Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ atstovui advokatui Linui Meškiui, tretiesiems asmenims O. T., G. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė 1996 m. vasario 28 d. nuomos sutarties 8.1 punktu prisiimtus įsipareigojimus. Nors buvo įsipareigojęs sklypą naudoti ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinierinių įrenginių statybai, jokių ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinierinių įrenginių statybos darbų ieškovas neatliko, paskutiniai įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti statybų darbai sklype buvo atliekami 1994 metais, dėl ko fiziškai sunyko net sklype jau buvę nebaigti ir eksploatacijai įstatymų nustatyta tvarka nepriduoti statiniai. Ieškovo argumentą, kad norinti vykdyti sutarties 8.1 punktu prisiimtus įsipareigojimus, buvo būtinas detalusis sklypo planas, teismas atmetė, nes pripažino, kad pats ieškovas vilkino detaliojo plano patvirtinimą ir išdavimą. Prašymą, dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo, ieškovas atsakovui pateikė tiktai 2006 m. rugsėjo 26 d.. Jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas šio prašymo atsakovui negalėjo pateikti per iki to laiko buvusį daugiau negu dešimties metų laikotarpį, ieškovas ir jo atstovai nenurodė.

Be to, teismas nustatė, kad ieškovas 2008 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į atsakovą oficialiai prašydamas leisti perleisti nuomos teises į žemės sklypą naujam savininkui (T.I, 61 b.l.), kas taip pat patvirtina, kad ieškovas pats neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Be to, ieškovas buvo sudaręs ir preliminariąją sutartį dėl sklype esančių statinių su ir UAB „Albonita". Prašymu išduoti sąlygas detaliajam planavimo dokumentui rengti, ieškovas į atsakovą kreipėsi tiktai po šios sutarties sudarymo. Ieškovas nenurodė kokiu būdu jis pats būtų galėjęs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, jeigu būtų teisiškai realizuota preliminari sutartis, arba būtų patenkintas ieškovo 2008 m. lapkričio 17 d. prašymas.

Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, bei ginčijamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis CK 6.564 straipsniu, kuris numato galimybę nuomotojui nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Įstatymai ir kiti teisės aktai įpareigojo atsakovą žemės santykius tvarkyti atsižvelgiant ne tiktai į nuomininko interesus, bet taip pat atsižvelgiant ir į valstybinės žemės naudojimo tikslus bei valstybės prisiimtus įsipareigojimus atkurti nuosavybės teises pretendentams į neteisėtai nacionalizuotą žemę. Nuompinigių gavimas nėra vienintelis valstybės tikslas, nuomojant valstybinę žemę. Išnuomojant bet kurį valstybinės žemės sklypą įmonei, kuri prisiima įsipareigojimus šį sklypą naudoti ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinierinių įrenginių statybai, yra siekiama, kad žemė visą laiką būtų naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, joje būtų statomi statiniai, skirti komercinei ūkinei veiklai, būtų vykdoma ir plėtojama ūkinė- komercinė veikla ir taip eksploatuojant valstybinės žemės sklypą būtų sukurtos naujos darbo vietos, būtų mokami verslo mokesčiai valstybei, t.y. yra siekiama, kad žemės naudojimas teiktų visuomeninę naudą. Žemės nuomotojui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, sklypą naudoti ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinierinių įrenginių statybai, arba šiuos įsipareigojimus vykdant netinkamai, šių visuomenei reikšmingų ir svarbių tikslų, dėl kurių žemės nuomos sutartis buvo sudaryta, pasiekti yra neįmanoma.

Ieškovui UAB „Kauno kranai“ atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 19 d. išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl detaliojo plano rengimo, kuriuo buvo išreikštas sutikimas žemės sklypo detaliojo plano rengimui. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2008 m. gegužės 16 d. surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pateikė teigiamą išvadą ir pasiūlė žemės sklypo detalųjį planą tvirtinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. liepos 15 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“. Šios aplinkybės patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija visa eile savo veiksmų žemės sklypo detaliojo plano rengimo procese aiškiai ir vienareikšmiškai sutiko su tuo, kad ieškovas rengtų žemės sklypo detalųjį planą ir tokiu būdu sudarytų sąlygas šį sklypą naudoti pagal nuomos sutarties 8.1 punkto nuostatas.Ieškovas, nedelsdamas po žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo , 2008 m. rugsėjo 1 d. pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai prašymą Dėl sutikimo statyti/rekonstruoti. Kauno apskrities viršininko administracija 2008 m. rugsėjo 18 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko, kad, nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą, ieškovas žemės sklype statytų/rekonstruotų esamus statinius vadovaujantis žemės sklypo detaliojo plano sprendiniais. Po šio sutikimo ieškovas taip pat atliko eilę veiksmų, kuriais siekė gauti statybos leidimą, tačiau būtent Kauno apskrities viršininko administracija vengė atlikti būtinus veiksmus.

Teismas neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl ieškinį atmetė nepagrįstai.

Teismas taip pat neįvertino, kad Kauno apskrities viršininko administracija nuo pat nuomos sutarties sudarymo 1996 m. iki 2009 m. birželio 2 d., kai pateikė įspėjimą, nebuvo pateikusi jokių pretenzijų ieškovui dėl nuomos sutarties vykdymo, todėl atsakovas savo veiksmais aiškiai patvirtino ieškovo veiksmų tinkamumą sutarties sąlygoms.Pirmosios instancijos teismas nenurodė koks teisės aktas įpareigoja valstybinės žemės nuomininką pradėti vykdyti statybos darbus nedelsiant po nuomos sutarties sudarymo.Teismas nukrypo nuo LAT suformuotos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie valstybei būtų sukėlę neigiamas pasekmes; ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų nuomos sutarčiai ar teisės aktams; gavo atsakovo sutikimus, būtinus statyboms vykdyti; mokėjo žemės nuomos mokestį; vykdė visus kitus sutartinius įsipareigojimus.Tuo atveju, jeigu žemės nuomos teisė būtų perleista, tai visus nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus būtų vykdęs teisių perėmėjas. Kadangi žemės nuomos teisė nebuvo perleista, ieškovas toliau sėkmingai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o tai nesudaro jokio pagrindo išvadai, jog ieškovas neketino vykdyti statybos darbų žemės sklype.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovai apeliacinį skundą prašė tenkinti, atsakovo atstovė ir tretieji asmenys apeliacinį skundą prašė atmesti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Šiaulių bankas“, atstovaujamas Šiaulių m. apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro v. M. S., L. S.; bylos Nr. 3K-3-117/2003).

Nors ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad jo reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties su Akcine bendrove „Kauno keliai“ nutraukimo (Kauno m.)“ yra neturtinis, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008).

Ieškovo prašomu panaikinti individualiu administraciniu aktu buvo nutraukta 1996 m. vasario 28 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas iki 2095 m. vasario 22 d., t.y. 99 metams, išnuomojo ne žemės ūkio veiklai 19 978 kv. m. dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinierinių įrenginių statybai (T.I, 18-19 b.l.). Išnuomoto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 364399,- Lt (T.I,20 b.l.). Taigi, šiuo individualiu administraciniu aktu buvo nutraukta nuomos sutartis, kurios objektas 364399,- Lt vertės žemės sklypas. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis administracinis aktas yra juridinis faktas, sukūręs teisinius padarinius (nuomos sutarties nutraukimą), todėl civiliniuose teisiniuose santykiuose jis pripažintinas sandoriu. Būtent tokios pozicijos kasacinis teismas laikosi formuodamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. J. N., G. N., V. M., VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr.3K-7-274/2005).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje reiškiamu reikalavimu (dėl sandorio panaikinimo) keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto – žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 364399,- Lt – ir teisių į jį. Ieškinio patenkinimo atveju nuomininkas prarastų sutartimi sulygtas ilgalaikes teises į vertingą įvairiais aspektais objektą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, aiškindama CPK 85 straipsnį, konstatuoja, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju ieškinio suma dėl reikalavimo panaikinti sandorį turi būti nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą taisyklę ir kaip ieškinio suma tokiu atveju yra laikytina turto rinkos vertė, kuri ir lemia rūšinį civilinės bylos teismingumą.

Kadangi ieškovo pareikšto ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000,- Lt, todėl pagal CPK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūšinio teismingumo taisyklę, toks ieškinys teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Nustačius, kad byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo naikintinas ir byla perduotina Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.