- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-602-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37631-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. B., R. G. (R. G.) ir Z. C..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos administruojamoje sąskaitoje, taikomi įstatyme įtvirtinti išieškojimo iš fizinių asmenų turto apribojimai.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas Z. K. kreipėsi į antstolę I. B. su skundu, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, o tuo atveju, jeigu buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, grąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje yra ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
3. Nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos ribą, dėl ko nelieka pajamų asmeninėms išlaidoms. Skolininko teigimu, skundžiamas patvarkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normoms, reglamentuojančioms išieškojimą iš skolininko turto, darbo užmokesčio ar kitų pajamų (668 straipsnio 1 dalis, 733-743 straipsniai), Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktui, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Pareiškėjas skunde rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-154-313/2016 ir nurodė, jog antstolė nepagrįstai, neatsižvelgdama į teismų praktiką, išieško iš jo asmeninėje sąskaitoje esančių lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (vykd. b. N. 0011/05/3168; b. l. 79-85).
4. Antstolė I. B. 2016 m. spalio 12 d. patvarkymu skolininko skundo dėl antstolės veiksmų netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-962-02/04 dėl 136,12 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo R. G. naudai ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-962-02/04 dėl 63,72 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojos Z. C. naudai iš skolininko Z. K.. Atlikdama vykdymo veiksmus 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo bei patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir 2016 m. spalio 15 d. gavo 15 Eur sumą. Antstolės teigimu, skolininkas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo. Taip pat pažymėjo, kad netaikoma ir CPK 668 straipsnio 1 dalis, kadangi skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna. Antstolės teigimu, artimųjų siunčiami pinigai nėra priskiriami prie piniginių lėšų, iš kurių išieškoti negalima, taip pat šios lėšos nepriskiriamos prie pajamų, kurios gaunamos kaip darbo užmokestis (b. l. 1-5).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino antstolės I. B. 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuota praktika ir pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir negauna laisvės atėmimo vietos įstaigoje darbo užmokesčio, tačiau jo iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Pažymėjo, jog antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.
7. Pažymėjo, kad iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.
8. Teismas taip pat sprendė, kad vykdant išieškojimą iš skolininko, antstolės 2016 m. rugsėjo 21 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-313889, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalavo daryti išskaitas, laikytinas pagrįstu ir būtent pagal jį (tokia tvarka) turi būti išieškoma iš pareiškėjui į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervedamų lėšų (b. l. 22-24).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) antstolė I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
9.1. išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kad neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą;
9.2. siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Kadangi lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatena į CPK 739 straipsnyje nurodytame baigtiniame sąraše patenkančias pinigų sumas, iš kurių negalima išieškoti, galima areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas (b. l. 24-26).
10. Pareiškėjas Z. K. su antstolės I. B. atskiruoju skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pagal Kasacinio teismo praktiką išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA (b. l. 40).
Atsiliepimas
11. Suinteresuoti asmenys R. G. ir Z. C. atsiliepimų į apeliantės antstolės I. B. atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-962-02/04 dėl 136,12 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojo R. G. naudai (v. b. Nr. 0011/05/03168; b. l. 1-2) ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-962-02/04 dėl 63,72 Eur skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojos Z. C. naudai iš skolininko Z. K. (v. b. Nr. 0011/05/003169; b. l. 1-2). Nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus antstolė 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-313889, kuriuo pagal CPK 611, 733-743 straipsnius pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0011/05/03168; b. l. 78). Antstolė 2016 m. rugsėjo 21 d. taip pat priėmė ir skundžiamą patvarkymą Nr. S1-313891 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo 199,84 Eur skolos ir 194,00 Eur vykdymo išlaidų; viso – 393,84 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių gautinų į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai/įkalinimo įstaiga ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0011/05/03168; b. l. 77). Nustatyta, jog pareiškėjas Z. K. nesutinka su antstolės priimtu patvarkymu, kuriuo areštuotos jam priklausančios sąskaitoje esančios lėšos, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016.
13. Pažymėtina, jog vertindamas antstolės veiksmus ir pripažindamas juos neteisėtais pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi aukščiau nurodyta Kasacinio teismo nutartimi. Taigi, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į naujausią Kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje išaiškinti išieškojimui iš fizinių asmenų turto taikomi apribojimai pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodydamas tik esminius nutarties argumentus.
14. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
15. Nustatyta, jog pagal Alytaus pataisos namų 2016 m. spalio 10 d. pažymą apie gautas pajamas Nr. 363-1367 pareiškėjas Z. K. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d. nedirbo ir negavo darbo pajamų, o jo pajamas sudarė praktiškai iš kitų asmenų gautos sumos (b. l. 34). Taip pat nustatyta, jog į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 15 Eur suma iš pareiškėjui priklausančios įkalinimo įstaigos administruojamos sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs piniginių lėšų kilmę, konstatuoja, jog neturi pagrindo nesutikti su antstolės argumentu, kad piniginės lėšos, esančios pareiškėjo sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas negalimas. Pažymėtina, kad pareiškėjui lėšos priklauso asmeninės nuosavybės teise, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į jas, o pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog antstolės išieškota suma priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su apeliantės argumentu, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas gali būti nukreipiamas į pinigų sumą ir neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA, įtvirtintas CPK 668 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; prie tokių sumų kaip turto rūšies priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas). Taigi tiek teisinis reglamentavimas, tiek Kasacinio teismo praktika paneigia pareiškėjo argumentus, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatyto vieno MMA, negalimas.
17. Kadangi aukščiau nurodytuose punktuose nustatyta, jog pareiškėjui priklausančios ir įkalinimo įstaigos administruojamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, kadangi tai gautos lėšos iš kitų asmenų, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolės priimtas 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymas Nr. S1-313891 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštuota 199,84 Eur skolos ir 194,00 Eur vykdymo išlaidų; viso – 393,84 Eur, ir nurodyta areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, yra neteisėtas. Pažymėtina, jog antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą vadovavosi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytomis dokumentų formomis.
18. Dėl kitų apeliantės atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog panaikindamas antstolės priimtą patvarkymą pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį, tokiu būdu netinkamai aiškindamas ir taikydamas teisės normas, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas ir panaikintina skundžiama nutartis, išsprendžiant klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti apeliantės antstolės I. B. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir pareiškėjo Z. K. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.