Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-299-643/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-18
Bylos Nr.: I-299-643/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01779-2018-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas: E. S.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

20.2.3.2Neturtinė žala
20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I-299-643/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01779-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–2, 8), prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Alytaus AVPK), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) įpareigoti atsakovių atstovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į kamerą, kurioje jam priklausytų ne mažiau kaip 4 kv. m, išskaičiavus tualeto, praustuvo ir baldų užimamą plotą bei užtikrinti, kad kameroje būtų ne daugiau kaip du žmonės, taip pat pagerinti kalinimo sąlygas; 3) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 176 bei nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. kamerose Nr. 198, 184, 153, 330, 342, 130, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo laikomi du asmenys, jam tekdavo apie 4 kv. m ploto, bet neįskaitant baldų užimamo ploto ir tai neatitiko Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos, nes pagal ją, pareiškėjo nuomone, vienam kalinamam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo bei baldų užimamo ploto.

Nurodo, kad kameroje nebuvo užtikrintas apšvietimas, nes langas tamsintas, praleidžia apie 10 procentų natūralios dienos šviesos, o kameroje veikė viena 20 vatų lemputė. Kameroje nebuvo ventiliacijos, visada buvo šalta ir drėgna, vidutinis drėgnumas siekė 75 procentus, todėl išskalbti drabužiai nedžiuvo, o pelijo ir puvo. Pareiškėjo teigimu, kameroje esantis tualetas nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės nei siena, nei pertvara, jame nebuvo atskiros ventiliacijos. Atliekant gamtinius reikalus galėjo būti stebimas pareigūnų. Pareiškėjo teigimu, vienam mėnesiui jis gaudavo 3 labai prastos kokybės tualetinio popieriaus rulonus, vieno rulono užtekdavo tik 5 dienoms. Gyveno kamerose, kurios buvo avarinės ir antisanitarinės būklės, mano, kad jose remontas paskutinį kartą buvo darytas 2000-aisiais metais. Kamerose buvo tarakonų, o lovos čiužinyje blakių, kurios ne kartą pareiškėją sukandžiojo. Taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo karšto vandens. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pastato konstrukcijose yra asbesto, kuris sukėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai, kiekvieną dieną ją žalojo.

Pareiškėjo teigimu, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, nes šis komitetas išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pareiškėjo teigimu, dauguma pareigūnų turi sadistinių asmenybės sutrikimų.

Pareiškėjas dėl nurodytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, be to nurodytos kalinimo sąlygos sužalojo pareiškėjo sveikatą, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės atstovo Lukiškių TI-K.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Alytaus AVPK kameroje buvo tualetas, kuris nebuvo atitvertas nei siena, nei pertvara. Tualete nebuvo unitazo, o tik skylė grindyse. Kameroje nebuvo karšto vandens, ventiliacijos, buvo drėgna, todėl išskalbti drabužiai nedžiuvo, o pelijo ir puvo. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių Alytaus AVPK kalinimo sąlygų jam sutriko sveikata. Nurodo, kad turi sveikatos problemų susijusių su galvos ir skrandžio skausmais bei ausimis.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Alytaus AVPK su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 15–21).

Nurodo, kad anksčiau ir dabar galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo policijos areštinės kamerose įrengti sanitarinius mazgus atskirose patalpose. Policijos areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai turėjo būti atskirti tik pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto. Paaiškina, kad toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas dėl pačių policijos areštinėje laikomų asmenų saugumo, kadangi kamerose neturėjo būti uždarų erdvių, todėl pareiškėjui būnant Alytaus AVPK areštinėje 2016 m. spalį kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto buvo atskirti tik pertvaromis, tačiau, atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į teismų praktikos išaiškinimus, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Alytaus AVPK kamerose sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atskyrė pertvaromis ir durimis.

Pažymi, kad kamerose yra tiekiamas tik šaltas vanduo, nes nė vienas teisės aktas nenumato, kad jose turėtų būti tiekiamas ir karštas vanduo. Nurodo, kad teisės aktuose taip pat nėra įtvirtintas reikalavimas sudaryti sąlygas areštinėje laikomiems asmenims skalbtis drabužius ir juos džiovintis. Akcentuoja, kad Alytaus AVPK sanitariniuose mazguose klozetai buvo įrengti visą laiką. Alytaus AVPK areštinės kameros yra vėdinamos ne tik per langus, bet jose įrengtos ir paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos.

Pabrėžia, jog pareiškėjas nebuvo reiškęs jokių nusiskundimų Alytaus AVPK dėl skunde nurodomų aplinkybių, todėl nebuvo atlikti jokie operatyvieji patikrinimai ir dėl to dabar nėra objektyvių galimybių nustatyti, būtent tuo metu buvusias sąlygas kamerose. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas pristatymo į Alytaus AVPK metu neturėjo jokių nusiskundimų dėl sveikatos būklės. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis patyrė tokio masto pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 48–53, 119–125).

Nurodo, kad šiuo metu galiojančiame teisės akte nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo teigimu, iš pateiktų duomenų apie pareiškėjo judėjimą matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio ir toks jo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Langai pritaikyti vėdinimui. Pabrėžia, kad kamerose gyvenantys asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir jas tvarko, neturi problemų dėl drėgmės ar pelėsio kamerose. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato.

Nurodo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pažymi, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Taip pat paaiškina, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji. Pažymi, kad siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų.

Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo skunde minimi trūkumai ir kilę neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo išdėstyti argumentai nepatvirtina privalomų deliktinei atsakomybei kilti sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K ir Alytaus AVPK sąlygų, nuo 2016 m. spalio 9 d. iki 2016 m. spalio 26 d. ir nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K ir Alytaus AVPK laikymo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl šioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančią, jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 4 kv. m ploto reikalavimas, neįskaitant kamerose esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto. Pareiškėjo teigimu, tokį reikalavimą nustato EŽTT praktika.

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas.

Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).

Iš atsiliepimuose į skundą, Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje ir asmens bylos Nr. 0446-18 dosje (1 t., b. l. 54–55, 119–123) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 105, 107, 109, 112, 119, 130, 153, 184, 198, 270, 280, 281, 292, 295, 305, 330, 342, 347, 357, 372. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde nenurodė nei vienos EŽTT bylos, kurioje teismas būtų išaiškinęs, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turėtų tekti ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, neįskaitant kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Pareiškėjas 2016 m. spalio 15 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 281 (plotas 7,87 kv. m), joje buvo ir sekančią dieną kartu su kitu asmeniu. 2016 m. spalio 17 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 270 (plotas 7,79 kv. m) ir joje buvo vienas, o 2016 m. spalio 18–25 d. kartu su kitu asmeniu. Pareiškėjas 2016 m. spalio 26 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. 2018 m. vasario 12 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas 7,31 kv. m), joje buvo vienas. 2018 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 330 (plotas 7,52 kv. m) ir joje buvo kartu su kitu asmeniu. Pareiškėjas 2018 m. vasario 14–25 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 305 (plotas 8,17 kv. m) su dar kitu asmeniu. 2018 m. vasario 26 d. išvyko į Alytaus AVPK. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas 7,31 kv. m) ir joje buvo vienas. 2018 m. kovo 2–13 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 198 (plotas 7,94 kv. m) su dar kitu asmeniu, 2018 m. kovo 14 d. vienas, o 2018 m. kovo 15–18 d. vėl su kitu asmeniu. Pareiškėjas 2018 m. kovo 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 342 (plotas 8,10 kv. m) ir joje buvo vienas, o 2018 m. kovo 20–21 d. su dar kitu asmeniu. 2018 m. kovo 22 d. pareiškėjas išvyko į Alytaus AVPK. 2018 m. kovo 26 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas 7,38 kv. m) ir joje buvo vienas. Pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 372 (plotas 7,23 kv. m) ir joje buvo vienas. 2018 m. kovo 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 295 (plotas 7,95 kv. m) ir joje buvo su dar kitu asmeniu. 2018 m. kovo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 357 (plotas 6,52 kv. m) ir joje buvo vienas. Pareiškėjas 2018 m. kovo 30–balandžio 2 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 347 (plotas 7,49 kv. m) su dar kitu asmeniu. 2018 m. balandžio 3–5 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 292 (plotas 7,80 kv. m) su dar kitu asmeniu. 2018 m. balandžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 357 (plotas 6,52 kv. m) ir joje buvo kalinamas vienas. 2018 m. balandžio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 280 (plotas 7,82 kv. m) ir joje buvo kalinamas vienas, o 2018 m. balandžio 8 d. su dar kitu asmeniu. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. išvyko į Alytaus AVPK. 2018 m. balandžio 12 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 ir joje buvo vienas. 2018 m. balandžio 13–15 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 153 (plotas 7,94 kv. m) su dar kitu asmeniu. 2018 m. balandžio 16 d. išvyko į Alytaus AVPK. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 19 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas 7,38 kv. m) ir joje buvo su dar kitu asmeniu. 2018 m. balandžio 20–25 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 130 (plotas 7,94 kv. m) su dar kitu asmeniu. 2018 m. balandžio 26 d. išvyko į Alytaus AVPK. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 30 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 su dar kitu asmeniu, joje buvo kalinamas ir 2018 m. gegužės 1 d. 2018 m. gegužės 2 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 184 (plotas 7,94 kv. m) vienas, o 2018 m. gegužės 3–22 d. su dar kitu asmeniu.

Taigi, iš sprendime nustatytų aplinkybių, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 2016 m. spalio 15–25 d., 2018 m. vasario 12–25 d., 2018 m. kovo 1–21 d., 2018 m. kovo 26–balandžio 8 d., 2018 m. balandžio 12–15, 19–25 d., 2018 m. balandžio 30–gegužės 22 d., t. y. iš viso 115 parų. Iš sprendime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo vienas arba kartu su kitu asmeniu. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš sprendime nustatytų aplinkybių, matyti, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose tekdavo nuo 3,64 kv. m iki 8,10 kv. m, todėl ploto norma, turinti tekti kameroje laikomam vienam asmeniui, nebuvo pažeista ir Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

Iš byloje esančių Lukiškių TI-K atsiliepimų, matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (1 t., b. l. 51, 123). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistas.

Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas skundžiasi Alytaus AVPK laikymo sąlygomis, tačiau prašomos priteisti neturtinės žalos nekildina iš galimai per mažo kamerų ploto, t. y. ginčo dėl Alytaus AVPK kamerose pareiškėjui tekusio ploto šioje byloje nėra, todėl teismas dėl to ir nepasisakys.

Dėl privatumo neužtikrinimo ir galimai netinkamo pareigūnų elgesio

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog laikymo Lukiškių TI-K metu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pareiškėjo teigimu, kameroje esantis sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros erdvės nei siena, nei pertvara. E. S. teigimu, iš pareigūnų elgesio su pareiškėju, matyti, kad dauguma pareigūnų turi sadistinių asmenybės sutrikimų.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad Alytaus AVPK kameroje buvo tualetas, kuris nebuvo atitvertas nei siena, nei pertvara. Tualete nebuvo unitazo, o tik skylė grindyse.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėnesio pranešime „Dėl E. S. skundo“ (1t., b. l. 77–80) nurodoma, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas įrengti sanitarinio mazgo kabinas nėra techninių galimybių, todėl asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Alytaus AVPK atsiliepime nurodo, kad Alytaus AVPK areštinės kamerose sanitariniai mazgai iki 2016 m. gruodžio 1 d. buvo atskirti tik pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto, kaip to reikalavo teisės aktai. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto buvo pilnai atskirti pertvaromis ir durimis. Pabrėžia, kad sanitariniuose mazguose klozetai buvo įrengti visą laiką.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 20 d.) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). HN 76:2010 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Tuo tarpu iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte buvo įtvirtinta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge, be kita ko, turi būti unitazas, praustuvė. Teismo nuomone, tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumą. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12), LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Kaip jau anksčiau sprendime nustatyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinimas šiose Lukiškių TI-K kamerose: Nr. 105, 107, 109, 112, 119, 130, 153, 184, 198, 270, 280, 281, 292, 295, 305, 330, 342, 347, 357, 372 iš viso 115 parų. Iš jų 12 parų (2016 m. spalio 17 d., 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. kovo 1, 14, 19, 26, 27 ir 29 d., 2018 m. balandžio 6–7, 12 d., 2018 m. gegužės 2 d.) pareiškėjas kamerose Nr. 105, 109, 119, 184, 198, 270, 280, 342, 357, 372 buvo laikomas vienas.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką panašiose bylose bei sprendime nustatytas aplinkybes, E. S. laikymo sąlygas, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 12 parų buvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara bei užuolaida, be to, pareiškėjas buvo laikomas vienas, o likusias 103 paras Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes pareiškėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ir jose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo kabinos. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas 103 paras buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sąlygomis.

Iš byloje esančios Alytaus AVPK 2018 m. liepos 3 d. pažymos Nr. 52-S-7886 dėl E. S. laikymo areštinėje (1t., b. l. 34–35), matyti, kad pareiškėjas Alytaus AVPK buvo laikomas: 2016 m. spalio 9–12 d. (2016 m. spalio 13d. buvo išvežtas), 2018 m. vasario 9–11 d. (2018 m. vasario 12 d. buvo išvežtas), 2018 m. vasario 26–28 d. (2018 m. kovo 1 d. buvo išvežtas), 2018 m. kovo 22–25 d. (2018 m. kovo 26 d. buvo išvežtas), 2018 m. balandžio 9–11 d. (2018 m. balandžio 12 d. buvo išvežtas), 2018 m. balandžio 16–18 d. (2018 m. balandžio 19 d. buvo išvežtas), 2018 m. balandžio 26–29 d. (2018 m. balandžio 30 d. buvo išvežtas). 2018 m. vasario 11–12 d. pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, o visais kitais laikotarpiais kamerose buvo du arba trys asmenys. Iš viso pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus AVPK buvo laikomas 24 paras.

Alytaus AVPK nurodytas aplinkybes, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto buvo pilnai atskirti pertvaromis ir durimis, patvirtina į bylą pateiktos kameros nuotraukos bei 2016 m. rugsėjo 30 d. sanitarinių patalpų remonto darbų rangos sutartis Nr. 52-ST2-70 (1t., b. l. 22–23, 46–47). Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie Alytaus AVPK kamerose įrengtus sanitarinius mazgus.

Akcentuotina, jog teisės aktai nenumato, kokio tipo unitazas (sėdimas ar tupimas) turi būti įrengtas gyvenamosiose kamerose, be to, atsakovės atstovas nurodo, kad klozetai visą laiką buvo įrengti Alytaus AVPK kamerose, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl unitazo nebuvimo Alytaus AVPK kamerose, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui 2016 m. spalio 9–12 d., t. y. 4 paras nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniu įrenginiu Alytaus AVPK. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad Alytaus AVPK 4 paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu. Taigi pareiškėjas buvo kalinamas 4 paras Alytaus AVPK, pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį sąlygomis. Visu kitu ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniu įrenginiu, nes nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Alytaus AVPK sanitariniai mazgai buvo pilnai atskirti pertvaromis ir durimis nuo gyvenamosios paskirties ploto.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas Lukiškių TI-K, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių aplinkybių, susijusių su galimu pareigūnų netinkamu elgesiu, t. y. kokie konkrečiai pareigūnai, kokiomis dienomis su juo galimai neteisėtai elgėsi, ar dėl šio galimai neteisėto elgesio jis patyrė žalą ir kokią, todėl teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

Dėl karšto vandens

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K ir Alytaus AVPK kamerose nebuvo karšto vandens.

Atsakovių atstovai su šia pareiškėjo pretenzija nesutinka ir nurodo, jog teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas tiekti karštą vandenį į gyvenamąsias kameras.

HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog galiojantys teisės aktai nenustato karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K ir Alytaus AVPK neteisėtus veiksmus dėl karšto vandens netiekimo į gyvenamąsias kameras, o minėtas pareiškėjo nusiskundimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atskiros ventiliacijos

Pareiškėjas neturtinę žala taip pat kildina iš to, kad Lukiškių TI-K ir Alytaus AVPK kamerose nebuvo atskiros ventiliacijos.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus (1 t., b. l. 52). Langai pritaikyti vėdinimui. Pabrėžia, kad kamerose gyvenantys asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir jas tvarko, neturi problemų dėl drėgmės ar pelėsio kamerose. Lukiškių TI–K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėn. pranešime „Dėl E. S. skundo“ taip pat nurodoma, kad visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (1 t., b. l. 79).

Atsakovės atstovas Alytaus AVPK atsiliepime nurodo, kad Alytaus AVPK areštinės kameros yra vėdinamos ne tik per langus, bet jose yra įrengtos ir paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos.

Pagal HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovių atstovų pateiktais duomenimis apie Lukiškių TI-K ir Alytaus AVPK kamerų vėdinimą bei jais nesivadovauti. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pareiškėjas nenurodė, kad langai Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis kalėjo buvo netinkami vėdinimui, o Alytaus AVPK pateikti duomenys apskritai paneigia pareiškėjo pretenziją, nes Alytaus AVPK kameros vėdinamos ne tik natūraliu būdu per langus, bet jose yra įrengtos ir ventiliacijos sistemos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo pretenzijos, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo atskiros ventiliacijos, nesudaro pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K pažeidimą, o pareiškėjo pretenzija dėl Alytaus AVPK kamerų ventiliacijos, atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl išduotų higienos priemonių

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina dėl to, kad Lukiškių TI-K vienam mėnesiui jam išduodavo 3 tualetinio popieriaus rulonus, vieno rulono ilgis 12,1 m, o jo pareiškėjui užtekdavo vos 5 dienoms, be to, tualetinis popierius buvo šiurkštus ir labai prastos kokybės.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėnesio pranešime „Dėl E. S. skundo“ nurodoma, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja techninių tualetinio popieriaus charakteristikų (lapelių skaičiaus, jų ilgio) (1 t., b. l. 80). Taip pat nurodoma, kad atsakovės atstovas tualetinį popierių perka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo normos) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams turi būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo pakeitimo” patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.). Aprašo 2 punkte nurodoma, kad suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos administracija.

Aprašo 1 priede nurodoma, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams per mėnesį išduodama 3 tualetinio popieriaus ritinėliai.

Pažymėtina, jog pareiškėjas neneigia, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K jam buvo išduodami 3 ritinėliai tualetinio popieriaus, taigi Lukiškių TI-K vykdė Apraše įtvirtintą pareigą. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad teisės aktai nereglamentuoja suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamo tualetinio popieriaus techninės charakteristikos, t. y. kokio ilgio turi būti tualetinio popieriaus ritinėlis, kiek lapeliuose turi būti sluoksnių ir kt., todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo tualetinio popieriaus kiekio ir jo kokybės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 Antrojoje bendrojoje ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) [CPT/Inf (92)3] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Taigi minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose (t. y. už kameros ribų ir šis laikas apima įvairią veiklą kalinimo metu, pvz., darbą, sportą, švietimą ir pan.), o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Taip pat pažymėtina, kad Ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 48 punkte nurodoma, jog reikalavimas, kad kalintiesiems būtų leidžiama kiekvieną dieną mažiausiai vieną valandą mankštintis lauke yra pripažįstamas pakankamu.

Iš byloje esančios Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės, matyti, kad pareiškėjas yra nuteistasis (1 t., b. l. 54–55). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areštą atliekantys nuteistieji turi teisę kasdien ne trumpiau kaip vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – ne trumpiau kaip dvi valandas pasivaikščioti. BVK 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už dorą elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriama paskatinimo priemonė – pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda. BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas. Taigi, pagal BVK įtvirtintas nuostatas, atsižvelgiant į grupe, kuriai priskirti nuteistieji, suteikiama teisė kasdien pasivaikščioti nuo vienos iki dviejų valandų. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas skunde nurodo, nei atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kokiai grupei priskirtinas pareiškėjas, tačiau akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į minėtą pareiškėjo teiginį, daro išvadą, kad jam buvo užtikrinta teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde neįvardijo jokių imperatyvaus (privalomojo) pobūdžio teisės aktų, kurie jam suteiktų teisę į ilgesnį nei vienos valandos pasivaikščiojimo laiką, taip pat EŽTT sprendimų, kuriuose toks pasivaikščiojimo laikas būtų buvęs pripažintas nesuderinamu su Konvencijos 3 straipsniu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų buvęs pailgintas pasivaikščiojimo laikas (pvz., dėl jo sveikatos būklės pagal gydytojo išvadą arba už dorą elgesį). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad jam buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, tačiau mano, kad pasivaikščiojimui laikas turi būti ilgesnis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teisės dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nebuvo pažeistos, todėl šios jo pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos.

Dėl asbesto

Pareiškėjas neturtiną žalą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K pastato konstrukcijose yra asbesto, kuris sukėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai, kiekvieną dieną ją žalojo.

Atsakovės atstovas nesutinka su šia pareiškėjo nurodyta aplinkybe ir teigia, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašus dirbiniai nenaudojami (1 t., b. l. 124).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu (2002 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 102 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. sausio 27 d.) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. P.-Everatt yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (viešai prieinama informacija: http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti).

Į bylą nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai, be to, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Taigi, teismo nuomone, net ir darant prielaidą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, jos negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Tokią teismo išvadą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl asbesto naudojimo Lukiškių TI-K pastato konstrukcijose ir dėl sukelto pavojaus pareiškėjo sveikatai, laikytini neįrodytais, nepagrįstais, todėl teismas jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

Dėl higienos sąlygų (oro temperatūros, drėgmės, apšvietimo, buitinių parazitų) ir bendros kamerų būklės Lukiškių TI-K

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K kameroje nebuvo užtikrintas apšvietimas. Pareiškėjo teigimu, kameroje langas buvo tamsintas, praleido apie 10 procentų natūralios dienos šviesos, o kameroje veikė viena 20 vatų lemputė. Taip pat neturtinę žalą kildina dėl to, kad kameroje visada buvo šalta ir drėgna, vidutinis drėgnumas siekė 75 procentus, todėl išskalbti drabužiai nedžiuvo, o pelijo ir puvo. Gyveno kamerose, kurios buvo avarinės ir antisanitarinės būklės, mano, kad jose remontas paskutinį kartą buvo darytas 2000-aisiais metais. Kamerose buvo tarakonų, o lovos čiužinyje blakių, kurios ne kartą pareiškėją sukandžiojo.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo nusiskundimais nesutinka ir atsiliepimuose nurodo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pažymi, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Taip pat akcentuoja, kad siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio pranešime „Dėl E. S. skundo“ nurodoma, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (t. y. nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) kontrolės patikrinimai buvo atlikti gyvenamosiose kamerose Nr. 330, 357 ir 347 (2 t., b. l. 129–131). Kitose gyvenamosiose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, patikrinimai buvo atlikti 2013–2018 m., o kameroje Nr. 198 patikrinimai atlikti iki 2013 m., todėl šių duomenų pateikti negali. Pažymi, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami.

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Iš į bylą atsakovės atstovo pateiktų NVSC Vilniaus departamento patikrinimų aktų, matyti, jog ne visi patikrinimų aktai susiję su pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas vadovausis tik tais patikrinimų aktais, kurie aktualūs nagrinėjam ginčui. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. sausio 5 d. patikrinimo akto (2 t., b. l. 38–40), matyti, jog buvo tikrinta kamera Nr. 112. Patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatūra buvo 19 °C, bendra dirbtinė apšvieta 212 lx, Lukiškių TI-K susidarantys skalbiniai skalbiami ir džiovinami centralizuotai. Higienos normų pažeidimų minėtoje kameroje nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akto (2 t., b. l. 10–14), matyti, jog buvo tikrinta kamera Nr. 109. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvinama patalpa ir joje esantys įrenginiai techniškai tvarkingi, oro temperatūra siekė 18 °C, santykinė drėgmė buvo 47-50 proc., gyvenamojoje patalpoje buvo natūralus apšvietimas per langą, pelėsio požymių nenustatyta. Šio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad kiekvieną mėnesį Lukiškių TI-K vykdomas nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, gyvenamosiose patalpose nebuvo nustatytas graužikų ir nariuotakojų buvimas. Higienos normų pažeidimų minėtoje kameroje nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo akto (2 t., b. l. 34–35), matyti, jog buvo tikrinta kamera Nr. 347. Higienos normų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. balandžio 3 d. patikrinimo akto (2 t., b. l. 28–29), matyti, jog buvo tikrinta kamera Nr. 357. Patikrinimo metu nustatyta, kad santykinė oro drėgmė buvo 39 proc., oro temperatūra – 21 °C, sudaryta galimybė išvėdinti kamerą per langą. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo akto (2 t., b. l. 22–24), matyti, jog buvo tikrinta kamera Nr. 119. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcinėse kamerose, sudaryta galimybė patalpas išvėdinti per langus, langai techniškai tvarkingi. Higienos normų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta. Visi kiti atsakovės atstovo pateikti patikrinimų aktai yra neaktualūs nagrinėjamam ginčui, nes patikrinimai atlikti 2013 m., 2015 m. ir 2017 m, taip ir pateiktos nuotraukos, kurios darytos 2015 m. atliktų patikrinimų metu. Pažymėtina, jog iš byloje esančio Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybinio pranešimo „Apie E. S. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ (1 t., b. l. 150), matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi 3 kartus, tačiau ne dėl skunde nurodytų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų, o dėl drabužių ir higienos priemonių išdavimo (1 t., b. l. 144–148). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atsakovės atstovas ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, Lukiškių TI-K nežinodama apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir pašalinti.

Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalo, matyti, kad Lukiškių TI-K kameros periodiškai valomos nuo tarakonų, blakių ir blusų (2 t., b. l. 44–73). Iš šio žurnalo tai pat matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo skundų ar prašymų dėl nariuotakojų ar kitų kenkėjų buvimo Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo gauta. Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėnesio pranešimo „Dėl E. S. skundo“ (1 t., b. l. 77–80), matyti, kad smulkūs gyvenamųjų kamerų remonto darbai, pvz., pakeičiama perdegusi lemputė, suplyšusi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan., atliekami nedelsiant, o kiti didesni remonto darbai pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į materialinius, finansinius ir kitus resursus. Iš šiame pranešime nurodytų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K remonto darbai buvo atlikti: kameroje Nr. 105 – 2007 m., 2008 m., 2011 m., 2012 m.; kameroje Nr. 107 – 2005 m., 2008 m., 2013 m.; kameroje Nr. 109 – 2008 m., 2013 m.; kameroje Nr. 112 – 2008 m., 2011 m.; kameroje Nr. 119 – 2008 m., 2009 m., 2012 m., 2013 m.; kameroje Nr. 280 – 2015 m. ir kt. Taigi sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K stengiasi palaikyti švarią ir tinkamą gyventi kamerų būklę.

Pažymėtina, kad pareiškėjas labai abstrakčiai nurodo, kad kameroje buvo šalta, tačiau nenurodo kurioje kameroje ir kokią temperatūrą jis laiko per šalta. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde dėl kameros drėgmės nusiskundimų remiasi savo paskaičiavimais, tačiau nenurodo, kaip, kokiu būdu ir kokiomis priemonės jis nustatė, kad kameroje santykinė drėgmė buvo 75 proc. ir kurioje konkrečiai kameroje. Taip pat akcentuotina, kad iš pareiškėjo nurodytos lemputės galios negalima nustatyti, kokį šviesos kiekį ji generuoja ir kokia yra patalpos apšvieta. Kaip matyti, pagal HN 134:2015 įtvirtintus reikalavimus, privaloma užtikrinti natūralaus apšvietimo norma, nėra įtvirtinta. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie natūralaus apšvietimo trūkumą, todėl darytina išvada, kad ši pareiškėjo pretenzija yra grindžiama tik jo paties subjektyvia nuomone. Kaip nurodo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, natūralaus apšvietimo trūkumą pareiškėjui galėjo kompensuoti dirbtinė apšvieta (žr., 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2088-492/2018), kuria pareiškėjas nesiskundė. Kaip jau sprendime nustatyta, pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių ginčo laikotarpiu nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją, todėl teismo nuomone, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visus pareiškėjo skunde nurodytus galimus pažeidimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl higienos sąlygų pažeidimų ir bendros Lukiškių TI-K kamerų būklės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl higienos sąlygų (drėgmės) Alytaus AVPK kamerose

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina dėl to, kad Alytaus AVPK kamerose buvo drėgna, todėl išskalbti drabužiai nedžiuvo, o pelijo ir puvo.

Atsakovės atstovas atsiliepime pabrėžia, jog pareiškėjas nebuvo reiškęs jokių nusiskundimų Alytaus AVPK dėl patikslintame skunde nurodytos aplinkybės, todėl nebuvo atlikti jokie operatyvieji patikrinimai ir dėl to dabar nėra objektyvių galimybių nustatyti būtent tuo metu buvusias sąlygas kamerose. Pabrėžia, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas sudaryti sąlygas areštinėje laikomiems asmenims skalbtis drabužius ir juos džiovintis. Paskutinis patikrinimas buvo atliktas tik 2016 m. birželio 6 d.

Į byla pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus (toliau – ir NVSC Alytaus departamentas) 2016 m. birželio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1–101 (22.14.3 1.12) (1 t., b. l. 43–45), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu buvo patikrintos visos Alytaus AVPK kameros bei nustatyta, kad: kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, praustuvė, veidrodžiai. Sanitariniai mazgai atskirti pertvara. Kamerose tiekiamas šaltas tekantis vanduo. Visose kamerose pakeisti langai. Langai – skaidraus stiklo. Patalpos vėdinamos per langus. Kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija. HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Pažymėtina, kad kreipimosi į įstaigos administraciją ar atitinkamas įstaigas (pvz., NVSC Alytaus departamentą) aspektas yra svarbus tuo, kad institucija sužinojusi apie tam tikrų reikalavimų galimą nesilaikymą, gali imtis veiksmų, kad tai būtų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Šiuo atveju, pareiškėjas E. S. patikslintame skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Alytaus AVPK ar NVSC Alytaus departamentą dėl netinkamų higienos sąlygų Alytaus AVPK kamerose. Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo skundų dėl kalinimo sąlygų Alytaus AVPK nebuvo gauta. Iš byloje esančių Alytaus AVPK kamerų nuotraukų, matyti, kad jos yra tvarkingos (1 t., b. l. 46–47). Pažymėtina, kad jau anksčiau nustatyta, jog Alytaus AVPK kamerose įrengtos paduodamosios ir ištraukiamosios ventiliacijos, todėl teismo nuomone, Alytaus AVPK kamerose negalėjo būti drėgna, be to, pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad buvo drėgna, tačiau nedetalizuoja savo nusiskundimo, nenurodo, kokios pasekmės pareiškėjui kilo dėl galimai buvusios drėgmės kamerose. Akcentuotina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus AVPK kamerose buvo kalinamas iš viso tik 24 paras. Kalinimo laikotarpiai buvo trumpalaikiai, nuo vienos iki keturių parų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl drėgmės buvimo Alytaus AVPK kamerose, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017). Todėl teismų praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017).

Vertindamas pareiškėjo argumentą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teismas pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra laikomas savarankišku pažeistų teisių gynimo būdu. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017; 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2511-662/2016 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad dėl nurodytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, be to nurodytos kalinimo sąlygos sužalojo pareiškėjo sveikatą, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu, dėl patikslintame skunde nurodytų Alytaus AVPK kalinimo sąlygų, jam sutriko sveikata.

Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde nedetalizuoja kuo konkrečiai pasireiškė jo nurodomas abstraktus sveikatos sužalojimas ir nepagrindžia, kodėl jo nuomone, būtent dėl kalinimo sąlygų Alytaus AVPK ir Lukiškių TI-K kamerose jam sutriko sveikata. Iš byloje esančios E. S. asmens sveikatos istorijos kopijos Nr. 05-A/2018 (1 t., b. l. 56–75), matyti, kad joje užfiksuoti tik pavieniai pareiškėjo sveikatos nusiskundimai dėl galvos skausmo, prasto miego ir dirglumo (1 t., b. l. 69–70, 75). Iš byloje esančios pareiškėjo asmens medicininės kortelės išrašo Nr. 52-01116-16) (1 t., b. l. 38), matyti, kad 2016 m. spalio 13 d. pareiškėjas išvykdamas iš Alytaus AVPK sveikatos nusiskundimų neturėjo. Iš byloje esančio pareiškėjo asmens medicininės kortelės išrašo Nr. 52-00143-18 (1 t., b. l. 39), matyti, kad pareiškėjas beveik visu ginčo laikotarpiu išvykdamas ir atvykdamas į Alytaus AVPK sveikatos nusiskundimų taip pat neturėjo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų sveikatos sutrikimų ir kalinimo Alytaus AVPK bei Lukiškių TI-K kamerose sąlygų. Taigi, byloje esanti medžiaga ir sprendime nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ir Alytaus AVPK pareiškėjui buvo sužalota sveikata.

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatyto Lukiškių TI-K pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu 103 paras), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Taigi, pareiškėjo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už laikymą netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti 6 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 310 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 310 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Kaip jau anksčiau sprendime konstatuota, Alytaus AVPK keturias paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos individualias aplinkybes, konstatuoja, kad dėl Alytaus AVPK neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisės pažeidimas truko neilgą laiką – 4 paras. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Alytaus AVPK administraciją su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų. Taip pat konstatuota, jog pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodyto sveikatos sutrikimo ir laikymo Alytaus AVPK kamerose sąlygų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista dėl sąmoningo Alytaus AVPK elgesio pareiškėjo atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, pasekmes ir kitas nustatytas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais iš Alytaus AVPK nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimą.

Dėl kitų pareiškėjo reikalavimų

Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti atsakovių atstovus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į kamerą, kurioje jam priklausytų ne mažiau kaip 4 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo bei baldų užimamo ploto, pagerinti kalinimo sąlygas ir užtikrinti, kad kameroje būtų laikomi ne daugiau kaip du asmenys.

Dėl šio reikalavimo visų pirma pažymėtina, kad, kaip minėta, vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, todėl reikalavimas dėl 4 kv. m yra nepagrįstas. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų pateikęs Lukiškių TI-K administracijai ir Alytaus AVPK administracijai prašymus dėl kalinimo sąlygų pagerinimo, taigi konstatuotina, kad nėra kilęs ginčas dėl minėto pareiškėjo reikalavimo, todėl bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovių atstovus atlikti veiksmus nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovių atstovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis jo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti, kad 2016 m. spalio 9–12 dienomis buvo pažeista pareiškėjo E. S. teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į kamerą, kurioje jam priklausytų ne mažiau kaip 4 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo bei baldų užimamo ploto, pagerinti kalinimo sąlygas ir užtikrinti, kad kameroje būtų laikomi ne daugiau kaip du asmenys.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė