- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-338-643/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14558-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LegalBalance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. K., 95 Eur negrąžinto kredito; 113,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 10 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 307,47 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 357,94 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 10 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. lapkričio 8 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) BnPFinance ir atsakovės2021 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-wf6cr4fs, pagal kurią atsakovei48 mėnesių terminui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų pradinė kreditorė nuo 2022 m. lapkričio 10 d. sutartį nutraukė. Pradinė kreditorė, remdamasi2021 m. gegužės 19 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01ieškovei perdavė reikalavimą į atsakovės įsiskolinimą, apie tai atsakovė informuota 2022 m. gruodžio15 d. pranešimu. Atsakovė nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl nesumokėtos sumos priteistinos.
3. Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti 2021 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka– asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. lapkričio 8 d.vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-wf6cr4fsbendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“; priteisė ieškovei iš atsakovės 907,95 Eur negrąžinto kredito, 113,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 10 d.), 37,97 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 165,03Eur negautų pajamų, 22,10 proc. dydžio palūkanas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki sutarties pasibaigimo dienos (2025 m. lapkričio 8 d.) pagal kredito sutarties mokėjimų grafiką, sudarytą anuiteto būdu., t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. – 6,71 Eur; 2024 m. sausio 8 d. – 10,82 Eur; 2024 m. vasario 8 d. – 10,44 Eur; 2024 m. kovo 8 d. – 10,05 Eur; 2024 m. balandžio 8 d. – 9,65 Eur; 2024 m. gegužės 8 d. – 9,25 Eur; 2024 m. birželio 8 d. – 8,84 Eur; 2024 m. liepos 8 d. – 8,42 Eur; 2024 m. rugpjūčio 8 d. – 7,99 Eur; 2024 m. rugsėjo 8 d. – 7,56 Eur; 2024 m. spalio 8 d. – 7,12 Eur; 2024 m. lapkričio 8 d. – 6,67 Eur; 2024 m. gruodžio 8 d. – 6,21 Eur; 2025 m. sausio 8 d. – 5,74 Eur; 2025 m. vasario 8 d. – 5,26 Eur; 2025 m. kovo 8 d. – 4,78 Eur; 2025 m. balandžio 8 d. – 4,29 Eur; 2025 m. gegužės 8 d. – 3,78 Eur; 2025 m. birželio 8 d. – 3,27 Eur; 2025 m. liepos 8 d. – 2,75 Eur; 2025 m. rugpjūčio 8 d. – 2,22 Eur; 2025 m. rugsėjo8 d. – 1,68 Eur; 2025 m. spalio 8 d. – 1,13 Eur; 2025 m. lapkričio 8 d. – 0,53 Eur ir bendra tokių palūkanų suma negali viršyti likusios 192,91Eur sumos; bei235,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pradinis kreditorius 2021 m. gegužės 19 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01 perleido savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu ieškovei. Pažymėjo, kad cesijos būdu ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK)6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad ieškovė2022 m. gruodžio15 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, informuojantį apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą atsakovės kredito sutartyje nurodytu elektroniniu paštu, todėl laikė, kad atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimą pranešta tinkamai.
6. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove ar pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis), vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 907,95 Eur negrąžinto kredito suma ir 113,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų pagal mokėjimo grafiką iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 10 d.).
7. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio dalies, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki kredito sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 10 d.).Nustatęs, kad kredito sutartis nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 10 d., taip pat į tai, kad atsakovė sumokėjo 52,53 Eur sutarties sudarymo mokesčio, teismas ieškovės reikalavimą dėl 307,47 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, t. y. iš atsakovės priteisė 37,97 Eur (7,50 Eur × 5) + 0,50 Eur (7,50 Eur/30 d. × 2 dienos (2022 m. lapkričio 9 d.–2022 m. lapkričio 10 d.) – 0,3 Eur, kuriuos ieškovė įskaitė skolai dengti) kredito sutarties sudarymo mokesčio skolą, apskaičiuotą nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki kredito sutarties nutraukimo dienos 2022 m. lapkričio 10 d.
8. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 22,10 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 10 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. lapkričio 8 d.), tačiau ne didesnes nei ieškovės nurodoma 357,94 Eur pelno palūkanų likučio suma. Įvertinęs, kad šių palūkanų suma nuo sutarties nutraukimo 2022 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo už akių priėmimo (2023 m. lapkričio 20 d.) yra aiški – 165,03 Eur (sudėjus mokėjimo grafike nurodytas palūkanų nuo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo už akių priėmimo sumas), ji priteisiama konkrečia fiksuota suma, o nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) negautos pajamos priteisiamos procentine išraiška, t. y. 22,10proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos – 2025 m. lapkričio 8 d. neviršijant bendros192,91Eur (357,94-165,03) palūkanų sumos, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
9. Be to, pirmo instancijos teismas exofficio įvertinęs, kad pradinis kreditorius yra ir finansines paslaugas teikianti kredito bendrovė, nusprendė, jog sutartis sudaryta prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios individualiai su atsakove nebuvo aptartos; atsakovė yra vartotoja, taigi sudarydama sutartį būtų silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad šalių gebėjimai dalyvauti procese dėl individualių savybių yra aiškiai nelygūs ir silpnesnioji proceso šalis (atsakovė) dėl šių priežasčių galėjo nesugebėti tinkamai ginti savo teisių, nes prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles, paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius neatitinkančias, kompensuojamąsias palūkanas (sutarties 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas), padarė išvadą, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkto sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, todėl ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių dalį dėl 307,47Eur sandorio sudarymo mokesčio priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 307,47Eur sandorio sudarymo mokesčio; perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti 22 Eur žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą.
11.1. Pažymėjo, kad sutarties 1.18 punkte aiškiai nurodyta, jog „Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui“. Teigia, kad sandorio sudarymo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Be to, akcentavo, kad pradinis kreditorius geranoriškai išdėstė šį mokestį visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui ir nereikalavo iš anksto sumokėti sutarties sudarymo mokestį. Nurodė, kad sandorio sudarymo mokestis atitinka sutarties sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.
11.2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo dėl sandorio sudarymo mokesčio. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimas dėl sandorio sudarymo mokesčio priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB BnPFinance ir atsakovė 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-wf6cr4fs, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė 1 000 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius suteikto kredito grąžinimus. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 41,4 proc.) ir sutarties sudarymo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra įrodymų apie atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį tinkamą įvykdymą, kuri, ieškovės teigimu, liko skolinga 907,95 Eur negrąžinto kredito, 113,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 307,47Eur sutarties sudarymo mokesčio, 357,94 Eur negautų pajamų (nuostolių). Taip pat nustatyta, kad pirminis kreditorius 2021 m. gegužės 19 d. pagal periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01 perleido savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu ieškovei. Atsakovei apie reikalavimo teisių perleidimą pranešta tinkamai.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo
17. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu už akių dalyje, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti 307,47 Eur sutarties sudarymo mokestį, mokėtiną per visą ginčo sutarties terminą (48 mėn.), teigia, kad sandorio sudarymo mokesčio paskirtis yra atskleista ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte, iš kurio matyti, kad sandorio sudarymo mokestis yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, o specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti sandorio sudarymo mokesčio suma – 360 Eur, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos atsakovė grąžinti kredito įmokas. Apeliantės nuomone, sandorio sudarymo mokestis atitinka sutarties sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, todėl darė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mažino prašomą priteisti sandorio sudarymo mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės išvada.
18. Svarbu pažymėti, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
19. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog analogiškoje nagrinėjamai situacijai civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartyje Nr. e2A-77-777/2024 ginčo klausimu pateikė aktualius išaiškinimus, jog pagal analizuojamos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą, sutarties sudarymo mokestis – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkte nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama, preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima palūkanų ir netesybų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Analizuojamos vartojimo kredito sutarties bendrosiomis sąlygomis taip pat nustatyta, kad, įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, sumokėti sutarties sudarymo mokestį už visą vartojimo kredito sutarties terminą pagal grafiką bei iki faktinio vartojimo kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas ir netesybas (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktas). Pagal vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos.
20. Be to, nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas taip pat rėmėsi ir tokio paties pobūdžio bylose kasacinio teismo suformuluotu išaiškinimu, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020) bei kitų teismų analogiškose bylose suformuota praktika, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateiktas sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022 ir kt.).
21. Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo jokių neišvengiamų ar objektyviai būtinų aplinkybių (sąlygų), kurios galėtų lemti poreikį keisti ir pateikti naujas teisės aiškinimo taisykles, nei jos yra suformuluotos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
22. Anksčiau šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog sutarties sudarymo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, šiuo atveju iki 2022 m. lapkričio 10 d., o ne kaip reikalauja ieškovė – už visą sutarties laikotarpį.
23. Įvertinus visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė materialines teisės normas, susijusias su vartojimo kredito sutarties sudarymu ir jos vykdymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas(CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Motyvuojamoji dalis
25. Apeliacinį skundą atmetus, atmestinas ir apeliantės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LegalBalance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.