Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-693-314/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-12Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
e2-693-314/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00920-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Šeštokas
Ieškovas
O. M.
Advokatai
Haroldas Ivanauskas, Monika Šereikinė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-693-314/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00920-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.5.; 3.2.4.4.; 3.2.4.8.3.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.; 3.2.6.1.;

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 12 d.

DruskininkaiAlytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,dalyvaujant ieškovės O. M. atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikinei,atsakovės atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė O. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ personalui, Druskininkų savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriui yra paskleisti neatitinkantys tikrovės, ieškovės garbę ir orumą žeminantys teiginiai: „..vyresnioji slaugytoja skundžiasi Pareiškėjos elgesiu, sako, kad elgesys neprognozuojamas, jis jos bijo, Pareiškėja nevykdo savo tiesioginių pareigų, o tik vaikšto ir renka „Paskalas“, taip pat paminėjo, kad buvo atvejis, kai ji darbo vietoje atsidariusi langą, vartodama necenzūrinius žodžius, gąsdino iššoksianti pro langą, o kolegės turės prisiimti atsakomybę, taip pat darbo metu, poste, demonstratyviai išsiima kelias dėžutes vaistų ir juos geria, o tuomet, pasak vyresniosios slaugytojos, vaikšto apsvaigusi“; 2) įpareigoti atsakovę viešai paneigti 1 punkte nurodytą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ personalui, Druskininkų savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos galimybių kontrolieriui paskleistą, informaciją; 3) priteisti iš atsakovės 500 EUR turtinei žalai ir 3 000 EUR neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir dublike nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ slaugytojo padėjėja. Darbiniai santykiai nutrūko tuomet, kai be jokių aiškių priežasčių 2018 m. vasario mėn. 15 d. buvo skubiai iškviesta į direktoriaus kabinetą, kur buvo paaiškinta, kad jis gauna „signalus“ apie jos netinkamą elgesį darbo metu. Vėliau paaiškėjo, kad vyresnioji slaugytoja N. O. K. atsakovės direktorių informavo, kad ji darbo metu nevykdo savo tiesioginių pareigų, elgiasi neprognozuojamai, ne kartą ruošėsi iššokti pro langą, vartoja necenzūrinius žodžius, darbo vietoje išsidėsto gausybę vaistų ir kolegų bei pacientų akivaizdoje demonstratyviai tuos vaistus geria, o po to nuo vaistų apsvaigusi tik vaikšto ir renka paskalas bei tokiu elgesiu neva kelia vyresniajai slaugytojai grėsmę. Direktorius, neišklausęs jos pozicijos, nusprendė, kad jos sveikatos būklė pablogėjo ir jis neturi galimybės pasiūlyti jos sveikatos būklę atitinkančių darbo sąlygų, todėl liepė rašyti prašymą nutraukti darbo sutartį, dėl ko patyrė emocinį šoką. Ši informacija ne tik pažemino (duomenys neskelbtini) direktoriaus akivaizdoje, bet šią tikrovės neatitinkančią, žeminančią ir jos garbę bei orumą žeidžiančią informaciją N. O. K. paskleidė tarp kitų kolegų ir visų (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei Druskininkų miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriui. Tokie teiginiai yra ją, kaip darbuotoją ir kaip asmenybę, įžeidžiantys, kurie neatitinka tikrovės, yra pramanyti, išgalvoti, žeminantys jos garbę ir orumą, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, neparemti jokiais argumentais ir formuojantys neigiamas (duomenys neskelbtini) administracijos ir kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei pacientų nuomones, dėl ko neteko darbo, nes teiginiai nulėmė direktoriaus nuomonę ir sprendimą, kad ji pagal savo sveikatos būklę negali dirbti slaugytojos padėjėja. Dėl viso to patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalu atlyginti. Negatyvūs atsiliepimai sukėlė jai ir jos šeimos nariams neigiamas emocijas, dvasinį sukrėtimą, pažemino. Sužinojusi, kad dėl tokios paskleistos informacijos yra atleidžiama iš darbo, patyrė stiprių neigiamą emocinį sukrėtimą, dėl ko 2018 m. vasario 15 d. prireikė kviesti greitąją pagalbą į namus Dėl tokių atsakovės tyčinių, sąmoningų veiksmų gydymas truko nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. vaistams, tyrimams, reabilitacijai ir kelionėms pas gydytojus išleido ne mažiau nei 500 Eur. Po padarytos žalos sveikatai išties negali dirbti slaugytojos padėjėja ir yra priversta keisti savo profesinę kvalifikaciją, atsakovės veiksmai neigiamai paveikė sveikatos būklę, sumažėjo darbingumas, turėtos ligos, diagnozės paūmėjo, prisidėjo naujų ligų.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ieškovė (vykusiame 2019-02-28 teismo posėdyje) paaiškino, kad nuo 2015 m. balandžio 9 d. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ slaugytojos padėjėja. Viskas buvo tvarkoje, kol vieną dieną nepajautė spaudimo iš tiesioginio vadovo – vyresniosios slaugytojos N. K., kuri pradėjo kabinėtis dėl netinkamai atliekamo darbo. Vieną dieną po darbo sulaukė skambučio iš administracijos sekretorės, kuri nurodė kuo skubiau atvykti pas direktorių. Nuvykus pas direktorių, direktorius pasakė, jog dėl jos yra gavęs daug signalų ir negali dėl jos daugiau rizikuoti, nurodė rašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo šalių sutarimu. Vėliau suprato, kad apie ją buvo paskleista melaginga informacija, neva ji darbo metu vaikšto apsvaigusi nuo vaistų, kad vos ne kasdien grasina iššokti pro langą, jog galėtų apkaltinti kitus darbuotojus, kad visiškai nedirba, tik vaikšto ir renka paskalas. Po kelių dienų nuvykusi pas darbdavį parašė prašymą atšaukti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo ir kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, kad būtų leista toliau dirbti. Dėl atleidimo iš darbo kreipėsi ir į Lygių galimybių kontrolierių, nes jai, kaip darbuotojai turinčiai negalią, nebūdavo sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Supratusi, jog dėl paskleistos melagingos informacijos negalės toliau dirbti, parašė prašymą atleisti iš darbo savo noru.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįsta ir neteisėtą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad ieškovė su atsakove 2015 m. balandžio 9 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. S1-5, kurioje buvo nustatytos būtinosios darbo sąlygos: (i) ieškovė priimta terapijos-kardiologijos-neurologijos-medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus slaugytojų padėjėja; (ii) sudaryta terminuota sutartis 0,75 etato visų skyriaus slaugytojų padėjėjų ir valytojų kasmetinių atostogų laikotarpiui. Darbo sutarties Nr. S1-5 būtinosios sąlygos 2015 m spalio 5 d. buvo papildytos nuostata, kad ieškovė priimama į pagrindines slaugytojos padėjėjos pareigas, darbo krūvis nepakeistas. (duomenys neskelbtini) yra taikoma suminė darbo laiko apskaita – slaugytojų padėjėjai dirba pamainomis, t. y. 24 val. per parą, tačiau ieškovei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos ir leista dirbti tik dienomis 0,75 etato. Ieškovė galimai dėl sveikatos būklės pokyčių turėjo dažnus nedarbingumus – per 2017 metus 78 dienas ir per 2018 metų pirmuosius 2 mėnesius 51 dieną. Dažni nedarbingumo atvejai paremti psichikos sveikatos priežiūros įstaigų nustatytomis ligomis. Be to, (duomenys neskelbtini) administracija iš skyriaus, kuriame dirbo ieškovė, ne kartą girdėjo neigiamų atsiliepimų dėl pastarosios darbo bei elgesio, todėl ėmėsi iniciatyvos įvertinti ieškovės galimybę vykdyti darbo sutartimi nustatytas funkcijas. Ieškovės ir direktoriaus pokalbio metu buvo aptartos ieškovės galimybės toliau vykdyti savo funkcijas, tačiau įvertinus ieškovės ribotą galimybę dirbti, o atsakovei neturint galimybės pasiūlyti kitokių darbo sąlygų, abiejų šalių sutarimu priimtas spendimas nutraukti darbo sutartį, kurią ieškovė pasirašė 2018 m. vasario 15 d., tačiau 2018 m. vasario 22 d. ieškovė prateikė prašymą laikyti jos 2018 m. vasario 15 d. prašymą negaliojančiu. Ieškovės paprašius pateikti papildomus duomenis dėl sveikatos būklės už 2018 metus, ieškovė pateikė 2017 m. duomenis, o 2018 m. balandžio 20 d., būdama nedarbinga dėl vaiko ligos, parašė prašymą nutraukti darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą – kai darbuotojas negali atlikti pareigų dėl neįgalumo ar sveikatos būklės. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2018 m. balandžio 27 d. Ieškovė 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių su skundu, jog atsakovė siekia ją atleisti neteisėtai, tačiau kontrolierius 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino ieškovės skundą nepagrįstu. Kontrolieriui nagrinėjant atsakovės skundą, ieškovė gavo kontrolieriaus prašymą pateikti informaciją, į kurį atsakė 2018 m. gegužės 7 d. raštu, be kita ko nurodydama, kad „(duomenys neskelbtini) administracija iš skyriaus, kuriame dirbo Pareiškėja, ne kartą girdėjo neigiamų atsiliepimų dėl pastarosios darbo bei elgesio. Vyresnioji skyriaus slaugytoja skundžiasi jos elgesiu, sako, kad jos elgesys neprognozuojamas, ji jos bijo, ji nevykdo savo tiesioginių pareigų, o tik vaikšto ir renka „paskalas“, taip pat paminėjo, kad buvo atvejis, kai ji darbo vietoje atsidariusi langą, vartodama necenzūrinius žodžius, gąsdino iššoksianti pro langą, o kolegės turės prisiimti atsakomybę, taip pat, darbo metu, poste, demonstratyviai išsiima kelias dėžutes vaistų ir juos geria, o tuomet, pasak vyresniosios slaugytojos, vaikšto apsvaigusi...“. Minėta aplinkybė paminėta tik rašte, vieną kartą, kaip sudedamoji visų aplinkybių dalis ir niekur bei niekam dagiau nepateikta ar kitaip nepaskleista. Atsakovės Vidaus ligų skyriaus vyresniosios slaugytojos O. N. K., kuri organizavo skyriaus slaugytojų ir jų padėjėjų, tame tarpe ir ieškovės, darbą, elgesys informuojant atsakovės personalo specialistę apie ieškovės elgesį negali būti laikomas žinių paskleidimu, lygiai taip pat, kaip ir personalo specialistės elgesys informuojant įstaigos vadovą. Be to, teikdama informaciją Lygių galimybių kontrolieriui pateikė realiai egzistavusius faktus taip, kaip jie klostėsi, jų neiškraipė, nenutylėjo turimos informacijos, sąsajų su kitais žinomais faktais, o rėmėsi turimais dokumentais ir įvykio dalyvių liudijimais, todėl taip pat negalima pripažinti, kad žinia neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškinys turėtų būti pareikštas ne atsakovei, o tam asmeniui, kuris pažeidžia ieškovės teises – visas ieškinys yra orientuotas į tai, kad kažką netinkamai ieškovės atžvilgiu padarė jos buvusi tiesioginė vadovė O. K.. Reikalavimai darbdaviui gali būti reiškiami tik tuo atveju, kai pats reikalavimas yra orientuotas į atsakomybės taikymą – nuostolių ar žalos atlyginimą. Ieškovės ieškinio pirmieji du reikalavimai nėra susiję su žalos atlyginimu, o trečiasis reikalavimas darbdaviui galėtų būti reiškiamas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios šiuo atveju neegzistuoja, nes atsakovė ieškovės atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Be to, pati ieškovė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu, dėl ko atsakovė kontrolieriaus prašymu pateikė paaiškinimą su ginčo duomenimis, nurodydama, kad minėti duomenys yra gauti iš ieškovės tiesioginės vadovės. Atsakymas raštu išimtinai pateiktas tik Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, ieškovės ginčijama informacija nebuvo paskleista niekur kitur. Mano, kad dėl ginčo informacijos negalėjo būti pažeista ieškovės garbė ir orumas, negalėjo pablogėti ieškovės reputacija visuomenės akyse, nes visuomenė nesužinojo apie ieškovės kreipimąsi apie į įgaliotą valstybės instituciją, kaip ir nesužinojo apie darbdavio atsakymą tuo pačiu klausimu.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės, jos atstovės, atsakovės atstovo, liudytojų O. N. K., N. Š., L. R., D. M., D. V., L. M., A. A., V. U., I. S., R. A. parodymais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2015-04-09 dirbo pas atsakovę slaugytojos padėjėja. Ieškovė 2018-02-15 kreipėsi į atsakovę su prašymu atleisti iš Vidaus ligų skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigų (e. t1, b.l. 101;). Praėjus 7 dienoms 2018-02-22 parašė prašymą laikyti pareiškimą dėl atleidimo pasirašytą 2018-02-15 negaliojančiu (e. t1, b.l. 102;). Dar po dviejų mėnesių ieškovė 2018-04-20 parašė pakartotinį prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė: prašau atleisti iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. nuo 2018-04-27 ryšium su tuo, kad negaliu dėl sveikatos būklės ir neįgalumo tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. Be to prašyme nurodoma - man nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, taip pat dėl operuotos dešinės rankos plaštakos nuolat atsinaujinančių skausmų negaliu tinkamai atlikti savo tiesioginio darbo (e. t1, b.l. 103;). Atsakovės direktorius 2018-04-26 įsakymu Nr. P-223 „Dėl O. M. atleidimo iš darbo“ atleido ieškovę iš darbo nuo 2018-04-27 sutinkamai su DK 56 str. 1 d. 3 p. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių), 56 str. 2 d., 65 str. 2 d., 127 str. 6 d., patenkinęs ieškovės prašymą (e. t1, b.l. 12;). Taip pat byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad darbingumo lygio 2014-09-09 pažyma nustatyta, kad ieškovei darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2014-09-08 iki 2015-09-07 buvo nustatytas 50 procentų (e. t1, b.l. 105;). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2014-09-09 išvada Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1016 nustatė, kad ieškovė gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (negali dirbti: su jonizuojančia spinduliuote, darbo aplinkoje esančioje cheminių jautrinančių medžiagų, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau, kaip 10 kg., dirbti naktimis, viršvalandinį darbą, aukštyje virš 5 metrų) (e. t1, b.l. 104;). Darbingumo lygio 2015-09-08 pažyma nustatyta, kad ieškovei darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2015-09-07 iki 2017-09-06 nustatytas taip pat 50 procentų (e. t1, b.l. 106;). Darbingumo lygio 2017-10-04 pažyma nustatyta, kad ieškovei darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2017-09-07 iki 2019-09-20 nustatytas 45 procentai (e. t1, b.l. 106;). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2017-10-04 išvada Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-888 nustatė, kad ieškovė gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (negali dirbti: su jonizuojančia spinduliuote, darbo aplinkoje esančioje cheminių jautrinančių medžiagų, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau, kaip 10 kg., dirbti naktimis, viršvalandinį darbą, aukštyje virš 5 metrų) (e. t1, b.l. 107;). Darbingumo lygio 2018-05-23 pažyma nustatyta, kad ieškovei darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2018-05-15 iki 2019-05-14 nustatytas 40 procentų (e. t1, b.l. 62;). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2018-05-23 išvada Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-644 nustatė, kad ieškovė gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (negali dirbti: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, darbo aplinkoje esančioje cheminių jautrinančių medžiagų, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau, kaip 10 kg., dirbti darbą susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, rankų pirštų judesiais, dirbti viršvalandinį darbą) (e. t1, b.l. 61;). Visose aptartose darbingumo lygio pažymose nurodyta be kitų diagnozės kodų ir ligos kodas „F“ žymintis ligonio psichikos sutrikimus. Iš VSDFV 2018-08-30 pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-12-24 iki 2018-08-10 ieškovei buvo išduoti viso 45 elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (e. t1, b.l. 63-65;).

Ieškovė būdama dar neatleista iš darbo pačios prašymu, 2018-04-05 kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu dėl to, kad atsakovė nesudarė būtinų darbo sąlygų pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nes nuolat reikėjo kelti, vartyti, vežioti pacientus, kurių svoris kartais viršija 100 kilogramų, nuolat teko dirbti aplinkoje esant cheminių jautriųjų medžiagų, be to darbdavys dėl jos negalios pasiūlė išeiti iš darbo šalių susitarimu. Pokalbio metu patyrė didelį sukrėtimą dėl kurio pasirašė minėtą susitarimą, po to šį susitarimą atšaukė. Po pokalbio su (duomenys neskelbtini) direktoriumi pablogėjo sveikatos būklė, kvietė greitąją medicinos pagalbą (e. t1, b.l. 18-19;). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018-04-21 išsiuntė atsakovei pranešimą dėl gauto skundo ir pareikalavo pateikti skundo išnagrinėjimui reikalingą informaciją bei atsakyti į tarnybos užduodamus klausimus (e. t1, b.l. 99-100;). Atsakovei pateikus reikalaujamą informaciją ir atsakymus į užduotus klausimus, lygių galimybių kontrolierė 2018-06-14 sprendimu pripažino ieškovės skundą nepagrįstą, nepasitvirtinus skunde nurodytiems pažeidimams, sprendimas supažindinimui išsiųstas Pareiškėjai ir (duomenys neskelbtini) vadovui (e. t1, b.l. 18-33;).

Ieškovė susipažinusi su gautu lygių galimybių kontrolierės sprendimu sužinojo atsakovės pateiktą informaciją apie jos atliekamą darbą bei elgesį darbo vietoje. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės kontrolieriui pateikti teiginiai apie jos darbą bei elgesį, kad „.. vyresnioji slaugytoja skundžiasi Pareiškėjos elgesiu, sako, kad elgesys neprognozuojamas, jis jos bijo, Pareiškėja nevykdo savo tiesioginių pareigų, o tik vaikšto ir renka „Paskalas“, taip pat paminėjo, kad buvo atvejis, kai ji darbo vietoje atsidariusi langą, vartodama necenzūrinius žodžius, gąsdino iššoksianti pro langą, o kolegės turės prisiimti atsakomybę, taip pat darbo metu, poste, demonstratyviai išsiima kelias dėžutes vaistų ir juos geria, o tuomet, pasak vyresniosios slaugytojos, vaikšto apsvaigusi“ ją įžeidė, šie teiginiai neatitinka tikrovės, yra pramanyti, išgalvoti, žeminantys jos garbę ir orumą, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, neparemti jokiais argumentais ir formuojantys neigiamas (duomenys neskelbtini) administracijos ir kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų bei pacientų nuomones, dėl ko neteko darbo, nes teiginiai nulėmė direktoriaus nuomonę ir sprendimą, kad ji pagal savo sveikatos būklę negali dirbti slaugytojos padėjėja.

Teismas pažymi, kad byloje nėra nagrinėjamas ieškovės atleidimo iš darbo pagrįstumas bei teisėtumas, ieškovė atleidimo iš darbo neginčija, todėl šis klausimas teismo nėra svarstomas ir vertinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis reglamentuoja asmens garbės ir orumo gynimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Svarbu pažymėti, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Nustatyta, kad atsakovė, vykdydama kontrolieriaus reikalavimą pateikė informaciją apie ieškovės atliekamą darbą bei kitus duomenis reikalingus skundo išnagrinėjimui ir be kito nurodė, kad „..vyresnioji slaugytoja skundžiasi Pareiškėjos elgesiu, sako, kad elgesys neprognozuojamas, jis jos bijo, Pareiškėja nevykdo savo tiesioginių pareigų, o tik vaikšto ir renka „Paskalas“, taip pat paminėjo, kad buvo atvejis, kai ji darbo vietoje atsidariusi langą, vartodama necenzūrinius žodžius, gąsdino iššoksianti pro langą, o kolegės turės prisiimti atsakomybę, taip pat darbo metu, poste, demonstratyviai išsiima kelias dėžutes vaistų ir juos geria, o tuomet, pasak vyresniosios slaugytojos, vaikšto apsvaigusi“. Šie teiginiai buvo išdėstyti kontrolieriaus sprendime, kuris buvo išsiųstas ieškovei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, kad lygių galimybių kontrolieriui pateiktame rašte išdėstyti teiginiai susiję su ieškovės darbu ir elgesiu atitinka tikrovę. Liudytoja O. N. K. dirbanti (duomenys neskelbtini) vidaus ligų skyriaus vyriausiąja slaugytoja (tiesioginė ieškovės vadovė) parodė, kad ieškovė, dirbdama slaugytojos padėjėja, privalėjo valyti 4 palatas, buvo atsakinga už šių palatų sanitarinį režimą, išvežioti ligonius po konsultacinius pagalbinius kabinetus, taip pat buvo atsakinga už ligonių ligų istorijų surinkimą. Ieškovės nuotaikos darbo metu dažnai svyruodavo, ji palikdavo palatas nesutvarkytas, vietoj tiesioginio darbo atlikimo vaikščiodavo po skyriaus palatas ir rinkdavo įvairiausias paskalas, buvo atvejis, kai pasilikus dviese personalo kabinete ieškovė jai pasakė, kad iššoks pro langą, teko ieškovę įkalbinėti, kad to nedarytų, juk augina mažą vaiką, buvo atvejų, kai ieškovė pavartojusi jai skirtus vaistus darbo vietoje elgdavosi keistai, jos nuotaikos dažnai keisdavosi, darbo metu konfliktinėse situacijose nesivaldydavo, naudodavo keiksmažodžius.. Dėl ieškovės dažno nedarbingumo reikėdavo neatidėliotinai surasti kitą pavaduojantį darbuotoją, todėl eidavo į administracijos personalo kabinetą ir kartu su L. M. spręsdavo ieškovės laikino pavadavimo klausimus. Apie netinkamą darbą ir ieškovės elgesį aiškino tik L. M. pokalbių dėl reikalingo pavadavimo metu, kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams nieko nėra sakiusi apie ieškovės dirbamą darbą ir elgesį darbo metu (2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 21 min. 40 sek. – 1 val. 44 min. 13 sek.; 2 val. 48 min. 15 sek. – 2 val. 50 min. 49 sek.; 2 val. 56 min. 46 sek. – 2 val. 58 min. 45 sek.;). Liudytoja L. M. dirbusi (duomenys neskelbtini) administracijoje personalo padalinyje parodė, kad apie ieškovės atliekamo darbo tinkamumą ir elgesį darbo metu sužinojo iš pokalbių su ieškovės tiesiogine vadove O. N. K.. Tokie pokalbiai buvo, kadangi ieškovė dažnai turėdavo nedarbingumą, jos laikinam pavadavimui neatidėliotinai reikėdavo surasti kitą darbuotoją. Iš O.N. K. sužinojo, kad ieškovė darbo metu renka paskalas, girdint skyriaus pacientams vartojo necenzūrinius žodžius, skyriaus koridoriuje matomoje vietoje pasideda vartojamus vaistus, kuriuos išgėrus pasimatydavo aiškus jų poveikis ieškovės nuotaikai. Lygių galimybių kontrolieriui nurodė tokias aplinkybes, kurias sužinojo iš tiesioginės ieškovės vadovės (2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 27 min. 00 sek. – 2 val. 56 min. 45 sek.;).

Teismas negali sutikti su ieškinio teiginiu, kad atsakovės išduota 2016-07-04 charakteristika (e. t1, b.l. 13;) patvirtina aplinkybę, kad ieškovė buvo mylima ir gerbiama viso (duomenys neskelbtini) personalo, prižiūrimi pacientai dėkojo už rūpestį ir atsidavimą darbui, už nepriekaištingai vykdomas pareigas, nuoširdų ir malonų bendravimą. Visų pirma, ši charakteristika pateikta prieš 1 metus ir 9 mėnesius iki ieškovės atleidimo iš darbo. Byloje gi nagrinėjamas ieškovės darbas ir elgesys per visą jos darbo laikotarpį nuo 2015-04-09 iki 2018-04-27. Be to, charakteristika išrašyta ir pasirašyta ne (duomenys neskelbtini) administracijos, o vidaus ligų skyriaus vadovės gydytojos N. Š.. Apklausta liudytoja N. Š. parodė, kad charakteristiką surašė ieškovės paprašyta. Ieškovė paaiškino, kad policijoje atliekamas tyrimas, kad yra grėsmė atimti iš jos vaiką, todėl stengdamasi padėti ieškovei, charakteristikoje daugiau pabrėžė ieškovės teigiamus bruožus. Surašytą ir pasirašytą charakteristiką perdavė į rankas asmeniškai ieškovei (2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 46 min. 20 sek. – 1 val. 57 min. 30 sek.;). Taigi aptarti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės pateikta charakteristika patvirtina jos gerą darbą ir elgesį, nes charakteristika surašyta esant baudžiamojo persekiojimo grėsmei ieškovės atžvilgiu ir todėl rašyta bendradarbės nurodant ne tikruosius asmenį charakterizuojančius duomenis, bet siekiant teigiamos baudžiamosios bylos baigties. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-07-04 nutartimi patvirtintas prokuroro 2017-06-29 nutarimas atleisti O. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas (e. t2, b.l. 87-90;). Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje be kitų aplinkybių, suteikiančių pagrindą prokuroro nutarimui patvirtinti nurodyta ir aplinkybė, kad įtariamoji (ieškovė) „dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)", darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip kompetetinga, pareiginga, tvarkinga.

Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo laikoma, kad žinios (faktai ir duomenys) yra paskleistos, kai jas, be asmens, apie kurį jos paskleistos, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Byloje nustatyta, kad lygių galimybių kontrolierė 2018-06-14 sprendimu pripažino ieškovės skundą nepagrįstu, kurį išsiuntė Pareiškėjai ir (duomenys neskelbtini) vadovui. Kitiems kokiems nors tretiesiems asmenims sprendimas nepateiktas (e. t1, b.l. 18-33;). Druskininkų savivaldybės administracija nėra gavusi jokių duomenų apie ieškovės skundo nagrinėjimą (e. t2, b.l. 68;). Teismo posėdžio metu nė vienas iš apklaustų liudytojų O.N. K., N. Š., L. R., D. M., D. V., L. M., A. A., V. U., I. S., R. A. neparodė, kad lygių galimybių kontrolierės priimtas sprendimas ieškovės atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo svarstytas, išplatintas ar aptarinėjamas. Tokiu būdu nustatyta, kad kontrolieriaus sprendimo atsakovas nepaskleidė (duomenys neskelbtini) personalui ir Druskininkų savivaldybės administracijai.

Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami tik nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Byloje nustatyta, kad atsakovė, vykdydama lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimą pateikė informaciją apie ieškovės atliekamą darbą bei kitus duomenis reikalingus skundo išnagrinėjimui atitinkančius tikrovę, taip pat pateiktos informacijos kitiems asmenims nepaskleidė. Byloje nesant visų būtinų elementų atsakovės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo - pripažinti atsakovės teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Kadangi pagrindinis ieškovės reikalavimas yra atmestas, atmestinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad nagrinėjant bylą teisme, atsakovė turėjo 1 944,44 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų (e.b.dok. Nr. 13958;). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl atmetus ieškinį, atsakovė turi pareigą atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus tai, kad atsakovės atstovas advokatas Haroldas Ivanauskas atsakovę atstovavo ne nuo bylos iškėlimo, t. y. nerengė atsiliepimo į ieškinį ir tripliko, tačiau į bylą teikė rašytinius paaiškinimus, atstovavo atsakovę 2019 m. vasario 28 d. vykusiame teismo posėdyje (3 val. 15 min. 17 sek.) ir 2019 m. balandžio 9 d. vykusiame teismo posėdyje (1 val. 37 min. 57 sek.), taip pat įvertinus civilinės bylos pobūdį ir sudėtingumą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.16, 8.19 ir 9 punktais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad pagrįsta suma už atsakovės atstovavimą sudaro 900 Eur, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-3511-14486 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškinį atmetus, žyminis mokestis, teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei valstybės išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei šioje byloje iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 900 EUR (devynių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Antanas Šeštokas