- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- AN2-283-606/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00459-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuria A. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 5 dalį nubaustas 600 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, konfiskuojant A. B. priklausantį medžioklinį graižtvinį šautuvą „Blaser R8. 308“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartimi A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., (duomenys neskelbtini), miške, vykdė neteisėtą medžioklę, tai yra tykodamas medžioklės metu bokštelyje, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5., 58.5.9., 74.1. punktų reikalavimus naudojo draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę) – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“, Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti nuobaudą, numatytą sankcijos ribose.
2.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, kuriuo jį pripažino kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, išimtinai rėmėsi liudytojo M. P. parodymais, neva jis matė, kaip jis (A. B.) nuiminėjo naktinio matymo prietaisą nuo šautuvo. Tačiau teismas nesigilino į įrodymų turinį, į tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymai skyrėsi, prieštaravo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga prieštaravo pačių pareigūnų į bylą pateiktam vaizdo ir garso įrašui, kuriame fiksuoti pareigūnų A. T. ir M. P. veiksmai, patenkant į bokštelį, kartu ir M. P. veiksmas apie tariamą stebėjimą pro medžiotojo bokštelio langą, matant, kaip neva jis (A. B.) nuiminėjo naktinio matymo prietaisą nuo šautuvo.
2.2. Apeliantas pažymi, kad iš pateikto Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vaizdo įrašo, kurį 2017 m. gruodžio 5 d., apie 20 val., įrašinėjo A. T., matyti M. P. veiksmas (27-33 vaizdo įrašo sekundė), kaip jis, stovėdamas medžioklės bokštelio aikštelėje, kaire ranka ir petimi įsiremia į medžiotojo bokštelio sieną ir taip laikydamasis siekia pamatyti, ką bokštelyje daro A. B.. 2018 m. vasario 6 d. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad jis kaire ranka laikydamas už bokštelio krašto, nuleisdamas koją ant žemesnio kopėčių laiptelio, pasviro į dešinę pusę, dešine ranka atsirėmė ant palangės ir įkišo galvą pro langą. Toks M. P. atliktas parodymų patikrinimas, siekiant įsitikinti, ar jis turėjo galimybę stebėti, kaip A. B. nuima naktinio matymo prietaisą nuo šautuvo, visiškai neatitiko jo veiksmo stebint A. B. 2017 m. gruodžio 5 d., kai palipo į bokštelį ir neva stebėjo bei matė visus A. B. veiksmus.
2.3. Apelianto teigimu, vien teismo nurodyta aplinkybė, kad jo šautuvas buvo užtaisytas, ir tai patvirtina, kad jis ne formaliai dalyvavo medžioklėje, o aktyviais veiksmais buvo pasiruošęs žvėries sumedžiojimui, tykojo medžiojamų žvėrių bokštelyje, nepatvirtina, kad ant šautuvo buvo uždėtas naktinio matymo prietaisas. Juolab, iš bylos medžiagos nustatyta, kad jis turėjo ir optinį matymo prietaisą, prožektorių, ir apie tai sprendime nieko nenurodoma. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, jog jis iki patikrinimo, į bokštelį buvo atvykęs prieš labai trumpą laiko tarpą ir, tik buvo pasiruošęs medžioklei, taip pat nevertino bei nepasisakė dėl pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių prieštaravimo/neatitikimo į bylą pateikto vaizdo įrašo turiniui.
2.4. Apelianto tvirtinimu, nei medžioklės įstatyme, nei medžioklės taisyklėse ir/ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta tvarka, kaip medžiotojas turi pasiruošti medžioklei, būdamas medžioklės bokštelyje. Įprasta, jog pradėjus medžioklę, tykojant, šautuvas yra užtaisomas įvedant šovinį į vamzdį, o po to padedamas greta, ir turimais prietaisais (priedėliais) stebima aplinka, tykojant žvėrį. A. B. įsitikinimu, jis logiškai paaiškino, jog tik atvykęs į medžioklę, bei bokštelyje pasiruošęs medžioklei, rankoje laikydamas naktinio matymo prietaisą, kuris turi ir vaizdo įrašymo funkciją, pro medžiotojo bokštelio angą stebėjo aplinką. Nurodė, jog dalyvauja komercinėse medžioklėse už Lietuvos Respublikos ribų, kur leidžiama naudoti tokius naktinio matymo optinius prietaisus, ir kadangi prieš tai dalyvavo medžioklėje už Lietuvos Respublikos ribų, kartu su leidžiama įranga (priedėliais), turėjo ir naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, kuris pagal savo technines charakteristikas ir specifikaciją priskiriamas prie medžioklei skirtų šaunamųjų ginklų. Tokiu būdu laikytina, jog liudytojo M. P. paaiškinimai yra prieštaringi, jis tikrai negalėjo matyti, kad neva jis (A. B.) nuo šautuvo nuiminėjo draudžiamą naktinio matymo optinį taikiklį, kuris beje, kaip matyti iš pareigūnų pateiktų vaizdo įrašų, nuimamas ir uždedamas ant šautuvo per sekundės dalį.
2.5. Apelianto nuomone, svarbu pažymėti ir tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 20 val., Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams atliekant patikrinimą jo medžiotojo bokštelyje, visiškai nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kad jis turėjo ir dieninį optinį matymo taikiklį, skirtą turėtam medžioklės metu šautuvui, bei prožektorių, kuriuos, kaip matyti iš vaizdo įrašo, patys pareigūnai laikė rankose, apžiūrėdami asmeninius jo daiktus, tai užfiksuota ir vaizdo įraše, tačiau apie tai neigiama.
2.6. Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-664-557/2016 akcentavo, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). A. B. teigimu, šioje byloje nėra jokių objektyvių ir nekeliančių abejonių įrodymų, kad jis 2017 m. gruodžio 6 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, kadastriniame plote Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame E. ir M. B., vykdė neteisėtą medžioklę, medžiojo tykodamas medžioklės bokštelyje, naudodamas draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę), naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blazer R8.308“ Nr. (duomenys neskelbtini).
2.7. Apeliaciniame skunde A. B. neneigė, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9. punkto reikalavimų dalį, susijusių su termovizorinių taikiklių turėjimu medžioklės plotuose, tačiau kategoriškai nesutinka, kad naktinio matymo optinis taikiklis buvo uždėtas ant šautuvo, nes jo ir nebuvo uždėjęs, o tik, laikydamas rankose, stebėjo, prieš tai greta padėjęs užtaisytą šautuvą. Tokie veiksmai kvalifikuotini kaip medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 290 straipsnio 1 dalis), ir atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį negali būti taikoma.
2.8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kokie ginklai, priedėliai ir šaudmenys priskiriami A kategorijos ginklams. To paties įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams <...>. Naktinio matymo termovizorinis optinis taikiklis, paimtas iš A. B. priskiriamas naudoti medžiokliniams ginklams, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnį nėra priskiriami A kategorijos ginklams, todėl naktinio matymo termovizorinio taikiklio naudoti prie A kategorijos ginklų dėl techninių charakteristikų nėra galimybių. Specialistas išvadą dėl naktinio matymo optinio taikiklio iš esmės grindžia „Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti“ 2014 m. kovo 27 d. posėdžio protokolu Nr. 16, kur nustatyta, kad termovizoriniai taikikliai priskiriami A ginklų priedėliams.
2.9. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju, nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Įrodymų teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos ekspertizės akto ir specialisto išvados vertinimo taisyklės, kurios, atsižvelgiant į šių įrodymų šaltinių specifiką, turi tam tikrų ypatumų, lyginant su kitų įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas. Vertinant kai kurių specifinių ekspertizių rūšių aktus ar specialisto išvadas, turi būti tikrinamos ir vertinamos ir kai kurios kitos ekspertizės. Pavyzdžiui, vertinant ekspertizių, kurių tyrimo objektu yra tam tikrais specialiais teisės aktais reglamentuota žmogaus veikla, būtina patikrinti, ar ekspertas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė teisinių klausimų, kurie nėra jo kompetencijoje. Suprantama, tikrindamas ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, teismas turi teisę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau ją reikėtų skirti tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizės aktai ar specialisto išvados kelia abejonių dėl jų nepagrįstumo. Pagaliau, net ir gavus pakartotinės ekspertizės aktą, jį reikėtų vertinti pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Ekspertų komisija ginklams jų modeliams daiktams priskirti nėra institucija, atliekanti kriminalistinius ekspertinius tyrimus, ir galimybių atlikti tokias ekspertizes neturi (Kauno apygardos teismo 2015-07-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-730-785/2015), nes specialisto išvada paremta ne termovizorinio taikiklio „Apex XD75“ tyrimu, o būtent „Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti“ 2014 m. kovo 27 d. posėdžio protokolu Nr. 16 ir jo pagrindu nukreipiant į ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Iš to specialistas darė išvadą, jog naktinio matymo optinio taikiklis „Apex“ yra civilinėje apyvartoje draudžiamas A kategorijos ginklų priedėlis. Tačiau, kaip nurodyta 9.1. punkte, kad naktinio matymo optinis taikiklis yra skirtas prie medžioklei skirtų šaunamųjų ginklų ir iš į bylą pateiktų taikiklio dokumentų matyti, jog termovizorinių taikiklių „Apex XD75“ gamyba yra ir Lietuvoje, jų prekyba neribojama, tai paneigia specialisto išvados teiginius, kad termovizorinis taikiklis yra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas netyrė ir nevertino, ar termovizorinis taikiklis „Apex XD75“ priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų A kategorijos ginklų priedėlių bei apie tai nieko nenurodė ir nutarime pripažindamas jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, todėl nepagrįstai vadovavosi specialisto išvada Nr. 30-(71)-ISI-91 ir laikė, kad termovizorinis taikiklis „Apex XD75“ priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų A kategorijos ginklų priedėlių bei nusprendė termovizorinį taikiklį „Apex XD75“ konfiskuoti.
2.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d, 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
2.11. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėja L. Vitosienė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Skunde A. B. teigia, jog apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, kuriuo jį pripažino kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, išimtinai rėmėsi liudytojo M. P. parodymais, neva jis matė, kaip jis (A. B.) nuiminėjo naktinio matymo prietaisą nuo šautuvo. Tačiau M. P. atliktas parodymų patikrinimas dėl to, ar jis turėjo galimybę stebėti, kaip A. B. nuima naktinio matymo prietaisą nuo šautuvo, visiškai neatitiko jo veiksmo stebint A. B. 2017 m. gruodžio 5 d., kai palipo į bokštelį ir neva stebėjo bei matė visus A. B. veiksmus. Vien teismo nurodyta aplinkybė, kad jo šautuvas buvo užtaisytas, nepatvirtina, kad ant šautuvo buvo uždėtas naktinio matymo prietaisas. Be to, jis turėjo ir optinį matymo prietaisą bei prožektorių. A. B. neneigė, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9. punkto reikalavimų dalį, susijusių su termovizorinių taikiklių turėjimu medžioklės plotuose, tačiau kategoriškai nesutinka, kad naktinio matymo optinis taikiklis buvo uždėtas ant šautuvo. Tokie veiksmai kvalifikuotini kaip medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 290 straipsnio 1 dalis). Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas netyrė ir nevertino, ar termovizorinis taikiklis „Apex XD75“ priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų A kategorijos ginklų priedėlių, nepagrįstai vadovavosi specialisto išvada Nr. 30-(71)-ISI-91 ir laikė, kad termovizorinis taikiklis „Apex XD75“ priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų A kategorijos ginklų priedėlių bei nusprendė termovizorinį taikiklį „Apex XD75“ konfiskuoti. Nurodo, kad termovizorinių taikiklių „Apex XD75“ gamyba yra ir Lietuvoje, jų prekyba neribojama, tai paneigia specialisto išvados teiginius, kad termovizorinis taikiklis yra draudžiamas civilinėje apyvartoje.
8. Pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.
8.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5. punkte numatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais – šiuo atveju 58.5.9. punkte numatytu – naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose.
9. Iš Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto A. T. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 20 val., jis kartu su kolegomis V. G. ir M. P., vykdydami medžioklės kontrolę, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) miške esančioje aikštelėje patikrino medžioklės bokštelį, iš kurio medžiojo A. B.. Buvo paprašyta, kad medžiotojas išliptų iš medžioklės bokštelio. Tada pastarasis pradėjo tvarkytis daiktus, delsė išlipti iš bokštelio. Buvo nutarta patiems įlipti į medžioklės bokštelį ir apžiūrėti daiktus, esančius bokštelio viduje. Durys buvo užrakintos, iškart įeiti neleido, buvo pakartotinai paprašyta, kad atrakintų duris. M. P. švietė per langą ir žiūrėjo, ką medžiotojas darė. Jis matė, kaip medžiotojas tvarkėsi, nuėmė nuo šautuvo optinį taikiklį ir jį padėjo ant grindų. Įėjus į vidų, dėmesį patraukė tai, kad kampe stovėjo į sieną atremtas graižtvinis medžioklinis šautuvas, ant kurio nebuvo optinio taikiklio, ir šalia niekur nebuvo medžioklinio prožektoriaus. Ginklas buvo užtaisytas. Kampe rastas padėtas pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje medžioklės taisyklių 58.5 ir 58.5.9 punktus draudžiamas medžioklėje naudoti ir net medžioklės plotuose turėti naktinis optinis termovizorinis taikiklis. Šis prietaisas leidžia piliečiui šauti visiškoje tamsoje nenaudojant jokių papildomų šviesos šaltinių. Taip nelieka žvėriui jokios galimybės pasislėpti ar sureaguoti į medžiotojo buvimą. Pagal technines galimybes šis optinis taikiklis puikiai tinka prie turėto šautuvo. Surinkimas ir nuėmimas užtrunka tik kelias sekundes. Šis prietaisas iškart medžioklės bokštelyje buvo surinktas, tvirtai laikėsi sudarydamas vientisą įrenginį ir galimybę šauti naktį, tamsoje, tamsiu paros metu nenaudojant papildomo šviesos šaltinio. Šis naktinio matymo įrenginys prie šautuvo, sudaro naktinio matymo taikiklį (šiuo atveju net termovizorinį), kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų A kategorijos ginklų. A. B. konkretaus paaiškinimo neturėjo. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas A. T. paminėjo, kad gyvūnų ir aplinkos stebėjimui, medžiotojas turėjo ir paprastą naktinio matymo prietaisą, kuris nėra draudžiamas ir nesijungia prie ginklo. Medžioklės metu žvėrių nesumedžiota (b. l. 7).
10. 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(71)-IS1-91 konstatuota, kad pateiktas tirti optinis prietaisas, rastas ir paimtas 2017 m. gruodžio 5 d., yra pramoninės (Rusijos) gamybos termovizinis taikiklis „APEX XD75“, numeris (duomenys neskelbtini), skirtas įvairiems medžiokliniams šautuvams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2014 m. kovo 27 d. posėdžio protokolu Nr. 16 termoviziniai taikikliai priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams. Tirti pateiktas termovizinis taikiklis „APEX XD75“, numeris (duomenys neskelbtini), yra civilinėje apyvartoje draudžiamas A kategorijos ginklų priedėlis (b. l. 59).
10.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto išvada Nr. 30-(71)-IS1-91 ir laikė, kad termovizorinis taikiklis „Apex XD75“ priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų A kategorijos ginklų priedėlių. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad nustatant šią aplinkybę, esminę reikšmę turi eksperto (specialisto), turinčio reikiamų specialių balistikos žinių, išvada, ar konkretus ginklas, ginklo priedėlis ar šaudmenys priskirtini prie draudžiamų civilinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-648/2018). Šiuo atveju tyrimą atliko balistinių tyrimų specialistas L. B., turintis aukštąjį išsilavinimą, balistinių tyrimų kvalifikaciją ir 18 metų objektų laboratorinių tyrimų darbo stažą. Specialistas L. B., atlikęs tyrimą, specialisto išvadoje Nr. 30-(71)-IS1-91 konstatavo, jog pateiktas tirti optinis prietaisas, rastas ir paimtas 2017 m. gruodžio 5 d., yra pramoninės (Rusijos) gamybos termovizinis taikiklis „APEX XD75“, numeris (duomenys neskelbtini), skirtas įvairiems medžiokliniams šautuvams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2014 m. kovo 27 d. posėdžio protokolu Nr. 16, konstatavo, jog termoviziniai taikikliai priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams. Tirti pateiktas termovizinis taikiklis „APEX XD75“, numeris (duomenys neskelbtini), yra civilinėje apyvartoje draudžiamas A kategorijos ginklų priedėlis (b. l. 59). Remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 551 patvirtintų Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti nuostatų 20 punktą, Ekspertų komisijos priimti sprendimai privalomi visoms ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, ginklų ir šaudmenų apyvartą vykdantiems subjektams. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ekspertų komisiją sudaro Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Lietuvos teismo ekspertizės centro, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai. Taigi abejoti šios komisijos kompetencija, sprendžiant klausimus dėl daiktų, įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams ar šaudmenims bei konkrečiai jų kategorijai, šiuo atveju Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2014 m. kovo 27 d. posėdžio protokolu Nr. 16, nėra pagrindo.
11. Pažymėtina, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d., (duomenys neskelbtini), miške, vykdant medžioklę, tai yra A. B. tykojant medžioklės metu bokštelyje, Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai jame surado naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“. Šios aplinkybės nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde neneigė ir A. B., tačiau jis neigė aplinkybę, jog šis minėtas naktinio matymo prietaisas buvo uždėtas ant šautuvo.
12. Iš 2018 m. sausio 29 d. specialisto išvados Nr. 30-(71)-IS1-91 nustatyta, kad pateiktas tirti optinis prietaisas, rastas ir paimtas 2017 m. gruodžio 5 d., yra pramoninės (Rusijos) gamybos termovizinis taikiklis „APEX XD75“, numeris (duomenys neskelbtini), skirtas įvairiems medžiokliniams šautuvams. Todėl šiuo atveju minėtas prietaisas neabejotinai galėjo tikti bei tiko ir A. B. priklausančiam medžiokliniam šautuvui. Tačiau pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį būtina nustatyti, kad buvo medžiojama naudojant draudžiamą įrankį. Tai, kad buvo surastas prietaisas ir jis tiko A. B. priklausančiam medžiokliniam šautuvui, jo šautuvas buvo užtaisytas, dar neįrodo paties medžiojimo fakto naudojant, nagrinėjamu atveju, naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“. Pažymėtina, kad ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5. punkte numatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais – šiuo atveju 58.5.9. punkte numatytu – naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose, t. y. šiuo atveju būtina nustatyti – ar buvo medžiojama draudžiamais įrankiais, ar toks įrankis tik buvo laikomas medžioklės plotuose.
12.1. Iš teismo posėdyje duotų liudytojo A. T. parodymų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d. vykusio eilinio reido metu Švėkšnos apylinkėse, su kitais kolegomis pastebėjo, kad miške vyksta medžioklė. Nuėjo su kolega M. P. prie bokštelio tam, kad patikslintų, kas medžioja. V. G. pasiliko prie automobilio. Bokštelyje pastebėjo medžiotoją, durys buvo užrakintos, jų medžiotojas iš karto neatidarė. Tuo metu M. P. pradėjo stebėti medžiotoją pro atidarytą bokštelio langą. Medžiotojui atidarius duris ir įėjus į bokštelio vidų, tikrinant medžiotojo dokumentus, kurie buvo tvarkingi, pastebėjo, kad bokštelio kampe stovi graižtvinis šautuvas, šalia jo buvo naktinio matymo optinis taikiklis, jis tiko prie medžiotojo turėto šautuvo.
12.2. Iš teismo posėdyje duotų liudytojo M. P. parodymų nustatyta, kad jis stebėjo medžiotoją nuo bokštelio aikštelės, persisvėręs per langą, pasišviesdamas prožektoriumi ir matė, kad ant medžiotojo, kaip vėliau paaiškėjo A. B., šautuvo buvo uždėtas draudžiamas naudoti įrenginys – optinis taikiklis, taip pat matė, kaip šį įrenginį A. B. nuėmė nuo šautuvo. Medžiotojas iš pradžių pripažino, kad padarė klaidą dėl to, kad uždėjo taikiklį.
12.3. Iš teismo posėdyje duotų liudytojo V. G. parodymų nustatyta, kad, kai A. T. ir M. P. nuėjo prie bokštelio, jis liko prie tarnybinio automobilio. Kolegos, grįžę kartu su medžiotoju A. B., informavo, kad A. B. medžiojo, naudodamas draudžiamą naudoti priemonę – naktinio matymo optinį taikiklį.
12.4. Iš aptartų liudytojų A. T. ir V. G. parodymų nustatyta, kad jie patys medžiotojo A. B. ir jo veiksmų bokštelyje nematė. Apie tai, kad A. B. bokštelyje turėjo draudžiamą medžioklėje naudoti prietaisą – optinį taikiklį, jis buvo uždėtas ant šautuvo, jie sužinojo iš M. P., kuris teigė, jog matė, kaip šį prietaisą A. B. nuėmė nuo šautuvo. M. P. tvirtinimu, A. T. ir V. G. nurodytas aplinkybes, jis matė stebėdamas medžiotoją nuo bokštelio aikštelės, persisvėręs per langą, pasišviesdamas prožektoriumi.
12.5. Kaip jau buvo aptarta, A. B. nei pirminiame paaiškinime, nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde neneigė, kad su savimi bokštelyje turėjo Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų surastą naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“. Tačiau jis neigė aplinkybę, jog šis minėtas naktinio matymo prietaisas buvo uždėtas ant šautuvo. Tvirtino, kad minėtą prietaisą buvo pasiėmęs ne medžioklės tikslais, bet žvėrių stebėjimui. A. B. taip pat paaiškino, jog jis turėjo ir kitą šviesos šaltinį – prožektorių, dėl saugumo buvo užsirakinęs bokštelio duris, negalėjo iš karto jų atidaryti, nes buvo apsivilkęs specialų kombinezoną, su kuriuo negalima vaikščioti, todėl užtruko laiko, kol jį nusivilko.
12.6. Pažymėtina, kad Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto A. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota aplinkybė, kad gyvūnų ir aplinkos stebėjimui, medžiotojas A. B. turėjo ir paprastą naktinio matymo prietaisą, kuris nėra draudžiamas ir nesijungia prie ginklo, patvirtina A. B. paaiškinimą, kad jis turėjo ir kitą šviesos šaltinį. Byloje esančioje nuotraukoje užfiksuotas kombinezono vaizdas patvirtina A. B. paaiškinimą ir dėl to, kodėl jis užtruko atidaryti bokštelio duris. Iš nuotraukoje užfiksuoto kombinezono vaizdo aiškiai matyti, kad užsivilkus minėtą kombinezoną, galimybės vaikščioti nėra (b. l. 32). Todėl visiškai logiškas ir neprieštaraujantis nustatytoms aplinkybėms A. B. paaiškinimas, kad jis užtruko atidaryti duris dėl objektyvių priežasčių, nes tam, jog prieitų prie durų, jis privalėjo nusivilkti kombinezoną. Šios nustatytos ir aptartos aplinkybės nėra tos, kurios patvirtintų A. B. inkriminuotą administracinį nusižengimą.
12.7. Nagrinėjamu atveju, tarp A. B. ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno M. P. parodymų yra esminis prieštaravimas dėl to, ar ant A. B. šautuvo buvo uždėtas draudžiamas naudoti įrenginys – optinis taikiklis, ar A. B. jį tiesiog turėjo pasiėmęs su savimi į bokštelį žvėrių stebėjimui. Kartu kyla klausimas dėl to, ar Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas M. P., stebėdamas medžiotoją A. B. nuo bokštelio aikštelės, kaip jis tvirtino, persisvėręs per langą, pasišviesdamas prožektoriumi, galėjo matyti, kad ant A. B. šautuvo buvo uždėtas draudžiamas naudoti įrenginys – optinis taikiklis, taip pat, ar galėjo matyti, kaip šį įrenginį A. B. nuėmė nuo šautuvo.
12.8. Tam, kad būtų nustatyta, ar yra galimybė, laikant rankose prožektorių ir juo pasišviečiant, tuo pačiu metu stebėti per medžiotojų bokštelio langą, buvo atliktas M. P. parodymų patikrinimas vietoje. Iš 2018 m. vasario 7 d. tyrimo veiksmų protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad tyrimo veiksmą atliko Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V. M., jam padėjo vyresnysis specialistas A. T., parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo advokatas I. B., nusižengimą padaręs asmuo A. B., Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnieji specialistai V. G. ir M. P., antstolis A. S.. Visi parodymų patikrinimo vietoje dalyviai susirinko prie medžiotojo bokštelio, kuriame 2017 m. gruodžio 5 d. medžiojo A. B.. M. P. užlipo kopėčiomis į bokštelį, laikydamas dešinėje rankoje prožektorių, kaire ranka laikydamasis už bokštelio krašto, pasviro į dešinę pusę, dešine ranka atsirėmė ant palangės ir įkišo galvų pro langą. Šis veiksmas buvo filmuojamas iš lauko ir iš bokštelio vidaus. Tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad „atlikę minėtus veiksmus, patvirtiname, kad M. P., galėjo, laikant rankose prožektorių ir juo pasišviečiant, tuo pačiu metu stebėti per medžiotojų bokštelio langą“. Tačiau advokatas I. B. pareiškė, kad parodymų patikrinimą vietoje metu M. P., palipo bokštelio kopėčiomis į bokštelio aikštelę, dešine koja remiasi į kopėčių laiptelį, kaire ranka laikydamasis už bokštelio sienos, pro bokštelio langą, rankoje laikydamas prožektorių, žiūri į bokštelio vidų (b. l. 55–56).
12.9. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymėjo, kad iš pateikto Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vaizdo įrašo, kurį 2017 m. gruodžio 5 d., apie 20 val., įrašinėjo A. T., matyti M. P. veiksmas (27-33 vaizdo įrašo sekundė), kaip jis, stovėdamas medžioklės bokštelio aikštelėje, kaire ranka ir petimi įsiremia į medžiotojo bokštelio sieną ir taip laikydamasis siekia pamatyti, ką bokštelyje daro A. B.. 2018 m. vasario 6 d. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad jis kaire ranka laikydamas už bokštelio krašto, nuleisdamas koją ant žemesnio kopėčių laiptelio, pasviro į dešinę pusę, dešine ranka atsirėmė ant palangės ir įkišo galvą pro langą.
12.10. Pažymėtina, kad nuo įvykio iki parodymų patikrinimo vietoje atlikimo, buvo praėję du mėnesiai, todėl yra visiškas pagrindas teigti, kad M. P. parodymų patikrinimo vietoje metu negalėjo tiksliai pakartoti kiekvieno žingsnio ir atlikto judesio įvykio metu. Be to, akivaizdu, kad įvykio metu M. P. tikslas buvo pamatyti, kas vyksta bokštelio viduje, o ne atsiminti ir fiksuoti, kur ir kaip padėjo koją, ar kaip prisilaikė. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto skundo argumentu, jog iš teismui pateiktų 2017 m. gruodžio 5 d., apie 20 val., Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad M. P., palipęs į medžiotojo bokštelį, šviečia prožektoriumi ir nori pamatyti, ką jo viduje darė A. B.. Tačiau būtent įvykio metu užfiksuotas vaizdas visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad M. P. ir matė, ką bokštelyje darė A. B.. Pažymėtina, kad įvykio metu 2017 m. gruodžio 5 d., apie 20 val., t. y. tamsiu paros metu, žiemą, V. P., būdamas bokštelio aikštelėje elgėsi atsargiai, švietė prožektoriumi ir bandė kažką įžiūrėti, tačiau iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nenustatyta, kad M. P. vienareikšmiškai matė tai, kas buvo užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš vaizdo įraše užfiksuotų parodymų patikrinimo vietoje duomenų, kuris buvo atliktas praėjus netgi dviem mėnesiams po įvykio, nustatyta, kad M. P. priešingai, nei įvykio metu, kai buvo tamsus paros metas, t. y. šviesios paros metu, bokštelio aikštelėje elgėsi drąsiai, keliais judesiais palinkęs link bokštelio lango, laikydamas prožektorių, įkišo galvą pro langą ir stebėjo, kas vyksta bokštelio viduje. Todėl neabejotinai, jeigu būtų buvusios analogiškos sąlygos ir įvykio metu, M. P. galėjo matyti pro bokštelio langą, kas vyksta jo viduje. Tačiau apygardos teismas neturi visiškai jokio pagrindo nesutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad toks M. P. atliktas parodymų patikrinimas neatitiko jo veiksmo stebint medžiotoją A. B. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 20 val., kai jis palipo į bokštelį ir stebėjo bei neva matė visus A. B. veiksmus.
12.11. Atsižvelgdamas į aptartus vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, apygardos teismas pažymi, kad atliktas Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialisto M. P. parodymų patikrinimas vietoje negali būti pripažintas kaip objektyvus įrodymas, pagrindžiantis A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų, už kuriuos jis nubaustas skundžiama nutartimi pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.
12.12. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto A. T. tarnybiniame pranešime, kurį pasirašė ir V. G. bei M. P., nurodyta, jog optinio taikiklio pritvirtinimas prie medžioklinio šautuvo ir jo nuėmimas užtrunka vos kelias sekundes. Atvykę į įvykio vietą, jie iš pradžių prisistatė ir paprašė medžiotojo A. B. išlipti iš medžiotojo bokštelio, ir tik jam nenulipus, lipo į bokštelį patys. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. B., į bokštelį dar nepalipus Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams, be to, per tą laiką, kol buvo lipama į bokštelį tamsiu paros metu, ir M. P. per langą bandė pamatyti, kas vyksta bokštelyje, būtų turėjęs pakankamai laiko nuimti nuo šautuvo draudžiamą medžioklėje naudoti prietaisą. Todėl, kaip jau buvo aptarta, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog A. B. bokštelyje su savimi turėjo draudžiamą medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisą, nes jis buvo surastas bokštelyje, tačiau ir ši aplinkybė sudaro prielaidą abejonėms dėl to, kad M. P. įvykio metu matė, kaip A. B. nuėmė nuo šautuvo minėtą draudžiamą naudoti medžioklėje prietaisą.
13. Akcentuotina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis. Būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
14. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, konstatuotina, kad nenustatyta, jog A. B. 2017 m. gruodžio 5 d., (duomenys neskelbtini), miške, vykdė neteisėtą medžioklę, tai yra tykodamas medžioklės metu bokštelyje, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5., 58.5.9., 74.1. punktų reikalavimus naudojo draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę) – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo „Blaser R8. 308“, Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Tačiau byloje surinkti ir aptarti duomenys objektyviai patvirtina, jog A. B. 2017 m. gruodžio 5 d., (duomenys neskelbtini), miške, medžioklės plotuose esančiame bokštelyje, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5., 58.5.9. punktų reikalavimus, turėjo su savimi draudžiamą turėti medžioklės plotuose įrenginį (priemonę) – naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“. Taigi tokiais veiksmais A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 1 dalyje.
16. Skiriant A. B. administracinę nuobaudą pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį atsižvelgiama į ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad padarytas tyčinis administracinis nusižengimas. Akivaizdu, kad A. B., būdamas medžiotojas, aiškiai žinojo ir suprato, jog medžioklės plotuose draudžiama su savimi turėti naktinio matymo optinį taikiklį, tačiau šio draudimo nesilaikė. Nors bylos duomenimis ir nenustatyta, kad A. B. buvo užsidėjęs minėtą prietaisą ant šautuvo, tačiau jis kaip medžiotojas, medžioklės plotuose netgi tik turėdamas šį prietaisą su savimi, padarė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą, priskiriamą prie šiurkščių pažeidimų (74., 74.1. punktai). A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35, 36 straipsniai) nenustatyta, jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, todėl įvertinus visas aplinkybes, A. B. skirtina administracinė nuobauda – bauda – atitinkanti ANK 290 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį.
17. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartis, kuria A. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 5 dalį nubaustas 600 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, konfiskuojant A. B. priklausantį medžioklinį graižtvinį šautuvą „Blaser R8. 308“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, naikintina ir priimtinas naujas nutarimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pripažindamas asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, bei, skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ne nutartį, bet nutarimą (ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį, kuria A. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 5 dalį nubaustas 600 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, konfiskuojant A. B. priklausantį medžioklinį graižtvinį šautuvą „Blaser R8. 308“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“, ir priimti naują nutarimą.
A. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 60 Eur dydžio baudą.
Medžioklinį graižtvinį šautuvą „Blaser R8. 308“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir naktinio matymo optinį taikiklį „Apex“ grąžinti A. B., įsiteisėjus nutarimui.
Išaiškinti A. B., kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas neskundžiamas.