- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-207-390/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arimus“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arimus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24003-775/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arimus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2020-07-28 sprendimą Nr. 1SS-1390-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2020-06-05 sprendimą Nr. 8SD-2673-(14.8.7) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arimus“ ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mieste.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra neturtinis ir sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Teismas ieškinį priėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinę bylą perdavė Kauno apygardos teismui pagal teismingumą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė reikšdama ieškinio reikalavimą siekia įgyti daiktinę teisę į žemės sklypą. Teisės įsigyti žemės sklypą ne aukciono tvarka pripažinimas sudaro galimybę ieškovei įgyvendinti žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, todėl jis laikytinas turtiniu reikalavimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, civilinės bylos Nr. 2A-1887-436/2010, 2S-371-658/2017).
5. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimus dėl daiktinių teisių į turtą, kurio vertė – 1 214 265 Eur (VĮ Registro centro duomenys), todėl teismas nustatė, kad ieškinio suma 1 214 265 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 2 dalis).
6. Esant ieškinio sumai 1 214 265 Eur, teismas ieškinį perdavė Kauno apygardos teismui pagal teismingumą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Arimus“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareikštas ieškovės reikalavimas yra turtinis, nes netinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, neatsižvelgė į suformuotą aiškią teismų praktiką.
1.2. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai neturtinis, nes jį patenkinus ieškovės neįgis jokių daiktinių teisių į žemės sklypą, o tik atsiras pagrindas ateityje sudaryti su atsakove žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi ieškovės turtinė padėtis nepasikeis patenkinus ieškinį ir turtinė nauda šiuo atveju yra tik išvestinė (toks neturtinis reikalavimas yra tik susijęs su turtiniu).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė siekia įgyti didesnę žemės sklypo dalį, nei jai priklausytų pagal galiojančius teisės aktus, t. y. ieškovė siekia įgyti - 0,2184 ha (žemės sklypo dydis, kurį papildomai siekia įsigyti ieškovė) x 1214265 Eur (vidutinė viso žemės sklypo vertė) / 0,4212 ha (viso žemės sklypo plotas) = 629618 Eur (vertė, kiek kamuoja ieškovo siekiama įsigyti 0,2184 ha sklypo dalis) vertės turtą. Taigi ieškovė kelia turtinį ginčą, todėl ieškinio suma tokiu atveju yra laikytina turto rinkos vertė, kuri ir lemia rūšinį civilinės bylos teismingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys kvalifikuotas turtiniu ir byla perduota nagrinėti pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė siekdama įsigyti valstybinės žemės plotą, reikalingą jame esantiems ir ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. liepos 28 d. sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriais atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės prašymą leisti ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą, reikalingą jame esantiems ir ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį, bei įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi darė išvadą, kad ieškinio reikalavimas yra turtinis, kadangi ieškovė prašo ne tik panaikinti administracinį aktą, bet ir įpareigoti atsakovę parduoti žemės sklypą, t. y. pareikštas reikalavimas dėl daiktinių teisių į turtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.
12. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis).
13. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
15. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
16. Šiuo atveju pareikštu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę sudarytį valstybinės žemės pirkimo pardavimo ne aukciono būdu sutartį. Atsižvelgiant į tai, teigti, jog patenkinus ieškinį ieškovei bus priteistas ginčo žemės sklypas ar tai pripažinta nuosavybės teisė į jį, negalima, t. y. ieškovė neįgis jokių daiktinių teisių į ginčo žemės sklypą, atsakovė bus įpareigota tik sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, kas atitinkamai reiškia, jog šioje byloje teismo sprendimu patenkinus ieškinį, ieškovės turtinė padėtis nepasikeis, ir kaip pagrįstai nurodo ieškovė atskirajame skunde, galimybė įgyti turtinę naudą ateityje yra tik išvestinė ir ieškovės pareikštas reikalavimas yra tik susijęs su turtiniu.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nėra teisinio pagrindo bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą atsižvelgiant į ieškinio sumą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas). Taip pat pažymi, kad analogiškas išvadas yra padarę ir kiti apygardos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1094-275/2019). Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo nutartį be pagrindo vadovavosi Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1887-436/2010, 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-371-658/2017, nes nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl bylose pateiktas teismų taikytinos teisės aiškinimas negalėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobūdžio nustatymą, nesivadovavo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika ir nepagrįstai reikalavimą pripažino turtiniu. Todėl atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama teismo nutartis panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti.
Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.