Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-2314-436/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-21
Bylos Nr.
2S-2314-436/2011
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01126-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
O. A.
Atsakovas
J. V.
Advokatai
Irena Andriuškevičienė
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2S-2314-436/2011Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01126-2010-5Procesinio sprendimo kategorija122.2, 122.4;Pirmosios instancijos teismo teisėjaLoreta Radzevičienė(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. A. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovei J. V. dėl mirusio sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir paveldėto turto padalijimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam 2010-04-12, priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu.

Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti pilnai. Šiame apeliaciniame skunde prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius sunkią ieškovės materialinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą primokėti 600 litų žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą. Nurodė, kad už apeliacinį skundą ieškovė turėtų sumokėti 765 litų dydžio žyminį mokestį. Ieškovė pateikdama teismui apeliacinį skundą, už jį sumokėjo 165 litus, o tai sudaro labai mažą dalį mokėtino žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus nustatė, kad O. A. turtinė padėtis nėra sunki, ji gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis, nes nesinaudoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, o samdo apmokamą advokatą, ieškovė su sutuoktiniu keliauja į užsienį, nepateikė įrodymų apie santaupas, registruotas transporto priemones, kitą brangų turtą. Nepagrindė dėl kokių priežasčių prašė suteikti nemokamas atostogas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė O. A. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ją sumokėti 600,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, panaikinti. Atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies arba sumokėjimą atidėti. Nurodo, kad 2010-09-23 nutartimi šioje byloje teismas analogiškai sprendė, kad ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių sunkią materialinę padėtį, tačiau ieškovei tokius duomenis pateikus, teismas pripažino prašymą pagrįstu ir atidėjo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad ieškovė ieškinio pateikimo teismui metu buvo pripažinta kaip neišgalinti sumokėti viso žyminio mokesčio dėl sunkios materialinės padėties. Po bylos iškėlimo teisme ieškovės materialinė padėtis nepagerėjo. Teismas neturėjo nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis galima būtų manyti priešingai. Dar daugiau, ieškovės materialinė padėtis pablogėjo, nes ji neteko darbo.

Netenkindamas ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, teismas nurodė, kad ieškovė turi butą, tačiau teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškoves bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas butas nėra išmokėtas. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, butas buvo įgytas 2003-07-16 pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį. Butas yra įkeistas, jam įregistruota hipoteka. Nors butas įgytas prieš aštuonerius metus, tačiau už jį iki šios dienos nėra atsiskaityta, ką įrodo išrašas iš nekilnojamųjų daiktų registro, tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovė nuosavybes teise turi ne tik buto dalį, bet ir piniginių prievolių. Be to, ieškovė negali iš buto gauti jokių pajamų ir tokiu būdu praturtėti, nes būstas yra vienintelis šeimos turtas, kuriame gyvena keturių asmenų šeima: ieškovė, jos sutuoktinis ir du vaikai. Dėl nekilnojamojo turto išlaikymo ieškovei reikalingos papildomos lėšos ne tik atsiskaitymams su kreditoriumi, bet ir būstui išlaikyti. Teismui yra pateikti ieškovės nepilnametės dukters K. A. ir nepilnamečio sūnaus K. A. gimimo liudijimai, patvirtinantys, kad ieškovė turi du išlaikytinius asmenis. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi, nustatant ieškovės materialinę padėtį. Ieškovė jokių piniginių santaupų bankuose neturi.

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė turi lėšų, kurių neva nedeklaruoja, nes ją atstovauja samdomas advokatas. Tokia teismo išvada neparemta jokiais leistinais įrodymais. Ieškovei materialinę paramą teikia jos motina L. K., atstovaujanti ją šioje byloje. Teigdamas, kad ieškovės materialinė padėtis yra gera, teismas nepagrįstai rėmėsi lėktuvo bilieto rezervacija. Pažymėtina, kad šis lėktuvo bilietas negali būti įrodymu apie ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė su šeima gyvena Lietuvoje, darbo santykių užsienio valstybėse neturi. Teismas netgi neturėjo pagrindo vadovautis lėktuvo bilieto rezervacija, nes skundžiamojoje nutartyje pažymėjo, kad šis įrodymas yra su trūkumais - neišverstas į lietuvių kalbą.

Teismo nutartis, kuria teismas neatleido nuo žyminio mokesčio dalies, taip pat neatidėjo žyminio mokesčio sumokėjimo iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, užkirto ieškovei kelią ginti savo pažeistas teises – teisę į apeliacinį procesą.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet, o tai svarbiausia, nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Taigi, analizuojant klausimą dėl mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įvertinti tai, ar asmuo, vertinant jo turtinę padėtį ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, per tam tikrą ilgesnį laikotarpį galėtų sukaupti mokėtiną žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis c.b. 2-2212/2011).

Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jai buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, nes teismas jau konstatavo jos sunkią materialinę padėtį. Iš teismui pateiktų pažymų apie apeliantės ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas iš UAB „Techfortas“ nustatyta, kad apeliantė su sutuoktiniu negauna jokių pajamų nuo 2011 m. sausio mėnesio (1 t. b.l. 181-182). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautų duomenų matyti, kad abiem sutuoktiniams iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra suteiktos neapmokamos atostogos. Taip pat apeliantė nurodo, kad turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus (1 t. b.l. 19-20). Teismui nepateikti duomenys, kokiu tikslu metams laiko abiems sutuoktiniams suteiktos neapmokamos atostogos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo yra nepagrįsti, nes teismui nepateikta įrodymų, ar apeliantė per tam tikrą ilgesnį laikotarpį galėtų sukaupti mokėtiną žyminį mokestį. Taip pat teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis, nes nepagrindė iš kokių pajamų išlaiko nepilnamečius vaikus, moka buto paskolą, kitus einamuosius mokėjimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2011 m. spalio 6 d. nutartis c.b. Nr. 2-2120/2011)

CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą bei turinį, 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apeliantė, pateikdama pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, kartu prašė atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, pateikė pažymas apie savo ir sutuoktinio L. A. darbo užmokestį ir nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus ir šiuo metu yra nedirbanti. Teikdama atskirąjį skundą apeliantė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį nepateikė. Byloje esantys dokumentai neatspindi visos realios jos turtinės padėties. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu, visus įrodymus apie savo turtinę padėtį apeliantas privalėjo teismui pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio. Nesant įrodymams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Apeliantės pateikti duomenys, nesant kitų įrodymų apie jos turtinę padėtį, patys savaime nepatvirtina jos sunkios turtinės padėties ar aplinkybės, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo jos turtinė padėtis pagerės. Apeliantė nepateikė teismui turto ir pajamų deklaracijų, duomenų apie lėšas, esančias banko sąskaitose, duomenų apie registruotus šeimos vardu automobilius. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o samdo advokatą savo lėšomis, kas patvirtina, kad apeliantės turtinė padėtis nėra tokia sunki kaip ji nurodo. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, nurodytų tiek prašyme dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tiek ir atskirajame skunde (CPK 178 str.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas