Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog supranta, kuo yra kaltinamas ir kaltę pripažįsta pilnai. Įvykio išvakarėse vartojo alkoholį, vėlai nuėjo miegoti. Ryte jautėsi gerai, atvyko į darbą, darbo vieta nuo namų nutolusi apie 2 km. Atvykęs į darbą, tvarkėsi reikalus, vartojo alų, nepraėjus nei 10 minučių po vartojimo, sėdo į automobilį ir vyko namo. Pusiaukelėje likus 1 kilometrui iki namų, posūkyje įvyko įvykis, toje vietoje kelias susiaurėja, kiekvieną mėnesį vyksta eismo įvykiai. Norint saugiai prasilenkti, reikia maksimaliai glaustis prie važiuojamosios eismo juostos dešinės pusės, jis tą irgi darė, kliudė šaligatvio bortelį ir mašina išsistūmė į priešpriešinę juostą ir trenkėsi į kairiojo automobilio ratą, ratas į ratą. Automatiškai jo mašina iškvietė tarnybą. Laukė tarnybos. Atvykus tarnyboms, davė jam pūsti alkotesterį, pirmu bandymu pripūtė 2,5 promilės, antru bandymu dar daugiau pripūtė. Tą dieną sėsdamas už vairo, manė, kad jautėsi gerai, svirduliavimo, griuvinėjimo nebuvo, adekvačiai jautėsi, tačiau nekviestionuoja tų promilių, tai vakarykščio vartojimo pasekmės. Informavo artimuosius, tėtis atvyko į įvykio vietą, grįžo namo. Dėl įvykio išgyvena, negali paaiškinti, kodėl taip padarė. Jis yra įsitikinęs, kad tokia kvailystė nepasikartos, jis neturi problemų su alkoholio vartojimu, kodėl taip neatsakingai pasielgė neranda atsakymo. Labai gailisi. Sutinka, kad būtų atiduotas mamos atsakomybei. Motina visai neseniai su tėčiu gyveno (duomenys neskelbtini), jis iniciavo, kad atsikraustytų į (duomenys neskelbtini), gyvena viename kieme, kasdien bendrauja. Tėvai atsikraustė prieš 4-5 metus. Su tėvais palaiko ryšį, kasdien bendrauja. Jie pensininkai, grįžta namo, visada mato kieme, eina vieni pas kitus. Jis nori, kad laiduotų mama, nes ji mokytoja, juos sieja artimas ryšys. Jie bendrauja, klausosi patarimo, bendrauja artimai. Apie įvykį pirmiausia pranešė žmonai ir paprašė, kad informuotų tėvus. Mašina priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė užsiima automobilių nuoma, tuo metu jis nebuvo išnuomotas, todėl juo naudojosi. Administracinį nusižengimą, už kurį buvo paskirta bauda, padarė ne jis, kadangi automobilį buvo pardavęs. Jo šeimos yra trys žmonės, iš pirmos santuokos turi sūnų ir dukrą, sūnus gyvena atskirai, dukra mokosi 12 klasėje ir gyvena kartu. Jie yra finansiškai įsipareigoję – žmonos operacijai skirta paskola, paskola žmonos studijoms, jis asmeninę paskolą paėmęs dukrai automobilį, paskola naujam verslui su jo asmeniniu laidavimu ir užstatant jo asmeninį turtą (namą, kuriame gyvena). Visi paimti iki veikos padarymo, išskyrus dukros automobilį, jis šiuo metu vysto verslą, laikinai gyvena iš žmonos pajamų, kol išvystys verslą ir grąžins paskolą. Įvykio metu buvo ir kitas automobilis apgadintas, draudimas jam atlygino, dabar vertinama žala, dar ir ten turi atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Laiduotoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad laidavimo esmę supranta, atsakomybę taip pat žino. Ji yra giežta, bet teisinga. Jie abu daug apie tai kalbėjo, jis labai gailėjosi, jai tai baisus, bjaurus poelgis. Visą gyvenimą dirbo pedagoginį darbą, augino vaikus. Jos turimos, kad ir pasenusios psichologinės žinios, padės jiems susitvarkyti ir daugiau taip nebus. Ji prašo būti laiduotoja ir netraukti sūnaus baudžiamojon atsakomybėn. Mano, gyvenimas kartu, bendras kiemas, jos pastangos užtikrins, jog sūnus neatsidurs tokioje situacijoje, jis labai gailėjosi, daug šnekėjo, bandė rasti atsakymą, kodėl taip įvyko. kai jis grįžo su tėvu tą vakarą, jie visą naktį nemiegojo, kalbėjosi, bandė išsiaiškinti, kodėl nuvažiavus į darbus gėrė tą alų, bet taip ir nerado atsakymo. Jų šeimoje alkoholis netoleruojamas, ji pati visą gyvenimą buvo išsikėlusi aukštą kartelę, t. y. gerbė tėvai, ją mylėjo vaikai. Ji mano, kad sūnus pasimokė, o jos profesinės savybės padės užtikrinti, kad jis taip nepadarys, ji garantuoja. Jis rūpestingas, rūpinasi vaikais, gerbia ir myli juos (tėvus).

2023 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios specialistės tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2023 m. spalio 18 d. 11.17 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus r., Zujūnų sen., Salotės k., Salotės g., susidūrė automobiliai Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, esančią Salotės g. 28, Salotės k., Zujūnų sen., Vilniaus r., pranešėjas J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo akivaizdžiai neblaivus. A. K. alkotesteriu Drager Alkotest 7510, Nr. ARJK-0139, pirmu pūtimu nustatytas 2,51 promilių girtumas, antru pūtimu – 2,60 promilių girtumas. Automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 5–6).

Ikiteisminiu tyrimo apklaustas A. K. parodė, kad 2023 m. spalio 18 d. jis vyko pas draugą, važiavo Salotės gatve, Salotės k., Zujūnų sen., Vilniaus rajone. Jis vyko nuo Vilniaus miesto pusės, važiavo ramiai. Jam važiuojant Salotės gatve, jo automobilį didžiuliu greičiu pasivijo tamsios spalvos automobilis. Jo manymu, šio automobilio greitis buvo gerokai virš 100 km/h. Jis senas vairuotojas, todėl net nustebo, kaip šitaip galima gyvenvietėje lakstyti. Stebėjo automobilį pro galinį automobilio veidrodėlį, minėto automobilio vairuotojas (dėl greičio jis net nesugebėjo, nesuspėjo įžiūrėti automobilio markės) staiga jį aplenkė kaire puse. Minėtoje vietoje yra „gulintys policininkai“ – kalneliai – tačiau vairuotojas, tik jį aplenkęs, dar labiau padidino greitį. A. K. žinojo, kad šitoje vietoje yra posūkis, ir toks vairuotojo elgesys buvo visiškai neadekvatus šiame kelyje. Salotės gatvė yra labai siaura ir šitokiu greičiu lėkti gali tik girtas, nesveikas, ar pavartojęs narkotikų asmuo. A. K. privažiavus patį posūkį, už jo jis pamatė avariją, kuri buvo ką tik įvykusi. Minėtas tamsios spalvos automobilis buvo įsirėžęs į kitą automobilį. Smūgio būta labai didelio, nes pagalvės buvo visos išsiskleidusios. Jis pasakė savo kontaktinius duomenis nukentėjusiojo automobilio vairuotojui, pažiūrėjo, kad visi sveiki gyvi ir policijos nelaukė (1 t., b. l. 14–16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausas liudytoju J. K. parodė, kad eismo įvykis įvyko Zujūnų sen., Salotės k., Salotės gatvėje. 2023 m. spalio 18 d. jis vairavo automobilį BMW 320 GT, važiavo Salotės gatve, Vilniaus rajone, į Vilniaus miesto pusę. Apie 11 val. 05 – 10 min. jis važiavo iš Raišių gatvės, kuomet pamatė į posūkį atlekiantį dideliu greičiu juodą automobilį. Jis pamatė, kad posūkyje automobilis dideliu greičiu lekia į jo automobilį, suprato, kad vairuotojas automobilio nesuvaldys. Automobilis važiavo į jo kelio pusę. Pamatęs atlekiantį automobilį, jis savąjį pasuko kuo arčiau kelio krašto, jo ratai lietė kelio bordiūrą, daugiau trauktis nebuvo kur, jis staigiai stabdė automobilį ir pasiruošė smūgiui. Jo greitis buvo apie 10 – 20 km/h. Jo kelio dešinėje pusėje buvo kelio bordiūras, o iš karto už bordiūro auga gana stori kelio pakelės medžiai. Koks tai buvo automobilis, jis prieš įvykį nematė, tik spėjo sužiūrėti, kad automobilis tamsios spalvos, nes viskas įvyko labai greitai. Automobilis išniro iš posūkio, o pats susidūrimas įvyko maždaug 15 – 20 metrų už posūkio linkio pabaigos. Automobilis trenkėsi į jo automobilį BMW, į kairę pusę, priekinį ratą ir kapotą, smūgis buvo stiprus. Dešinės pusės galinis ratas buvo nublokštas ant kelio bordiūro. Po įvykio, sustojus automobiliui, J. K. pamatė kad tai automobilis Audi A7, prie vairo sėdėjo vienas vyras. Daugiau keleivių automobilyje nebuvo. J. K. išlipo iš savo automobilio, buvo lengvai pritrenktas. Iš abiejų automobilių pasileido garai, matyt, tai buvo aušinimo skystis iš automobilių. Jis pasitraukė nuo savo automobilio ir pribėgo prie Audi A7 vairuotojo, iš keleivio pusės atidarė priekines keleivio dureles. Jis tikslingai ėjo į tą pusę, kur automobilio durys buvo nepažeistos ir jas galima būtų atidaryti. A. A. keleivio pusės duris, jis pamatė išsiskleidusias oro pagalves, o vairuotojas iš pradžių jam nieko neatsakė. J. K. jam šūktelėjo, ar jis gyvas, tada jis jam atsakė, kad jam viskas gerai. J. K. atsitraukė ir pradėjo skambinti 112. Policija atvyko gana greitai. O jis visą laiką buvo prie Audi A7 vairuotojo nepaleido jo iš akių. Prie jo vairuotojas nieko negėrė, jis tik rūkė (1 t., b. l. 18–20).

2024 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota pareigūnų kūno kameromis fiksuotų vaizdo įrašų apžiūra:

- vaizdo įrašo pavadinimu PSS-20231018-113215UTC+0300 (įrašo trukmė – 14 min. 22 sek.) apžiūros metu užfiksuotos įvykio vietoje susidūrusios dvi mašinos. Nustatyta, kad juodos spalvos automobilio vairuotojas yra A. K.. A. K. pareigūnui nurodo, kad alkoholį (alų) vartojo prieš pusvalandį. Be to, vaizdo įraše užfiksuota A. K. blaivumo patikra. Pirmu putimu jam nustatytas 2,51 promilių girtumas.

- vaizdo įrašo pavadinimu PSS-20231018-115314UTC+0300 (įrašo trukmė – 4 min. 28 sek.) apžiūros metu užfiksuota pakartotinė A. K. blaivumo patikra – antru putimu A. K. nustatytas 2,60 promilių girtumas (1 t., b. l. 41–42).

2023 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūra. Moteris nurodo, kad įvyko susidūrimas, bando susiekti su vairuotoju, bet jis neatsako. Tiksliai nežino, ar jis sužeistas, ar ne, bet pagal turimą informaciją žino, jog tai buvo susidūrimas (1 t., b. l. 44–46).

2023 m. spalio 18 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota transporto priemonės Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilyje matomi apgadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinis kairės pusės sparnas, iššovusios oro pagalvės (1 t., b. l. 29–30).

2023 m. spalio 18 d. neblaivumo nustatymo aktu užfiksuoti šie A. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pareigūnas, įvertinęs bendra asmens būklę nustatė, kad A. K. eiti teisia linija – pėda po pėdos – negali. Atlikus blaivumo tikrinimą prietaisu Alcotest 7510, patikros sertifikatas Nr. 1940908: pirmuoju tikrinimu 11:35 val. nustatytas 2,51promilių girtumas, antruoju tikrinimu 11:55 val. nustatytas 2,60 promilių girtumas (1 t., b. l. 25–28).

Iš 2023 m. spalio 19 d. VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 37).

Iš 2023 m. spalio 19 d. REKVIZITAI LT duomenų bazės matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K. (1 t., b. l. 38).

Iš 2023 m. spalio 19 d. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad lengvojo automobilio Audi A7, pasirinkti metai 2008, variklio darbinis tūris 2995 cm³, variklio galia 250.0, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 49 231,00 eurų (1 t., b. l. 40).

2024 m. sausio 5 d. prašyme dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodyta, kad D. K. – įtariamojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., motina prašo atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminį tyrimč šiuo pagrindu nutraukti (BK 40 straipsnis). D. K. tapo žinoma, kad jos sūnus A. K. įtariamas tuo, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,51 promilių neblaivumas. D. K. yra tikra, kad sūnus, apklausiamas įtariamuoju, teisėsaugos pareigūnams nurodė visas reikšmingas faktines aplinkybes, jų neneigė ir tokiu būdu pademonstravo sąžiningumą, atvirumą ir atsakingumą už savo veiksmus. D. K. ir A. K. sieja artimi šeiminiai santykiai, todėl D. K. įsitikinusi, jog veiksmai, dėl kurių sūnus yra įtariamas šioje byloje, daugiau nebepasikartos. Matydama sūnaus nusivylimą ir gėdos jausmą, D. K. suvokė, kad privalo ir gali laiduoti už šį žmogų ne vien tik dėl asmeninių motyvų, bet kartu ir siekdama įrodyti, jog A. K. neabejotinai gebės įrodyti, kad jo atleidimas nuo atsakomybės tikrai pasiteisins. A. K. yra šeimos žmogus, vedęs, sąžiningas, nelinkęs nusikalsti žmogus. D. K. yra tikra, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo pačiu D. K. yra tikra ir dėl to, kad kaip galima laiduotoja, kuri tikrai yra verta pasitikėjimo, gebės užtikrinti sūnaus elgesio ateityje nepriekaištingumą. Pridedami dokumentai rodo, jog D. K. nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, tačiau faktiškai ji gyvena šalia savo sūnaus A. K.. Visa D. K. karjera – tai švietėjiškas, pedagoginis darbas su vaikais, jaunimu. Todėl yra tikra, kad turi patirties ir gebėjimus tinkamai ir teigiamai paveikti jaunesnius žmones, taip pat ir savo sūnų (1 t., b. l. 109–110).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso (toliau – ir BK) 281¹, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo išgėręs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai. Jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti jo paties paaiškinimai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pareigūnų atlikta A. K. neblaivumo patikra, ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent, kad 2023 m. spalio 18 d. apie 11.35 val. kelyje Salotės g., Salotės k., Zujūnų sen., Vilniaus rajono sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, redakcija galiojanti nuo 2023 m. gegužės 1 d.) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A7 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2023 m. spalio 18 d. 11.35 val. tikrinimo metu nustatė jo iškvepiamame ore 2,51 promilės etilo alkoholio koncentraciją, t. y. daugiau negu 1,51 promilių etilo alkoholio neblaivumą.

Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. K. motina D. K. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. A. K. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateiktas laiduotojos D. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino D. K. teisiamojo posėdžio metu. Ji prisiima atsakomybę laiduoti už savo sūnų A. K..

D. K. nėra teista (1 t., b. l. 112; 2 t., b. l. 77, 132), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 114; 2 t., b. l. 78, 132). Šie duomenys patvirtina, jog galima laiduotoja pažeidimų nedaro. D. K. nuo 1975 m. rugpjūčio 25 d. dirbo švietėjišką darbą, t. y. dirbo darželiuose bei mokyklose (1 t., b. l. 125), už pedagoginę veiklą buvo ne kartą skatinta (1 t., b. l. 131–135). Teisiamojo posėdžio metu D. K. pažymėjo, jog turi ilgametę patirtį, per šį laikotarpį prikaupė psichologinių žinių, kurios, laiduotojus vertinimu, padės užtikrinti, jog kaltinamasis nebedarys nusikalstamų veikų.

A. K. charakterizuojamas teigiamai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė pažymi, kad kaltinamasis yra drąsus, ryžtingas, atkakliai siekiantis tikslo – stiprus lyderis, taip pat puikus mentorius bei treneris, galintis ne tik motyvuoti, bet ir išryškinti geriausius komandos narių bruožus (1 t., b . l. 20).

Taip pat atsižvelgtina tiek į A. K., tiek D. K. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog D. K. yra autoritetas savo sūnui, daro teigiamą įtaką kaltinamajam, po įvykio bandė padėti savo sūnui, išsiaiškinti, kodėl kaltinamasis važiavo neblaivus. Taigi, įvertinus D. K. charakterizuojančią medžiagą, jos ir A. K. tarpusavio santykius, D. K. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad A. K. yra neteistas (1 t., b. l. 67), administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 68–82; 2 t., b. l. 114–131, 137). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (A. K. ir D. K. paaiškinimais), jog D. K. daro teigiamą įtaką A. K., kaltinamasis jaučia atsakomybę prieš ją. Iš byloje esančio teistumo registro išrašo matyti, kad A. K. anksčiau nėra teistas, nors administracine tvarka baustas, tačiau galiojančios administracinės nuobaudos, tačiau administracinės nuobaudos sumokėtos. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog po nusikalstamos veikos padarymo jam buvo paskirta nuobauda pagal ANK 415 str. 1 d. už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog turėtą automobilį Toyata avensis, su kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, pardavė, o administracinę nuobaudą sumokėjo, susitaręs su automobilio savininku, kad šią pinigų sumą kaltinamajam jis padengs. Teismas vertinimu vien tai tai, jog asmuo po nusikalstamos veikos padarymo padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 415 straipsnio 1 d. , o kitas administracinis nusižengimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nesusijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu, be to visos nuobaudos sumokėtos nėra pagrindo teigti, jog asmuo nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Taigi iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos profesines savybes, laiduotos ir kaltinamojo tarpusavio ryšius, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu apdemonstruotą itin neigiamą požiūrį į savo padarytą nusikalstamą elgesį, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas D. K. atsakomybėn be užstato.

Nustatant laidavimo terminą atsižvelgtina ne tik į į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai yra, kad charakterizuojamas teigiamai, tačiau ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingą vairavimą, tai kad kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, tad laidavimo terminas nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. K. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Šis terminas nustatytinas atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį – 2,51 promilės, į itin pavojingą vairavimą, tai kad kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaltinamajam 2023 m. spalio 24 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilis Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 37).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamoje byloje esanti VšĮ „Emprekis“ išrašas liudija, kad automobilio Audi A7 vidutinė kaina Lietuvoje – 49 231,00 eurų (1 t., b. l. 40). Tačiau kaip matyti iš byloje esančios šio automobilio vertinimo ataskaitos Nr. 2023NV287, automobilio Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė prieš apgadinimą ( su PVM ) 51 910 eur., transporto priemonės vertė po apgadinimo lygi jos likutinei vertei ( su PVM )- 11 700 eur (2 t.35–76).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė konfiskuoti ne visą automobilio vertę sudarančią pinigų sumą, bet 40 000 eurų, tačiau pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Pažymėtina, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Teisiamojo posėdžio metu gynėjas teigė, jog automobilio vertė turėtų būti nustatomas, pagal tokį turtą, koks galėtų būti iš kaltininko paimtas, tai yra turėtų būti išieškoma 11 700 eurų suma arba jos dalis, tai yra transporto priemonės likutinė vertė.

Teismas pažymi, ir tai, jog nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimas buvo A. K. nusikalstamos veikos padarinys, kaip matyti

iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų, kaltinamojo vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu, pavojingai. Tai, kad dėl A. K. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis 1A-580-468/2021, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-305-954/2024).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021).

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra neteistas, šiuo metu vysto verslą, turi finansinių įsipareigojimų ne tik susijusių su vystomu verslu, tačiau siekia užtikrinti žmonos studijavimą, finansiškai remia savo vaikus, charakterizuojamas itin teigiamai, nuo tyrimo pradžios kaltinamasis pripažino kaltę, sutiko su alkotesterio parodymais, dėl nusikalstamos veikos itin gailisi, todėl manytina, kad kaltinamasis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų nebedarys, vis dėlto, nagrinėjamuoju atveju, siekiant prevencinio pobūdžio, turto konfiskavimas skirtinas. Tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes skirtinas dalinis turto vertės konfiskavimas. Taigi, išieškotina valstybės naudai pinigų suma parinktina atsižvelgus ne tik į teigiamai charakterizuojančias kaltinamąjį aplinkybes, tačiau vis dėlto, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat į tai, jog būdamas įmonės vadovu galėjo žinoti ir suvokti kokios vertės vairuoja automobilį. Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes iš kaltinamojo išieškotina valstybės naudai dalis automobilio Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 20 000 Eur.

VI. Procesiniai klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmenos – paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. 01583295, išduotas A. K. vardu, atiduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį A. K. pagal laidavimą D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš A. K. išieškoti valstybės naudai dalį transporto priemonės Audi A7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. 01583295, išduotą A. K. vardu, atiduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmenas – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. K. ir laiduotojai D. K., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.