Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo D. B. prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 str. 1 d. ir jam paskirta 130 MGL, arba 16900 Lt, bauda. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-09-28 iki 2011-11-08 įskaitytinai, vieną dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 72 str. 1, 2 ir 5 d. taikytas 154721,94 Lt vertės D. B. turto konfiskavimas. Taip pat iš D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai priteista 9258,28 turtinei žalai atlyginti.

Laikino D. B. turto nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki minėto nuosprendžio įvykdymo.

Panevėžio apygardos teisme 2014 m. liepos 31 d. buvo gautas nuteistojo D. B. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo sutuoktinės D. B. piniginėms lėšoms, esančioms jos asmeninėje banko sąskaitoje, bei jai asmeninės nuosavybės teise priklausantiems sklypams. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad D. B. asmeninėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ bankas, esančios piniginės lėšos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, didžiąją jų dalį sudaro iš motinystės pašalpų gauti pinigai, kurie turi būti naudojami vaiko reikmėms, taip pat ir žemės sklypus jo sutuoktinė yra įgijusi asmeninės nuosavybės teise.

Teismo posėdyje D. B. prašė prašymą tenkinti, prokurorė – tenkinti prašymo dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo žemės sklypams, o likusią prašymo dalį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-337/2013, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. ir D. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypams bei piniginėms lėšoms banko įstaigose.

Kaip jau minėta, pirmiau nurodytais nuosprendžiais iš nuteistojo D. B. buvo nuspręsta konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 154721,94 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai priteista 9258,28 turtinei žalai atlyginti. Nei turto konfiskavimas, nei priteistas civilinis ieškinys šiai dienai nėra įvykdyti.

Prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo dviems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis motyvuoja šių sklypų nuosavybės forma - kad minimi žemės sklypai valstybiniuose registruose yra įregistruoti kaip asmeninė jo sutuoktinės D. B. nuosavybė. Tačiau prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, jog, visgi, minimi žemės sklypai buvo įgyti santuokos metu, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos, VI skyriaus, nustatančio sutuoktinių turto teisinį režimą, nuostatos reglamentuoja, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji nuosavybė net ir tuo atveju jei jis yra įgytas vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.87, 3.88 str.) ir šis įstatymų nustatytas turto teisinis režimas taikomas kol turtas nėra padalytas ar minima nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Taip pat civiliniai įstatymai įtvirtina prezumpciją, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta priešingai. Taigi, nagrinėjamu atveju, nesant sutuoktinių turto atidalijimo, turtas yra laikomas bendru ir vien jau šiuo motyvu pareikštas prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl prašymo panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms D. B. asmeninėje banko sąskaitoje, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pateiktus dokumentus – sąskaitos išrašus (6 t., 127-132 b.l.) bei baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog į minimą D. B. sąskaitą buvo pervedamos ne tik išmokos iš valstybės – motinystės pašalpos, kaip tvirtina nuteistasis, tačiau ir nusikalstamu būdu gautos lėšos, taigi ir šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.

Be to, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamu atveju yra taikomas ne tik turto konfiskavimo, bet ir priteisto civilinio ieškinio įvykdymui užtikrinti, ir, vadovaujantis BPK 151 str. 8 d. nuostatomis, ši priemonė panaikinama tuomet kuomet tampa nebereikalinga, tai yra kuomet teismo sprendimas yra visiškai įvykdomas, šiuo atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, šioje proceso stadijoje tenkinti nuteistojo D. B. prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo jo sutuoktinės vardu registruotam turtui bei piniginėms lėšoms, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. B. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.