- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1094-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14690-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bontonas“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Bontonas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bontonas“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sandorį, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Bontonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti 2019-04-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą ir įpareigoti atsakovę sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 498 kv. m. ploto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio Saltoniškių g., Vilniuje, esančio greta UAB ,,Bontonas“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Saltoniškių g. 10C, Vilniuje.
2. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-04-18 atsisakė sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Pagrindas priimti sprendimą yra tai, jog ieškovas neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymo,, Dėl žemės sklypo Saltoniškių g. 10C plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ 2.2 punkto reikalavimus, kuriame įtvirtinta, kad šis įsakymas netenka galios, jei per 6 mėnesius nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimo parduoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą priėmimo dienos nesudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir šis juridinis faktas neįregistruojamas Nekilnojamojo turto registre“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą bei pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių bei nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad yra įvykdęs minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo punktą, o jei nėra jo įvykdęs, nenurodė, dėl kokių (nuo jo valios priklausančių ar nepriklausančių) priežasčių to padaryti negalėjo. Taip pat ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, nepateikė faktines aplinkybes pragrindžiančių rašytinių įrodymų, susijusių su įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, esančio prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įsigijimu (t. y. nenurodė aplinkybių, kaip vyko visas procesas, kokie tiek iš valstybės institucijų, tiek iš paties ieškovo pusės buvo atlikti/neatlikti veiksmai, priimti sprendimai).
5. Be to pastebėjo, kad jei ieškovas ne tik ginčija valstybinės institucijos aktą, bet ir reikalauja įpareigoti pastarąją instituciją sudaryti konkretų sandorį – tai yra žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį ir tokiu būdu siekia įgyti nuosavybės teisę, pagerindamas savo turtinę padėtį, toks jo reikalavimas yra turtinis ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu, atsižvelgiant į žemės sklypo vertę. Tokiu atveju ieškovui nustatytas terminas pateikti įrodymus apie ieškinio sumą, sumokėti žyminį mokestį už turtinį reikalavimą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantas UAB „Bontonas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6.1. Nurodo, kad aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus bei pagrindą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas. Be to, tokio pobūdžio klausimai galėtų būti sprendžiami ne taikant trūkumų šalinimo institutą, o parengiamojo teismo posėdžio metu.
6.2. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria nustatytas terminas pateikti įrodymus apie ieškinio sumą, sumokėti žyminį mokestį už turtinį reikalavimą, kadangi ieškinys yra susijęs su iki sutartiniais santykiais, atsiradusiais atsakovo veiksmų pagrindu. Taigi už tokį reikalavimą žyminis mokestis apelianto nuomone mokėtinas pagal LR CPK 80 str. 1 d. 5 p. nustatytas taisykles.
6.3. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas laikytinas neturtiniu, kadangi byloje neprašoma priteisti arba pripažinti teisę į valstybinį žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dalinai tenkintinas.
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodė tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą, pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, taip pat nurodyti ieškinio sumą bei sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį.
8. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
9. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 2, 3 dalys).
10. Pagal teismų praktiką ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
11. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
12. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas siekia įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, esantį prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl ginčija atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta šį žemės sklypą parduoti bei prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu pirkimo pardavimo sutartį. Ieškinyje nurodoma, kad ginčijamas sprendimas priimtas dėl to, kad ieškovas neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-09-18 įsakymo 2.2 punkto. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio pagrindą bei pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. nurodyti dėl kokių priežasčių ieškovas to nepadarė, o jai įvykdė reikalavimus, pateikti atitinkamus įrodymus, taip pat nurodyti kokie veiksmai iš ieškovo pusės buvo atliekami, kokie sprendimai buvo priimti ir kt..
14. Apeliantas pateikęs skundą nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo bylą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog šiuo konkrečiu atveju, ieškovas turi patikslinti ieškinio pagrindą, jį sukonkretinant.
15. Pažymėtina tai, jog apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie yra susiję su reiškiamu reikalavimu byloje, taip iš dalies įvykdydamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytus trūkumus, kas atitinkamai reiškia, jog ir pats apeliantas sutinka su nutartyje nustatytais įpareigojimais. Tačiau, pastebėtina tai, jog apeliantas pateikęs naujus įrodymus, nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes susijusias su inicijuotu ginču, jie paneigia ar tai patvirtina. LR CPK 111 str. 2 d. 5 p. nustato, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis trūkumas turėtų būti ištaisytas, tikslinant ieškinio pagrindą, kadangi vien įrodymų pateikimas, negali būti laikomas tinkamu ieškininio pagrindo suformulavimu.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nustatė ieškovui terminą nurodyti ieškinio sumą bei sumokėti žyminį mokestį, kadangi ieškovas ginčija ne tik valstybinės institucijos aktą, bet ir reikalauja įpareigoti pastarąją sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį ir tokiu būdu siekia įgyti nuosavybės teisę, todėl toks reikalavimas yra turtinis ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009). Jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. E. A., G. A., bylos Nr. 3K-3-264/2011).
17. Šiuo atveju pareikštu ieškiniu ieškovas siekia įpareigoti atsakovą sudarytį valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, teigti, jog patenkinus ieškinį ieškovui bus priteistas ginčo sklypas ar tai pripažinta nuosavybė į valstybinį žemės sklypą, negalima, atsakovas bus įpareigotas tik sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, kas atitinkamai reiškia, jog ieškovo turtinė padėtis nepasikeis. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, todėl apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 7 dalį.
18. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas nurodyti ieškinio sumą ir nuo jos sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą, keičiama. Kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista ( LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. Nutarties dalį, kuria ieškovui nustatytas terminas nurodyti ieškinio sumą ir nuo jos sumokėti žyminį mokestį, panaikinti. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.