Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė A. K. pateikė teismui prašymą pakeisti skolininką V. V. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/06138 pagal 2010 m. lapkričio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-156-805/2010, nes (duomenys neskelbtini) skolininkas V. V. mirė, jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus, bylos Nr. 3K-3-523/2012).CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0133/10/06138 pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-805, dėl 764,30 Eur (2 638,98 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/06138 esančių duomenų matyti, jog antstolė A. K., priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2011 m. vasario 9 d. patvarkymais areštavo skolininkui V. V. priklausančias pinigines lėšas 3 307,98 Lt sumai, esančias AB banke Snoras, AB SEB banke, „Swedbank“, AB. Minėti patvarkymai buvo išsiųsti skolininko pinigines lėšas tvarkančioms įstaigoms ir pačiam skolininkui V. V.. Skolininkas V. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolė A. K., gavusi informaciją apie skolininko mirtį, 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. S-1600 6084 kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Alytaus skyrių, informuodama apie skolininko atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą ir skolininko mirtį bei prašydama informuoti apie priimtą sprendimą dėl turto paveldėjimo valstybės vardu. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (28.4-08-4)-RNA-10647 informavo antstolę, kad pradėjo rinkti informaciją apie V. V. turtą ir galimus įpėdinius. Iš Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 10 d. palikimą po skolininko V. V. mirties priėmė Lietuvos Respublika.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje savo išvados, kad palikimo priėmėjas apie skolininko kreditorių buvo informuotas tinkamai, niekaip nepagrindė, t. y. nenurodė, dėl kokių byloje nustatytų aplinkybių sprendžia, jog informacija buvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors skolininkui V. V. priklausančios piniginės lėšos bankų sąskaitose buvo areštuotos antstolės A. K. 2011 m. vasario 9 d. patvarkymais nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, t. y. dar iki skolininko mirties, tačiau skolininko piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti laikomas tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu (išviešinimu), kaip tai numato CK 5.63 straipsnio 1 dalis, nes nebuvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – nesudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad antstolės priimti patvarkymai buvo adresuoti tik konkretiems bankams, t. y. apie piniginių lėšų areštą buvo informuoti tik antstolės patvarkymuose nurodyti bankai, todėl antstolės taikytas areštas piniginėms lėšoms nebuvo išviešintas (paskelbtas) viešuose registruose. Be to, antstolė A. K. apie vykdomą išieškojimą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu informavo tik 2016 m. kovo 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po palikimo atsiradimo, kas taip pat nelaikytina tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu (išviešinimu).Tai, kad kreditorės (išieškotojos) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimas vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka taip pat neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, pakeičiant skolininką CPK 596 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės L. U. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-243/2011). Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis.Byloje nesant jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo piniginių lėšų areštas kreditorės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 764,30 Eur (2 638,98 Lt) reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat nesant duomenų, kad kreditorė kitokiu būdu (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, darytina išvada, jog įpėdinei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos netapo žinoma apie palikėjo kreditorę Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos 764,30 Eur (2 638,98 Lt) dydžio reikalavimą.Nagrinėjamu atveju antstolė A. K. turėjo galimybę informuoti kreditorę Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kad praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl minėto praleisto termino atnaujinimo (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), tačiau vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra. Be to, pažymėtina, kad pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikimo atsiradimo diena šiuo atveju laikytina (duomenys neskelbtini), t. y. palikėjo mirties diena, taigi naikinamasis trejų metų terminas kreditorių reikalavimams pareikšti suėjo (duomenys neskelbtini).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aktualią kasacinio teismo suformuotą praktiką, spręstina, jog miręs skolininkas V. V. negali būti pakeistas jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0133/10/06138 pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-156-805 dėl 764,30 Eur (2 638,98 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į nutartyje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos antstolės A. K. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės A. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.