Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, suinteresuotas asmuo S. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015). CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas turi nurodyti inter alia (be kita ko) priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Nesant priimto ieškinio (ar kito panašaus pobūdžio procesinio dokumento), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo ketina tokį dokumentą pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884-180/2016). Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015).

Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir jo išaiškinimus teismų praktikoje, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo šeimos bylose gali būti taikomos, nustačius tokias sąlygas: 1) tikėtinai pagrindžiamas būsimo ieškinio reikalavimas; 2) egzistuoja grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba turi būti nustatomas poreikis sureguliuoti ginčo situaciją iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant apsaugoti vienos iš šalių ir (ar) jų nepilnamečių vaikų interesus; 3) pareiškėjas (ieškovas), teikdamas prašymą, neturėjo galimybės kartu pateikti ieškinio. Be to, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo pareiškėjas turi sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju (šioje proceso stadijoje). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėja, teikdama prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kliūtimi ieškiniui paduoti įvardijo privalomąją mediaciją.

Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodant, kad būtent Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu, ir ši aplinkybė nėra laikoma svarbia bei reikšminga priežastimi pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020). Pareiškėja pateikė duomenis, kad kreipėsi dėl mediacijos proceso pradėjimo ir nors duomenų apie jau pradėtą mediacijos procesą nėra, tačiau akivaizdu, kad išlieka taikaus susitarimo galimybė. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu.

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre grindžia aplinkybe, kad vaiko tėvas piktybiškai vengia didesne apimtimi prisidėti prie išlaikymo, todėl teiks ieškinį dėl išlaikymo priteisimo nekilnojamuoju turtu ir dėl to S. C. gali savo turtą perleisti kitiems asmenims.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė ir neįrodė šios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu nepilnametės dukters išlaikymui iš S. C. priteista po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Pareiškėja nurodo, kad S. C. vengia mokėti didesnį nei priteistas išlaikymą nepilnametei dukrai ir tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie kylančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad S. C. savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje ar pan., iš kurių būtų galima spręsti, kad S. C. turtinė padėtis šiuo metu yra arba ateityje gali būti sunki. Priešingai, iš pridedamų J. C. sąskaitos išrašų matyti, kad S. C. išlaikymą moka reguliariai, priverstinis išieškojimas nepradėtas, duomenų apie susidariusį išlaikymo įsiskolinimo teismui nepateikė, todėl darytina prielaida, kad įsiskolinimo nėra. Teismo iniciatyva patikrinus VSDFV duomenis, nustatyta, kad S. C. dirba ir gauna darbo užmokestį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad butas (duomenys neskelbtini), pareiškėjai ir S. C. priklauso bendra jungtine nuosavybe, todėl akivaizdu, kad be pareiškėjos sutikimo, S. C. negali perleisti minėto turto. Teismas pažymi, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), ir vien prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateikimas, pareiškėjai nepateikus įrodymų, jog S. C. vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti S. C. teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad S. C. ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, pareiškėja neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Pareiškėja neįrodinėja jokių skolininko nesąžiningumo aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą prielaidą apie kylančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Todėl spręsti, kad S. C. dėl jam pareikštų reikalavimų ketintų perleisti, įkeisti turimą turtą ar kaip nors kitaip siektų išvengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

Esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes yra nustatyta privaloma ikiteisminė mediacijos procedūra, nėra pakankama.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja jos teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Teismas pasisako dar ir dėl to, kad šeimos bylose laikinoji apsaugos priemonė turi ir kitus tikslus, o būtent nagrinėdamas klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis, CPK 376 straipsnis) ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimus sprendžia, atsižvelgdamas ir į tai, kad būtų užtikrinti ir kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Teismas nepilnametės D. interesų pažeidimo pagal pateiktus kartu su prašymu duomenis nenustatė.

Sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimus, teismas nesprendžia ginčo iš esmės ir visų įrodymų byloje netiria, o tik analizuoja duomenis pateiktus su pareiškėjos prašymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145, 147, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos J. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.