Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. Š. prašymą suinteresuotiems asmenims išieškotojai Valstybinei ligonių kasai, pradiniam skolininkui M. R., palikimą priėmusiam asmeniui (naujajam skolininkui) Lietuvos Respublikai - valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja antstolė V. Š. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su prašymu suinteresuotiems asmenims išieškotojai Valstybinei ligonių kasai, pradiniam skolininkui M. R., palikimą priėmusiam asmeniui (naujajam skolininkui) Lietuvos Respublikai - valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankas, kuriuo prašo pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/00442/1 iš mirusio pradinio skolininko M. R. į naująjį skolininką - palikimą priėmusią Lietuvos Respubliką – valstybę. Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-01-12 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1-224-284/2009 dėl 15,13 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojo Valstybinės ligonių kasos naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0071/10/00442/1. Nustatyta, kad skolininkas M. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 dalimi ir CPK 596 straipsnio 1 dalimi, prašoma vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/00442/1 mirusį pradinį skolininką M. R. pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėju – naujuoju skolininku Lietuvos Respublika – valstybe.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 596 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Iš prašyme išdėstytų aplinkybių ir prie prašymo pateiktų dokumentų bei vykdomosios bylos Nr. 0071/10/00442/1 duomenų nustatyta, kad išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos antstolės V. Š. kontorai pateikto Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. išduoto vykdomojo dokumento baudžiamojoje byloje Nr. 1-224/284/2009 dėl 86,78 Lt civilinio ieškinio išieškojimo iš skolininko M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagrindu antstolės V. Š. kontoroje 2010 m. balandžio 1 d. patvarkymu šis vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0071/101/00442/1. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas M. R. (duomenys neskelbtini) mirė, o antstolė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 27 d. raštu informuota, kad valstybė, kuriai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2017 m. balandžio 5 d. priėmė mirusiojo M. R. palikimą ir paveldėjo jo pinigines lėšas.

Bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimo teisė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo išduotas vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui dar iki skolininko M. R. mirties. Duomenų apie vykdymo proceso užbaigimą nėra, priešingai – skola neišieškota. Tuo atveju, kai skola priteista (materialinis klausimas išspręstas), prasideda jos priverstinis vykdymas ir kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, todėl neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą. Tokia tvarka sukuria papildomą procedūrinę naštą ir nepadeda užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), taip pat nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011). Tačiau, aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0071/101/00442/1 dokumentų matyti, kad užvedus vykdomąją bylą Nr. 0071/10/00442/1 antstolė 2010 m. birželio 1 d. patvarkymais, t. y. iki skolininko mirties, pritaikė piniginių lėšų, esančių AB „Šiaulių bankas”, AB „Snoras”, AB „Swedbank” ir AB DNB banke, areštą išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą baudžiamojoje byloje Nr. 1-224/284/2009. Šie patvarkymai išsiųsti minėtoms skolininko pinigines lėšas tvarkančioms įstaigoms ir pačiam skolininkui. Vykdomojoje byloje nėra daugiau duomenų apie tai, kad būtent išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai būtų areštuotas kitas skolininko M. R. turtas.

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad palikimo priėmęs įpėdinis, šiuo atveju valstybė, apie skolininko M. R. kreditorių Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo informuotas tinkamai. Antstolio taikytas areštas piniginėms lėšoms, išsiunčiant patvarkymus tik konkretiems bankams, bet ne areštą išviešinant viešuose registruose, negali būti laikoma, kad įpėdiniui tapo žinoma apie skolininko kreditoriaus reikalavimus. Tokiu, kaip šiuo, atveju teismų praktikoje yra pripažįstama, jog nors skolininkui priklausančios piniginės lėšos bankų sąskaitose buvo areštuotos antstolės patvarkymais nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, t. y. dar iki skolininko mirties, tačiau skolininko piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti laikomas tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu (išviešinimu), kaip tai numato CK 5.63 straipsnio 1 dalis, nes nebuvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – nesudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad antstolės priimti patvarkymai buvo adresuoti tik konkretiems bankams, t. y. apie piniginių lėšų areštą buvo informuoti tik antstolės patvarkymuose nurodyti bankai, todėl antstolės taikytas areštas piniginėms lėšoms nebuvo išviešintas (paskelbtas) viešuose registruose (pvz. Kauno apygardos teismo 2017-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-314-230/2017). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl turto arešto išviešinimo viešajame registre formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Kartu pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0071/101/00442/1 taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pats kreditorius ar antstolė, atlikusi po skolininko M. R. mirties eilę vykdymo veiksmų ir nustačiusi, kad skolininkas yra miręs, būtų informavę notarą ar patį įpėdinį – valstybę apie įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintus šiuos kreditorinius reikalavimus, nes kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Priešingai, pati antstolė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. balandžio 27 d. raštu informuota, kad valstybė 2017 m. balandžio 5 d. priėmė mirusiojo M. R. palikimą ir paveldėjo jo pinigines lėšas, kurias ketina paskirstyti mirusiojo kreditoriams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad mirusiojo M. R. įpėdinei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo M. R. kreditorę Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos reikalavimą. Todėl antstolės V. Š. prašymas pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką M. R. į naująjį skolininką Lietuvos Respubliką – valstybę, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 straipsniu, 596 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos antstolės V. Š. prašymą atmesti.

Nutarties kopijas nedelsiant išsiųsti šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.