- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-412-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Skolininkas
- M. D.
- Kreditorius
- S. D.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-412-278/2017 Teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08542-2016-1
2017 m. gegužės 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-329-400/2017 pagal pareiškėjos antstolės V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims išieškotojai S. D., skolininkui M. D. dėl sprendimo nevykdymo ir skolininko M. D. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė V. Ž., vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Nurodė, kad išieškotoja S. D. vykdymui pateikė vykdomąjį raštą, pagal kurį skolininkas M. D. iki 2001-07-01 privalėjo įsirengti atskirą įėjimą į namą ir laiptus į namo 2 aukštą. Teigė, jog teismo procesinis sprendimas nėra įvykdytas ir 2016-11-11 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
2. Skolininkas M. D. nurodė, kad jis negali įvykdyti teismo nutarties, nes S. D. jam nedavė sutikimo projektavimo darbams, o norint gauti leidimą statyti laiptinę, reikalinga nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką ir ją įregistruoti. Teigė, kad išieškotoja S. D. pati pasamdė geodezininką, tačiau jam iki šiol nepateikia naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projekto, o jis negali rengti projekto ir atlikti darbus. Prašė teismą pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-02-13 nutarties 3 punkto vykdymo tvarką ir pripažinti išieškotojai S. D. teisę jo lėšomis, iš šiaurinės gyvenamojo namo pusės, įrengti laiptus į antrą namo aukšto įėjimą ir atskirus laiptus (išorinėje namo dalyje) į jo naudojamas patalpas antrame aukšte; iki nurodytų laiptų faktinio įrengimo leidžiant jam naudotis laiptais į antrą aukštą, esančiais namo viduje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi antstolės V. Ž. pareiškimą tenkino, skolininkui M. D. už Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-02-13 nutarties 3 punkto nevykdymą skyrė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, o M. D. prašymą pakeisti nutarties 3 punkto vykdymo tvarką, atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2001-02-13 nutartimi patvirtino S. D. ir M. D. taikos sutartį, pagal kurią M. D. įsipareigojo iki 2001-07-01 savo lėšomis iš šiaurinės gyvenamojo namo pusės įsirengti įėjimą į antrą aukštą ir atskirus laiptus. Konstatavo, jog antstolio nustatytais terminais bei teismui pratęsus nustatytus terminus iki 2010-08-01, M. D. teismo nutarties neįvykdė. Nurodė, kad antstolės nustatytais terminais raginimas nebuvo įvykdytas, todėl 2016-11-11 surašytas sprendimo neįvykdymo aktas.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog skolininko M. D. nurodytą nutarties įvykdymo kliūtį, t. y. kad jis negali įvykdyti taikos sutarties sąlygų, nes S. D. neduoda sutikimo statybai, todėl jis negali gauti projektavimo sąlygų sąvado ir rengti projektą, paneigia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-15 sprendime ir Panevėžio apygardos teismo 2008-06-04 nutartyje konstatuoti faktai, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygoms atitinkantį sutikimą bendraturtė yra davusi. Atsižvelgdamas į tai, kad M. D. nevykdo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų ir nustačius papildomą terminą, darė išvadą esant pagrindui M. D. skirti baudą. Teismas konstatavo, jog ilgas teismo procesinio sprendimo nevykdymas paneigia patį teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principą, sąlygoja bendraturčio teisių tęstinį pažeidimą. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, jog tai yra pakartotinis svarstymas dėl nutarties nevykdymo, nutartimi nustatyti veiksmai turėjo būti atlikti beveik prieš 16 metų, kad skolininkas yra pensininkas, jo metinės pajamos neviršija 3 800 Eur, o turtas – 35 510 Eur bei aplinkybę, kad bauda M. D. skiriama trečią kartą, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
6. Spręsdamas klausimą dėl skolininko reikalavimo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, teismas atsižvelgė į tai, kad M. D. neišdėstė reikalavimo, nenurodė ir neįrodinėjo, jog yra pagrindas pakeisti įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-02-13 nutartimi patvirtintas šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas dėl atskiro įėjimo į namą ir laiptų į namo 2 aukštą įrengimo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu skolininkas M. D. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-02-13 nutarties 3 punkto vykdymo tvarką ir pripažinti išieškotojai S. D. teisę jo lėšomis iš šiaurinės gyvenamojo namo pusės įsirengti laiptus į antrą namo aukšto įėjimą ir atskirus laiptus (išorinėje namo dalyje) į jo naudojamas patalpas antrame aukšte; nurodant, jog iki nurodytų laiptų faktinio įrengimo jis gali naudotis laiptais į antrą aukštą, esančiais namo viduje.
8. Nurodo, kad 2001-02-13 nutarties neįvykdymo klausimą teismas išsprendė netinkamai. Sutinka, jog laiptai į namo antrąjį aukštą nėra įrengti, tačiau teigia, jog teismas iškraipė antstolės kreipimosi esmę, nes antstolė 2016-11-14 raštu prašė teismo spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą, o kaip konkrečiai tas klausimas turėtų būti išspręstas, antstolė nenurodė, skirti baudą neprašė.
9. Teigia, jog nagrinėjamu atveju baudos skyrimas būtų buvęs galimas tik tada, jeigu jis būtų neatlikęs ar nutraukęs tokius veiksmus, kuriuos atlikti ar nutraukti išimtinai gali tik jis pats arba juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Nurodo, kad įpareigojimas atlikti veiksmus - įsirengti laiptus - nėra išimtinai asmeninio pobūdžio. Skundžiamoje nutartyje liko neišanalizuota, ar 2001-02-13 nutarties dalis dėl laiptų įsirengimo yra įpareigojimas atlikti veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis asmeniškai, ar tokius veiksmus gali atlikti ir bet kuris kitas asmuo. Teismas nepagrindė, kodėl taiko CPK 771 straipsnio 5 dalyje, o ne CPK 771 straipsnio 3 dalyje numatytas sprendimo neįvykdymo teisines pasekmes. Nurodo, jog jis neprašo iš esmės pakeisti 2001-02-13 nutarties, o prašo pakeisti įvykdymo tvarką.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į skolininko atskirąjį skundą išieškotoja S. D. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad teismas aiškiai nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju pakeisti sprendimo vykdymo tvarkos negalima. Teigia, kad savo lėšomis įrengti laiptus ir atskirą įėjimą į M. D. priklausančias patalpas negali, nes tam neturi nei pakankamai lėšų, nei sveikatos. Be to, nurodo, kad M. D. nurodytos priežastys yra nepagrįstos, nes jis pats trukdo tam, kad būtų patvirtintas žemės sklypo planas prie namų valdos. Teigia, jog tik gresiančios piniginės sankcijos skolininką M. D. privers įvykdyti 2001-02-13 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliantas M. D. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas ir be pagrindo nepakeitė sprendimo įvykdymo tvarkos.
14. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2001-02-13 nutartimi patvirtino S. D. ir M. D. taikos sutartį dėl turto padalinimo, kurios 3 dalimi M. D. įsipareigojo iki 2001-07-01 savo lėšomis iš šiaurinės gyvenamojo namo pusės įsirengti įėjimą į antrą namo aukštą ir atskirus laiptus į jo naudojamas patalpas antrame aukšte. Nustatyta, kad S. D. 2007-02-07 prašymu teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. VR-134, kuris vykdymui pateiktas antstoliui (vykdomoji byla Nr. 0113/09/02294/1). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad M. D. nutarties neįvykdžius, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-26 nutartimi už teismo sprendimo nevykdymą skirta 200 Lt bauda bei nurodyta iki 2009-03-26 įvykdyti teismo sprendimą. Nustatyta, kad 2009-12-09 antstolė konstatavo, jog teismo nutartis neįvykdyta ir surašė sprendimo neįvykdymo aktą. 2010-04-21 teismo nutartimi M. D. pakartotinai skirta 300 Lt bauda ir terminas įvykdyti 2001-02-13 nutartį pratęstas iki 2010-08-01. Byloje nustatyta, kad 2016-11-11 antstolė konstatavo, jog įsipareigojimas įrengti laiptus į antrą namo aukštą nėra įvykdytas ir surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Minėtą aktą antstolei pateikus teismui ir prašant išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą, 2017-03-06 nutartimi skolininkui M. D., už 2001-02-13 nutarties 3 punkto nevykdymą, teismas skyrė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bei atmetė M. D. prašymą pakeisti 2001-02-13 nutarties 3 punkto vykdymo tvarką.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
16. CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, antstolio surašytas aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).
17. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, teismas gali skolininkui skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
18. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, turi nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu, o konstatavęs, jog atlikti veiksmus turi skolininkas, turi teisę skolininkui skirti baudą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją ir skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatinant skolininką įvykdyti prievolę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
19. Iš civilinė bylos Nr. 2-131-04/2001 dokumentų matyti, kad taikos sutartimi M. D. įsipareigojo savo lėšomis įsirengti įėjimą ir laiptus į antrą namo aukštą bei nurodė darbų atlikimo terminus. Įėjimo į antrą namo aukštą ir atskirų laiptus įrengimas į M. D. naudojamas patalpas antrame aukšte galėjo būti įrengtas ir išieškotojos, tačiau šalių taikos sutartimi M. D. prisiėmė prievolę asmeniškai atlikti darbus, jo apsisprendimą patvirtino teismas, todėl darytina išvada, jog įsipareigojimas tapo asmenine prievole. Apeliantas pripažįsta, kad įsipareigojimo nėra įvykdęs ir prašė teismo pakeisti vykdymo tvarką.
20. CPK 284 straipsnio nuostatos nustato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, visapusiškai tyrė ir vertino ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. svarstė ar skolininko nurodytos priežastys, dėl kurių jis 16 metų negali įvykdyti įsipareigojimo, yra pagrįstos, ar išieškotoja S. D. pati turi realią galimybę įvykdyti 2001-02-13 nutarties 3 punktą. Apeliantas nepaneigė S. D. teiginių, jog ji nedaro kliūčių įvykdyti teismo sprendimą, priešingai, išieškotoja nurodė, jog pats M. D. trukdo tam, kad žemės sklypo planas prie namų valdos būtų patvirtintas, kas, turint detalųjį žemės sklypo planą, sudarytų sąlygas parengti ir patvirtinti laiptų įrengimo į gyvenamas patalpas antrame aukšte planą. M. D. teiginiai, jog teismas turėjo pagrindą pakeisti sprendimo vykdymą, atmestini, nes teismas turi teisę, bet ne pareigą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint pakankamai lėšų ar kitų galimybių jį įvykdyti už skolininką (atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti), suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Kaip minėta aukščiau, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, konkrečiai nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti sprendimo vykdymo tvarką. Tiek teismui, tiek ir skolininkui išieškotoja S. D. aiškiai išreiškė savo poziciją, jog savo lėšomis įrengti laiptus bei atskirą įėjimą į M. D. priklausančias patalpas ji negali, nes tam neturi nei pakankamai lėšų, nei sveikatos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ir nutarimas, be įstatyme nurodytų kitų asmenų, yra privalomi ir fiziniams asmenims, ir turi būti vykdomi, todėl nenustačius esminių priežasčių konstatuoti, jog dėl svarbių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, M. D. negali pats įvykdyti teismo procesinio sprendimo, nėra pagrindo (CPK 18 str.).
22. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų nekartoja. Atskiri M. D. atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
23. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas.
24. Iš ginčijamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog skiriant skolininkui M. D. baudą, teismas nenurodė, jog bauda skiriama išieškotojos naudai, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis patikslintina (CPK 771 str. 6 d.).
25. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą S. D. sumokėjo 70 Eur (b. l. 68). Kadangi atskirasis skundas atmestinas, šios išlaidos jai priteistinos iš M. D. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 93 straipsnio pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, kad skolininkui M. D. už Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. nutarties 3 punkto nevykdymą paskirta 3 eurų dydžio bauda skirtina išieškotojos S. D. naudai (a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš M. D. (duomenys neskelbtini) 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.