Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei, S. S.,

dalyvaujant: ieškovui A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovei, advokatei Eglei Dargvainei,

atsakovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovei, advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei R. S., tretiesiems asmenims: V. Z., A. K., D. P., V. D., G. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jų tėvai turėjo 6 vaikus, du iš jų: M. ir R. yra mirę, o jis atsakovė ir tretieji asmenys V. Z. ir A. K. žino ir paaiškins, kad jis faktiškai priėmė palikimą. M. R. vaikai yra V. D. ir G. R. bei brolio M. dukra D. P..

Atsakovė tėvų ūkyje gyveno iki 1992 metų. Ji su šeima taip pat prisidėjo prie namų statybos. Ieškovas mėgo išgerti, nesirūpino mama, ją skriaudė, todėl dažnai ji motiną pasiimdavo pas save. Kai motina gulėjo ligoninėje, ją lankė faktiškai tik ji viena.

Tretieji asmenys D. P., V. D., G. R. yra mirusiųjų šalių brolių dukterys. Jos žino, kad ieškovas gyveno kartu su tėvais (duomenys neskelbtini), kad ieškovas ir jo tėvai po jų tėvo R. mirties prisidėjo prie jo laidotuvių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalyje tenkintinas visiškai, o dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo – dalinai.

A. Z. tėvai yra J. ir Z. Z. (t.1, b.l. 22). J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 23), o motina Z. Z. – 2002-04-11 (t.1, b.l. 24). Ieškovas, atsakovė, tretieji asmenys V. Z. ir A. K. yra broliai ir seserys (t.1, b.l. 25). Du vaikai: M. Z. ir R. Z. yra mirę (t.1, b.l. 27).

(duomenys neskelbtini)ūkinėse knygose (duomenys neskelbtini)yra įrašytas A. Z. ūkis (t.1, b.l. 33-39). (duomenys neskelbtini) gyventojai: J. V., A. A., D. M., A. R., V. M. raštu patvirtino, kad ieškovas visą laiką gyveno savo tėvų namuose ir juos prižiūrėjo (t.1, b.l. 40-).

Ieškovas pateikė kvitus, kad buvo mokami mokesčiai už elektrą adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 45-64). Tuo pačiu adresu su juo buvo sudaryta sutartis dėl šiukšlių išvežimo (t.1, b.l. 65-67), mokami mokesčiai už suteiktas paslaugas (t.1, b.l. 67-69).

Notarės L. M. kontoroje yra užvesta paveldėjimo byla po Z. Z. mirties (duomenys neskelbtini); palikimą priėmė R. S., paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. R. S. prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra gautas 2015-05-14. Paveldėjimo byloje yra testamentas, kuriuo visas turtas paliktas įpėdinei R. S.. Kauno 5-me notarų biure nėra užvestos paveldėjimo bylos po J. Z. mirties. Ši byla galėjo būti užvesta notarės R. S. . Prieš keletą dienų notarės įgaliojimai pasibaigė. (t.1, b.l. 77, 78).

Z. Z. vardu yra įregistruotas 0,64 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 79-92).

Velioniui J. Z. 1970-12-25 Kauno rajono DŽDT VK sprendimu buvo išskirtas 0,15 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai (t.1, b.l. 93), paženklintos šio žemės sklypo „raudonosios linijos“, sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis gyvenamojo namo statybai (t.1, b.l. 94-98). Namas buvo statomas ir statybinės medžiagos buvo perkamos J. Z. vardu (t.1, b.l. 99).

A. Z. 1991-12-19 kreipėsi dėl nuosavybės teisės atkūrimo į M. Z. žemę, jis savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 100-101).

Šalių motina 1991-11-20 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priėmė palikimą po sutuoktinio J. Z. mirties (duomenys neskelbtini). Paveldėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) sudarė: medinis gyvenamasis namas su dviem priklausiniais, rūsiu, trys medinės malkinės, medinės daržinė, tvartas ir lauko virtuvė bei kiemo įrenginiai. (t.1, b.l. 106).

Atsakovė pateikė pažymą iš Vilkijos pirminės sveikatos centro apie tai, kad Z. Z. gydėsi Vilkijos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje nuo 2001-04-25 iki 2001-05-24 ir nuo 2001-12-04 iki 2001-12-11. Dokumentuose pažymėta, kad ja rūpinsis dukra. (t.1, b.l. 133). Ji taip pat pateikė teismui notarės G. P. 2005-10-25 išduotą liudijimą apie tai, kad po Z. Z. mirties (duomenys neskelbtini) užvesta paveldėjimo byla, testamentinė įpėdinė – dukra S. R. (t.1, b.l. 134). Taip pat atsakovė pateikė VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą apie tai, kad ieškovas 2003 metais yra paveldėjęs gyvenamąjį namą su priklausiniais tame pačiame (duomenys neskelbtini) po M. B. mirties (t.2, b.l. 4-16) turi 6 žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

Atsakovė teigia, kad ieškovui buvo žinoma apie tai, kad ji yra motinos turto paveldėtoja, nes 2014-11-17 ji ir ieškovas dalyvavo paženklinant žemės sklypo ribas (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 22-23).

Teismo posėdyje apklausti ieškovo liudytojai: V. V., G. B., A. Z. paliudijo ieškovo ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas faktines aplinkybes. L. V. V. parodė, kad jis yra ieškovo kaimynas. Jis nurodė, kad gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini) statė ieškovas su tėvais. Atsakovė tuo tarpu buvo ištekėjusi ir prie statybų neprisidėjo. Ieškovas visą laiką gyveno su tėvais, name (duomenys neskelbtini) liko gyventi ir po jų mirties. Jis vienas prižiūri namus, juos remontuoja, t.y. jais naudojasi kaip jam priklausančiu turtu, jį remontavo. Mano, kad jeigu ieškovas namo ir kitų pastatų nebūtų prižiūrėjęs ir remontavęs, jie būtų sugriuvę ir nebūtų ko dalintis. Kaimynai ir ieškovas laikraštyje perkaitė skelbimą, kad atsakovė pardavinėja gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Tuomet ieškovas pradėjo aiškintis kokiu pagrindu ji tai daro ir išsiaiškino, kad po tėvo mirties niekam nežinant visą turtą paveldėjo motina, o vėliau šį turtą testamentu perdavė atsakovei. Ieškovas savo šeimos neturėjo, jis visą laiką prižiūrėjo tėvus, netgi augino atsakovės sūnų, juo rūpinosi kaip savo vaiku.

Liudytoja G. B. parodė, kad ji yra ieškovo kaimynė. Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) statė ieškovas su tėvais. Jis visą laiką su jais gyveno, rūpinosi, tėvams mirus juos palaidojo. Po tėvų mirties ieškovas liko gyventi jų bendruose namuose ir šį turtą valdė kaip savą. Atsakovė namų nestatė, ji ištekėjo ir išsikėlė gyventi pas vyrą.

Liudytoja A. Z. parodė, kad ji yra mirusio šalių brolio M. žmona. Ji patvirtino, kad namai (duomenys neskelbtini) buvo statomi tėvo vardu, tačiau ieškovas prisidėjo prie jų statybos. Po tėvo mirties namuose liko gyventi motina ir ieškovas. Jie visą turtą valdė bendrai, namais rūpinosi ir juos remontavo ieškovas. Atsakovė ištekėjo ir su tėvais negyveno. Motina yra kalbėjusi, kad viską užrašys R. tam, kad po to turtą pasidalintų visi vaikai.

Atsakovės liudytojas V. S. parodė, kad ieškovas jį augino ir juo rūpinosi. Ieškovas žinojo, kad namai po senelių mirties liko jo mamai, šios bylos atsakovei.

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

CPK 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; šio straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas nustato faktus dėl palikimo priėmimo.

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo statomas, o vėliau teisiškai įregistruotas šalių tėvo J. Z. vardu. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu name (duomenys neskelbtini) gyveno ieškovas ir jo motina Z. Z.. Į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi Z. Z.. Notarė R. S., 1991-11-20 išduodama Z. Z. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, vadovaudamasi apylinkės tarybos pažyma, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl ieškovo paveldėjimo teisių. Ieškovas tuo metu gyveno kartu su tėvais, ūkinėse knygose buvo įrašas apie ūkį, todėl buvo būtina išsiaiškinti ar jis atsisako paveldėjimo po tėvo mirties. Ieškovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad motina po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, ji paveldėjimo reikalus tvarkė slapčia nuo ieškovo. Apie paveldėjimo faktą ir vėlesnius veiksmus, susijusius su paveldimu turtu jis sužinojo tik 2014 m. pabaigoje.

Ieškovas įrodė, kad jis po tėvų mirties gyveno (duomenys neskelbtini) ir naudojosi visu čia esančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, todėl faktiškai po abiejų tėvų mirties priėmė palikimą ir jį valdo.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Sprendžiant palikimo atsiradimo ir paveldėjimo klausimus, reikėtų vadovautis 1991 metais galiojančiomis įstatymo nuostatomis. Tuomet galiojusio CK 1964 m. red. 571 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įpėdiniais gali būti: paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad pirmos eilės įpėdiniais yra laikomi mirusiojo vaikai [...] sutuoktinis. CK 587 straipsnio 1 dalis nustatė, kad palikimui priimti, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.; 2-ji šio straipsnio dalis nustato, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kreipiantis pas notarą ir gaunant paveldėjimo teisės liudiją bei faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Tiek palikimo atsiradimo metu (1991-05-06) metu galioję įstatymai, tiek dabar galiojanti CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius. Įpėdinis, priėmęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Ieškovas savo paaiškinimu, liudytojų: V. V., G. B., A. Z. parodymais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: mokesčių mokėjimo kvitais, kreipimusi į žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įrodė, kad jis po tėvo J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), likęs gyventi jų bendrame name (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir valdė palikimą, t.y. nuo naudojosi kaip savo turtu, šį turtą išlaikė, jį prižiūrėjo, remontavo, o tai reiškia, kad jis faktiškai priėmė palikimą.

Ieškovui priklausanti palikimo dalis turėtų sudaryti ¼ dalį turto. Kadangi gyvenamasis namas ir jo priklausiniai (duomenys neskelbtini)buvo bendra jungtinė sutuoktinių J. Z. ir Z. Z. nuosavybė, Z. Z. nuosavybės teise priklauso ½ šio turto dalis. Likusią dalį turto paveldi Z. Z. ir ieškovas, kaip pirmos eilės įpėdinis, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.13 straipsnis).

CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškovas nurodė, kad jis apie tai, jog atsakovė pasiskelbė viso turto savininke jis sužinojo tik 2014 metų pabaigoje. Atsakovė pateikė teismui rašytinį įrodymą apie žemės sklypo paženklinimą vietoje, kuriame ji pasirašė kaip bendraturtė. Šie įrašai buvo padaryti 2014-11-17. Taigi nuo šio momento ieškovas galėjo įtarti, kad atsakovė yra pretendentė į ginčo turtą ir bandyti išsiaiškinti kokiu pagrindu ji pretenduoja į tėvų turtą. Ieškovas ieškinį, ginčydamas atsakovės paveldėjimo teises teisme pareiškė 2015-05-25, t.y. nepraleidęs vienerių metų termino nuo sužinojimo apie kito asmens palikimo priėmimą momento. Gi, atsakovė neįrodė, jog ieškovas anksčiau žinojo apie tai, kad motina priėmė palikimą po tėvo mirties (CPK 178 straipsnis).

CK 5.9 straipsnio 2 dalis nustato, kad paveldėjimo teisė nuginčijama, jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. Ieškovas įrodė, kad jis apie savo, kaip paveldėtojo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014-11-17, todėl nurodyto įstatymo nustatyta tvarka jis nepraleido termino ginčyti 1991-11-20 Z. Z. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl tų pačių priežasčių atmestinas atsakovės prašymas taikyti ieškovo ieškinio reikalavimams ieškinio senatį.

Kadangi 1991-11-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Z. Z. buvo išduotas pažeidžiant galiojančius įstatymus, todėl jis naikinamas dalinai, t.y. pripažįstama, kad Z. Z. po sutuoktinio J. Z. mirties paveldėjo ne visą turtą, o ¾ jo dalis; ieškovas faktiškai priėmė ir valdo likusią palikimo dalį.

Dalinai patenkinus ieškinį (75 proc. – 1 ieškinio reikalavimas patenkintas visiškai, 2-as – dalinai). Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis turėjo 62 EUR žyminio mokesčio išlaidų, o atsakovė – 300 EUR advokatės atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir netenkintų reikalavimų dalis bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 46,50 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovei iš ieškovo priteistina 75 EUR advokatės atstovavimo išlaidų; įskaitant šias sumas atsakovei iš ieškovo priteistina 28,50 EUR.

Iš atsakovės valstybei priteistina 18,69 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo 2015-05-26 nutartis Nr. e2-15100-717/2015 (t.1., b.l. 109-110) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti Kauno rajono 5-jo notarų biuro notarei L. M. išduoti R. S. paveldėjimo teisės liudijimą į Z. Z. turtą – panaikintina sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė ir valdo palikimą.

Iš dalies panaikinti 1991-11-20 notarės R. S. Z. Z. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (registro Nr. 2-4637), nustatant, kad Z. Z. paveldėjo ¾ dalis medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, rusiu (1A1/m), kuriame yra septyniasdešimt penki ir penkiasdešimt šešios šimtosios (75,76) kv. m naudingo ploto, medinė malkinė (2J1/m), medinė daržinė (3J1/m), medinis tvartas (4J1/m), medinė malkinė (5J1/m), medinė malkinė (6J1/m), medinė lauko virtuvė (7J1/m) su kiemo įrengimais, esantys (duomenys neskelbtini) (Pagrindas Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1991 m. spalio 30 d. pažymėjimas Nr. 5881, (duomenys neskelbtini) 1991 m. lapkričio 8 d. pažymėjimas Nr. 80 2);

Nustatyti, kad ieškovas A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė ir valdo ¼ dalį turto: medinio gyvenamojo namo su dviem priestatais, rusiu (1A1/m), kuriame yra septyniasdešimt penki ir penkiasdešimt šešios šimtosios (75,76) kv. m naudingo ploto, medinės malkinės (2J1/m), medinės daržinės (3J1/m), medinio tvarto (4J1/m), medinės malkinės (5J1/m), medinės malkinės (6J1/m), medinės lauko virtuvės (7J1/m) su kiemo įrengimais, esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 28,50 EUR (dvidešimt aštuonis EUR 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 18,69 EUR (aštuoniolika EUR 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus, teismo 2015-05-26 nutartimi Nr. e2-15100-717/2015 (t.1., b.l. 109-110) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Kauno rajono 5-jo notarų biuro notarei L. M. išduoti R. S. paveldėjimo teisės liudijimą į Z. Z. turtą – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.