

21.3. Pasisakydama dėl tarplangio nesandarumo ieškovė nurodo, jog N. B., apklausiamas posėdžio metu, negalėjo apibūdinti, kur yra jo nurodomi nesandarumai, paprašius nurodyti byloje esančiose nuotraukose tuos nesandarumus – taip pat to negalėjo padaryti. Ekspertas posėdyje nurodė padaręs „prielaidą“, kad būtent tarplangis yra draudiminio įvykio priežastis. Taigi, N. B., iš esmės neatlikęs jokio tyrimo (net nenustatė paties nesandarumo fakto), priėjo niekuo nepagrįstos išvados (prielaidos), kad užliejimo priežastis – nesandarus tarplangis, taigi ši versija pagrįstai atmesta.

21.4. Ieškovė pažymi, jog teismui pasiūlius patikslinti ieškinį, ieškovė kreipėsi į draudėjos darbuotoją D. S. dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. Paaiškėjo, kad apdraustos patalpos iš viršaus buvo aplietos net du kartus, apliejimas vandeniu pastebėtas 2021 m. birželio 28 d., o dar kartą vėliau į betoną panašiu skysčiu (tikėtina grindų išlyginamuoju skysčiu), tačiau į atsakovę papildomai nebuvo kreiptasi, nes aplietas patalpas ir taip buvo ruošiamasi remontuoti jau po 2021 m. birželio 28 d. pastebėto įvykio – apliejimo vandeniu.

21.5. Atsakovė kvestionuoja nuotraukų, kuriose matomas skystis panašus į betoną, padarymo data, teigdama, kad nėra metaduomenų, tačiau D. S. nurodė, kad šios nuotraukos darytos laikotarpyje tarp 2021 m. liepos 21 d. ir 23 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po to, kai buvo pastebėtas pirmas apliejimas vandeniu. Pateiktose nuotraukose matyti, kad išlyginamasis skystis varva iš viršaus, todėl, ieškovės vertinimu, šio skysčio patekimo į patalpą mechanizmas dar kartą patvirtina, kad vanduo į patalpas taip pat pateko iš apeliantės patalpų tokiu pat būdu ir toje pačioje vietoje. Dėl to nėra pagrindo abejoti versija, kad žala padaryta iš atsakovės patalpų išsiliejus vandeniui, o vėliau ir išlyginamajam skysčiui. Ieškovė papildomai nurodo, jog turėjo pareigą įrodyti, kad vanduo į apdraustas patalpas pateko būtent iš apeliantės patalpų, tačiau neprivalėjo įrodyti priežasčių (mechanizmo), dėl kurių vanduo pateko į apeliantės patalpas. Plyšys perdangoje ties šildymo vamzdžiais draudėjai buvo žinomas, tačiau ši aplinkybė nešalina atsakovės atsakomybės, kadangi atsakovė tai žinodama nesiėmė jokių veiksmų žalai išvengti.

21.6. Pasisakydama dėl žalos dydžio ieškovė nurodo, kad su ieškiniu kartu pateikta ir sąskaita, patvirtinanti, kad visus nurodytus darbus, kuriuos ginčija apeliantė, buvo būtina atlikti, siekiant atstatyti turtą į buvusią padėtį. Vien tai, kad ne visi sugadinimai užfiksuoti nuotraukomis nereiškia, jog jų nebuvo, jie patvirtinti dokumentais (lokaline sąmata, sąskaita) bei liudytojų parodymais. Apeliantė alternatyvių žalos skaičiavimų nepateikė. Vien tai, jog sąmatoje per klaidą pažymėtas ne sieninio, o lubinio kondicionieriaus permontavimas nereiškia, kad kaštų suma nepagrįsta. Tikėtina, jog sąmatoje per klaidą įrašytas šildymo sistemos „remontas“, o ne „patikrinimas“. V. B. posėdyje taip nenurodė, jog atliko sistemos remonto darbus. Nors, atsakovės teigimu, pateiktose fotonuotraukose nesimato vandens tekėjimo per lubas požymių, byloje esančioje nuotraukoje galima įžiūrėti lubų plokščių deformacijas, be to liudytojas V. B. patvirtino, kad dalis plokščių buvo pažeistos vandens ir nepavykus priderinti rašo teko keisti visas lubų plokštes.

22. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės reiškiamais reikalavimais, pagrįstai ir motyvuotai sprendime nurodė priežastis, dėl kurių turi būti patenkinti pareikšti reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Ieškovė ADB „Gjensidige“ (draudikė) ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas“ (draudėja) sudarė patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį (draudimo liudijimo GJELT Nr. 3346032) (e. t. 1, b. l. 7, 12–13). Virš šių patalpų yra atsakovės Lietuvos kariuomenės 2020 m. gruodžio 31 d. su VĮ Turto banku pasirašytos Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. NTS-66 pagrindu valdomos patalpos.

27. 2021 m. birželio 28 d. ieškovė (draudikė) gavo pranešimą, jog buvo užlietos apdraustos patalpos (salė), esančios pirmame aukšte po atsakovės valdomomis patalpomis Nr. 219-2, 220-1. Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos Nr. 2021/08827 administravimas, kurio metu nustatyta, jog patalpoms ir jose buvusiam turtui dėl įvykusio draudiminio įvykio buvo padaryta 11 351,61 Eur žala (e. t. 1, b. l. 36–37).

28. Minėtą žalą ieškovė atlygino, išmokėdama 11 351,61 Eur dydžio draudimo išmoką. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė CK 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę, kaip atsakingą už žalą asmenį. Atsakovei nesutikus su šiuo reikalavimu, kreipėsi į teismą dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio sumos priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (ne)tinkamo taikymo

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Apeliantė (atsakovė) visų pirma teigia, kad pirmosios instancijos teismas, šalims į bylą pateikus iš esmės priešingas specialisto išvadas, nepagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės patalpų būklės pablogėjimo priežastims nustatyti. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek atsakovė, tiek ieškovė draudiminio įvykio aplinkybes įrodinėjo vadovaudamosi į bylą pateiktomis specialisto išvadomis dėl tikėtinų patalpų užliejimo priežasčių nustatymo – atsakovės užsakymu parengta ir kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta 2022 m. vasario 10 d. eksperto (specialisto) išvada, kurią parengė N. B., atitinkamai ieškovės užsakymu atliktas UAB „Eicosolution“ vertinimo aktas, kurį parengė D. K. (e. t. 1, b. l. 98–107).

31. Atsakovės pasitelkto eksperto (specialisto) N. B. išvadoje konstatuota, jog labiausiai tikėtina, kad defektai ant sienų atsirado ganėtinai seniai dėl drėgmės, buvusios laiptinėje, o tarplangis ir nedidelė dalis lubų buvo užpilti dėl to, kad pakalimas tarp langų susidėvėjo ir tapo nesandarus. Ieškovės pasitelkto specialisto D. K. parengtame vertinimo akte nurodyta, kad patalpos buvo aplietos keičiant viršutiniuose aukštuose šildymo sistemą, prabėgimai įvyko dėl šildymo sistemos (radiatorių) keitimo, montavimo, arba remonto, kadangi rudos spalvos vanduo, galėjo būti iš šildymo sistemos vamzdynų. Todėl vertinimo akte daroma išvada, kad vandens prabėgimai, matomi ant lango, palangės, tarplangio ir lubų yra šildymo sistemos (radiatorių) montavimo (keitimo) pasekmės. Taigi minėtos specialistų išvados, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, savo turiniu ir išvadomis yra iš esmės priešingos.

32. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde minėtas specialistų išvadas nepagrįstai prilygina teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadoms, nurodydama, kad bylą nagrinėjęs teismas, esant iš esmės priešingoms išvadoms, nepagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės patalpų būklės pablogėjimo priežastims nustatyti.

33. Pažymėtina, kad esant ginčui dėl tam tikrų faktų buvimo (nebuvimo) civilinio proceso teisė numato galimybę vadovaujantis CPK 212 straipsniu skirti ekspertizę. Dažniausiai ekspertizę teismas skiria byloje dalyvaujančių asmenų prašymu. Dalyvaujantis byloje asmuo, prašydamas teismo skirti ekspertizę, turi nurodyti aplinkybes, kurioms nustatyti būtina ekspertizė, motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes, nurodyti, kokių specialiųjų žinių, jo nuomone, reikia joms išsiaiškinti.

34. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

35. Taigi, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju šalys neprašė pirmosios instancijos teismo skirti teismo ekspertizę patalpų užliejimo priežastims ir jų šalinimo išlaidoms nustatyti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teisme šalims teise prašyti skirti ekspertizę nepasinaudojus, bylą nagrinėjęs teismas šalių pateiktas specialistų išvadas priskyrė įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai CPK 197 straipsnyje, t. y. rašytiniams įrodymams ir pagrįstai jas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

36. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės pasitelkto specialisto D. K. išvada, o atsakovo pateiktos eksperto (specialisto) išvados nevertino ir nepasisakė, kodėl su šia išvada nesutinka. Priešingai nei teigia apeliantė, konstatavęs, kad šalių pateiktos specialistų išvados yra iš esmės priešingos, jas vertindamas teismas atsižvelgė į šių išvadų atitikimą kitiems bylos įrodymams, taip pat į tai, kad N. B. ir D. K., nors ir turi specialių žinių, savo vertinimą atliko tik iš jiems pateiktų patalpų fotonuotraukų ir apžiūrėjo patalpas jau joms esant suremontuotoms.

37. Nesutikdamas su N. B. išvada ir spręsdamas, kad jos nepagrindžia byloje surinkti duomenys, tokį savo sprendimą teismas išsamiai motyvavo, be kita ko, nurodydamas, jog iš bylos medžiagos nėra pagrindo išvadai, kad laiptinės defektų atsiradimo laikas būtų panašus su defektų draudėjos patalpose atsiradimo laiku, N. B., apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, parodė, kad laiptinė (jos būklė) ir drėgmė patalpose yra nesusiję dalykai, laiptinė nėra priežastis patalpų sugadinimui, o nuotraukose užfiksuota laiptinės vieta jo atlikto patikrinimo metu buvo sausa. Be to, iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tarplangis po įvykio iš išorės nebuvo remontuotas, dėl nesandaraus tarplangio į pastato savininką ar namo administratorių kreiptasi nebuvo nei iki byloje nagrinėjamo įvykio, nei po to, draudėja dėl tarplangio nesandarumo jokių nusiskundimų neturėjo ir šiuo metu neturi. Taigi, remiantis byloje surinktais duomenimis, liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė N. B. išvadoje iškeltas draudėjos patalpų apgadinimo versijas – žalos atsiradimą dėl drėgmės, sklindančios iš laiptinės bei užliejimą dėl draudėjos patalpose esančio tarplangio nesandarumo.

38. Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad vien tai, jog atsakovė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino bylą nagrinėjęs teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

39. Atsakovė apeliaciniame skunde netinkamą įrodymų vertinimą grindžia ir tuo, kad bylą nagrinėjęs teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino pateiktų į bylą įrodymų (pateiktose nuotraukose nėra fiksuoti jų meta duomenys (fotografavimo laikas, data, vieta), taip pat tuo, kad nebuvo pašalinti liudytojų parodymų prieštaravimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

40. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas; kt.). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

42. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 42 punktas).

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog aplinkybę, kad žalą draudėjos patalpoms sąlygojo vandens pratekėjimas iš viršuje esančių patalpų, patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y.:

43.1. 2021 m. kovo 29 d. atsakovė su UAB ,,Apresta“ (rangove) pasirašė Paprastojo remonto darbų rangos sutartį Nr. U-116; 2021 m. balandžio 6 d. statybvietės perdavimo-priėmimo aktu atsakovės valdomos patalpos perduotos rangovei; pagal kalendorinį remonto darbų grafiką radiatorių (šildymo prietaisų) keitimas atsakovės valdomose patalpose numatytas 2021 m. gegužės mėn.; 2021 m. birželio 28 d. UAB „Apresta“ dar nebuvo baigusi remonto darbų; statinio (jo dalies) pripažinimo suremontuotu aktas tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Apresta“ pasirašytas 2021 m. gruodžio 8 d. (e. t. 2, b. l. 41–42);

43.2. byloje nėra ginčo, jog perdangoje tarp atsakovės ir draudėjos patalpų, ties šildymo vamzdžiais, buvo plyšys; byloje liudytoja apklausta draudėjos darbuotoja D. S. nurodė, kad būtent aplink minėtą plyšį (šildymo vamzdžius) buvo sušlapusios ir susibangavusios lubų plokštės; D. K. parengtame vertinimo akte daroma išvada, kad vandens prabėgimai, matomi ant lango, palangės, tarplangio ir lubų yra šildymo sistemos (radiatorių) montavimo (keitimo) pasekmės;

43.3. iš ieškovės 2023 m. vasario 22 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad apdraustų patalpų apliejimas vandeniu pastebėtas 2021 m. birželio 28 d., praėjus beveik mėnesiui po to patalpos buvo aplietos į betoną panašiu skysčiu (tikėtina grindų išlyginamuoju skysčiu); abiem atvejais nuotraukose užfiksuotas skysčio patekimo mechanizmas į patalpas buvo tas pats – iš viršuje esančių patalpų, kadangi prieš atliekant remonto darbus tinkamai neužsandarintos grindys.

44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir savo išvadas grindė byloje esančių įrodymų visuma. Vadovaujantis aukščiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įrodymus būtų vertinęs netinkamai ir/ar priėjęs nepagrįstų išvadų, nenustatytas. Aplinkybė, kad teismas rėmėsi nuotraukomis (kuriose užfiksuota tik fotografavimo data), liudytojų parodymais, savaime nereiškia, jog teismas suabsoliutino šias įrodinėjimo priemones. Priešingai, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tiek specialių žinių turinčio asmens/liudytojo D. K. išvada, tiek liudytojų parodymais, tiek kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių visuma neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad labiausiai tikėtinas vandens patekimo į draudėjos patalpas mechanizmas yra iš viršuje esančių patalpų, per tarpą prie šildymo vamzdžių.

45. Tuo tarpu atsakovė byloje esančiais įrodymais nepaneigė, kad į draudėjos patalpas vanduo pateko būtent iš jos patalpų, duomenų apie kitas galimas vandens patekimo priežastis (pvz. avarijas bendro naudojimo ar draudėjai priklausančiose patalpose) neteikė. Atsižvelgiant į patalpų apgadinimų pobūdį (šlapia, supelijusi kiliminė danga, iš apačios supeliję baldai (stalas, kėdės), sienos, prie tarplangio ties šildymo vamzdžiais susibangavusios lubos) nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vandens patekimo priežastimi negali būti bloga laiptinės, besiribojančios su patalpomis būklė ar nesandarus tarplangis, ką siekė pagrįsti atsakovė.

46. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog už ieškovės apdraustoms patalpoms esančioms (duomenys neskelbtini), jas užliejus vandeniu padarytą žalą atsakinga virš šių patalpų esančių patalpų valdytoja – atsakovė Lietuvos kariuomenė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti padarytą žalą kaip šių patalpų valdytojai.

47. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kai daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

48. Šiame kontekste kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pareiga atlyginti atsiradusią žalą ir iš to sekanti atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisė negali būti nukreipiama į ieškiniu pasirinktą atsakovę, kadangi ji nėra statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininke (valdytoja). Nustačius, kad gadinantis turtą poveikis kilo iš patalpų, o ne iš kitų šaltinių (pastato konstrukcijų/jo dalių ar įrenginių konstrukcinių trūkumų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakomybė už kilusią žalą kyla šių patalpų teisėta valdytoja jų užliejimo metu buvusiai atsakovei.

Dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio nustatymo

49. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžiu, nurodo, kad ieškovės pateikiamoje sąmatoje nurodomi darbų kiekiai ir pozicijos visiškai nepagrįstos ir neatitinka realios situacijos.

50. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės partneris „Remeks“, atlikęs skaičiavimus, sudarė lokalinę sąmatą (e. t. 1, b. l. 5–6), kurioje nurodyta bendra patalpų remonto išlaidų suma – 10 452,45 Eur. Taip pat į bylą pateikta draudimo išmokos apskaičiavimo išvada, kurioje atskirai paskaičiuota draudimo išmokos suma už sugadintus baldus - spintelę, konferencijų stalą ir kėdes (10 vnt.) – 899,16 Eur (už sugadintus baldus paskaičiuota 1505,48 Eur suma, kuri sumažinta taikant 70 proc. nusidėvėjimą ir 50 Eur išskaitą) (e. t. 1, b. l. 11). Atsižvelgiant į remonto sąmatą ir sugadintų baldų vertę, atlikus žalos administravimo procesą nustatyta, kad viso patalpoms ir jose buvusiam turtui dėl įvykusio draudiminio įvykio buvo padaryta 11 351,61 Eur žala, kurią ieškovė atlygino, išmokėdama nurodyto dydžio draudimo išmoką.

51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 11 punktas; kt.). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Minėtas principas be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).

52. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ieškovės nurodyti darbai faktiškai buvo atlikti. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, kvestionuodama prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad ieškovės nurodyti remonto darbai, kuriuos patvirtina rašytiniai įrodymai, negalėjo būti sąlygoti apliejimo, draudėjos pastebėto 2021 m. birželio 28 d. ir būti jo pasekmė. Alternatyvių žalos skaičiavimų atsakovė nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė draudėjai padarytą žalą pagrįstai įvertino 11 351,61 Eur suma, atitinkamai išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką šiai žalai atlyginti, įgijo teisę reikalauti šios išmokos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju – iš virš draudėjos patalpų esančių patalpų valdytojos – atsakovės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

55. Kadangi apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

56. Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.