- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-932-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10102-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- V. Z., A. K., D. P., V. D., G. R.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.1.1; 3.4.4.2; 3.3.1.14.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 10 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15100-717/2015 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei R. S., tretiesiems asmenims V. Z., A. K., D. P., V. D., G. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po tėvo J. Z. mirties (duomenys neskelbtini) kaip įstatyminis įpėdinis faktiškai priėmė ir valdo palikimą; panaikinti Z. Z. 1991 m. lapkričio 20 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 2-4637.
Nurodė, kad nebuvo vedęs ir visą laiką gyveno kartu su tėvais J. ir Z. Z. (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje kartu su tėvais, padedant broliui V. Z., pasistatė gyvenamąjį namą, įsikūrė. Visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ūkyje traktorininku, su tėvais vedė bendrą šeimos ūkį, jais rūpinosi, prižiūrėjo ir remontavo namus. Po tėvo mirties liko gyventi šiuose namuose su motina, kurią prižiūrėjo, vedė bendrą šeimos ūkį. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi bendruose tėvų namuose. Buvo įsitikinęs, kad tokiu būdu priėmė palikimą. Tarp ieškovo ir brolio bei seserų buvo žodinis susitarimas, kad po tėvų mirties namai liks jam vienam. Dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Tik 2015 m. sužinojo, kad jo sesuo R. S. pardavinėja jo ir tėvų namus, kad motina po tėvo mirties priėmė palikimą ir jį visą testamentu paliko atsakovei. Ieškovas faktiškai priėmė palikimą, dėl to atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turėtų būti panaikintas, kad ieškovas taip pat galėtų paveldėti dalį turto. Motinai paveldint turtą notaras nei iš ieškovo, nei iš kitų vaikų nereikalavo atsisakymo nuo palikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po tėvo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė ir valdo palikimą; iš dalies panaikino 1991 m. lapkričio 20 d. notarės R. S. Z. Z. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registro Nr. 2-4637), nustatant, kad Z. Z. paveldėjo ¾ dalis medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, rūsiu (1A1/m), kuriame yra septyniasdešimt penki ir penkiasdešimt šešios šimtosios (75,76) m² naudingo ploto, medinė malkinė (2J1/m), medinė daržinė (3J1/m), medinis tvartas (4J1/m), medinė malkinė (5J1/m), medinė malkinė (6J1/m), medinė lauko virtuvė (7J1/m) su kiemo įrengimais, esantys (duomenys neskelbtini) (Pagrindas Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1991 m. spalio 30 d. pažymėjimas Nr. 5881, Raudondvario apylinkės 1991 m. lapkričio 8 d. pažymėjimas Nr. 80 2); nustatė, kad ieškovas po tėvo J. Z. mirusio (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė ir valdo ¼ dalį turto: medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, rūsiu (1A1/m), kuriame yra septyniasdešimt penki ir penkiasdešimt šešios šimtosios (75,76) m² naudingo ploto, medinės malkinės (2J1/m), medinės daržinės (3J1/m), medinio tvarto (4J1/m), medinės malkinės (5J1/m), medinės malkinės (6J1/m), medinės lauko virtuvės (7J1/m) su kiemo įrengimais, esančius (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad po ieškovo tėvo J. Z. mirties, išduodama ieškovo motinai Z. Z. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, notarė nepagrįstai nesprendė klausimo dėl ieškovo paveldėjimo teisių. Vadovavosi 1991 m. paveldėjimo klausimus reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis. Ieškovas įrodė, kad, po tėvo mirties likęs gyventi jų bendrame name, faktiškai priėmė ir valdė palikimą. Ieškovui priklausanti palikimo dalis turėtų sudaryti ¼ dalį turto, kadangi gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo bendra jungtinė sutuoktinių J. Z. ir Z. Z. nuosavybė, Z. Z. nuosavybės teise priklauso ½ šio turto dalis. Likusią dalį turto paveldi Z. Z. ir ieškovas, kaip pirmos eilės įpėdinis, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.13 straipsnis). Ieškovas ieškinį pareiškė nepraleidęs vienerių metų termino nuo sužinojimo apie kito asmens palikimo priėmimą momento. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 17 d., kai ieškovas sužinojo, kad atsakovė skelbiasi bendrasavininke, jai pasirašius ant dokumento apie žemės sklypo paženklinimą vietoje. Atsakovė neįrodė, jog ieškovas anksčiau žinojo apie tai, kad motina priėmė palikimą po tėvo mirties. Kadangi 1991 m. lapkričio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Z. Z. buvo išduotas pažeidžiant galiojusius įstatymus, jį naikino iš dalies, pripažįstant, kad Z. Z. po sutuoktinio mirties paveldėjo ne visą turtą, o ¾ jo dalis, ieškovas faktiškai priėmė ir valdo likusią palikimo dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka.
Teismas nevertino, ar buvo realios kliūtys ieškovui priimti palikimą po tėvo mirties. Ieškovas žinojo apie tėvų mirtį, kad po mirties liko paveldimas turtas. Ieškovas daugiau kaip 24 metus po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Šis terminas negali būti vertinamas kaip protingas, o ieškovo veiksmai kaip sąžiningi. Nepagrįsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą vien dėl to, kad įpėdinis nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes priėmė jį toliau gyvendamas tėvų name. Aplinkybė, jog ieškovas gyveno tėvų name ir mokėjo mokesčius už paties suvartotą elektros energiją, nesukuria nuosavybės. Mirus J. Z., per įstatymo nustatytą terminą į vietos notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi sutuoktinė Z. Z.. Nei vienas iš vaikų nesikreipė, taip išreikšdami valią, jog palikimą priimtų motina, todėl jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Neturi reikšmės aplinkybė, kad motina nepranešė sūnui (kas yra visiškai neįtikėtina) apie palikimo atsiradimą ir jo teisę paveldėti. Įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis. Nenustatyta, kad ieškovui dėl nesąžiningų veiksmų buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ėmėsi pastangų priimti po tėvo mirties likusį palikimą. Byloje nėra duomenų, kad jis bandė susisiekti su notaru, atliko kitus aktyvius veiksmus.
Nesutinka, jog notarė nepagrįstai nesprendė klausimo dėl ieškovo paveldėjimo teisių. Ieškovas tėvo mirties dieną buvo pilnametis (35 metai). Nei Notariato įstatymas, nei CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, neįpareigoja palikimo atsiradimo vietos notaro nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius, informuoti visus įpėdinius pagal įstatymą apie jų teisę priimti palikimą įstatyme nustatytu būdu ir terminais.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie prisidėjimą prie gyvenamojo namo statybos. To negalėjo būti, kadangi jam tuo metu buvo apie 17 metų. Tėvams vaikai padėjo, kiek kas galėjo. Po tėvo mirties, priešingai nei nurodyta sprendime, tėvų namuose gyveno atsakovė.
Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikė ieškovas ir visi tretieji asmenys. Šalys prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad apie testamentą, kuriuo motina paliko visą turtą atsakovei, iki šiol nežinojo. Testamento jam niekas nepateikė, jo byloje nėra. Buvo visos šeimos susitarimas (brolių, seserų ir tėvų), kad tėvų namas liks ieškovui. Visą gyvenimą gyveno su tėvais. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovas turto nepriėmė. Norą priimti palikimą išreiškė aiškiai ir nedviprasmiškai – toliau gyvendamas name, jį tvarkydamas, mokėdamas visus namo mokesčius, t. y. faktiškai priimdamas jį valdyti, todėl netaikytinas ir 6 mėnesių terminas palikimui priimti. Neatrodė svarbu persirašinėti namo dokumentus savo vardu, nes nebuvo laiko jų tvarkyti, reikėjo dirbti (duomenys neskelbtini) daržininkystės ūkyje, po darbo – dirbti savo ūkyje. Kadangi turtas po tėvų mirties turėjo likti ieškovui, jis vienas rūpinosi tėvo laidotuvėmis. Notarė R. S. turėjo pareigą išsiaiškinti, ar visi vaikai nepretenduoja į J. Z. palikimą, ar nei vienas iš vaikų nepriėmė palikimo kitu būdu, t. y. priimdamas palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. Z. (ieškovo brolis) nurodo, kad iš tėvų namų išsikraustė 1970 m., išeidamas tarnauti į kariuomenę, tėvą ir ieškovą paliko besistatančius namą (duomenys neskelbtini). Grįžus namas buvo beveik užbaigtas, kiti broliai ir vyresnioji sesuo A. K. buvo palikę tėvų namus. Ieškovas visus uždirbtus pinigus duodavo tėvams, su kuriais vedė bendrą ūkį, nuo jaunystės tėvams padėdavo tiek finansiškai, tiek prisidėdamas prie namo darbų, tiek apmokėdamas namo mokesčius. Seseriai R. S. ištekėjus, ji su savo vyru kurį laiką liko gyventi tėvų namuose, tačiau dar iki tėvo mirties sesuo su šeima išsikraustė. Ieškovas finansiškai išlaikydavo ne tik atsakovę, bet ir jos šeimą. Visi vaikai ir anūkai nori, kad jų tėviškėje ir toliau gyventų ieškovas ir kad sesuo R. S. jos neparduotų. Broliai ir sesuo apie motinos sudarytą testamentą nežinojo.
Trečiasis asmuo V. D. (ieškovo dukterėčia) nurodo, kad niekas iš giminės nežinojo, jog Z. Z. sudarė testamentą. Ieškovas visą gyvenimą gyveno kartu su savo tėvais, savo šeimos sukūręs nebuvo, su tėvais vedė bendrą ūkį, todėl visų artimųjų buvo sutarta, kad visas turtas liks būtent jam.
Trečiasis asmuo G. R. (ieškovo dukterėčia) nurodo, kad ieškovui turėtų priklausyti visa tėviškė, kadangi jis su savo tėvu pastatė namą. Atsakovė nurodo išgalvotą informaciją. Niekas iš šeimos nežinojo apie Z. Z. sudarytą testamentą. Visi šeimoje sąžiningai tikėjo, kad namas su ūkiniais statiniais liko ieškovui, kuris turtą po tėvo mirties priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Trečiasis asmuo D. P. (ieškovo dukterėčia) nurodo, kad turtas turi priklausyti ieškovui, kuris su seneliais gyveno iki jų mirties. Apie Z. Z. sudarytą testamentą nežinojo.
Trečiasis asmuo A. K. (ieškovo sesuo) nurodo, kad ieškovas visą gyvenimą gyveno su tėvais ginčo name. Šeimoje buvo susitarimas, kad visas turtas liks jam. Mano, kad, tokį ilgą laiką valdant ir prižiūrint nekilnojamąjį turtą, ieškovui jis priklauso įgyjamąja senatimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė palikimo priėmimo faktą, įstatyminiam įpėdiniui likus gyventi tame pačiame name, kuriame su palikėju gyveno iki jo mirties.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu pripažįstama ir įpėdinio gyvenimas paveldimame name (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003 pagal ieškovių Z.H. ir Ž.H. ieškinį atsakovams H.H., Ž.H. dėl naudojimosi statiniais tvarkos nustatymo). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 pagal ieškovės G.R. ieškinį atsakovei A.Č. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio pagrįstumo atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, iš esmės tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos bylose dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas ginčo teisinių santykių įvertinimui teisingai taikė palikimo atsiradimo metu (1991 m. gegužės 6 d.) galiojusio 1964 m. CK normas (2000 m. liepos 18 d.LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnis), tačiau padarė neteisingą išvadą, jog notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą Z. Z. ir vadovaudamasi apylinkės tarybos pažyma apie ūkinėse knygose įrašytą palikėjo ūkį, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl ieškovo paveldėjimo teisių.
Remiantis 1964 m. CK 601 straipsniu paveldėjimas neatsirasdavo, mirus kolūkiečių kiemo (individualinių valstiečių ūkio) nariui. Iš Kauno rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinių knygų ir ieškovo bei jo tėvų darbo knygelių matyti, kad jų ūkis nesudarė kolūkinio kiemo, jie dirbo ne kolūkyje, o (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą tarybiniai ūkiai nuosavybės teise priklausė valstybei (1964 m. CK 98 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad 1990 m. lapkričio 27 d. priimtu ir įsiteisėjusiu įstatymu „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ panaikintas kolektyvinis nuosavybės objektas – kolūkiečių kiemas bei įtvirtinta šiems buvusiems nuosavybės teisiniams santykiams taikomos bendrosios privatinės nuosavybės teisės nuostatos. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, palikimo priėmimui įpėdinis turėjo atlikti aktyvius veiksmus, per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodamas palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, notarė neturėjo prievolės aiškintis ūkinėse knygose nurodyto palikėjo J. Z. šeimos nario (ieškovo), nesikreipusio į notarinį organą, nuomonės dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po J. Z. mirties.
Nors apeliantė teisingai teigia apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl notarės neveikimo, netinkamas notarės veiksmų įvertinimas nedaro įtakos apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino nustatęs, kad ieškovas po tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Toks palikimo priėmimo būdas buvo numatytas 1964 m. CK 587 straipsnyje. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie ieškovo gyvenimą su tėvais tėvų name iki ir po tėvo bei motinos mirties. Liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais yra įrodyta, kad, gyvendamas namų valdoje, ieškovas elgėsi su šiuo turtu kaip su savo, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu, teisėjų kolegija jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai, kad nebuvo realių kliūčių ieškovui priimti palikimą, kad nei vienas iš vaikų po tėvo mirties nesikreipė, taip išreikšdami valią, jog palikimą priimtų motina (pastarąją aplinkybę paneigia atsiliepimuose į apeliacinį skundą akcentuota šalių giminaičių valia dėl ieškovo paveldėjimo teisės), bei kad nepagrįsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą vien dėl to, kad įpėdinis nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes priėmė jį toliau gyvendamas tėvų name.
Aplinkybė, jog šalių motina palikimą po sutuoktinio J. Z. mirties priėmė kreipdamasi į notarą, nepaneigia kito įpėdinio palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-547/2011). Mokėdamas mokesčius, ieškovas įgyvendino namo savininko teises, todėl nesutiktina su apeliante, kad toks jo elgesys nepatvirtina nuosavybės teisių perėmimo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P.ir kt., bylos Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika). Pažymėtina, kad ieškovas reguliariai atsiskaitinėjo ne tik už elektros energiją, bet sudarė ir komunalinių atliekų išvežimo sutartis bei jas vykdė (kitos komunalinės paslaugos kaime esančiame name nebuvo reikalingos), namą remontavo ir rūpinosi visu ūkiu, tuo tarpu atsakovė, priėmusi palikimą pagal testamentą 2002 metais, nepateikė duomenų apie realiai įgyvendintas paveldimos namų valdos valdymo ir naudojimosi teises, išskyrus 2005 m. spalio 25 d. notarės išduotą liudijimą apie teisę gauti iš visų įstaigų ir organizacijų dokumentus, reikalingus paveldėjimo byloje, ir dalyvavimą paženklinant žemės sklypo ribas 2014 m. lapkričio 17 d.
Ieškovo kreipimasis į teismą daugiau kaip po 24 metų po tėvo mirties nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu ir nereiškia ieškovo nesąžiningumo. Šalių broliai ir sesuo patvirtino, kad būtent toks buvo visų vaikų susitarimas. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo nepraleisto ieškinio senaties termino, todėl jos argumentai apie netikėjimą, jog šalių motina nepranešė ieškovui apie paveldėjimą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nesilaikymą atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovės gyvenimą name 1992 metais bei nebuvimą įrodymų, kad ieškovas prisidėjo prie tėvų namo statybos, neturi reikšmės ginčo fakto vertinimui.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai pasisakęs dėl taikytinų materialinės teisės normų, nepagrįstai rėmėsi CK 5.13 straipsniu nuspręsdamas dėl ieškovo ir Z. Z. paveldėtų palikimo dalių (taikytinas 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 131 straipsnis bei Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis), tačiau dėl to sprendimas nėra neteisingas.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, CPK 263 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas. Valstybei iš apeliantės priteistinos 7,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (t. 2 b.l. 108) (CPK 96 straipsnio 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,54 (septynis Eur 54 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokant pastarąją sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.