Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. P. (prisijungusi nuotoliniu būdu), jos atstovui advokatui Valdui Bivainiui, institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. G. (prisijungusi nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2528-839/2024 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys ir jo priedai atsakovui įteikti 2024-03-04 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (motinai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė L. P. ir atsakovas V. R. yra D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Pateiktais duomenimis šalys santuokos nėra sudarę, gyvena atskirai, vaikai nuo gimimo iki šiol auga su motina.

LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą.

Šalių vaikai mažamečiai. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikto 2024-03-15 Vaikų nuomonės išklausymo akto Nr. 8VAIK-54 matyti, kad vaikų teisių apsaugos atstovo apsilankymo metu šalių sūnus D. buvo nedrąsus, jam visai nerūpėjo užduodami klausimai. Berniukas viso pokalbio metu sėdėjo ant mamos lovos ir per telefoną žiūrėjo vaizdo filmukus. D. su darbuotoju nekalbėjo. Atstovo pasiteiravus ar žiūri filmukus per savo telefoną, D. linktelėjo galvytę. Berniuko pasiteiravus ar šiandien buvo darželyje, ar patinka eiti į darželį vaikas pasukiojo galvą į šalis. Šalių dukra A. taip pat buvo nedrąsi, jai visai nerūpėjo atstovo užduodami klausimai. Viso pokalbio metu A. buvo apsikabinusi mamą ir buvo jos glėbyje. Mergaitė su darbuotoju nenorėjo bendrauti, pakalbinta į klausimus neatsakė, tylėjo. Tokie duomenys leidžia manyti, jog sužinoti vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo nėra galimybės.

Įvertinant, kad vaikų tėvai gyvena skyrium, atsakovas vaikų pats neaugina ir neprižiūri, byloje nėra pateiktas šalių susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos (LR CK 3.169 str. 1 d., CPK 385 str. 1 d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad vaikai nuo gimimo iki šiol visada gyveno su motina, t. y. ieškove. Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame būste. Pateiktos išvados duomenimis ieškovė vaikus prižiūri tinkamai, jais rūpinasi, sudaro vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, taigi konstatuotina, jog jai pakanka gebėjimų ir įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir auginti vaikus. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepareiškė, įrodymų, jog vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina, nepateikė. Vaikai iki šiol visada gyveno su motina, tokio amžiaus vaikams yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, kurią pateiktais duomenimis ieškovė geba suteikti tinkamai. Pagal pateiktą išvadą siūloma nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina, todėl siekiant užtikrinti vaikams palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymą, atsižvelgiant į vaikų interesus, šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina (LR CK 3.155 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).

CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas kelis kartus yra perdavęs pinigų vaikų išlaikymui, tačiau teiktais paaiškinimais perduotos sumos įvairaus dydžio nuo 20 EUR iki 100 EUR, jos nėra mokamos nuolat, todėl, teismo nuomone, toks atsakovo prisidėjimas prie vaikų išlaikymo nėra tinkamas pareigos išlaikyti vaikus vykdymas, nes nuolatinis ir pastovaus dydžio išlaikymas nėra teikiamas.

Šalių vaikams šiuo metu yra šešeri ir penkeri metai, jie gyvena su motina, gyvenamuoju būstu juos aprūpina ir kasdienę priežiūrą jiems teikia motina. Taigi laikytina, kad vaikų poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečių vaikų poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog išlaidos už vaikų lankomą ugdymo įstaigą šiuo metu yra mažesnės, o kiekvieną mėnesį apie 550 EUR gal ir neišleidžia, tačiau tai apytikslė sumą.

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms).

Įvertinant pateiktus duomenis išlaikymo dydžiui pagrįsti, ieškovės teiktus paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuotina, kad vaikų išlaikymui būtinas išlaidas sudaro išlaidos už perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos ir kt. Duomenų, kad vaikų poreikiams patenkinti būtina daugiau lėšų nei tokio pat amžiaus kitiems vaikams, nėra pateikta, o pati ieškovė, teikdama paaiškinimus, patvirtino, jog išskirtinių vaiko poreikių (dėl sveikatos būklės ar kt. priežasčių) nėra. Taigi esant tokiems duomenims, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma vidutinė apie 550 EUR per mėnesį lėšų suma kiekvienam vaikui šiuo metu yra pakankamai racionali ir pagrįsta tokio amžiaus vaikų išlaikymui. Šalių vaikai panašaus amžiaus, taigi ir jų poreikiai panašūs, todėl nėra pagrindo manyti, jog kuriam nors vaikui reikalingas didesnis ar mažesnis išlaikymo dydis.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taigi pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas.

Iš byloje esančių VSDFV duomenų apie atsakovo įsidarbinimus ir vykdomą savarankišką veiklą, ieškovės paaiškinimų galima konstatuoti, jog atsakovas darbingas (nėra pateikta jokių duomenų dėl jo nedarbingumo). Šiuo metu atsakovas registruojasi kaip savarankiškai dirbantis asmuo; 2023-11-16 – 2023-11-30 laikotarpiu buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Duomenų, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių, nėra. Ieškovės paaiškinimais atsakovas dirbo statybose, profesinio išsilavinimo neturi.

Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Ieškovė darbinga ir dirbanti, o pakeitus darbovietę jos darbo užmokestis šiuo metu 720 EUR per mėnesį. Profesinio išsilavinimo neturi (2024-05-13 09:40:36).

Lyginant šalių turtinę padėtį nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra geresnės. Ieškovė turi rūpintis nepilnamečiais vaikais, taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikai, tenka pareiga ne tik skirti jiems per mėnesį papildomą lėšų dalį, kurios nesuteikia atsakovas, bet ir pasirūpinti vaikų kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, ugdyti, lavinti, pasirūpinti vaikų sveikatos priežiūra ir pan.). Taigi vertintina, kad didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą, kurių išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja.

Bylos duomenimis atsakovas darbingas, jauno amžiaus, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui. Aplinkybės, jog jis aplankęs vaikus perduoda piniginių lėšų, leidžia manyti, jog atsakovas turi darbines pajamas, tačiau savo turtinės padėties nėra linkęs atskleisti, nes teismui nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir galimybes, o byloje esami duomenys apie atsakovo įsidarbinimus bei vykdomą veiklą leidžia daryti išvadą, kad atsakovas darbinę veiklą vykdo ir visiškai tikėtina, jog iš to gauna pajamas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog išlaikymo jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių, todėl laikytina, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai, jo nesirūpinimas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nėra ta priežastis, kuriai esant, negalima priteisti iš jo išlaikymą (LR CK 3.194 str., 3.200 str.).

Atėmus valstybės mokamą išmoką vaikams (kuri šiuo metu yra ieškovės šeimos atžvilgiu yra 136,22 EUR vienam vaikui pagal 2024-01-25 Molėtų rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažymą Nr. 2) likusi išlaikymo suma apie 827,56 EUR, kas sudarytų apie 414 EUR per mėnesį vienam vaikui. Taigi ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo kiekvienam vaikui suma apytiksliai atitinka ½ dalį tėvams likusios sumos atėmus valstybės paramą. Todėl iš atsakovo priteistinas po 220 EUR dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos kiekvienam vaikui.

Ieškovė prašo priteisti 2500 EUR likusią išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2023-08-01 iki 2024-02-28. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 200 EUR per mėnesį mokamomis išmokomis.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 str.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2023 m. vasaros pabaigos atsakovas nuolat su šeima negyveno, išeidavo, negrįždavo namo, išėjo iš darbo, prie namų ir vaikų išlaikymo neprisidėjo (2024-05-13 09:40:36). Atsakovas įrodymų, jog nuolatinį išlaikymą nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. vaikams teikė, nėra pateikęs. Ieškovė nurodė, jog atsakovas paskutiniais mėnesiais yra perdavęs apie 300-400 EUR vaikams, todėl prašo įsiskolinimą sumažinti iki 2500 EUR. Esant tokiems duomenims iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimas mažintinas ir priteistina 2500 EUR išlaikymo įsiskolinimo suma.

Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti ieškovei (LR CK 3.185 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023-12-15 sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, visiškai apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Byloje pateikta minėtos tarnybos 2024-04-11 pažyma apie tai, kad valstybės teisinės pagalbos išlaidos yra 218,75 EUR, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 218,75 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas žyminis mokestis 110 EUR, priteistas išlaikymas po 220 EUR per mėnesį, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 118 EUR (220 EUR x 12 mėn. = 2640 EUR, 2640 EUR x 3 proc. x 75 proc. = 59 EUR, 59 EUR x 2 = 118 EUR). Taigi iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 228 EUR žyminio mokesčio (118 EUR +110 EUR = 228 EUR), 23,79 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nepilnamečių vaikų D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaikų motina L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 220 EUR (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2024-02-28 iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti ieškovei – vaikų motinai L. P. uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 228 EUR žyminio mokesčio (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660), 23,79 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5662) ir 218,75 EUR teisinės pagalbos išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.