- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 1N-109-396/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04019-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Pareiškėjas
- D. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,
sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos D. B. prašymas panaikinti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą.
Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį – 300 MGL (39 000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d., vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį D. B. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, taikytas 163 980,22 Lt vertės D. B. turto konfiskavimas. Taip pat iš D. B. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 9 258,28 Lt turtinei žalai atlyginti. D. B. turtui laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeitė ir D. B. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, paskyrė 130 MGL (16 900 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirto konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumažino iki 154 721,94 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmetė.
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-337/2013, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. ir D. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarimu buvo laikinai apribota D. B. ir D. B. nuosavybės teisė į jiems priklausantį turtą: žemės sklypą 0,1248 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą 3 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą 7,4 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą 0,893 ha, (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias ir įplauksiančias į sąskaitas, atidarytas BAB banke „Snoras“ D. B. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat į pinigines lėšas, esančias ir įplauksiančias į banko sąskaitas, atidarytas D. B. vardu: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (BAB „Ūkio bankas“ Panevėžio filialas), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“, AB), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis laikino D. B. ir D. B. nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas, o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. B. 2015 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms jos asmeninėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes į minėtą sąskaitą buvo pervedamos valstybės skiriamos lėšos, t. y. motinystės pašalpa.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos D. B. prašymą dėl turto arešto panaikinimo atmetė, argumentuodamas tuo, kad nei turto konfiskavimas, nei priteistas civilinis ieškinys nėra įvykdyti. Be to, byloje nustatyta, kad į minimą sąskaitą buvo gaunama ne tik D. B. motinystės pašalpa, tačiau buvo vykdomi ir kiti piniginių lėšų pervedimai, atliekami nuteistojo D. B..
Šalies argumentai
Pareiškėja D. B. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo piniginėms lėšoms, esančioms D. B. vardu atidarytoje banko sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“, AB), panaikinimo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad nuo 2009 m. gruodžio 31 d. nuteistasis D. B. nedisponavo pareiškėjos vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), todėl gautos piniginės lėšos, yra jos asmeninė nuosavybė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352, patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 straipsnio nuostatas, grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 300 eurų (1 035,84 Lt), negali būti išieškoma iš fizinių asmenų pagal vykdomuosius dokumentus. Skunde pažymima, kad 2009 m. gruodžio 31 d. sąskaitos likutis sudarė 915,36 Lt. Nuo 2009 m. gruodžio 31 d. į minėtą banko sąskaitą buvo pervedamos tik vaiko auginimo pašalpa, į kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio 3 punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos D. B. skundas atmetamas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas.
Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties išvada, kad nėra pagrindo šioje proceso stadijoje tenkinti pareiškėjos D. B. prašymą ir panaikinti laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymą piniginėms lėšoms, esančioms D. B. vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, paskirtas turto konfiskavimas bei priteistas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra įvykdyti. Todėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas iki nuosprendžio įvykdymo laikytinas pagrįstu.
Be to, aplinkybė, kad į minėtą banko sąskaitą buvo pervedama ir motinystės pašalpa, taip pat nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis D. B. neteisėtai vertėsi komercine veikla, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., ir vykdydamas šią nusikalstamą veiką, naudojosi skunde nurodyta savo sutuoktinės D. B. asmenine banko sąskaita, t. y. gaudavo arba pats pervesdavo į ją nusikalstamu būdu įgytus pinigus.
Nors pareiškėja skunde tvirtina, kad nuo 2009 m. gruodžio 31 d. D. B. jos banko sąskaita nedisponavo, tačiau iš byloje esančio D. B. banko sąskaitos išrašo (6 t., 127-132 b. l.) matyti, jog laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d., t. y. kai buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, ji banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis naudojosi. Be to, priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, ji į minėtą sąskaitą gavo ne tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas, bet ir kitus pavedimus. Taip pat į sąskaitą buvo įnešamos piniginės sumos grynais. Todėl nesant galimybių iš 2011 m. rugsėjo 27 d. buvusios sukauptos sąskaitoje sumos atriboti dalį, t. y. kiek šios sumos sudaro motinystės pašalpa, kokia dalis yra išleista bei kokia dalis yra nuteistojo D. B. pervestų nusikalstamu būdu įgytų pinigų, pareiškėjos D. B. prašymas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad pareiškėja skunde teisingai pažymi, jog ieškojimas negali būti nukreiptas į motinystės pašalpą. Baudžiamojo proceso normos, reglamentuojančios procesinės prievartos priemonės taikymą – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, draudžia laikinai apriboti nuosavybės teisę į pinigines lėšas (arba daiktus), kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini įtariamajam ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims (BPK 151 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 739 straipsnio 3 ir 6 punktų nuostatas, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.
Apeliacinio teismo nuomone, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d., t. y. pritaikius laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pareiškėjai priklausančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos buvo ir toliau pervedamos į jos vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinio teismo nuomone, pareiškėjai turėtų būti palikta galimybė disponuoti tokiomis lėšomis, tačiau pareiškėja, tokių duomenų nepateikė. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatimama galimybės pareiškėjai D. B. dar kartą kreiptis į teismą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro po 2011 m. rugsėjo 27 d. gautos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.