- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-372-478/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00128-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta, Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai), į skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas R. K. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 9 d. (imtinai) iki Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 5 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.
2. Nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: R. K. iki 2023 m. gruodžio 9 d., 13.39 val., miško masyve, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) (vietovės koordinatės (duomenys neskelbtini)), neteisėtai po žeme įrengtose dviejose slėptuvėse laikė labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį: plastikiniame juodos spalvos pakete supakuotų 518,75 g kanapių (antžeminių dalių) (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 4,0 proc.), plastikiniame skaidriame pakete supakuotus žalios spalvos miltelius, kuriuose buvo 198,4862 g psichotropinės medžiagos gryno MDMA (bazės formoje), dvejuose plastikiniuose skaidriuose paketuose supakuotas baltos spalvos tabletes, kuriose buvo 138,0808 g psichotropinės medžiagos gryno MDMA (bazės formoje), metaliniame dubenyje baltos spalvos miltelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 0,0147 g gryno amfetamino (skaičiuojant bazės formoje), bei plastikiniame skaidriame pakete supakuotus baltos spalvos miltelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 28,9315 g gryno amfetamino (bazės formoje), ir tą pačią dieną, apie 13.39 val., iš slėptuvės paėmęs vieną plastikinį skaidrų paketą su baltos spalvos milteliais, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 28,9315 g gryno amfetamino (bazės formoje), šį didelį psichotropinių medžiagų kiekį, paslėpęs po automobilio variklio dangčiu, neteisėtai gabeno automobiliu „VW Jeta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), iki kol apie 13.50 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie minėto automobilio kratos metu rado ir paėmė šį plastikinį paketą su milteliais, kuriuose buvo 28,9315 g gryno amfetamino (bazės formoje), o nuo 15.03 val. iki 16.40 val., įvykio vietos – slėptuvių, įrengtų miško masyve, šalia (duomenys neskelbtini) (vietovės koordinatės (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu išėmė kitus jo neteisėtai laikytus paketus su labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, tai yra 518,75 g kanapių (antžeminių dalių) (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 4,0 proc.), žalios spalvos miltelius su 198,4862 g psichotropine medžiaga gryno MDMA (bazės formoje), baltos spalvos tabletes su 138,0808 g psichotropine medžiaga gryno MDMA (bazės formoje) ir baltos spalvos miltelius su 0,0147 g gryno amfetamino (skaičiuojant bazės formoje), t. y. R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas D. Svirinavičius (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti ir R. K., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti ne griežtesnę nei devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
3.1. Apelianto vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pilnai pagrįstas ir teisingas, nes nuosprendžiu nuteistajam R. K. paskirta aiškiai per griežta, neatitinkanti BK bendrosios dalies normų, bausmė.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, visiškai nevertino tos svarbios aplinkybės, jog nuteistasis yra jau ne jaunuolis ir net jau ne vidutinio amžiaus žmogus, t. y. jis yra gimęs 1974 metais, o tuo pačiu perkopęs į antrąją savo gyvenimo dalį. Todėl, anot apelianto, skiriant R. K. izoliavimą itin ilgam laikui nuo visuomenės, iš esmės yra tik dalinai aktualios tokios BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirtys, kaip: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kadangi R. K. nuteistas už taip vadinamojo formalinio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. nusikalstamą veiką, kuri ir de facto nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims, tokia ilgalaikio laisvės atėmimo bausme, kaip pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam, nesiekiama užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Paskyrus tokią bausmę nuteistajam R. K., iš esmės įgyvendinama tik viena bausmės paskirtis – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Apeliantas pažymi, kad R. K., būdamas žmogumi jau amžiuje, yra gana silpnos sveikatos – serga onkologinio pobūdžio susirgimu. Nuteistasis yra gana glaudžiai susietas šeiminiais ryšiais, palaikė ir, kiek leidžia dabartinės jo įkalinimo sąlygos, tebepalaiko glaudžius ryšius su jau amžiuje esančia ir silpnos sveikatos savo motina, su savo pilnamečiu sūnumi, nors yra išsituokęs, tačiau turi gyvenimo draugę (sugyventinę), su kuria taip pat glaudžiai bendrauja. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie R. K. priklausymą organizuotam nusikalstamumui (kokioms nors organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms ar pan.).
3.3. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, itin ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmės paskyrimą R. K. sąlygojo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sunkumas ir tos aplinkybės, jog R. K. buvo praeityje teistas. Tačiau vien pastarųjų aplinkybių, apelianto manymu, nepakanka tam, kad būtų galima pateisinti tokią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kaip paskirta šioje byloje R. K.. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo R. K. amžiumi, šeiminiais ir socialiniais ryšiais, nuoširdžiu gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nors ir nepašalina R. K. padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau leidžia spręsti, jog net dvylikos su puse metų trukmės realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiam nuteistajam aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apelianto manymu, R. K. gali būti pripažintas asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, kuriam už padarytą nusikaltimą turi būti paskirta, taikant jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, trumpesnio laiko laisvės atėmimo bausmė.
3.4. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas vieną iš motyvų nurodė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai, be kitų kaltinamųjų, yra pareikšti ir R. K.. Tačiau, apelianto teigimu, Lietuvos Respublikoje galiojant asmens nekaltumo prezumpcijai, motyvuoti priimamą nuosprendį kitoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu kaltinimu niekaip negalima. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, jog vienas iš bausmės skyrimo R. K. motyvas buvo tai, kad R. K., darydamas nusikalstamą veiką, siekė savanaudiškų tikslų. Visų pirma, byloje nenustatyta, jog R. K. jam inkriminuotame kaltinime nurodytas narkotines medžiagas būtų neteisėtai laikęs ir gabenęs su tikslu jas perleisti kitiems asmenims ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Kaltinime nurodytas narkotines medžiagas nuteistasis įgijo tik savo vartojimui, dėl skausmų, dėl nervų nuraminimo, dėl streso. Anot apelianto, šie R. K. parodymai byloje nepaneigti, o ir pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai išskyrė, akcentavo, jog R. K. nėra inkriminuotas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta tokia sunkinanti kaltininko atsakomybę aplinkybė, kaip nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų, tačiau tokia sunkinanti atsakomybę aplinkybė šioje byloje nebuvo konstatuojama R. K. nei kaltinamajame akte, nei prokurorės baigiamojoje kalboje, nei skundžiamame nuosprendyje, tačiau pirmosios instancijos teismas ją vis tik išskyrė, motyvuodamas bausmės skyrimą neigiamame nuteistajam kontekste.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo R. K. gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybės ir R. K. kaltės klausimas, apeliantas iš esmės nesutinka tik su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, teigdamas, jog paskirta bausmė yra per griežta, aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, nustatydamas bausmės dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą nepažeidė.
Dėl bausmės
6. Nuteistojo R. K. gynėjas apeliaciniame skunde prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti nuteistajam švelnesnę, nei nustatyta įstatyme bausmę, motyvuodamas nuteistojo amžiumi, bloga sveikatos būkle, tvirtais šeiminiais ir socialiniais ryšiais, prisipažinimu ir nuoširdžiu nuteistojo gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R. K. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.
8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, jog teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017).
10. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, jog kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015 ir kt.).
11. R. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl to, ši aplinkybė pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, R. K. anksčiau yra teistas septynis kartus, taip pat ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą tyčinį labai sunkų nusikaltimą padarė 2023 m. gruodžio 9 d., t. y. nepraėjus nė metams po ankstesnės bausmės atlikimo, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis galiojančia teismų praktika, pagrįstai pripažino R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. R. K. baustas ir administracine tvarka, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai, be kitų kaltinamųjų, yra pareikšti ir R. K.. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas, šios aplinkybės paminėjimas skundžiamame nuosprendyje nelaikytinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Aplinkybė, jog šiuo metu R. K. yra pareikšti kaltinimai dar vienoje baudžiamojoje byloje, įvertinus ją kontekste su ankstesniais net septyniais R. K. teistumais, taip pat padarytais administraciniais nusižengimais, sustiprino teismo vidinį įsitikinimą ir leido pagrįstai spręsti ir daryti išvadą, kad R. K. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų ir moralinių nuostatų, savo neteisėto elgesio nevertina kritiškai, neanalizuoja savo klaidų ir iš jų nepasimoko. Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, R. K. turi sveikatos problemų (t. 2, b. l. 124–128). Tačiau, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turimi sveikatos sutrikimai ir ligos, o taip pat ir apeliaciniame skunde minimas nuteistojo motinos senyvas amžius, silpna sveikata bei glaudūs nuteistojo tarpusavio ryšiai su motina, sūnumi bei sugyventine, neatgrasė ir nesulaikė R. K. nuo nuolat pasikartojančio nusikalstamo elgesio, vis naujų nusikalstamų veikų darymo. Iš bylos duomenų matyti, jog R. K. iki jam skirtos kardomosios priemonės šioje baudžiamojoje byloje taikymo pradžios niekur nedirbo, vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, disponavo labai dideliu šių medžiagų kiekiu. Nuteistasis neturi savo vardu nekilnojamojo, privalomo registruoti kilnojamojo turto, yra nevedęs, nepilnamečių vaikų, kuriems būtų teikiamas išlaikymas, neturi. Šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės, iš esmės sistemingi teistumai neigiamai charakterizuoja R. K. bei leidžia daryti išvadą, jog iš ankstesnių teistumų nuteistasis jokių teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės prevencinio tikslo nepasiekė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, už inkriminuoto nusikaltimo padarymą R. K. paskyrė bausmę, atitinkančią straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį.
12. Apeliaciniame skunde gynėjas pažymi, kad vienas iš bausmės skyrimo R. K. motyvų buvo tai, jog R. K., darydamas nusikalstamą veiką, siekė savanaudiškų tikslų, nors byloje nenustatyta, kad R. K. jam inkriminuotame kaltinime nurodytas narkotines medžiagas būtų neteisėtai laikęs ir gabenęs su tikslu jas perleisti kitiems asmenims ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, narkotines medžiagas nuteistasis įgijo tik savo vartojimui dėl skausmų, dėl nervų nuraminimo, dėl streso, byloje nenustatyta ir BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau, nepaisant to, anot apelianto, savanaudiškų tikslų siekimas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, buvo įvertintas neigiamame nuteistajam kontekste. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Viena vertus, veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį reikšmės neturi aplinkybė, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėjo tikslą jas platinti ar ne. Kita vertus, iš byloje esančio 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Praškevičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad kriminalinės žvalgybos valdyba disponuoja informacija, jog (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas R. K. gali būti prisidėjęs prie tiriamos nusikalstamos veikos bei galimai platina narkotines – psichotropines medžiagas labai dideliais kiekiais tiek visos Lietuvos teritorijoje, tiek Lietuvos įkalinimo įstaigoje (t. 1, b. l. 31). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, atsižvelgdamas į R. K. disponuotų psichotropinių medžiagų kiekį, rūšis bei įvykio vietos apžiūros metu rastus daiktus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. K., darydamas nusikalstamą veiką, siekė savanaudiškų tikslų, ir pagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies nuteistajam R. K. parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo taisyklių. Kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su R. K. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, paskyrimas reikštų teisingumą. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas R. K. amžius (kuris tikrai nėra niekuo ypatingas, nuteistasis gimęs 1974 metais), prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, tvirtų šeiminių ryšių turėjimas, sveikatos problemos (kurios, kaip jau buvo minėta, nesutrukdė R. K. nusikalsti), nėra kažkuo išskirtinės aplinkybės, jos būdingos daugeliui žmonių.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. K., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo bei bausmės dydžio nustatymo taisyklių, atsižvelgė į visas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei, tinkamai jas įvertinęs, nuteistajam R. K. paskyrė teisingą bausmę, atitinkančią padarytos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.