- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1321-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00920-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Druskininkų ligoninė
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Druskininkų ligoninė dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. M. ieškinyje teismo prašė: 1) nustatyti, kad atsakovės VšĮ Druskininkų ligoninė Druskininkų ligoninės personalui, Druskininkų savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriui yra paskleisti neatitinkantys tikrovės, ieškovės garbę ir orumą žeminantys teiginiai: „..vyresnioji slaugytoja skundžiasi Pareiškėjos elgesiu, sako, kad elgesys neprognozuojamas, jis jos bijo, Pareiškėja nevykdo savo tiesioginių pareigų, o tik vaikšto ir renka „Paskalas“, taip pat paminėjo, kad buvo atvejis, kai ji darbo vietoje atsidariusi langą, vartodama necenzūrinius žodžius, gąsdino iššoksianti pro langą, o kolegės turės prisiimti atsakomybę, taip pat darbo metu, poste, demonstratyviai išsiima kelias dėžutes vaistų ir juos geria, o tuomet, pasak vyresniosios slaugytojos, vaikšto apsvaigusi“; 2) įpareigoti atsakovę viešai paneigti 1 punkte nurodytą paskleistą informaciją; 3) priteisti iš atsakovės 500 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. dirbo VšĮ Druskininkų ligoninė slaugytojo padėjėja. Darbiniai santykiai nutrūko tada, kai be jokių aiškių priežasčių 2018 m. vasario 15 d. buvo skubiai iškviesta į direktoriaus kabinetą, kur buvo paaiškinta, kad jis gauna „signalus“ apie jos netinkamą elgesį darbo metu. Vėliau paaiškėjo, kad vyresnioji slaugytoja N. O. K. atsakovės direktorių informavo, jog ji darbo metu nevykdo savo tiesioginių pareigų, elgiasi neprognozuojamai, ne kartą ruošėsi iššokti pro langą, vartoja necenzūrinius žodžius, darbo vietoje išsidėsto gausybę vaistų ir kolegų bei pacientų akivaizdoje demonstratyviai tuos vaistus geria, o po to nuo vaistų apsvaigusi tik vaikšto ir renka paskalas bei tokiu elgesiu neva kelia vyresniajai slaugytojai grėsmę. Direktorius, neišklausęs jos pozicijos, nusprendė, kad jos sveikatos būklė pablogėjo ir jis neturi galimybės pasiūlyti jos sveikatos būklę atitinkančių darbo sąlygų, todėl liepė rašyti prašymą nutraukti darbo sutartį, dėl ko ji patyrė emocinį šoką. Ši informacija ne tik pažemino ligoninės direktoriaus akivaizdoje, bet šią tikrovės neatitinkančią, žeminančią ir jos garbę bei orumą žeidžiančią informaciją N. O. K. paskleidė tarp kitų kolegų ir visų ligoninės darbuotojų bei Druskininkų miesto savivaldybei, į kurią ieškovė kreipėsi dėl darbdavio veiksmų ir sprendimų įvertinimo, bei Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriui, kuris nagrinėjo ieškovės skundą. Tokie teiginiai yra ją įžeidžiantys, neatitinka tikrovės, pramanyti, išgalvoti, žeminantys jos garbę ir orumą, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, neparemti jokiais argumentais ir formuojantys neigiamas ligoninės administracijos ir kitų ligoninės darbuotojų bei pacientų nuomones, dėl ko neteko darbo. Dėl viso to ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VšĮ Druskininkų ligoninė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta 2018 m. balandžio 27 d. Ieškovė 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į lygių galimybių kontrolierių su skundu, kad atsakovė siekia ją atleisti neteisėtai, tačiau kontrolierius 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino ieškovės skundą nepagrįstu. Kontrolieriui nagrinėjant ieškovės skundą, atsakovė gavo kontrolieriaus prašymą pateikti informaciją, į kurį atsakė 2018 m. gegužės 7 d. raštu, be kita ko nurodydama, kad „Ligoninės administracija iš skyriaus, kuriame dirbo Pareiškėja, ne kartą girdėjo neigiamų atsiliepimų dėl pastarosios darbo bei elgesio. Vyresnioji skyriaus slaugytoja skundžiasi jos elgesiu, sako, kad jos elgesys neprognozuojamas, ji jos bijo, ji nevykdo savo tiesioginių pareigų, o tik vaikšto ir renka „paskalas“, taip pat paminėjo, kad buvo atvejis, kai ji darbo vietoje atsidariusi langą, vartodama necenzūrinius žodžius, gąsdino iššoksianti pro langą, o kolegės turės prisiimti atsakomybę, taip pat, darbo metu, poste demonstratyviai išsiima kelias dėžutes vaistų ir juos geria, o tuomet, pasak vyresniosios slaugytojos, vaikšto apsvaigusi...“. Šios aplinkybės paminėtos tik rašte, vieną kartą, kaip sudedamoji visų aplinkybių dalis ir niekur bei niekam daugiau nepateikta ar kitaip nepaskleista. Atsakovės vyresniosios slaugytojos O. N. K., kuri organizavo skyriaus slaugytojų ir jų padėjėjų, tame tarpe ir ieškovės, darbą, elgesys informuojant atsakovės personalo specialistę apie ieškovės elgesį negali būti laikomas žinių paskleidimu, lygiai taip pat kaip ir personalo specialistės elgesys informuojant įstaigos vadovą. Be to, teikdama informaciją lygių galimybių kontrolieriui atsakovė pateikė realiai egzistavusius faktus taip, kaip jie klostėsi, jų neiškraipė, nenutylėjo turimos informacijos, sąsajų su kitais žinomais faktais, o rėmėsi turimais dokumentais ir įvykio dalyvių liudijimais, todėl negalima pripažinti, kad žinia neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei VšĮ Druskininkų ligoninė iš ieškovės O. M. 900 Eur advokato pagalbos išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2015 m. balandžio 9 d. dirbo pas atsakovę slaugytojos padėjėja. Ieškovė 2018 m. vasario 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu atleisti iš Vidaus ligų skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigų, o 2018 m. vasario 22 d. parašė prašymą laikyti pareiškimą dėl atleidimo negaliojančiu. 2018 m. balandžio 20 d. ieškovė parašė pakartotinį prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovės direktorius 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu atleido ieškovę iš darbo nuo 2018 m. balandžio 27 d. Ieškovė , būdama dar neatleista iš darbo, 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl to, kad atsakovė nesudarė būtinų darbo sąlygų pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, be to, darbdavys dėl jos negalios pasiūlė išeiti iš darbo šalių susitarimu. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018 m. balandžio 21 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl gauto skundo ir pareikalavo pateikti skundo išnagrinėjimui reikalingą informaciją bei atsakyti į tarnybos užduodamus klausimus. Atsakovei pateikus reikalaujamą informaciją ir atsakymus į užduotus klausimus, lygių galimybių kontrolierius 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino ieškovės skundą nepagrįstu, nepasitvirtinus skunde nurodytiems pažeidimams. Ieškovė, susipažinusi su gautu lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu, sužinojo atsakovės pateiktą informaciją apie jos atliekamą darbą bei elgesį darbo vietoje.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama kontrolieriaus reikalavimą, pateikė informaciją apie ieškovės atliekamą darbą bei kitus duomenis reikalingus skundo išnagrinėjimui ir be kito nurodė, kad „...vyresnioji slaugytoja skundžiasi Pareiškėjos elgesiu, sako, kad elgesys neprognozuojamas, jis jos bijo, Pareiškėja nevykdo savo tiesioginių pareigų, o tik vaikšto ir renka „Paskalas“, taip pat paminėjo, kad buvo atvejis, kai ji darbo vietoje atsidariusi langą, vartodama necenzūrinius žodžius, gąsdino iššoksianti pro langą, o kolegės turės prisiimti atsakomybę, taip pat darbo metu, poste, demonstratyviai išsiima kelias dėžutes vaistų ir juos geria, o tuomet, pasak vyresniosios slaugytojos, vaikšto apsvaigusi“. Šie teiginiai buvo išdėstyti kontrolieriaus sprendime, kuris buvo išsiųstas ieškovei.
6. Teismas, įvertinęs liudytojų (O. N. K., dirbančios ligoninės vidaus ligų skyriaus vyriausiąja slaugytoja (tiesioginės ieškovės vadovės), ir L. M., dirbusios ligoninės administracijoje personalo padalinyje, parodymus, sprendė, kad atsakovė įrodė, jog lygių galimybių kontrolieriui pateiktame rašte išdėstyti teiginiai, susiję su ieškovės darbu ir elgesiu, atitinka tikrovę.
7. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad atsakovės išduota 2016 m. liepos 4 d. charakteristika patvirtina aplinkybę, jog ieškovė buvo mylima ir gerbiama viso ligoninės personalo, prižiūrimi pacientai dėkojo už rūpestį ir atsidavimą darbui, už nepriekaištingai vykdomas pareigas, nuoširdų ir malonų bendravimą. Ši charakteristika pateikta prieš 1 metus ir 9 mėnesius iki ieškovės atleidimo iš darbo. Byloje nagrinėjamas ieškovės darbas ir elgesys per visą jos darbo laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. Be to, charakteristika išrašyta ir pasirašyta ne ligoninės administracijos, o vidaus ligų skyriaus vadovės gydytojos N. Š., kuri, apklausta liudytoja, parodė, kad charakteristiką surašė ieškovės paprašyta. Ieškovė paaiškino, kad policijoje atliekamas tyrimas, kad yra grėsmė atimti iš jos vaiką, todėl stengdamasi padėti ieškovei charakteristikoje daugiau pabrėžė ieškovės teigiamus bruožus. Surašytą ir pasirašytą charakteristiką perdavė į rankas asmeniškai ieškovei. Taigi aptarti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės pateikta charakteristika patvirtina jos gerą darbą ir elgesį, nes charakteristika surašyta esant baudžiamojo persekiojimo ieškovės atžvilgiu grėsmei ir todėl rašyta bendradarbės, nurodant ne tikruosius asmenį charakterizuojančius duomenis, bet siekiant teigiamos baudžiamosios bylos baigties.
8. Teismas nustatė, kad lygių galimybių kontrolierius 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino ieškovės skundą nepagrįstu, kurį išsiuntė pareiškėjai ir ligoninės vadovui. Kitiems asmenims sprendimas nebuvo pateiktas. Druskininkų savivaldybės administracija nėra gavusi jokių duomenų apie ieškovės skundo nagrinėjimą. Teismo posėdžio metu nė vienas iš apklaustų liudytojų (O. N. K., N. Š., L. R., D. M., D. V., L. M., A. A., V. U., I. S., R. A.) neparodė, kad lygių galimybių kontrolieriaus priimtas sprendimas ieškovės atžvilgiu ligoninėje buvo svarstytas, išplatintas ar aptarinėjamas. Tokiu būdu teismas nustatė, kad kontrolieriaus sprendimo atsakovė nepaskleidė Druskininkų ligoninės personalui ir Druskininkų savivaldybės administracijai. Atsakovė, vykdydama lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimą, pateikė informaciją apie ieškovės atliekamą darbą bei kitus duomenis, reikalingus skundo išnagrinėjimui, atitinkančius tikrovę, taip pat pateiktos informacijos kitiems asmenims nepaskleidė. Taigi nėra visų būtinų elementų atsakovės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė O. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas sprendimą, daugiausiai rėmėsi teismo proceso metu apklaustų liudytojų O. N. K., N. Š., L. R., D. M., D. V., L. M., A. A., V. U., I. S., R. A. parodymais, kurie visi dirba pas atsakovę VšĮ Druskininkų ligoninėje ir yra tiesiogiai priklausomi nuo darbdavio. Šie įrodymai nebuvo vertinami kritiškai.
1.2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad be ieškovės sutikimo, darbdavys (VšĮ Druskininkų ligoninė) neturi teisės paskleisti tretiesiems asmenims informacijos apie ieškovės sveikatos būklę, t. y. kokiomis ligomis ieškovė serga ir kokia ieškovės sveikatos būklė. Ši informacija buvo paskleista ne tik suinteresuotiems asmenims (lygių galimybių kontrolieriui), tačiau tapo žinoma ir VšĮ Druskininkų ligoninė personalui, o po to ir kitiems asmenims, kurie aptarinėjo, kad ieškovė yra psichiškai nesveika, negali dirbti ir pan., kas turi ieškovės gyvenimui didelį poveikį ateityje susirandant darbą.
1.3. Pagal formuojamą teismų praktiką žinių paskleidimu bendrąja prasme laikytinas jų pranešimas vienam, keletui ar neapibrėžtam ratui asmenų, t. y. šių žinių sužinojimas kitų asmenų, be to asmens, apie kurį jos paskleistos, sutikimo. Atsakovės vadovaujančios darbuotojos bei pačios atsakovės paskleista informacija, teiginiai apie ieškovę laikytini paskleista žinia, kuriai taikomas tiesos ir tikslumo kriterijus, ir tai yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobūdžio duomenys, kurie neatitinka tikrovės, ir yra teisinis pagrindas ginti ieškovės garbę ir orumą, taikant CK 2.24 straipsnį, kadangi šiuo atveju yra tam būtinų sąlygų visuma.
1.4. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
Atsiliepimas
10. Atsakovė VšĮ Druskininkų ligoninė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, tame tarpe rašytiniais įrodymais bei šalių (jų atstovų) paaiškinimais. Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas sprendimo išvadas iš esmės grindė tik liudytojų parodymais.
2.2. Bent kelios liudytojos (L. M., A. A.) teismo posėdžio metu nurodė, kad pas atsakovę nebedirba, o net trys liudytojos (V. U., I. S., R. A.), kurios yra atsakovės darbuotojos, buvo šaukiamos ir apklausiamos pačios ieškovės prašymu, kas patvirtina, kad ieškovė liudytojų buvimą darbo santykiuose su atsakove nelaikė aplinkybe, kuri galėtų trukdyti apklausti jas liudytojomis.
2.3. Liudytojomis buvo apklaustos net dešimt buvusių ir esamų atsakovės darbuotojų, kurių duoti parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, todėl nėra jokio pagrindo jų parodymus vertinti kritiškai ar jų apskritai nevertinti. Beveik visos liudytojos patvirtino normalius (asmeninius/darbinius) santykius su ieškove, dėl ko šios liudytojos neturėjo jokių motyvų nurodyti kokias nors neigiamai ieškovę ar jos veiksmus apibūdinančias aplinkybes.
2.4. Atsakovė dėl pačios ieškovės pateikto skundo turėjo pareigą lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateikti visus ieškovės skundo teisingam išnagrinėjimui reikalingus duomenis bei dokumentus ir šią jai nustatytą pareigą įvykdė.
2.5. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės šioje byloje nurodomi duomenys jokiems kitiems tretiesiems asmenims, išskyrus lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, nebuvo paskleisti.
2.6. Įrodinėjimo pareiga dėl prašomų paneigti duomenų paskleidimo šioje byloje tenka pačiai ieškovei, kuri vesdama bylą kartu su atstove, žinančia šaliai tenkančias procesines pareigas, nepateikė į bylą jokių įrodymų apie šioje byloje prašomų paneigti duomenų paskleidimą bent vienam trečiajam asmeniui be lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.
2.7. Pats ginčo duomenų kontekstas ir turinys patvirtina, kad atsakovė šiais teiginiais nesiekė paskleisti jokios tikrovės neatitinkančios, ieškovės garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos, o tik sąžiningai informavo tyrimą atliekančią valstybės įgaliotą instituciją apie aplinkybes, kurias atsakovė sužinojo iš buvusios ieškovės tiesioginės vadovės N. K. ir kurios galėjo būti reikšmingos atliekant tyrimą pagal ieškovės pateiktą skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m. balandžio 9 d. dirbo pas atsakovę slaugytojos padėjėja. Ieškovė 2018 m. vasario 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu atleisti iš Vidaus ligų skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigų (e. b. t. 1, b. l. 101), tačiau 2018 m. vasario 22 d. parašė prašymą laikyti pareiškimą dėl atleidimo negaliojančiu (e. b. t. 1, b. l. 102). 2018 m. balandžio 20 d. ieškovė parašė pakartotinį prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kadangi negali atlikti darbo dėl sveikatos būklės ir neįgalumo (e. b. t. 1, b. l. 103). Atsakovės direktorius 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu atleido ieškovę iš darbo nuo 2018 m. balandžio 27 d. darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (e. b. t. 1 1, b. l. 12). Ieškovė 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl to, kad atsakovė nesudarė būtinų darbo sąlygų pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, be to, darbdavys dėl jos negalios pasiūlė išeiti iš darbo šalių susitarimu (e. b. t. 1, b. l. 18-33). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018 m. balandžio 20 d. raštu (e. b. t. 1, b. l. 18-33, 99-100) atsakovei pranešė apie atliekamą tyrimą ir pareikalavo pateikti skundo išnagrinėjimui reikalingą informaciją bei atsakyti į tarnybos užduodamus klausimus. Lygių galimybių kontrolierius 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino ieškovės skundą nepagrįstu, nepasitvirtinus skunde nurodytiems pažeidimams (e. b. t. 1, b. l. 18-33).
13. Taip pat nustatyta, kad atsakovė, vykdydama kontrolieriaus reikalavimą, pateikė informaciją apie ieškovės atliekamą darbą bei kitus duomenis, reikalingus skundo išnagrinėjimui, ir be kita ko nurodė, kad „...vyresnioji slaugytoja skundžiasi Pareiškėjos elgesiu, sako, kad elgesys neprognozuojamas, jis jos bijo, Pareiškėja nevykdo savo tiesioginių pareigų, o tik vaikšto ir renka „Paskalas“, taip pat paminėjo, kad buvo atvejis, kai ji darbo vietoje atsidariusi langą, vartodama necenzūrinius žodžius, gąsdino iššoksianti pro langą, o kolegės turės prisiimti atsakomybę, taip pat darbo metu, poste, demonstratyviai išsiima kelias dėžutes vaistų ir juos geria, o tuomet, pasak vyresniosios slaugytojos, vaikšto apsvaigusi“. Šie teiginiai buvo išdėstyti kontrolieriaus sprendime, kuris išsiųstas ieškovei ir ligoninės vadovui.
14. Ieškovė prašė nustatyti, kad šie teiginiai, paskleisti atsakovės VšĮ Druskininkų ligoninė personalui, Druskininkų savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriui, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, taip pat prašė įpareigoti atsakovę šią informaciją paneigti ir priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi nustatė, jog informacija nebuvo paskleista Druskininkų ligoninės personalui ir Druskininkų savivaldybės administracijai, o lygių galimybių kontrolieriui informacija pateikta kontrolieriaus reikalavimu ir jam pateikti tik duomenys, reikalingi skundo išnagrinėjimui. Be to, teismas sprendė, kad lygių galimybių kontrolieriui pateikti duomenys, susiję su ieškovės darbu ir elgesiu, atitinka tikrovę.
16. Ieškovė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, be to, neatkreipė dėmesio, jog atsakovė be ieškovės sutikimo paskleidė tretiesiems asmenims duomenis apie ieškovės sveikatos būklę. Mano, kad žinios apie ieškovę buvo paskleistos, jos neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas ginti ieškovės garbę ir orumą CK 2.24 straipsnio pagrindu.
Dėl asmens garbės ir orumo gynimo sąlygų ir įrodymų vertinimo
17. CK 2.4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
18. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektoriniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo, taigi paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims.
19. Ieškovė teigia, kad nurodytos ir ieškiniu ginčijamos žinios apie ją buvo paskleistos, atsakovei pateikiant nurodytą informaciją lygių galimybių kontrolieriui, Druskininkų ligoninės personalui ir Druskininkų savivaldybės administracijai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo informacija nebuvo perduota Druskininkų savivaldybės administracijai, ką patvirtina ir Druskininkų savivaldybės administracijos raštai tiek ieškovei, tiek atsakovės advokatui (e. b. t. 1, b. l. 14, t. 2, b. l. 68). Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės lygių galimybių kontrolieriui perduota informacija ar kontrolieriaus sprendimas būtų buvę apsvarstyti darbuotojų kolektyve, atvirkščiai, apklausti atsakovės darbuotojai paneigė šias aplinkybes. Pažymėtina, kad būtent ieškovė privalėjo įrodyti žinių paskleidimo faktą, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka, kad ginčo informacija lygių galimybių kontrolieriui buvo perduota pagal kontrolieriaus reikalavimą ir ji buvo pateikta tokios apimties, kokia buvo reikalinga ieškovės paduoto skundo išnagrinėjimui, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, neviršijant tiriamo skundo ribų ir neturint tikslo pažeminti ieškovės garbę ir orumą.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).
22. Nagrinėjamo ginčo atveju lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis Lygių galimybių įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, paprašė atsakovės pateikti ieškovės skundo išsprendimui reikalingą informaciją, o atsakovei toks kontrolieriaus reikalavimas yra privalomas (Lygių galimybių įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovė privalėjo vykdyti kontrolieriaus reikalavimą, grindžiamą nurodyto įstatymo nuostatomis. Pagal Lygių galimybių įstatymo 30 straipsnio 3 dalį lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą privalo nagrinėti asmenys, kuriems sprendimas adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus bei sprendimo vykdymą informuoti lygių galimybių kontrolierių. Šiuo atveju lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas buvo adresuotas pareiškėjai – ieškovei ir ligoninės vadovui, šis sprendimas, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nebuvo svarstomas tarp darbuotojų ar apie jį nebuvo pranešta kolektyvui.
23. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nebuvo įrodytas ginčo informacijos paskleidimo faktas, tai reiškia, kad nebuvo nustatytas vienas iš keturių būtinų garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį nustatyti faktų, todėl ieškinys galėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.
24. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vertino ir ginčo žinių atitiktį tikrovei ir padarė išvadą, jog atsakovė įrodė, kad lygių galimybių kontrolieriui pateiktame rašte išdėstyti teiginiai, susiję su ieškovės darbu ir elgesiu, atitinka tikrovę.
25. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-488/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).
26. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).
27. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, patvirtindama žinių atitiktį tikrovei, teikė ne tik savo paaiškinimus, bet ir rašytinius įrodymus ir tam tikroms aplinkybėms patvirtinti kvietė liudytojus, kurie davė parodymus. Šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų ir teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Nors ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo (CPK 183 straipsnis) ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) taisykles, tačiau šių pažeidimų nekonkretizuoja, tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų parodymus, nes liudytojai yra atsakovės darbuotojai. Tačiau vien šis faktas nereiškia, kad liudytojai sakė netiesą. Būtent tik kartu su ieškove dirbę asmenys galėjo paliudyti aplinkybes apie ieškovės darbą ir jos elgesį darbe, kas ir buvo nurodyta ieškovės parašomoje paneigti darbdavio informacijoje. Be to, dalis šių liudytojų buvo kviesti pačios ieškovės iniciatyva (R. A., I. S., V. U.).
28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir ieškovės pateiktą darbdavio nurodytų faktų neatitikimui tikrovei patvirtinti rašytinį įrodymą – 2016 m. liepos 4 d. išduotą ieškovės charakteristiką (e. b. t. 1, b. l. 13), kurioje ieškovė charakterizuota itin teigiamai. Teismas, įvertinęs šios charakteristikos išdavimo aplinkybes patvirtinančius įrodymus (liudytojos N. Š. parodymus, rašytinius įrodymus apie ieškovės atžvilgiu tuo metu pradėtą ikiteisminį tyrimą), visiškai pagrįstai šį įrodymą atmetė, kadangi charakteristika buvo išduota ne ligoninės administracijos vadovo, o vidaus ligų skyriaus vadovės N. Š., kuri charakteristiką surašė ieškovės paprašyta ir siekiant ieškovei palankios pradėto ikiteisminio tyrimo baigties.
29. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad žinios apie ieškovę buvo paskleistos, jos neatitinka tikrovės ir yra pagrindas ginti ieškovės garbę ir orumą CK 2.24 straipsnio pagrindu. Ieškovės nurodytas teisminis precedentas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 – nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes kasacine tvarka nagrinėta ir nagrinėjama byla skiriasi faktinėmis aplinkybėmis, nurodytoje nutartyje buvo pateikti kasacinio teismo išaiškinimai dėl viešojo asmens garbės ir orumo gynimo, todėl tai jokiu būdu nepatvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Dėl ieškovės privataus gyvenimo gynimo
30. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovė be jos sutikimo negalėjo niekam pateikti informacijos apie jos sveikatos būklę, t. y. kokiomis ligomis ji serga, tačiau atsakovė lygių galimybių kontrolieriui, ligoninės personalui ir kitiems asmenims pateikė informaciją, kad ieškovė yra psichiškai nesveika ir negali dirbti to darbo, į kurį buvo priimta.
31. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nebuvo suformulavusi reikalavimo, grindžiamo teisės į privatų gyvenimą pažeidimu, reikalavimai buvo pareikšti tik dėl žinių atitikimo tikrovei ir jų paneigimo, nors apie privataus gyvenimo slaptumo pažeidimą ieškinyje ir buvo užsiminta. Nesant ieškovės reikalavimo dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo, pirmosios instancijos teismas negalėjo dėl to spręsti, nes teismui sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
32. Nepaisant to, pažymėtina, kad CK 2.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog privataus gyvenimo pažeidimu yra duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju duomenys apie ieškovės sveikatą pateikti, remiantis Lygių galimybių įstatymo 30 straipsniu, ir būtent dėl ieškovės skundo lygių galimybių kontrolieriui, pastarajai teigiant, kad jai nebuvo sudarytos būtinos darbo sąlygos pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadas, tyrimo. Ieškovės sveikata ir jos galimybės dirbti pagal medikų rekomendacijas buvo nurodyto tyrimo objektas, todėl tokia informacija lygių galimybių kontrolieriui buvo pateikta nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pripažinus ieškovės apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, apeliacinį skundą atmetus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2019 m. rugsėjo 4 d. pažymą ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Atsakovė VšĮ Druskininkų ligoninė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (375,55 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio, o jos turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Todėl apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 375,55 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Druskininkų ligoninė (juridinio asmens kodas 152114650) 375,55 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.