Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovui advokatui V. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone įgaliotai atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka miršiu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. R. (V. R.) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Molėtų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui dalis, todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus ir turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą. Be to, yra nurodyta, kad teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma bendravimo tvarka galės būti realiai įgyvendinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2528-839/2024 D. R. ir A. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje bei vaikams priteistas išlaikymas iš atsakovo po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2024 m. vasario 28 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Ieškovės teigimu, šiuo metu tarp šalių kyla nesutarimai dėl atsakovo galimybės matytis su vaikais.

11. Įstatyme nustatyta, kad ginčą dėl tėvų bendravimo tvarkos su vaikais teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nėra galima pagal esamą situaciją – iš teismo posėdyje pateiktų ieškovės paaiškinimų, Tarnybos išvados matyti, kad D. R. turi ryšį su tėvu, bendrauja su tėvu, nori važiuoti pas jį pabūti, tuo tarpu šio ryšio stokoja šalių dukra, todėl Tarnyba nurodė, jog atsakovas turėtų stiprinti ryšį su vaikais, kad ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos (bendravimo kas antrą mėnesio savaitgalį, vaikų mokyklinių atostogų ir vasaros atostogų metu, taip pat per šventines dienas), laikymasis leistų stiprinti nepilnamečių vaikų ryšį su tėvu. Iš Tarnybos išvadoje nurodytų šeimos aplinkos sąlygų tyrimo matyti, kad ne tik šalių sūnus, bet ir dukra, nors ir nedažnai, tačiau leidžia laiką kartu su atsakovu. Tarnybos išvadoje nurodyta ir tai, kad Tarnyba neturi duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Dėl nurodyto teismas nemato pagrindo svarstyti klausimą dėl pereinamojo laikotarpio atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.

14. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos neįgyja res judicata galios (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį. Nors Tarnyba byloje pateiktoje išvadoje nurodė, jog būtų tikslinga svarstyti klausimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais pradžios nusistatymo, kad šalims būtų aišku, kaip susiskaičiuoti, kuris savaitgalis kuriai šaliai priklauso, ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog jai nėra aktualu, kurie atitinkamo mėnesio savaitgaliai bus skirti atsakovo bendravimui su vaikais, tuo tarpu pastarasis byloje nei nurodytu, nei kitais klausimais pozicijos neišreiškė, todėl teismas savo iniciatyva nesprendžia nurodyto klausimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

17. Ieškovė šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) 2025 m. vasario 14 d. sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje mokėjimo.

18. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

19. Į bylą pateikta VGTPT 2025 m. rugsėjo 22 d. pažyma patvirtina, kad valstybė dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patyrė 200 Eur išlaidų.

20. Byloje patirtos ir 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (8 Eur).

21. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas proceso taisykles, valstybei iš atsakovo priteistinas už ieškinį mokėtinas 114 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 200 Eur ieškovės atstovavimo išlaidos bei 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti tokią atsakovo V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų – D. R. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. V. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. R. ir A. R. kas antrą mėnesio savaitę, penktadienį 18 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 18 val. pristatydamas vaikus į motinos L. P. gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais šiame punkte numatytu laiku, V. R. privalo SMS žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną L. P. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios;

2. V. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. R. ir A. R. 1/2 dalį visų jų mokyklinių atostogų ir keturias kalendorines savaites vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus SMS žinute mobiliuoju telefonu ne vėliau kaip prieš keturias savaites. Apie negalėjimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais šiame punkte numatytu laiku, V. R. privalo SMS žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną L. P. ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios;

3. poriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną nepilnamečiai vaikai D. R. ir A. R. praleidžia su motina, o Šv. Kalėdų antrąją dieną su tėvu;

4. neporiniais metais – Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną nepilnamečiai vaikai D. R. ir A. R. praleidžia su tėvu, o Šv. Kalėdų antrąją dieną – su motina;

5. neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nepilnamečiai vaikai D. R. ir A. R. praleidžia su motina, o Šv. Velykų antrąją dieną su tėvu;

6. poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nepilnamečiai vaikai D. R. ir A. R. praleidžia su tėvu, o Šv. Velykų antrąją dieną su motina;

7. pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną – poriniais ir neporiniais metais nepilnamečiai vaikai D. R. ir A. R. praleidžia su motina L. P., nepriklausomai nuo 1 punkte numatytos tvarkos;

8. pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – poriniais ir neporiniais metais 10 val. V. R. pasiima nepilnamečius vaikus D. R. ir A. R. ir tą pačią dieną 18 val. parveža juos, jeigu ši diena nesutampa su 1 punkte numatyta tvarka.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) žyminį mokestį, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) atstovavimo išlaidas, 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodai – 5660 (žyminis mokestis), 5662 (išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.