Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmestas D. B. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 300 MGL (39000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d., vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis taikytas 163980,22 Lt vertės D. B. turto konfiskavimas. Taip pat iš D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai priteista 9258,28 Lt turtinei žalai atlyginti. Laikino D. B. turto nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį byloje, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. ir D. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypams bei piniginėms lėšoms banko įstaigose. Vėliau laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo ir bylą nagrinėjusio Panevėžio apygardos teismo nutartimis.

Panevėžio apygardos teisme 2014 m. liepos 31 d. buvo gautas nuteistojo D. B. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo sutuoktinės D. B. piniginėms lėšoms, esančioms jos asmeninėje banko sąskaitoje, bei jai asmeninės nuosavybės teise priklausantiems sklypams. Šį prašymą nuteistasis motyvavo tuo, kad D. B. asmeninėje banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, didžiąją jų dalį sudaro iš motinystės pašalpų gauti pinigai, taip pat ir žemės sklypus jo sutuoktinė yra įgijusi asmeninės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, D. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 130 MGL dydžio bauda, taikytas 154721,94 Lt vertės turto konfiskavimas bei tenkintas VSDFV Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys 9258,28 Lt turtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis, D. B. sumokėjo jam paskirtą baudą, tačiau nuosprendis nėra įvykdytas dalyje dėl turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą dalyje dėl turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio, nuosprendžiu byloje taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įvykdymo.

Skunde nepagrįstai nurodoma, kad negali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo sutuoktinei D. B. priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms jos asmeninėje banko sąskaitoje. Nuosprendžiu D. B. nuteistas už vertimąsi versliškai, stambiu mastu neteisėta komercine veikla nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. Nustatyta, kad vykdydamas nusikalstamą veiklą D. B. naudojosi ir savo sutuoktinės asmenine banko sąskaita, gaudavo arba pats pervesdavo į ją nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Iš byloje esančio AB „Swedbank“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikto D. B. sąskaitos išrašo matyti, kad paskutinis D. B. atliktas papildymas 3933,29 litais buvo atliktas 2009 m. balandžio 20 d., o jo sutuoktinė toliau naudojosi sąskaita, gaudavo į ją motinystės išmokas (6 t., 129-132 b.l.). Kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas D. B. prašymas, protokolo, jame apklausta antstolė Valentina Žydelienė. Pastaroji paaiškino, kad esant tokiai situacijai, siekiant nustatyti D. B. į šią sąskaitą gauto nusikalstamu būdu įgyto ir tokiu būdu konfiskuotino turto dalį, nuosprendžio vykdymo metu antstolis kreipiasi su patvarkymu į Mokesčių inspekciją, o pastaroji kreipiasi į teismą dėl nuteistojo dalies sutuoktinio gautose piniginėse lėšose nustatymo (6 t. 134-136 b.l.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms taikomas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas neabejotinai suvaržo nuteistojo ir jo šeimos narių teisęs, tačiau tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į nuteistojo D. B. sutuoktinės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio įvykdymas. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistojo D. B. sutuoktinės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė.

Nuteistojo D. B. skunde nurodyta, kad nepagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo sutuoktinės asmeniniam turtui – žemės sklypams. Iš byloje esančių Vį Registrų centro išrašų, notaro patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad D. B. 2006 m. įgijo du žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise (6 t. 116-119,12-122 b.l.). Taigi šie sklypai buvo įgyti nuteistojo sutuoktinės dar iki jo nusikalstamos veikos padarymo ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Kita vertus, pati D. B. nesikreipė į teismą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantiems sklypams, jos valia teismui nėra žinoma. Taigi, šiuo atveju, baudžiamojo proceso prasme ( BPK 151str., 361 str., 362 str., 364 str. ) jos sutuoktinis – nuteistasis D. B. nėra tinkamas asmuo, kuris gali su prašymu kreiptis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo D. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto panaikinimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, naikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.