Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui R. M., jos atstovui advokatui E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ dėl juridinio asmens sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

7. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. buvo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“, kurio teisinė forma – asociacija, narys. 2019-04-30 Klubo visuotinio narių susirinkimo nutarimu ieškovas A. B. buvo pašalintas iš Klubo narių. 2019-04-30 visuotinio Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime, kurio metu penktu darbotvarkės klausimu svarstytas poveikio priemonių taikymas medžiotojui A. B.. Svarstymo metu nepritarta siūlymui skirti A. B. įspėjimą, o nutarta pašalinti A. B. iš Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“. Iš minėtame protokole užfiksuotų duomenų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-07-17 nutartimi teisingai A. B. pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje ir skirta jam 600 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, konfiskuotas A. B. priklausantis medžioklinis graižtvinis šautuvas „Blaser R8.308“ ir naktinio matymo optinis taikiklis „Apex“. A. B. nuobauda skirta už tai, kad A. B. 2017-12-05 (duomenys neskelbtini) miške vykdė neteisėtą medžioklę, tai yra tykojant medžioklės metu bokštelyje naudodamas draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę), t. y. naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“, Nr. R066219 RB 060523, ir tokiais veiksmais pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5 p., 58.5.9 p., 74.1 punktų reikalavimus. A. B. 1995 rugsėjo 6 d. išduotas medžiotojo bilietas Nr. 005754, o pasibaigus nuobaudos teisės medžioti atėmimo terminui, ieškovui 2020-07-15 išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

8. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2019-04-30 visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš Klubo narių. Atsakovas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Įstatų 1.1 punktas). Teismas pažymi, kad klubo kaip asociacijos, teisė laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 7 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvę, jų autonomiškumą. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Taigi, atsakovo, kaip asociacijos, diskrecija spręsti dėl narių pašalinimo yra įtvirtinta įstatyme, tačiau ši teisė nėra absoliuti.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asociacijos nario pašalinimo, bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas, nors ir tiesiogiai neįtvirtintas norminiuose teisės aktuose, lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, ir kitiems nariams pasirengti nagrinėti šį klausimą ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą. Kita vertus, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, kad juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006).

Dėl įstatų taikymo

12. Teismo posėdyje ieškovas teigė, kad 2018-04-30 priimti ir 2018-05-29 įregistruoti Klubo įstatai neturėjo būti taikomi, kadangi, administracinį nusižengimą padarė galiojant 2006-12-12 priimtiems ir 2007-04-11 įregistruotiems klubo įstatams. Atsakovė su tokiu ieškovo vertinimu nesutiko ir teismo posėdyje paaiškino, kad Klubo įstatai turi būti taikomi galiojantys sprendimo priėmimo dieną. Su tokiu atsakovės aiškinimu teismas nesutinka.

13. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018 19 punktą)

15. Nustatyta, kad šiuo metu Klubas veikia, vadovaudamasis įstatais, priimtais 2018-04-30 Klubo visuotiniame narių susirinkime, kurie 2018-05-29 buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – 2018 m. Įstatai). Iki šių įstatų priėmimo ir įregistravimo Klubas savo veikloje vadovavosi 2006-12-12 Klubo visuotiniame narių susirinkime priimtais ir 2007-04-11 Juridinių asmenų registre įregistruotais įstatais (toliau – 2007 m. Įstatai). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo pašalinimo iš Klubo narių pagrindas, buvo 2017-12-05 jo įvykdytas Medžioklės taisyklių, Medžioklės įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Klubo įstatų nesilaikymą ar pažeidimą, o taip pat už tai, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už Medžioklės įstatymo, medžioklės taisyklių nesilaikymą ar pažeidimą. Ištyrus visus rašytinius įrodymus ir išklausius teismo posėdyje šalių paaiškinimų, teismo nustatyta, kad atsakovas aiškiai ir konkrečiai nenurodė už kokius taisyklių pažeidimus ieškovas šalinamas iš Klubo narių, tačiau atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas iš esmės pašalintas iš Klubo už tai, kad buvo pripažintas 2017-12-05 padaręs administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ANK 290 str. 5 d.

16. Šio pažeidimo padarymo metu galiojo 2007 m. Įstatai, todėl pagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad sprendžiant, ar jo įvykdytas pažeidimas yra teisėtas pagrindas šalinti jį iš Klubo narių, 2018 m. Įstatai negalėjo būti taikomi. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Be to, asociacijos įstatams, kaip ypatingą reikšmę asociacijos veiklai turinčiam dokumentui, kuriuo reguliuojami tokie svarbūs klausimai kaip asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, taikytina bendroji teisinio reguliavimo taisyklė lex retro non agit, t. y., jog teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Todėl 2018 m. Įstatuose įtvirtintos pašalinimo iš Klubo narių sąlygos (pašalinimo pagrindai) negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šių įstatų įsigaliojimo, t. y. iki 2018-05-29, kuomet pakeisti įstatai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei atsakovės atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog sprendžiant ginčą dėl 2019-04-30 Klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš Klubo narių, teismas įvertina ir vadovaujasi 2007 m. redakcijos įstatais.

17. Analizuojant 2007 m. Įstatų turinį matyti, kad šios redakcijos įstatuose buvo numatyta galimybė pašalinti asmenį iš Klubo narių (2007 m. Įstatų 4.6.), tačiau įstatai numatė tik tris klubo narių pašalinimo pagrindus, tokius kaip: jei jie sąmoningai pažeidinėja klubo įstatus, savo elgesiu kompromituoja klubą ir be pateisinamų priežasčių daugiau kaip per tris mėnesius nesumoka nario mokesčio. Tačiau kaip jau minėta atsakovas aiškiai ir konkrečiai nenurodė už kokius taisyklių, įstatymų pažeidimus ieškovas šalinamas iš Klubo narių.

18. Kadangi nustatyta, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2019-04-30 visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš Klubo narių, kuris buvo priimtas vadovaujantis 2018-04-30 Klubo visuotiniame narių susirinkime priimtais ir 2018-05-29 įregistruotais Juridinių asmenų registre įstatais, todėl teismas pasisako ir dėl šių 2018 m. Įstatų taikymo pašalinant ieškovą A. B. iš Klubo narių.

19. Atsakovės Įstatų 7.1. punkte nustatyta, kad klubo organai yra visuotinis narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas yra klubo pirmininkas. Klubo visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl Klubo narių šalinimo iš Klubo (Įstatų 7.4.10. punktas) bei sprendžia kitus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Įstatuose visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Įstatų 7.4.12). Pagal Įstatų 6.7 punktą klubo nariai gali būti įspėjami dėl pašalinimo arba šalinami iš klubo, šiais atvejais: už Klubo nario pareigų nevykdymą; praradus Klubo narių pasitikėjimą; sistemingai nevykdant Klubo pirmininko ar visuotinio Klubo narių susirinkimo nutarimų, sprendimų ar nurodymų; nesumokėjus nario mokesčio; už šiurkštų LR Medžioklės įstatymo, medžioklės LR teritorijoje taisyklių, LR Aplinkos apsaugos įstatymų ir Klubo įstatų nesilaikymą ar pažeidimą; kai padaro Klubui materialinę žalą ir jos neatlygina; kai nustatyta tvarka netenka teisės medžioti; kai sistemingai nedalyvauja organizuojamuose Klubo renginiuose; kai Klubo narys, įstatymų nustatyta tvarka patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už LR Medžioklės įstatymo, medžioklės LR teritorijoje taisyklių nesilaikymą ar pažeidimą - būtent už brakonieriavimą - per vieną mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos gali būti pareiškiamas įspėjimas dėl jo netinkamo elgesio Klubo veikloje arba šalinamas iš Klubo visuotinio Klubo narių susirinkimo sprendimu, priimamu paprasta visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Klubo narių balsų dauguma; kai viršija Klubo nario įgaliojimus. Klubo nariai šalinami visuotinio narių susirinkimo sprendimu, priimtu dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma (Įstatų 7.6 punktas). Visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja kaip ½ Klubo narių.

20. Atsakovės veiklą reglamentuojantys teisės aktai aiškiai įtvirtina, kad apie susirinkimą, nariai ir rėmėjai turi būti informuoti dienraštyje „Vakarų ekspresas“ ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų iki susirinkimo datos (Įstatų 7.8.20. punktas). O apie visuotinio susirinkimo sušaukimą, darbotvarkę, susirinkimo datą, vietą ir laiką, kiekvienam Klubo nariui ir rėmėjui siunčiamas paštu, elektroniniu paštu arba su pranešimu Klubo nariai ir rėmėjai supažindinami pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Toks terminas yra skirtas nariams susipažinti su atitinkamais klausimais bei jiems svarstyti reikalingais dokumentais, parengti savo poziciją, pasiruošti balsavimui. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad 2019-04-09 Klubo pirmininko pranešimu buvo informuotas apie visuotinį 2019-04-30 šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę. Iš Klubo susirinkimo sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo 24 klubo nariai (6 iš jų pagal įgaliojimą) iš 25. Iš 2019-04-09 Klubo pirmininko pranešimo apie visuotinį 2019-04-30 šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę nustatyta, kad darbotvarkės penktu punktu bus teikiama informacija dėl A. B. atžvilgiu priimto sprendimo administracinio nusižengimo byloje ir sprendžiama dėl A. B. įspėjimo pareiškimo ar pašalinimo iš Klubo. Ieškovas nurodo, jog jam nebuvo pranešta, kuo jis yra kaltinamas ir kokias tiksliai nuostatas pažeidė, kad jam ketinama taikyti griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš Klubo narių. Atsakovė nurodo, jog svarstymai dėl ieškovo elgesio vyko ir 2018 metais ir ieškovui buvo žinomos priežastys bei ketinamos taikyti poveikio priemonės. Tačiau teismas laiko nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ieškovas žinojo apie tai, t. y. dėl kokių konkrečių pažeidimų jį ketinama pašalinti iš Klubo narių.

21. Nors iš pateiktų protokolų matyti, kad ieškovas dalyvavo 2019-04-30 vykusiame posėdyje, tačiau ieškovas nurodo, kad neaišku, kokiu teisiniu pagrindu jis buvo pašalintas iš Klubo narių, protokoluose nėra nurodyta konkrečių normų (teisės aktų straipsnių, punktų dalių), kurias galimai pažeidė ieškovas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2019-04-30 vykusio Klubo visuotinio susirinkimo metu svarstytas klausimas dėl poveikio priemonių taikymo Klubo nariui A. B. už Medžioklės įstatymo, medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymų ir šio Klubo įstatų nesilaikymą ar pažeidimą, kai nustatyta tvarka netenka teisės medžioti ir kai Klubo narys, įstatymų nustatyta patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo, medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nesilaikymą ar pažeidimą – būtent už brakonieriavimą. 2019-04-30 protokole Nr. 1 konkrečių galimai ieškovo pažeistų teisės aktų normų nenurodyta. Šiame protokole penkto klausimo svarstyme nurodyta, kad susirinkimo pirmininkas R. M. teikia balsavimui dėl A. B. šalinimo iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių už netinkamą elgesį. 2019-04-30 protokole Nr. 1 nurodyta, jog nutarta Klubo narį A. B. šalinti iš MK “ (duomenys neskelbtini)“ narių, tačiau jame nenurodant konkrečiai, kokie įstatymai ar taisyklės, jų straipsniai ar punktai buvo pažeisti A. B.. Vertinant nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovė aiškiai ir konkrečiai nenurodė už kokius taisyklių pažeidimus ar teisės normų pažeidimus ieškovas šalinamas iš Klubo narių, dėl ko jis negalėjo tinkamai pasiruošti visuotiniame susirinkime svarstant jam skirtinų poveikio priemonių klausimą.

22. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog ieškovo pašalinimo procedūra nebuvo pažeista. Iš protokolų, kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas iš Klubo narių buvo pašalintas nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ieškovui iš anksto nebuvo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, nebuvo sudarytos sąlygos pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, pasiruošti gynybai. Balsavimas vyko iš esmės jam nepasirengus, Klubo nariai negalėjo tinkamai ir adekvačiai apsvarstyti bei įvertinti ieškovo veiksmus. Nebuvo suteiktas protingas terminas visiems Klubo nariams pasirengti šio svarbaus klausimo nagrinėjimui.

23. Ieškovas A. B. pašalinimo iš Klubo narių teisėtumą ir pagrįstumą ginčija ir tuo pagrindu, jog 2019-04-30 klubo visuotiniame susirinkime, sprendžiant jo pašalinimo iš klubo klausimą buvo balsuojama turint įgaliojimus. Atsakovė nesutiko su šia ieškovo pozicija, nurodydama, kad visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe narys dalyvauja asmeniškai pats (fizinis asmuo arba vienasmenis valdymo organas, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatytais atvejais - kitų organų nariai bei dalyviai - fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatuose) jiems suteiktas teises ir pareigas), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba įstatymų nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį. M. A. įstatymo straipsnyje numatyta pasirinkimo galimybė - teisė balsuoti asociacijos visuotiniuose susirinkimuose turint įgaliojimą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo nurodytos CK 2.88 str. ir 2.89 str. nuostatos nėra imperatyvaus pobūdžio, o tik numato pasirinkimo galimybę, kurią detalizuoja Asociacijų įstatymas, todėl CK 2.88 str. ir 2.89 str. nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Atsakovė savo nesutikimą grindė ir su klube jau pakankamai ilgą laiką yra nusistovėjusi praktika, jog asociacijos narys turi teisę notariniu įgaliojimu įgalioti kitą asociacijos narį balsuoti visuotiniame asociacijos susirinkime. Sutiktina su tokia atsakovės pozicija, tačiau esminę reikšmę turi aplinkybė, kad šeši klubo nariai neginčija 2019-04-30 klubo susirinkime jų vardu atliktų veiksmų, neginčija jų išduotų įgaliojimų. Reikalavimo pripažinti notaro išduotus įgaliojimus negaliojančiais, nėra. Įgaliojimo forma įstatuose nenumatyta, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme (2004-01-22, Nr. IX-1969) taip pat nenumatyta, tik įstatymo 8 str. 4 d. nurodyta, kad vienas narys visuotiniame susirinkime turi vieną balsą, taip pat galimas ir atstovavimas. Teismas remiasi Civiliniu kodeksu, kurį patvirtinant nurodyta, kad kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki civilinio kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja civiliniam kodeksui. CK 1.3 str. 2 dalis nurodo, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Juridinių asmenų veiklą reglamentuoja CK 2. 33 – 2. 131 straipsniai. Bendruomenės narys yra juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.45 str. Darytina išvada, kad fizinio asmens įgaliojimas fiziniam asmeniui atstovauti jį juridinio asmens dalyvių susirinkime įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro arba sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. CK 2. 138 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad turi būti patvirtinami notaro įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Sąvoka „veiksmai“ apima ir sandorius, kuriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, ir kitokius veiksmus – pavyzdžiui, atstovauti tam tikro juridinio asmens dalyvių susirinkime. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi Bendruomenė, nenumato kitokios įgaliojimo formos nei notarinė ar balsavimo teisės perleidimo sutartis. Todėl laikytina, kad šeši Klubo nariai, surašę notarinius įgaliojimus dalyvavo klubo 2019-04-30 susirinkime. Klubo 2018-05-29 įstatų 7.6 punkte numatyta, kad visuotiniame narių susirinkime nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus 7.4.1 – 7.4.4.-7.4.9. punktuose. Todėl darytina išvada, kad nutarimas pašalinti ieškovą A. B. iš klubo, priimtas susirinkime dalyvavusių asmenų balsų dauguma. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, jog ieškovo pašalinimo procedūra šioje dalyje nebuvo pažeista.

24. Be to, teismas sprendžia, kad vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl. Byloje nėra duomenų, ar Klubas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, yra nuoseklus (ar kiekvienas Klubo narys, padaręs panašaus arba identiško pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimą, ar įstatymų pažeidimus yra įvertinamas vienodai), todėl manytina, kad Klubas ieškovui galėjo taikyti alternatyvias, ne tokią griežtą sankciją, vadovaujantis 2007 m. redakcijos Įstatais.

25. Teismo vertinimu, teisiškai reikšminga aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ir laiko tarpas, praėjęs nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo. Pažeidimas padarytas 2017-12-05, ieškovas už pažeidimą nubaustas 2018-07-17, sprendimas pašalinimo iš Klubo priimtas 2019-04-30, t. y. beveik po septyniolikos mėnesių. Nenustatyta, kad už šį pažeidimą A. B. anksčiau būtų buvęs įspėtas, svarstomas ar pan. Iš 2018-04-30 Klubo susirinkimo protokolo nustatyta, kad Klubo pirmininkas 7.4 dienotvarkės punktu informavo Klubo narius, jog A. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vyksta teisminis procesas. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad į aptariamą pažeidimą Klubas iš esmės laiku ir tinkamai nereagavo, tačiau jis galėjo būti panaudotas kaip pretekstas ir papildomas argumentas, vėliau nusprendus pašalinti A. B. iš Būrelio dėl kitų priežasčių, nesusijusių su padarytu pažeidimu. Be to, nustatyta, kad A. B. atžvilgiu priimtas teismo sprendimas, nubausti jį už administracinį nusižengimą įsiteisėjo 2018-10-01, Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį administracinio nusižengimo byloje. Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-283-606/2018) kreipėsi tik 2018-12-27. Todėl kyla pagrįstos abejonės, jog Klubas domėjosi, dėjo pastangas, kad savalaikiai būtų keltinas klausimas dėl A. B. atžvilgiu taikytinų Klubo poveikio priemonių už atitinkamus taisyklių ar įstatymų pažeidimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) teismas daro išvadą, kad sprendimas dėl A. B. pašalinimo iš Klubo buvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo aptariamo pažeidimo padarymo. Atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo, sankcijos pritaikymas negali būti laikomas teisėtu.

26. Be to, iš į bylą pateiktų liudytojų rašytinių paaiškinimų nenustatyta, kad atsakovė pagrindė, kad ieškovo buvimas Klubo nariu kuria nuolatinę nesantaiką, konfliktines situacijas, nepagarbos ir nesaugumo atmosferą ar pan. Klubo narių: L. R., D. V., M. B., D. Š., M. B., E. M. G. L., M. B., A. D., A. K. paaiškinimais nustatyta, kad nėra pagrindo daryti pagrįstos išvados, jog A. B. atliko veiksmus, dėl kurių jį būtų galima kaltinti nepagarba medžiotojų būreliui, konfliktų skatinimą ar panašiu elgesiu. Priešingai, nustatyta, kad dalis klubo narių A. B. apibūdina kaip tvarkingą medžiotoją, kuris ankstesniais metais ėmėsi veiksmų, kurių pasėkoje buvo išaiškintos nusikalstamos veikos, padarytos klubo atžvilgiu. Iš atsakovės pusę palaikančių Klubo narių paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad dėl aukščiau minėtų Klube vykusių įvykių jaučiamas susipriešinimas bei nepasitenkinimas A. B. veiksmais, dėl to jog ieškovas, būdamas klubo pirmininku, klubo narių atžvilgiu buvo iniciavęs šalinimą iš klubo, kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimai daromų ar padarytų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog dauguma Klubo narių A. B. visiškai nepasitiki.

27. Teismo vertinimu, nenustatyta ieškovo veiksmų, atsižvelgiant į asociacijos (medžiotojų klubo) tikslus, pakankamo pagrindo pašalinti ieškovą iš Klubo narių. Įrodymų visuma paneigė susirinkimo sprendime nurodytų pašalinimo iš būrelio priežasčių pagrįstumą, o taip pat teismo nustatyta, kad, šalindama ieškovą iš asociacijos narių, padarė procedūrinių pažeidimų, kurie sudaro pagrindą pripažinti šalinimą neteisėtu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

29. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

30. Ieškovas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš jo teisės dalyvauti medžioklėse, bendrauti su kitais klubo nariais, t. y. teisės į veiklą Klube, pažeidimo. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis yra medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys, iki pašalinimo iš atsakovo narių jis bene ilgiausiai medžiojo Klube, nurodė, kad dalyvauti medžioklėje, kitokio dalyvio statusu nei medžiotojo, jis neturi intereso. Nustatyta, kad laikotarpis, kuomet ieškovas buvo nubaustas teisės medžioti vieneriems metams atėmimu, sutapo su jo pašalinimu iš Klubo laikotarpiui, o leidimas nešiotis ginklus A. B. išduotas 2020-07-15, todėl šios nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovas realiai medžiotojo funkcijų vykdyti negalėjo iki 2020-07-15, kaip pat teismo posėdyje pažymėjo, kad jo esminis tikslas medžioklėje yra tiesioginis žvėrių medžiojimas, todėl spręstina, kad atsakovo veiksmais ieškovo teisės į medžioklę nebuvo pažeista.

31. Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl pašalinimo iš klubo narių patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, pažeminimą, gėdą artimųjų ir draugų, bendraminčių tarpe. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas dėl pašalinimo iš klubo patyrė dvasinį sukrėtimą, gilius dvasinius išgyvenimus, ar buvo suduotas smūgis jo reputacijai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieškovas atliko tam tikrą pažeidimą, tačiau teismas vertino, jog atsižvelgus į šio pažeidimų pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei atsakovės procedūrinius pažeidimus, susijusius su ieškovo svarstymu, ieškovas iš Klubo buvo pašalintas nepagrįstai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 2422,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 120 Eur žyminis mokestis ir 2302,50 Eur atstovavimo išlaidų. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 211,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Atsakovė patytė 2 665 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus 50 proc. ieškinio reikalavimų atsakovei iš ieškovo priteistina 1 332,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Pagal 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų šalims būtų mažesnės nei 5,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš ieškovo ir atsakovės valstybei nepriteistinos. (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl ieškovo A. B. pašalinimo iš atsakovės asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 1211,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. B..

Priteisti iš ieškovo A. B. 1332,50 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei asociacijai Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus