Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2255-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendrais atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus pagrindais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio nusižengimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma; bent vieno būtinojo požymio nenustačius, atsakomybė negali būti taikoma.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pareiškėjui pradėta, nes jis 2020 m. gegužės 13 d., 17 val. 13 min., Šilutės r. sav., vairavo automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, lenkė kitus automobilius, stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 4, 5, 8, 9, 165 punktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažįsta, jog jis skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje padarė nusižengimą, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles pravažiuodamas pro draudžiamą šviesoforo signalą, tačiau tai daręs ne chuliganiškais tikslais. Tai yra, pareiškėjas nurodė, kad minėtame kelio ruože dirba autovežio vairuotoju jau nuo praėjusių metų balandžio mėnesio. Tvarkomame kelio ruože pareiškėjas vežioja gruntą. Nusižengimo dieną padarė penkiolika reisų, dirbo 9 valandas, vežiojo ašą ir skaldą jau artėdamas prie remontuojamo kelio ruožo Siauruko g., Kulėšų k., Šilutės r. sav. Minėtame ruože dirba kiekvieną darbo dieną. Pažymėjo, kad vežant gruntą į viduryje remontuojamo kelio ruožą, kartais susidaro situacijos kai apskritai nežinoma, kuria kryptimi leidžiamas eismas dirbant kelio tvarkymo darbus. Išpylus gruntą tenka grįžti pasikrauti, tačiau net ir atvažiuojant priešpriešai automobiliui pareiškėjas turi galimybę pasitraukti į remontuojamo kelio dalį ir taip netrukdyti pravažiuojantiems automobiliams. Tuo laiku, kai padarė nusižengimą buvo darbo pabaiga, jis nenorėjo gaišinti kolegų ir būdamas įsitikinęs, kad tai daryti saugu, vykdydamas darbo funkcijas, pravažiavo raudoną šviesoforo signalą ir nuvežė išpilti gruntą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyta skubėjimo aplinkybe nelaikytina svarbia ir pateisinanti atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau tuo pačiu vien tai, kad, vairuodamas automobilį, esant draudžiamajam šviesoforo signalui, pareiškėjas nesustojo priešais draudžiamą šviesoforo signalą, o nuvažiavo toliau, apvažiuodamas kitą stovintį transportą, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta jo nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Pareiškėjas pakankamai senai dirba kelio remonto darbus, žino, kokiais intervalais persijungia šviesoforai tai iš vienos, tai iš kitos pusės praleidžiamos transporto priemonės, todėl žino, kad: kuomet iš vieno pusės žalias šviesoforo signalas leidžia važiuoti transporto priemonėms, tuo laiku priešingoje remontuojamos kelio atkarpos pusėje dega raudonas šviesoforo signalas; kuomet pirmasis šviesoforas iš žalios spalvos signalo perjungiamas į geltoną, o po to į raudoną signalą, priešingoje pusėje dar pakankamai ilgai toliau dega raudonas šviesoforo signalas tam, kad net ir labai lėtai važiuojančios transporto priemonės spėtų pravažiuoti remontuojamo kelio atkarpą ir nesukeltų spūsčių dėl kelio remonto darbų reguliuojamoje kelio dalyje. Tam paliekamas didelis laiko rezervas, kad vienoje kelio eismo juostoje nesusitiktų iš priešpriešai atvažiuojančios transporto priemonės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad į remontuojamą kelio ruožą priešais ta pačia kryptimi matė tik nesenai nuvažiavusį kitą automobilį ir žinodamas, kad dar pakankamai ilgą laiką priešingoje remontuojamo kelio pusėje nebus įjungtas žalias šviesoforo signalas, jis ramiai įvažiavo į šio kelio ruožą ir nuvažiavo į darbo vietą.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytas KET pažeidimas nagrinėjamoje byloje susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su KET 4 punkto, nustatančio, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimais. Chuliganiškas vairavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia; būtinasis nusižengimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ir jį vairuojančiam asmeniui, ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Pagal ANK 8 straipsnį, administracinis teisės nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius – t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad chuliganiškas vairavimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Štai chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai asmuo, vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė rankiniu stabdžiu, tuo pat metu spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir įčiuožė į sankryžą, kurioje vyko intensyvus eismas (judėjo transporto priemonių kolona) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015), kitoje byloje buvo konstatuota, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai vairuotojas, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, pavojingai manevravo, t. y. tyčia visiškai apsuko slystantį automobilį, važiuodamas gatve, žmonių tankiai gyvenamoje teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016); chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 4 KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Pažymėtina ir tai, kad šviesoforo, kuris reguliuoja tvarkomo kelio eismą, sustojusio automobilio lenkimas, bei toliau važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių (2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste. Konstatuojant chuliganiškas paskatas turi būti remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad remontuojamame kelio ruože dirba jau nuo 2019 m. balandžio mėnesio kiekvieną darbo dieną, vežioja gruntą į taisomą kelio ruožą. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas dirba vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė 2019 m. balandžio 10 d. sudarė ilgalaikę krovinių vežimo vidaus keliais sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo remonto darbus kelyje, kuriame pareiškėjas padarė nusižengimą. Iš pateikto važtaraščio-kelionės lapo matyti, kad pareiškėjas nusižengimo dieną vežė ašą ir skaldą dirbo 9 valandas, todėl teismui nėra pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytoms aplinkybėmis, kad būtent tuo metu, kai jis padarė nusižengimo, dirbo remontuojamame kelio ruože.

Tauragės AVPK nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020), kurioje nurodo, kad analogiškoje situacijoje pažeidėjas buvo pripažintas kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo situacijos panašios tik dėl aplinkybių susijusių su kelio remonto dalyje esančio draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymo. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtą bylą, pažeidėjas taip pat važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui bei lenkė sustojusius automobilius, tačiau pagal bylos aplinkybes remontuojamame kelyje nebuvo galimybės prasilenkti automobiliams, pravažiuojamas kelio atstumas siekė net apie 2 kilometrus, todėl rizika sukelti kitiems eismo dalyviams pavojų buvo žymiai didesnė. Pareiškėjo atveju iš vaizdo įrašo matyti, kad automobiliai turėjo galimybę prasilenkti (žr. 00:09 iki 00:18 min.), kaip pats pareiškėjas nurodė jis važiavo su sunkiąja technika, turėjo galimybę nuvažiuoti į remontuojamo kelio dalį, reguliuojamo kelio atkarpa buvo iki 300 metrų. Be to, pagal jo paaiškinimus, ( kitų prieštaraujančių jo paaiškinimus aplinkybių nėra) pareiškėjui jos visos pravažiuoti nereikėjo, kadangi ašą turėjo išpilti kelio reguliuojamos atkarpos viduryje. Pareiškėjo atveju administracinio nusižengimo byloje jokių duomenų apie tai, kad kas nors būtų skundęsis dėl daromo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nors kaltinime nurodyta, kad pareiškėjas kėlė kitų eismo dalyvių pasipiktinimą. Be to, nagrinėtoje byloje, kaip priežastį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad skubėjo pas gydytoją, tačiau byloje nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu šioje byloje pareiškėjas pateikė jo darbdavio sutartį dėl krovinių vežimo vidaus keliais bei važtaraštį-kelionės lapą, todėl teismas nesutinka, kad su Tauragės AVPK argumentu, kad pareiškėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo atvejai ir aplinkybės identiškos dėl, ko būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas minėtą nusižengimą padarė iš chuliganiškų paskatų.

Analizuojant vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pareiškėjo padarytas nusižengimas matyti, kad dar prieš pareiškėjui pravažiuojant draudžiamą šviesoforo signalą, keturi automobiliai važiavo pirmiau (žiūrėti vaizdo įrašą nuo pradžios iki 00:17 min.). Vaizdo įraše matosi, kad priešpriešais atvažiavo vienas automobilis, tačiau net ir minėtiems automobiliams važiuojant per draudžiamą šviesoforo signalą, priešpriešai atvažiuojančiam automobiliui nereikėjo keisti važiavimo krypties, važiuojamos neremontuojamos kelio dalis buvo pakankamai plati prasilenkti automobiliams. Be minėtų keturių automobilių per draudžiamą šviesoforo signalą pravažiavo dar trys automobiliai (žr. nuo 00:27 min. iki 00:37 min.) ir tik tada pasirodė pareiškėjo vairuojamas sunkvežimis, kuris kaip matyti iš vaizdo medžiagos buvo įsijungęs oranžinės spalvos švyturėlį (žr. nuo 00:37 min.), kuris pagal (duomenys neskelbtini) punktą įjungiamas tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Ir nors įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų ar vykdomus darbus, tai patvirtina, kad pareiškėjas iš tiesų dirbo minėtame kelio ruože.

Iš vaizdo įrašo taip pat nenustatyta, kad dėl pareiškėjo veiksmų pravažiuojant degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kaip jau minėta anksčiau, kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ir (ar) tai būtų sukėlę jiems potencialią grėsmę arba būtų kilęs pavojus pačio pareiškėjo ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nusižengimo dieną kritulių nebuvo, buvo puikios matymo sąlygos, pareiškėjas apvažiuoja (kaip matosi iš vaizdo įrašo) galimai vieną sustojusią prie reguliuojamo šviesoforo transporto priemonę.

Be to, nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pareigūnai surašydami protokolą abstrakčiai nurodė, kad pareiškėjas iš chuliganiškų paskatų kitų vairuotojų akivaizdoje tvarkomame kelio ruože, keliant jų pasipiktinimą, lenkė kitus automobilius stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuotas ir detalizuotas šis kaltinimo epizodas. Nėra pateikta duomenų, jog nors vienas eismo dalyvis (liudytojas) būtų pasipiktinęs tokiu pareiškėjo elgesiu, kad nors vienam eismo dalyviui dėl tokio pareiškėjo elgesio būtų reikėję keisti važiavimo kryptį ar būtų kilusi grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai. Tokių duomenų byloje nėra.

Byloje įrodyta, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkomame kelio ruože tikrai pravažiuoja degant šviesoforo draudžiamam signalui. Tačiau kaip nurodė pareiškėjas, minėtas kelio ruožas pravažiuotas pažeidžiant KET normas, vykdant specifines darbines funkcijas, esant neįprastoms darbinėms sąlygoms, tai yra kai eismas dėl kelio remonto darbų yra laikinai reguliuojamas šviesoforo ir į darbo vietą yra sudėtinga patekti. Teismas pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimas, kad jis pravažiavo raudoną šviesoforo signalą, nes skubėjo užbaigti darbus remontuojamame ruože su kolegomis iš esmės nepateisina KET nesilaikymo, tačiau byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad jis pravažiuodamas draudžiamą šviesoforo signalą tai darė iš chuliganiškų paskatų, siekdamas prieš pastatyti save prieš kitus eismo dalyvius.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei ištirtų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog pareiškėjo 2020 m. gegužės 13 d. padarytas nusižengimas neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, tačiau užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

Išnagrinėtų aplinkybių visuma įrodo, jog pareiškėjo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios vairuoti chuliganiškai, nagrinėjamu atveju veika objektyviai nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Teigti, jog pareiškėjas tuo metu siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį, pagrindo nėra.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjo veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), Teismas daro išvadą, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal KET taisykles. Todėl skundžiamas institucijos nutarimas naikintinas ir skirtina administracinė nuobauda, remiantis ANK 417 straipsnio 4 dalimi ir pareiškėjo veiką perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Teismui priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti į kitą ANK 417 straipsnio 4 dalį, spręstinas administracinės nuobaudos pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį - važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Teismas laiko, kad pareiškėjui tikslinga skirti 80 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti 2020 m. liepos 30 d. Tauragės AVPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2255-2020 ir J. D. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.