- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-486-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15923-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- BUAB ,,Archidis“
- Kategorijos
- 50.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4-803-2012 pagal ieškovo BUAB ,,Archidis“ ieškinį atsakovui A. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.
ieškovas BUAB ,,Archidis“ kreipėsi į teismą dėl A. B. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu. Nurodė, kad buvęs įmonės direktorius neteisėtai naudojasi turtu. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas perduoti įmonės bankroto administratoriui visą įmonės turtą, tačiau iki šiol neperdavė ir neteisėtai valdo įmonės nekilnojamąjį turtą – pastatą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovo durų spynų raktus nuo patalpų, plane pažymėtų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, distancinio valdymo pultelius nuo automatinių vartų, pro kuriuos patenkama į patalpas, esančias R-13, G-10 ir G-11 (viso 15 vienetų). Paaiškino, jog BUAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausančiame pastate – daugiabutyje gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) yra įrengta 11 butų, tačiau jie nėra įregistruoti kaip atskiri nekilnojo turto objektai. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti šių butų raktai, nepavyko rasti durų bei automatinių vartų įsigijimo dokumentų.
Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visus teismo įpareigojimus bankroto byloje yra įvykdęs, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo teisės šiuo metu yra pažeidžiamos, be to, pažymėjo, kad ieškovas leido jam gyventi ginčo patalpose.
Atsakovas 2012 m. vasario 9 d. pateikė teismui paaiškinus, kuriuose nurodė, kad darbuotojų akivaizdoje 2011 m. kovo 10 d. ilgalaikio turto perdavimo aktu Nr. 1 perdavė visą įmonės nekilnojamąjį turtą, kurį pasirašė bankroto administratorius. Tuo pat metu buvo perduoti 4 raktų komplektai. Nurodo, kad bankroto administratorius gali laisvai patekti į patalpas, nes 2011 m. lapkričio 17 d. – 2011 m. lapkričio 24 d. buvo įvykdyta viso nekilnojamojo turto apžiūra ir vertinimas. Atsakovas mano, kad jis teisėtai gyvena BUAB „Archidis“ priklausančiose patalpose, kadangi tarp jo ir bankroto administratoriaus buvo susitarta, jog jis prižiūrės statinį, informuos apie avarines situacijas, reikalingus atlikti eksploatacinius darbus, turto trūkumus. Toks žodinis susitarimas buvo sudarytas pagal CK 6.154, 6.477, 6.629, 6.716 straipsnius. Sudarius atlygintinos paslaugos sutartį, ieškovas nepareikalavo jos nutraukti ir tokio reikalavimo nereiškė teisme. Atsakovas paaiškino, kad vykdydamas sutartį, kiekviename bute atjungdavo šildymą, žodžiu ir raštu informuodavo administratorių apie eksploatacinius darbus, požeminių patalpų hidroizoliacijos defektus, dalyvavo juos šalinant. Mano, kad toks susitarimas buvo naudingas ieškovui.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje dėl dokumentų išreikalavimo, kitoje dalyje ieškinį tenkinti ir nusprendė iškeldinti A. B. iš pastate – daugiabutyje gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) esančių patalpų, pažymėtų plane adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos; išreikalauti iš atsakovo A. B. durų spynų raktus nuo pastate – daugiabutyje gyvenamajame name, kurių (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, plane pažymėtų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ieškovui BUAB „Archidis“; išreikalauti iš atsakovo A. B. 15 distancinio valdymo pultelių nuo pastate – daugiabutyje gyvenamajame name, kurių (duomenys neskelbtini), sumontuotų automatinių vartų pro kuriuos patenkama į patalpas, plane pažymėtas R-13,G-10, G-11, ieškovui BUAB „Archidis“ (j.a.k. 110897229).
Teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl teisės naudotis gyvenamąją patalpa bei daiktų perdavimo bankroto administratoriui.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. BUAB „Archidis“ iškėlė bankroto bylą. UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvusiam direktoriui A. B. 2011 m. gegužės 20 d. išsiuntė pranešimą dėl buto ir raktų perdavimo. 2011 m. liepos 11 d. papildomai pareikalavo perduoti butą, raktus ir garažo pultelius. Atsakovas, atsakydamas į pranešimą, nurodė, kad visas turtas yra perduotas, o bute gyvena teisėtai. Į bylą pateiktame Ilgalaikio turto perdavimo akte Nr. 1 nurodyta, kad administratoriaus įgaliotas asmuo perėmė 2 063,88 kv. m. daugiabutį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, kartu buvo perduoti 4 raktų komplektai, o Dokumentų perdavimo – priėmimo aktuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7 nurodyta, jog buvo perduoti dokumentai. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovui paskyrė baudą už tam tikrų įmonės dokumentų neperdavimą. 2009 m. liepos 21 d. Vertinamo turto apžiūros aktas patvirtina, kad statinyje adresu: (duomenys neskelbtini) yra suformuota 11 butų su garažais, kurie atidaromi distanciniu pulteliu. UAB „SIVYSTA“ duomenimis statinyje buvo sumontuoti treji garažų vartai su automatika, įėjimo priešgaisrinės durys ir 15 šarvuotų durų. UAB „Ryterna“ PVM sąskaita – faktūra serija RYT Nr. 0020434 įrodo, kad UAB „Archidis“ 2008 m. sausio 4 d. buvo parduota 12 distancinio valdymo pultelių. Į bylą pateikti statinio planai, vidaus plotų eksplikacija patvirtina įrengtas patalpas, galimus į jas įėjimus. 2011 m. rugsėjo 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo akte nurodyta, kad galima patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bet nėra garažo raktų nuo šių patalpų. Taip pat akte užfiksuota, kad statinyje adresu: (duomenys neskelbtini), galima patekti į laiptines, įeiti į pačias patalpas negalima, nes nėra raktų, į garažą galima patekti tik per rūsį, nes nėra garažo raktų. Iš 2011 m. lapkričio 17 d. Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. V11/11-10-B nustatyta, kad aprašyta laiptinė, išorinė statinio būklė, pateikta aplinkos ir privažiavimo kelių charakteristika, atlikta fotofiksacija, UAB „Liturta“ pateiktas paaiškinimas patvirtina, kad buvo apžiūrėta pastato laiptinė, rūsio, garažo patalpos, o į 11 butų nebuvo galimybės patekti. AB „Lietuvos dujos“ darbuotojai taip pat negalėjo įeiti į patalpas.
Teismas padarė išvadą, jog visi nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovas trukdo valdyti turtą, jį prižiūrėti.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimo dėl iškeldinimo faktinis pagrindas atitinka negatorinio ieškinio sampratą (CK 4.98 str.). Statinio savininkas, gali reikalauti, jog būtų pašalinti trukdymai, varžantys jo nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė turi ypatingą, išimtinį pobūdį (CK 4.37 str.). Savininko teisės visada platesnės, nei bet kokio kito asmens teisės į tą turtą, jos nepriklauso nuo kitų asmenų. Tuo tarpu kitų asmenų teisės yra išvestinės iš savininko nuosavybės teisės, jų turinį nustato savininkas savo valia.
Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra neperdavęs patalpų, pažymėtų plane adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, naudodamasis turtu, apribojo ieškovo teisę valdyti patalpas, dėl ko savininkas jomis negali naudotis savo nuožiūra. Savininko teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovas, gyvendamas minėtose patalpose, naudojasi teikiamomis paslaugomis, tačiau nemoka komunalinių mokesčių, juose laiko daiktus, neįleidžia turto savininko į jas, taip trukdydamas patalpas valdyti, jomis naudotis. Teismas taip pat sprendė, kad byloje surinkti įrodymai, ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas trukdo ieškovui naudotis ir kitomis patalpomis, esančiomis minėtame statinyje, bei jas prižiūrėti. Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo dėl dujų įjungimo, 2011 m. lapkričio 17 d. Turto vertės nustatymo ataskaitos, nekilnojamojo daikto savininko atstovas negalėjo patekti į statinį ir netrukdomai vykdyti savo pareigų.
Teismas nurodė, jog byloje pareiškus negatorinį reikalavimą, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (CK 4.37 str., 6.248 str. 1 d.). Atsakovas pateiktais į bylą raštais įrodinėjo, kad atliko statinio priežiūrą, rūpinosi turto saugumu, kontroliavo bankroto administratoriaus veiksmus dėl šildymo sistemos, vykdydamas atlygintinos paslaugos sutartį, kurią sudarė žodžiu su bankroto administratoriaus atstove J. L.. Teismas, įvertinęs šių raštų turinį, padarė išvadą, kad jie labiau susiję su reiškiama pretenzija dėl bankroto administratoriaus atliekamų organizacinių darbų, nei su atsakovo įrodinėjamu sutartinių santykių buvimu. Teismo posėdžio metu J. L. nurodė, jog nesudarinėjo sutarties, neleido gyventi atsakovui patalpose. Įvertinęs tai, kad atsakovas negalėjo tiksliai nurodyti, nei kokia sutartį sudarė (panaudos, nuomos ar pasaugos), paaiškinti susitarimo sąlygų, įrodyti, jog gavo užmokestį, mokėjo nuomos mokestį, teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė savo elgesio teisėtumo, apsigyvenimo patalpose pagrindo.
Teismas taip pat nurodė, kad ilgalaikio turto perdavimo akte Nr. 1 nurodyta, kad perduoti 4 raktų komplektai. Kiek ir kokių raktų sudarė komplektus, juos perdavęs atsakovas negalėjo paaiškinti. Byloje nustatyta, kad statinyje adresu: (duomenys neskelbtini) yra suformuota 11 patalpų (butų). Nuotraukų kopijose matyti, kad patalpų ir kotedžų duryse yra po dvi spynas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad į raktų komplektus būtų įėję šių patalpų raktai nuo dviejų spynų. Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo akto, bankroto administratorius gali pateikti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taip pat akte užfiksuota, kad galima įeiti į lapines, statinyje adresu: (duomenys neskelbtini). UAB „Liturta“ pateiktame paaiškinime nurodyta, kad bankroto administratorė atnešė dėžę įvairių raktų, kurie butams netiko. AB „Lietuvos dujos“ darbuotoja A. D. patvirtino, kad negalėjo atlikti skaitiklių patikros, nes nepavyko patekti į patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 22 d. atvykus pakartotinai, atsakovas įleido į visas patalpas. Iš atsakovo pateikto į bylą 2011 m. liepos 22 d. Pranešimo turinio matyti, kad jis gali apžiūrėti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Savaime suprantama, kad apžiūrėti patalpas galima tik tuo atveju, jei turi raktus. Kad turi raktus, patvirtino ir pats atsakovas savo paaiškinimuose. Liudytojos J. S. parodymus, jog ieškovo atstovė pasiliko patalpų raktus po jų apžiūrėjimo, teismas vertino kritiškai, nes jie nėra nuoseklūs. Vienu metu ji nurodė, jog nežino, ar bankroto administratoriaus atstovė paimdavo raktą iškart po buto apžiūros, kitu metu nurodė, kad bankroto administratorė pati užrakindavo patalpas ir raktą pasilikdavo. Be to, teismas sprendė, kad jos parodymai prieštarauja atsakovo paaiškinimams, neatitinka byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas turi raktus ir patenka į patalpas minėtame statinyje.
Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą. Taigi atsakovas neįvykdė pareigos ir neperdavė raktų. Byloje nustatyta, jog jis nėra įgijęs teisės į daiktus, priklausančius ieškovui. Ieškovo pateiktos sąskaitos, aktas įrodo, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į raktus iki juos neteisėtai užvaldė atsakovas ir juos atsakovas turi ieškinio pareiškimo momentu (CPK 178 str.). Atsakovui neperdavus raktų, kaip to reikalauja Įmonių bankroto įstatymas, ieškovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, jog byloje įrodyta, kad atsakovas neperdavė raktų nuo durų spynų, todėl nusprendė išreikalauti iš atsakovo durų spynų raktus nuo pastate, kurių (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, plane pažymėtų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ieškovui (CK 4.95 str.).
Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovas įrodė, kad UAB „Archidis“ valdė 15 distancinio valdymo pultelių nuo garažų vartų, kurių atsakovas, kaip įmonės direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir turtą, neperdavė bankroto administratoriui, todėl teismas sprendė, kad atsakovas valdo šį turtą neteisėtai ir jis išreikalaujamas iš atsakovo.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nelaikė 2011 m. kovo 10 d. ilgalaikio turto perdavimo akto Nr. 1 tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas yra tinkamai įvykdęs pareigą perduoti turtą ir jo priklausinius bankroto administratoriui, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šiame akte nurodyta, kad bankroto administratoriui buvo perduotas visas pastatas. Akte taip pat nurodyta, kad bankroto administratoriui yra perduoti visi 4 raktų komplektai, kurie atitinka ilgalaikio turto perdavimo akte Nr. 1 nurodytas nekilnojamojo turto pozicijas. Minėtas aktas įrodo, jog buvo perduotos ne tik patalpos, bet visi šio nekilnojamojo turto priklausiniai – raktai, pulteliai ir t.t. Priėmimo perdavimo akte nebuvo nurodyta jokių pastabų ar išlygų.
2. Teismas, vertindamas kitus įrodymus ir padarydamas išvadą, kad raktai ir pulteliai yra neperduoti taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims principus. Teismas nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė 2011 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktui. Šis aktas sudarytas ir pasirašytas suinteresuotų asmenų, o būtent, bankroto administratoriaus, didžiausio ieškovo kreditoriaus DnB banko, todėl teismas jį turėjo vertinti kritiškai. UAB ,,Liturta“ parodymus teismas taip pat privalėjo vertinti kritiškai, nes šiuo paaiškinimus teikė asmuo, kurį samdė ieškovas. Be to, teiginys, kad administratorius atnešė raktų dėžę, kurioje buvę raktai durims netiko, neįrodo, kad raktai bankroto administratoriui 2011 m. kovo 10 d. nebuvo perduoti. Minėti įrodymai sudaryti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po turto perdavimo bankroto administratoriui, kurie negali patvirtinti turto perdavimo ar neperdavimo fakto, vykusio 2011 m. kovo 10 d. Teigia, kad liudytojos A. D. parodymai byloje taip pat yra neteisingi, nes neatitinka tikrovės. Atsakovas tik lydėjo AB ,,Lietuvos dujos“ darbuotojus šiems montuojant dujų skaitiklius, tačiau 45 namo durų neatidarinėjo, nes sumontuojant skaitiklius į butus patekti bėra reikalo, nes dujų skaitiklių dėžės yra arba pastato išorėje arba pastato laiptinėje, ką patvirtina antstolės R. J. 2012 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kita vertus, durys į visus 45 namo butus buvo atidarytos turto perdavimo bankroto administratoriui metu ir liko atidarytos iki šiol. Taigi akivaizdu, kad AB ,,Lietuvos dujos“ darbuotojus per laiptinę ir rūsį į atrakintus butus įleido pati administratorė, o ne atsakovas. Liudytojos D. L. parodymus teismas taip pat turėjo vertinti kritiškai, nes administratorę J. L. ir D. L. sieja artimi giminystės ryšiai.
3. Atsakovas teismo prašė iškviesti liudytoją D. Ž., tačiau šaukimo įteikti šiai liudytojai nepavyko. Taigi teismas, pripažinęs, kad šis asmuo gali paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes, nutaręs iškviesti liudytoją, neužtikrino liudytojo atvykimo į teismą. Taigi neužtikrinęs liudytojo apklausos teismas rėmėsi prieštaringais kitų liudytojų parodymais, todėl tinkamai neištyrė visų bylai teisingai išspręsti reikalingų faktinių aplinkybių.
4. Būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad raktai jam nebuvo perduoti, nes jis ir atsakovas yra sudarę aktą, kuriame nurodyta, kad daiktai yra perduoti, todėl teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą.
5. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas susitarimas, leidžiantis atsakovui naudotis patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Perduodant nekilnojamąjį turtą ir apžiūrint nurodytą patalpą, kurioje buvo asmeniniai atsakovo daiktai, su bankroto administratoriumi žodžiu buvo susitarta, kad atsakovas laikinai naudosis nurodytomis patalpomis. Dėl šios priežasties, minėto buto raktas, kuris tinka ir visoms kitoms durims rakinti (visraktis), paties administratoriaus sutikimu buvo paliktas pas atsakovą Šis universalus raktas yra statybinės paskirties, neįėjo ir neįeina į įmonės balansą ir butus perdavus naudoti butų įgijėjams, šiems pasinaudojus individualiais buto raktais, tampa netinkamas atrakinti duris, taigi ir neturėjo būti perduotas administratoriui. Tokiu būdu atsakovas teisėtai naudojasi butu, nes tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovui buvo suteikta teisė laikinai neterminuotai (iki turto realizacijos byloje) gyventi bute mainais už tai, kad atsakovas prižiūrėtų turtą. Vadinasi tarp šalių susiklostė naudojimosi santykiai, o reikalavimo šiuos santykius nutraukti ieškovas nepareiškė.
6. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog turėjo būti susitarta dėl nuomos mokesčio dydžio, nes atsakovas atlygino turto priežiūros, konsultacijų, susijusiu su turtu, jo priežiūra, teikimo būdu.
7. Kadangi sudarant žodinę sutartį nebuvo apibrėžtas sutarties galiojimo terminas, jai nėra taikomas rašytinės formos privalomas reikalavimas.
8. Kad susitarimas buvo sudarytas, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo komunalinius mokesčius, susijusius su patalpos naudojimu.
9. Teismas netyrė aplinkybės, kad raktų dėžė buvo laikoma pas trečiuosius asmenis, kurie galimai pasisavino ar prarado trūkstamus raktus.
10. Kad atsakovas teisėtai naudojosi butu patvirtina UAB ,,Sivyra“ paaiškinimai, iš kurių matyti, kad atsakovas rūpinosi turtu, dalyvavo jį remontuojant, o taip pat, kad administratorius tik po dviejų mėnesių nuo turto perdavimo, pateikė pretenziją atsakovui dėl neva neteisėto naudojimosi butu. Administratorius pareikalavo, kad atsakovas išsikeltų tik po to, kai šis pareiškė administratoriui pretenzijas dėl netinkamo pareigų vykdymo ir ne vienodo visų kreditorių interesų atstovavimo, sudarant nenaudingą taikos sutartį byloje prieš K. V..
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Archidis“ ginčija apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
2. Apeliantas nepagrįstai išskirtinę įrodomąją reikšmę nori suteikti šalių 2011 m. kovo 10 d. pasirašytam Ilgalaikio turto perdavimo aktui Nr. 1. Šis rašytinis dokumentas vienareikšmiškai neįrodo, kad visi raktai ir distancinio valdymo pulteliai buvo perduoti administratoriui. Akte tik užfiksuota, kad administratoriui buvo perduoti 4 raktų komplektai, tačiau nėra konkrečiai išvardinta kokie tai raktai, jame nėra užfiksuota, jog administratoriui būtų perduoti distanciniai pulteliai.
3. Apelianto samprotavimai apie rašytinių įrodymų ir liudytojų apklausos menkavertiškumą yra akivaizdžiai subjektyvūs ir nepagrįsti.
4. Aplinkybę, jog apeliantas nėra perdavęs reikalaujamo turto patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, kuria apeliantui paskirta 1 000 Lt bauda už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą nevykdymą, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria atmestas apelianto prašymas dėl baudos panaikinimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, kuria atmestas apelianto atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs vadovas neperdavė administratoriui ne tik buto, kuriame gyvena, bet ir daugiabučio gyvenamojo namo vienuolikos būtų raktų ir garažų pultelių, kas tapo kliūtimi į šias patalpas patekti administratoriui, šildymo specialistams, ir dėl to namui pavėluotai įjungtas šildymas galėjo lemti turto sugadinimą ir nuostolių atsiradimą.
5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo sudarytas joks susitarimas (nei žodinis, nei rašytinis), suteikiantis jam teisę naudotis įmonei priklausančiu butu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantas bute gyvena neteisėtai. Liudytojos J. S. paaiškinimai apie neva sudarytą žodinį susitarimą turi būti vertinami kritiškai, nes atsakovas su šia liudytoja augina bendrą vaiką. Be to, Įmonių bankroto įstatymas nenumato galimybės perduoti bankrutuojančios įmonės turtą tretiesiems asmenims naudotis neatlygintinai, juolab patiriant nuostolius (apeliantas nemokėjo ne tik už gyvenimą bute, bet ir už jokias komunalines paslaugas). Už sunaudotas komunalines paslaugas nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. (virš 7 000 Lt) apeliantas su ieškovu atsikaitė tik daugiau nei po metų, t. y. 2012 m. gegužės 30 d., po to, kai AB ,,LESTO“ atjungė butui, kuriame gyveno apeliantas elektros energiją.
6. 2012 m. birželio 4 d. buvo sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pagal kurį nustatyta, kad į dalį patalpų administratorius apskritai negali patekti, o dalis patalpų yra atviros, į jas galima pateikti iš visuomet atidarytų rūsio patalpų.
7. Tai, kad administratorius su atsakovu nesudarė jokių sutarčių patvirtina ir ta aplinkybė, kad administratorius neturi teisės sudaryti jokių susitarimų, kurie nenaudingi įmonei, Kita vertus, jei sudaromi kažkokie susitarimai jie privalo būti įforminti raštu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino.
CK 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 str.), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reiškiamus reikalavimus kvalifikavo taikydamas CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį.
Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Ieškovas įrodė, kad UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovas, neperduodamas buto, kuriame gyvena, bei dalies raktų ir garažo distancinio valdymo pultelių trukdo valdyti turtą, jį prižiūrėti.
Pagrindiniai apelianto dėstomi apeliacinio skundo argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi tik dalies liudytojų parodymais, neužtikrino liudytojos D. Ž. dalyvavimo teismo posėdyje, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai nustatė, jog atsakovas trukdo valdyti turtą, jį prižiūrėti, byloje įrodyta, kad atsakovas neperdavė raktų nuo durų spynų, esančių pastate, kurio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ieškovui, o taip pat neperdavė 15 distancinio valdymo pultelių nuo garažų vartų. Kaip teisingai nurodo ieškovas, aplinkybę, jog apeliantas nėra perdavęs reikalaujamo turto patvirtina ir įsiteisėję teismų sprendimai, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, kuria apeliantui paskirta 1 000 Lt bauda už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą nevykdymą, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria atmestas apelianto prašymas dėl baudos panaikinimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, kuria atmestas apelianto atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs vadovas neperdavė administratoriui ne tik buto, kuriame gyvena, bet ir daugiabučio gyvenamojo namo vienuolikos būtų raktų ir garažų pultelių, kas tapo kliūtimi į šias patalpas patekti administratoriui, šildymo specialistams, ir dėl to namui pavėluotai įjungtas šildymas galėjo lemti turto sugadinimą ir nuostolių atsiradimą.
Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryti jokie susitarimai dėl naudojimosi ieškovui priklausančiomis patalpomis bei patalpų priežiūros, taigi atsakovas patalpomis naudojasi neteisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Taigi teisėjų kolegija pritaria visiems pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, įrodymų vertinimui, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.