- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-580-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18134-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- O. D.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 nuosprendžio, kuriuo O. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
Remiantis BK 68 straipsniu, O. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-06-06.
Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš O. D. konfiskuota automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (su PVM) atitinkanti pinigų suma – 4 010 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. O. D. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021-06-05, apie 15.45 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 nuosprendį pakeisti: atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo motinos T. D. atsakomybėn vieneriems metams, be užstato, sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, jį nustatant vieneriems metams, sumažinti konfiskuotiną Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą iki 825 Eur.
3. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Apelianto teigimu, už anksčiau padarytus administracinius nusižengimus jau atsakė, pažymi, kad iki šiol nebuvo teistas, dirba, yra gerai charakterizuojamas, jo motina yra tinkama laiduotoja, todėl yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4. Pažymi, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metus, yra per griežta, neproporcinga, ją skirdamas teismas neatsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, kad yra dirbantis, automobilis jam reikalingas vykti į darbą. Apelianto teigimu, byloje taip pat buvo netinkamai nustatyta konfiskuotinos transporto priemonės vertė. Pažymi, kad į bylą pateikė automobilio vertinimo ataskaitą, surašytą kompetentingo specialisto, kurioje nurodyta, kad automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina po eismo įvykio yra 825 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
O. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo O. D. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir sumažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą iki 825 Eur.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, susijusius su O. D. padarytu nusikaltimu ir asmens charakteristika, pagrįstai jo atžvilgiu netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 2 metams, yra proporcinga padarytam nusikaltimui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš esmės visi su šiais klausimais susiję apelianto argumentai buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiamu nuosprendžiu, o tai, kad nuteistasis su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, nori, kad jam būtų taikomos švelnesnės teisinio poveikio priemonės, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi duomenis, susijusius su konfiskuotino automobilio realia verte, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo pateiktus įrodymus ir nemotyvavo tokio sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Dėl laidavimo
9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės nesutinka su teismo sprendimu jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodo, kad atitinka būtinąsias sąlygas, nustatytas BK 40 straipsnio 2 dalyje: prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi, iki šiol nebuvo teistas, dirba, yra gerai charakterizuojamas, o jo siūloma laiduotoja – motina T. D. yra laikytina tinkamu asmeniu, galinčiu jam daryti teigiamą įtaką. Tokie apelianto teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti, todėl atmestini.
10. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018, 2K-67-942/2019).
11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės O. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, jog jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių atsakomybių nebuvimą, taip pat į tai, kad jis anksčiau neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, jo atžvilgiu 2020-04-23 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Apylinkės teismo vertinimu, atsižvelgiant į ankstesnius analogiškus teisės pažeidimus, negalima daryti išvados, jog O. D. nebedarys naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus ir yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl, neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su šiomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
12. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
13. Apelianto O. D. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jis, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, nusikalstami veiksmai atlikti dienos metu, gyvenamajame sostinės mikrorajone, esant pakankamai intensyviam transporto priemonių eismui, dėl tokių itin rizikingų O. D. veiksmų kilo padariniai – buvo apgadintas tiek apelianto, tiek kitas automobilis. Tai rodo, kad šios nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius šios rūšies nusikaltimų padarymo atvejus ir leidžia daryti išvadą, kad tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. Toks apelianto elgesys, ypač turint omenyje, kad jis praeityje jau buvo trauktas teisinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, rodo, kad pastarasis veikė itin neatsakingai, aplaidžiai ir lengvabūdiškai ir patvirtina jo kritiško požiūrio į savo pavojingus nusikalstamus veiksmus stoką. Pažymėtina, kad tolimesni O. D. vairavimo veiksmai nutrūko tik todėl, kad jis nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą automobilį, kurio vairuotoja įtardama O. D. neblaivumą iškvietė policijos pareigūnus.
14. Nors O. D. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negali būti daroma neabejotina išvada, jog nuteistasis nebedarys tokio pobūdžio pažeidimų ar nusikaltimų ir laikysis įstatymų, o tai, kaip minėta, yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga. Įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne kaltininko asmeninį interesą siekiant išvengti neigiamų pasekmių, o vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neleistų įgyvendinti prevencinių tikslų.
15. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui būtina nustatyti visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Nesant pagrįsto manymo, kad asmuo ateityje nebenusikals, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas, todėl kitų laidavimo taikymui būtinų sąlygų vertinimas nagrinėjamu atveju tampa juridiškai neaktualus.
Dėl specialiosios teisės atėmimo termino
16. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, terminu, prašo jį sutrumpinti, nurodo, kad tokios trukmės ribojimai yra neproporcingi, automobilis jam reikalingas kasdien, vykstant į darbą, vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, tokiems švelninimams pagrindo nėra.
17. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams specialiosios teisės atėmimas tam tikram, sąlyginai ženkliam terminui, yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams.
18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirta beveik minimalaus dydžio bauda ir trumpesnės ne vidutinės trukmės specialiosios teisės atėmimas bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, teismo vertinimu, tokios teisinio poveikio priemonės O. D. atžvilgiu yra pagrįstos ir proporcingos. Kaip ir minėta, O. D. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, savo veiksmais neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog O. D. žymiai viršijo baudžiamajame įstatyme nustatytą neblaivumo ribą, kurią pasiekus kyla baudžiamoji atsakomybė, nustatyta mažiausia 2,03 promilės alkoholio. Remiantis bylos duomenimis, O. D. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir dėl analogiškų KET pažeidimų, dėl jam skiriamų nuobaudų išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia, nuolat pažeidinėja įstatymus.
19. Laikytina, kad apeliantas savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, sulėtėję atliekami veiksmai ir koordinacija, ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių, todėl didesnės nei minimali trukmės specialiosios teisės atėmimas yra būtinas siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti O. D. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, tuo tarpu priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
20. Apeliantas skunde pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykstant į darbą ar kasdieninėje veikloje, vis dėlto, tai, teismo vertinimu, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų negalimas ar jos terminas turėtų būti trumpinamas. Pažymėtina, kad nuteistasis ir iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad automobilio vairavimas yra reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusikaltimo padarymo, todėl skundžiamas nuosprendis nekeistinas ir šioje dalyje. Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą O. D. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimo padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis.
Dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės nustatymo
21. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą vadovavosi išimtinai VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo pažyma ir neatsižvelgė į jo pateiktą pažymą, iš kurios matyti, kad automobilio vertė yra mažesnė.
22. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
23. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nustatyta, kad O. D. automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo darydamas nusikaltimą, o automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Transporto priemonė nuosavybės teisėmis priklauso ne ją vairavusiam O. D., o jo tėvui V. D., nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikyti paties turto konfiskavimą nėra pagrindo ir taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.
24. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo gautos dvi išvados, susijusios su konfiskuotino automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymu: VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašas, kuriame nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje yra 4010 Eur (b. l. 15) ir apelianto teismui pateikta UAB „Autosigma“ turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo yra 2 500 Eur, o po apgadinimo 825 Eur (b. l. 146-156). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nepaisant to, jog byloje yra dvi išvados, kuriomis nurodoma gana ženkliai skirtinga transporto priemonės vertė, apylinkės teismas išimtinai rėmėsi tik viena iš jų (VšĮ „Emprekis“ pažyma), tuo tarpu nuosprendyje dėl abiejų nurodytų dokumentų vertinimo ir rėmimosi/nesirėmimo vienu iš jų, nepasisakė. Tai, apygardos teismo vertinimu, laikytina BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu.
25. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Jeigu yra prieštaravimų tarp įrodymų, teismas turi išanalizuoti visus įrodymus atskirai, juos palyginti tarpusavyje ir tuo atveju, jeigu esančių prieštaravimų nepavyksta pašalinti, nurodyti motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi ir atmeta kitus. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).
26. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas, todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma, už kurią galėtų būti įsigytas/parduotas analogiškas automobilis rinkoje, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įrankių/priemonių vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
27. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs duomenis, susijusius su transporto priemonės verte, pažymi, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti remiamasi apelianto pateikta pažyma, kadangi ji sudaryta realiai apžiūrėjus konkrečią transporto priemonę, tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo O. D.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto vertės nustatymu, todėl laikytina, kad automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 2 500 Eur (su PVM).
28. Apeliantas skunde nurodo, kad jo vairuotos transporto priemonės vertė yra 825 Eur, vis dėlto, iš pateiktos medžiagos matyti, kad tokia suma konstatuota įvertinus eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio sugadinimas buvo O. D. nusikalstamos veikos padarinys, todėl, tai, kad dėl nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-164-222/2019).
29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 nuosprendis keistinas ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
iš dalies tenkinti nuteistojo O. D. (O. D.) apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-31 nuosprendį: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 500 Eur.