Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. A. ir M. E. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį ir nubaustas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas G. Ž. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,a“ papunkčiu, D. A. skirtas 30 (trisdešimties) parų areštas pakeistas 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudėjus ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi paskirtos 3 metų 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės su 100 MGL t. y. 5000 Eur bauda iš dalies pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų su 100 MGL t. y. 5000 Eur bauda.

Bausmės pradžia - 2021 m. rugpjūčio 10 d.

BK 66 straipsnio pagrindu D. A. į bausmės laiką įskaityta atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį 2021 m. gegužės 19 d.

M. E. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas G. Ž. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas T. D. atžvilgiu) perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 1 dalies BK 182 straipsnio 1 dalies – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, M. E. paskirtas 30 (trisdešimties) parų areštas pakeistas 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams (sukčiavimo G. Ž. atžvilgiu epizodas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. J. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas T. D. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas R. Č. atžvilgiu) dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirtos M. E. pareigos, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- tęsti darbą;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio pagrindu M. E. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas atliktos bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš D. A. ir M. E. 200 eurų (du šimtai) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. D. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš M. E. 230 eurų (du šimtai trisdešimt) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. Ž. civilinis ieškinys tenkintas ir priteisti solidariai iš D. A. ir M. E. 200 eurų (du šimtai) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Č. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai. Priteista iš D. A. ir M. E. solidariai nukentėjusiajam R. Č. 125 eurai (šimtas dvidešimt penki) turtinei žalai atlyginti ir 50 eurų (penkiasdešimt) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad D. A. ir M. E. veikdami bendrai, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2017 m. lapkričio 3 d. 9.41 val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, M. E. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) internetiniame portale www.skelbiu.lt patalpinus melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo skelbimu susidomėjus nukentėjusiajam E. J., susitarus parduoti jį už 200 eurų bei nurodžius E. J. 200 eurų už minėtą kompiuterį pervesti į M. R., kuriam nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“ banke, o 2017 m. lapkričio 4 d. E. J. pervedus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus – 200 eurų, kompiuterio jam neatsiuntė, bei M. R., vykdydamas M. E. nurodymus, į jo sąskaitą pervestus pinigus iš savo sąskaitos išgrynino bei 2017 m. lapkričio 7 d. per „Perlo“ terminalą išsiuntė į V. A., kuriai nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, o pastaroji, vykdydama savo sūnaus D. A., kuris žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nurodymus, laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. M. R. jai siųstais pinigais disponavo D. A. ir kitų asmenų naudai, tokiu būdu D. A. ir M. E. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam E. J. priklausantį turtą – 200 eurų.

1.1. M. E. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2017 m. lapkričio 5 d. 14.09 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) internetiniame portale www.skelbiu.lt patalpino melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą žaidimų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo skelbimu susidomėjus nukentėjusiajam T. D., susitarė parduoti jį už 230 eurų bei nurodė T. D. 230 eurų už minėtą žaidimų kompiuterį pervesti į N. K., kuriam nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“ banke, o 2017 m. lapkričio 6 d. T. D. pervedus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus – 230 eurų, žaidimų kompiuterio jam neatsiuntė, bei N. K., vykdydamas M. E. nurodymus, į jo sąskaitą pervestus pinigus iš savo sąskaitos tą pačia dieną išgrynino bei turėjo perduoti Vilkaviškio mieste M. E. nurodytam asmeniui, tačiau šis susitikimas neįvyko bei pinigai nebuvo perduoti M. E. nurodytam asmeniui, tokiu būdu M. E. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam T. D. priklausantį turtą – 230 eurų.

1.2. D. A. ir M. E. veikdami bendrai, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2017 m. lapkričio 9 d. 18.04 val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, M. E. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) internetiniame portale www.autoplius.lt patalpino melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą automobilį „Volkswagen“ ir šiuo skelbimu susidomėjus nukentėjusiajai G. Ž., susitarė jį parduoti bei nurodė G. Ž. pervesti 200 eurų avansą už ketinamą įgyti automobilį į J. S., kuriam nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“ banke, o 2017 m. lapkričio 12 d. G. Ž. pervedus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus – 200 eurų, nustojo su ja bendrauti, kadangi automobilio, kurį įsipareigojo parduoti, net neturėjo. Po ko M. E., pasinaudodamas apgaule 2017 m. lapkričio 8 d. įgytais J. S. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, 2017 m. lapkričio 13 d. prisijungė prie J. S. elektroninės bankininkystės sąskaitos bei iš pastarojo sąskaitos apgaule įgytus 200 eurų pervedė į R. A., kuriai nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“ banke, o pastaroji, vykdydama savo brolio D. A., kuris žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nurodymus, 2017 m. lapkričio 14 d. iš J. S. sąskaitos jai siųstus pinigus išsigrynino Marijampolėje esančiame bankomate bei išsiuntinėjo brolio nurodytiems asmenims, tokiu būdu kaltinamieji M. E. ir D. A. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. Ž. priklausantį turtą – 200 eurų.

1.3. D. A. ir M. E. veikdami bendrai, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2017 m. gruodžio 16 d. 14.25 val., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, M. E. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) internetiniame portale www.skelbiu.lt patalpinus melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą fotoaparatą „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo skelbimu susidomėjus nukentėjusiajam R. Č., susitarus parduoti jį už 120 eurų bei nurodžius R. Č. 120 eurų už minėtą fotoaparatą pervesti į M. R., kuriam nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“ banke, o 2017 m. gruodžio 16 d. R. Č. pervedus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus – 120 eurų, fotoaparato jam neatsiuntė, bei M. R., vykdydamas M. E. nurodymus, į jo sąskaitą pervestus pinigus iš savo sąskaitos išgrynino bei 2017 m. gruodžio 18 d. iš AB „Lietuvos paštas“ filialo, esančio (duomenys neskelbtini), išsiuntė į R. A., kuriai nebuvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“ banke, o pastaroji, vykdydama savo brolio D. A., kuris žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nurodymus, M. R. jai siųstais pinigais disponavo D. A. ir kitų asmenų naudai, tokiu būdu D. A. ir M. E. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam R. Č. priklausantį nedidelės vertės turtą – 125 eurus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. A. ir M. E. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

Dėl D. A. apeliacinio skundo

9. BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas turto vertės išaiškinimas dėl veikų, nustatytų BK XXVII skyriuje. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. MGL sampratos ir dydžio baudžiamasis įstatymas nepateikia, tai reglamentuojama atitinkamu įstatymu ir poįstatyminiu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ veikos padarymo metu galiojusią akto redakciją (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo lygus 37,66 Eur, o pagal šio akto redakciją, galiojančią nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. tiek apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos, tiek apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Vadinasi, pagal teisės aktų reikalavimus, galiojusius D. A. veikų padarymų metu, jo neteisėtai įgytas turtas atitinkamai buvo 200 eurų, 200 eurų ir 125 eurai, t. y. 5 MGL, 5MGL ir 3 MGL dydžiams. Taigi, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą, nepagrįstai netaikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią švelnesnis įstatymas galioja atgaline tvarka. Pagal šias nuostatas veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-895/2020).

Dėl M. E. apeliacinio skundo

12. Analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo turinį matyti, kad jis nesutinka su jo nuteisimu, teigdamas, kad teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad D. A. siekė jį apkalbėti, duodamas neteisingus parodymus. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nėra surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių jo kaltę, teismo nuosprendyje nurodyti motyvai ir išvados yra visiškai nepagrįstos.

13. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

14. Kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad M. E. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

Dėl sukčiavimo E. J. atžvilgiu

15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo M. E. kaltė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. J. atžvilgiu) yra įrodyta ir pagrįsta. Nors pats apeliantas kaltės dėl šios nusikalstamos veikos ir nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apylinkės teismas M. E. teigimą, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos pagrįstai vertino kritiškai ir kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausiamas parodė, kad būtent jis kartu su M. E. atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus septintame būryje, naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonais talpino skelbimus apie parduodamas prekes, nors realiai tų prekių jis neturėjo ir negalėjo parduoti, o sukčiavimo būdu gautas pinigines lėšas naudojo bendroms reikmėms. Nuteistasis D. A. duodamas parodymus detaliai nupasakojo visas sukčiavimo aplinkybes. Nuteistojo D. A. parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga: E. J. duoti parodymai, M. R., Marijampolės AVPK KP NTS vyriausiojo tyrėjo A. Plepšaičio tarnybinis pranešimas. Apylinkės teismas nurodė, kad M. E. kaltę šiame epizode patvirtina tai, kad nukentėjusysis E. J., radęs skelbimų portale www.skelbiu.lt skelbimą apie parduodamą nešiojamą kompiuterį paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pagal baudžiamosios bylos duomenis, veikė mobiliojo ryšio telefonuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą kompiuterį, buvo naudojamas teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) . Liudytojas M. R. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad internetiniame puslapyje „Facebook“ susipažino su mergina, kuri buvo pasivadinusi „S. A.“ ir kuri siūlė užsidirbti pinigų naudojant jo banko sąskaitą. Byloje nustatyta, kad paskyros naudotojas „S. A.“ prašė liudytojo M. R. atlikti įvairius veiksmus su piniginėmis lėšomis, kurios buvo gautos į jo banko sąskaitą. Tai, kad M. E. internetiniame puslapyje „Facebook“ buvo sukūręs anketą „S. A.“ vardu ir ja naudojosi patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendis, kuriuo jis (M. E.) buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir kur kaltę nusikalstamos veikos padaryme jis pripažino. Iš minėto teismo nuosprendžio matyti, kad liudytojas D. N. „Facebook“ svetainėje susipažino su mergina, kurios anketos pavadinimas buvo „S. A.“ ir ši mergina jo prašė banko sąskaitos, o gavusi sąskaitą, ją naudojo sukčiavimo būdu įgytiems pinigams užvaldyti.

16. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad visi išvardinti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad M. E. internetiniame puslapyje „Facebook“ naudojo „S. A.“ vardu sukurtą anketą. Šie įrodymai patvirtina ir D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kad apeliantas M. E. buvo susikūręs „Facebook“ anketą „S. A.“ vardu ir naudodamasis ja vykdė sukčiavimus. Tai, kad M. E. ir D. A. naudodamiesi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) vykdė sukčiavimus patvirtina ir telefono numerių išklotinių analizė iš kurios matyti, kad iš šio numerio buvo ne kartą kontaktuojama su M. R., V. A. ir R. A.. Tai, kad M. R. vykdė M. E. nurodymus dėl pinigų pervedimų ir išgryninimo patvirtina ir M. R. banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad nukentėjusysis E. J. 2017 m. lapkričio 4 d. į M. R. banko sąskaitą pervedė 200 eurų už perkamą kompiuterį, o 2017 m. lapkričio7 d. M. R. šiuos nukentėjusiojo pervestus pinigus paėmė iš banko. Visi aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina D. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kad jis veikdamas kartu su M. E. įvykdė sukčiavimą E. J. atžvilgiu. Taip pat apylinkės teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių D. A. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti ir apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu M. E..

Dėl sukčiavimo T. D. atžvilgiu

17. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo M. E. kaltė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas T. D. atžvilgiu) yra įrodyta ir pagrįsta. Nors pats apeliantas kaltės dėl šios nusikalstamos veikos ir nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai: D. A., nukentėjusiojo T. D., liudytojų N. K., R. A., V. A., D. N. parodymais, kurie, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, juos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytinai įrodymai, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir jais nesiremti.

18. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kad M. E. įvykdė sukčiavimą nukentėjusiojo T. D. atžvilgiu patvirtina D. A. parodymai, kuris parodė, jog būtent jis su M. E. atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus septintame būryje, naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonais talpino skelbimus apie parduodamas prekes, nors realiai tų prekių jis neturėjo ir negalėjo parduoti, o sukčiavimo būdu gautas pinigines lėšas naudojo bendroms reikmėms. Jis paaiškino, kad M. E. „Facebook“ paskyroje buvo susikūręs anketą „S. A.“ ir per šią anketą susirasdavo asmenis, kurie jam suteikdavo savo bankų sąskaitų numerius, į kurias vėliau nukentėjusieji pervesdavo pinigus už perkamas prekes. M. E. kaltė šiame epizode įrodyta nukentėjusiojo T. D. parodymais, kuris parodė, kad radęs skelbimų portale www.skelbiu.lt skelbimą apie parduodamą nešiojamą žaidimų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir atsiliepė asmuo, prisistatęs N. K.. Liudytojas N. K. patvirtino, kad „Facebook“ susipažino su mergina, „S. A.“ ir kuri siūlė užsidirbti pinigų naudojant jo banko sąskaitą. Kiek vėliau į jo sąskaitą buvo pervesta 650 eurų. Po kelių dienų jam (liudytojui N. K.) parašė S. A. ir paprašė, kad jis nuimtų nuo savo banko sąskaitos šiuos pinigus, o 50 eurų pasiliktų sau, tačiau jis nuėmė tik 190 eurų, kadangi dalį pinigų nuo banko sąskaitos nuskaičiavo antstolis. Vėliau „S. A.“ SMS pranešimais grasino su juo susidoroti. Tai, kad M. E. internetiniame puslapyje „Facebook“ buvo sukūręs anketą „S. A.“ vardu ir ja naudojosi patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendis, kuriuo jis (M. E.) buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir kur kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino. Iš minėto teismo nuosprendžio matyti, kad liudytojas D. N. „Facebook“ svetainėje susipažino su mergina, kurios anketos pavadinimas buvo „S. A.“ ir ši mergina jo prašė banko sąskaitos, o gavusi sąskaitą, ją naudojo sukčiavimo būdu įgytiems pinigams užvaldyti.

19. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad visi išvardinti įrodymai patvirtina, kad M. E. internetiniame puslapyje „Facebook“ naudojo „S. A.“ vardu sukurtą anketą. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos rašto nustatyta, kad M. E. ir D. A. nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 10 d. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos septinto būrio skirtingose gyvenamosiose patalpose, o nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. kaltinamieji laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo kartu septinto būrio ketvirtoje gyvenamojoje patalpoje. Šie įrodymai patvirtina ir D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kad M. E. buvo susikūręs „Facebook“ anketą „S. A.“ vardu ir naudodamasis ja vykdė sukčiavimus. Tai, kad liudytojas N. K. vykdė M. E. nurodymus dėl pinigų pervedimų ir išgryninimo patvirtina ir jo banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad nukentėjusysis T. D. 2017 m. lapkričio 6 d. į N. K. banko sąskaitą pervedė 230 eurų už perkamą kompiuterinį žaidimą, o 2017 m. lapkričio 6 d. N. K. dalį šių nukentėjusiojo pervestų pinigų paėmė, o likusią dalį nuo banko sąskaitos nuskaičiavo antstoliai. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojų V. A. ir R. A. parodymų nustatyta, kad D. A. 2017 m. lapkričio mėnesį jų buvo prašęs bankų sąskaitų numerių. Joms davus prašomus bankų sąskaitų numerius, į bankų sąskaitas buvo pervedami nusikalstamu būdu įgyti pinigai, kuriuos vėliau D. A. nurodymu V. A. ir R. A. išgrynindavo arba pervesdavo kitiems asmenis. Tai, kad V. A. pervedinėjo į D. A. banko sąskaitą, kitiems asmenims pinigines lėšas 2017 m. lapkričio 3 d. - 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus raštas. Visi aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad M. E. įvykdė sukčiavimą T. D. atžvilgiu. Taip pat ir šiuo atveju nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių D. A. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti ir apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu M. E..

Dėl sukčiavimo G. Ž. atžvilgiu

20. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo M. E. kaltė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas G. Ž. atžvilgiu), BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, yra įrodyta ir pagrįsta. Nors pats apeliantas kaltės dėl šios nusikalstamos veikos ir nepripažįsta ir apylinkės teismas M. E. teigimą, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų pagrįstai vertino kritiškai ir kaip siekį išvengti baudžiamosios, kadangi jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai: D. A., nukentėjusiosios G. Ž., liudytojų J. S., R. A., V. A., D. N. parodymais, kurie, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, juos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytinai įrodymai, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir jais nesiremti.

21. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad būtent M. E. kartu su D. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje G. Ž. atžvilgiu. Tokią apylinkės teismo išvadą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, patvirtina D. A. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, jog būtent jis su M. E. atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus septintame būryje, naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonais talpino skelbimus apie parduodamas prekes, nors realiai tų prekių jis neturėjo ir negalėjo parduoti, o sukčiavimo būdu gautas pinigines lėšas naudojo bendroms reikmėms. D. A. paaiškino, kad M. E. „Facebook“ paskyroje buvo susikūręs anketą „S. A.“ ir per šią anketą susirasdavo asmenis, kurie jam suteikdavo savo bankų sąskaitų numerius, į kurias vėliau nukentėjusieji pervesdavo pinigus už perkamas prekes. Nustatyta, kad D. A. žinojo, kad M. E. bendraudavo su N. K., M. R., J. S., D. N., o nukentėjusieji, M. E. nurodymu, pervesdavo į šių asmenų banko sąskaitas pinigus, už perkamas prekes. Vėliau minėti asmenys M. E. nurodymu pervestus pinigus pervesdavo į R. A. ir V. A. banko sąskaitas. Kai pinigai būdavo pervesti į mamos ir sesers bankų sąskaitas, jis susisiekdavo su jomis ir joms nurodydavo, ką daryti su pinigais, kurie buvo pervesti į jų bankų sąskaitas t. y. kam pervesti pinigus, kiek pinigų išgryninti ir kam juos perduoti. Išgrynintus pinigus jis ir M. E. naudojo savo reikmėms, pirko telefonus, narkotines medžiagas. D. A. parodė, kad kartu su M. E. kartu patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį. Nurodė, kad jis nėra jungęsis prie J. S. elektroninės bankininkystės, o tai darė būtent M. E..

22. Apelianto M. E. kaltę šiame epizode patvirtina tai, kad nukentėjusioji G. Ž., 2017 m. lapkričio 12 d. radusi skelbimų portale www.autogidas.lt skelbimą apie parduodamą automobilį „VW“, paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš Marijampolės AVPK KP NTS vyriausiojo tyrėjo A. Plepšaičio tarnybinio pranešimo, jungėsi tik prie mobilaus ryšio operatoriaus bokštų aptarnaujančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad internetiniame puslapyje „Facebook“ susipažino su mergina, kuri buvo pasivadinusi „S. A.“, kuri jo klausė, kur jis gyvena, ar turi banko sąskaitą. 2017 m. lapkričio 8 d. jis S. A. telefonu nufotografavo savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, taip pat telefonu nufotografavo savo asmens tapatybės kortelę ir duomenis išsiuntė. 2017 m. lapkričio 9 d. į jo banko sąskaitą buvo pervesta nemaža pinigų suma. Nurodo, kad jis sutikimo naudotis savo banko sąskaita niekam nedavė, pavedimų į kitas bankų sąskaitas neatliko, nes to daryti nemoka, o kaip patvirtina bylos medžiaga, kad tokie bankiniai pavedimai buvo atliekami. Tai, kad M. E. internetiniame puslapyje „Facebook“ buvo sukūręs anketą „S. A.“ vardu ir ja naudojosi patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendis, kuriuo jis (M. E.) buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir kur kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino. Iš minėto teismo nuosprendžio matyti, kad liudytojas D. N. „Facebook“ svetainėje susipažino su mergina, kurios anketos pavadinimas buvo „S. A.“ ir ši mergina jo prašė banko sąskaitos, o gavusi sąskaitą, ją naudojo sukčiavimo būdu įgytiems pinigams užvaldyti.

23. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiame nuosprendyje, jog visi išvardinti įrodymai patvirtina, kad M. E. internetiniame puslapyje „Facebook“ naudojo „S. A.“ vardu sukurtą anketą. Šie įrodymai patvirtina ir D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kad apeliantas M. E. buvo susikūręs „Facebook“ anketą „S. A.“ vardu ir naudodamasis ja vykdė sukčiavimus. Tai, kad nuteistasis M. E. pasinaudodamas apgaule 2017 m. lapkričio 8 d. iš J. S. įgytais prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis 2017 m. lapkričio 13 d. prisijungė prie J. S. elektroninės bankininkystės sąskaitos ir iš jos apgaule įgytus iš nukentėjusiosios G. Ž. 200 eurų pervedė į R. A. banko sąskaitą patvirtina ir J. S. pateiktas banko sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 13 d. iš J. S. priklausančios banko sąskaitos buvo pervesta 200 eurų į R. A. banko sąskaitą. Apylinkės teismas nustatė, kad D. A. prašymu V. A. ir R. A. pasakė prašomus bankų sąskaitų numerius, į kurias buvo pervedami nusikalstamu būdu įgyti pinigai, kuriuos vėliau D. A. nurodymu jos pinigus išgrynindavo arba pervesdavo kitiems asmenis. Tai, kad V. A. pervedinėjo į D. A. banko sąskaitą, kitiems asmenims pinigines lėšas 2017 m. lapkričio 3 d. - 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus raštas. Visi išvardinti įrodymai patvirtina D. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kad jis veikdamas kartu su nuteistuoju M. E. įvykdė sukčiavimą nukentėjusiosios G. Ž. atžvilgiu. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad M. E. padarė ir kitas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje BK 215 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis pasinaudodamas apgaule 2017 m. lapkričio 8 d. įgijo iš J. S. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, 2017 m. lapkričio 13 d. pažeisdamas sistemos apsaugos duomenis, neteisėtai prisijungė prie J. S. elektroninės bankininkystės sąskaitos ir atliko finansinę operaciją t. y. pervedė apgaule įgytus pinigus į R. A. banko sąskaitą. Konstatuojama, kad šios nusikalstamos veikos taip pat teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos.

Dėl sukčiavimo R. Č. atžvilgiu

24. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo M. E. kaltė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas R. Č. atžvilgiu) yra įrodyta ir pagrįsta. Nors pats apeliantas kaltės dėl šios nusikalstamos veikos ir nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai: D. A., nukentėjusiojo R. Č., liudytojų M. R., R. A., V. A., D. N. parodymais, kurie, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, juos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytinai įrodymai, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir jais nesiremti.

25. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad būtent M. E. kartu su D. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje R. Č. atžvilgiu. Tokią apylinkės teismo išvadą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, patvirtina D. A. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, jog būtent jis su M. E. atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus septintame būryje, naudodamiesi mobiliojo ryšio telefonais talpino skelbimus apie parduodamas prekes, nors realiai tų prekių jis neturėjo ir negalėjo parduoti, o sukčiavimo būdu gautas pinigines lėšas naudojo bendroms reikmėms. D. A. paaiškino, kad M. E. „Facebook“ paskyroje buvo susikūręs anketą „S. A.“ ir per šią anketą susirasdavo asmenis, kurie jam suteikdavo savo bankų sąskaitų numerius, į kurias vėliau nukentėjusieji pervesdavo pinigus už perkamas prekes. Nustatyta, kad D. A. žinojo, kad M. E. bendraudavo su N. K., M. R., J. S., D. N., o nukentėjusieji, M. E. nurodymu, pervesdavo į šių asmenų banko sąskaitas pinigus, už perkamas prekes. Vėliau minėti asmenys M. E. nurodymu pervestus pinigus pervesdavo į R. A. ir V. A. banko sąskaitas. Kai pinigai būdavo pervesti į mamos ir sesers bankų sąskaitas, jis susisiekdavo su jomis ir joms nurodydavo, ką daryti su pinigais, kurie buvo pervesti į jų bankų sąskaitas t. y. kam pervesti pinigus, kiek pinigų išgryninti ir kam juos perduoti. Išgrynintus pinigus jis ir M. E. naudojo savo reikmėms, pirko telefonus, narkotines medžiagas. Dėl sukčiavimo nukentėjusiojo R. Č. atžvilgiu nurodė, kad skelbimą dėl fotoaparato „(duomenys neskelbtini) ‘ pardavimo patalpino į skelbiu.lt patalpino jis, D. A..

26. Pagrįstai ir teisingai nustatyta apylinkės teismo nuosprendyje, jog nuteistojo M. E. kaltę šiame epizode patvirtina tai, kad nukentėjusysis R. Č., radęs skelbimų portale www.skelbiu.lt skelbimą apie parduodamą fotoaparatą „(duomenys neskelbtini)“ paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu, kuris, kaip matyti iš Marijampolės AVPK KP NTS vyriausiojo tyrėjo A. Plepšaičio tarnybinio pranešimo, veikė mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono numeris, iš kuriuo buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą kompiuterį, buvo naudojamas teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tai, kad nuteistieji D. A. ir M. E. naudodamiesi telefono numeriu vykdė sukčiavimus, patvirtina ir telefono numerių išklotinių analizė iš kurios nustatyta, kad telefono numeris 2017 m. gruodžio 1 d. – 2018 m. sausio 3 d. kontaktavo su telefonais, kurie priklausė M. R., V. A., R. A.. Su M. R. priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu, nuteistieji kontaktavo 2017 m. gruodžio 18 d. du kartus, kai buvo vykdomas sukčiavimas R. Č. atžvilgiu. Nustatyta, kad liudytojas M. R. apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad internetiniame puslapyje „Facebook“ susipažino su mergina, kuri buvo pasivadinusi „S. A.“ ir kuri siūlė užsidirbti pinigų naudojant jo banko sąskaitą. Savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad paskyros naudotojas „S. A.“ prašė liudytojo atlikti įvairius veiksmus su piniginėmis lėšomis, kurios buvo gautos į jo banko sąskaitą. Tai, kad M. E. internetiniame puslapyje „Facebook“ buvo sukūręs anketą „S. A.“ vardu ir ja naudojosi patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendis, kuriuo jis (M. E.) buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir kur kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino. Iš minėto teismo nuosprendžio matyti, kad liudytojas D. N. „Facebook“ svetainėje susipažino su mergina, kurios anketos pavadinimas buvo „S. A.“ ir ši mergina jo prašė banko sąskaitos, o gavusi sąskaitą, ją naudojo sukčiavimo būdu įgytiems pinigams užvaldyti.

27. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiame nuosprendyje, jog visi išvardinti įrodymai patvirtina, kad M. E. internetiniame puslapyje „Facebook“ naudojo „S. A.“ vardu sukurtą anketą. Šie įrodymai patvirtina ir D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kad apeliantas M. E. buvo susikūręs „Facebook“ anketą „S. A.“ vardu ir naudodamasis ja vykdė sukčiavimus. Tai, kad M. R. vykdė M. E. nurodymus dėl pinigų pervedimų bei išgryninimo patvirtina ir M. R. banko sąskaitos išrašas iš kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis R. Č. 2017 m. gruodžio 16 d. į M. R. banko sąskaitą pervedė 125 eurus už fotoaparatą, o 2017 m. gruodžio 18 d. M. R. šiuos nukentėjusiojo pervestus pinigus išgrynino bankomate. Apylinkės teismas nustatė, kad D. A. prašymu V. A. ir R. A. pasakė prašomus bankų sąskaitų numerius, į kurias buvo pervedami nusikalstamu būdu įgyti pinigai, kuriuos vėliau D. A. nurodymu jos pinigus išgrynindavo arba pervesdavo kitiems asmenis. Tai, kad V. A. pervedinėjo į D. A. banko sąskaitą, kitiems asmenims pinigines lėšas 2017 m. lapkričio 3 d. - 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus raštas. Visi išvardinti įrodymai patvirtina D. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kad jis veikdamas kartu su nuteistuoju M. E. įvykdė sukčiavimą nukentėjusiojo R. Č. atžvilgiu.

28. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, taip pat atsižvelgiant į ankstesnius nuteistojo teistumus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi aukščiau aptarti duomenys yra logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja, gauti ir užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos palaikė M. E. kaltės įrodymais.

29. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, išvados dėl nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų įrodytumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma, abejoti M. E. kalte padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apartų duomenų visumoje teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis M. E. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Esant šioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai dėl M. E. nekaltumo nepagrįsti, todėl atmestini.

30. Skirdamas nuteistajam M. E. bausmes bei subendrintą galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai M. E. paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą vidurkiui ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams. Apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

31. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistųjų D. A. ir M. E. apeliaciniai skundai atmetami.

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistiesiems D. A. ir M. E. (t. 10, b. l. 161, 166). Pagal šias pažymas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro atitinkamai D. A. 414,00 Eur, o M. E. 246,15 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie buvo nepagrįsti ir buvo atmesti. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistųjų turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų D. A. ir M. E. apeliacinius skundus atmesti.

išieškoti iš D. A. 414,00 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų), o iš M. E. išieškoti 246,15 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus penkiolika centų) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.