Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso (iš dalies per programą „Zoom“), sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, teista 25 kartus, paskutiniai iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Į galutinės bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu atliktos bausmės dalis (nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 4 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 20 d.).

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, ir jai paskirta 14 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta 8 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausme ir E. A. paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 23 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, skirta 26 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu E. A. paskirta 9 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 23 dienoms (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. A. šiais savo veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

- „NVR_ch2_main_20230906185400_20230906190000“ yra iš kitos kameros, matomas identiškas vaizdas (b. l. 41-43)

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. A. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 16.37 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ lentynos paėmė du buteliukus „Nuxe Huile Prodigieuse Florale“ sauso veido, kūno, plaukų aliejaus, kurio vieneto kaina 39,90 Eur., bendros 79,80 Eur. vertės, du buteliukus „Nux Huile Prodigieuse Purpose“ veido, kūno, plaukų aliejaus, kurio vieneto kaina 39,90 Eur., bendros 79,80 Eur. vertės ir įsidėjusi į rankinę, išėjo pro kasas nepateikusi prekių apmokėjimui tokiu būdu, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 159,60 Eur nedidelės vertės turtą.

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. E. A. pagrobto turto vertė yra 159,60 Eur (3,1 MGL), t., y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji, darydama inkriminuotus veiksmus, suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad už paimtas prekes turi sumokėti, tačiau sąmoningai išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi. Darytina išvada, kad E. A. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jos padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

2023 m. rugsėjo 6 d., 15.18 val. – 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 18.56 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ padarytos veikos įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą (vagystę).

Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Nurodė, kad niekada neplanuodavo vogti, spontaniškai vogdavo. Kosmetikos priemonės jai buvo reikalingos parduoti, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas. Pavogtas prekes pardavė, turguje, nepažįstamiems žmonėms. Gautus pinigus už parduotas prekes išleisdavo narkotikams. Veikas darydavo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Pavogtus daiktus įsidėdavo į rankinuką, slėpdavo. Vogdavo, kai pamatydavo, kad niekas nestebi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, pamačiusi, kad aplink nėra darbuotojų, jog niekas jos nestebi, jai spontaniškai kilo mintis pasisavinti įtarime minėtas prekes, iš anksto jų nebuvo nusižiūrėjusi, ėmė tai kas tuo metu jai atrodė geriausia paimti nepastebėtai. Prekės, susidėjo jas į su savimi turėtą rankinę ir išėjo pro kasas nepateikdama prekių apmokėjimui, visas prekes pardavė. Tą pačią dieną apie 18.56 val. užėjus į parduotuvę ji vėl pamatė, kad nestebima, aplinkui nebuvo jokių darbuotojų, ji iš lentynų pradėjo rinkti prekes. Prekes ji susidėjo į su savimi turėtą rankinę ar kuprinę ir vėl išėjo pro kasas nepateikdama prekių apmokėjimui. Įtarime minėtas pasisavintas prekes ji pardavė gatvėje nepažįstamiems žmonėms, gautus pinigus panaudojo įsigyti narkotinėms medžiagoms. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti, prieš tai išdėstyti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimai su juose nurodytomis aplinkybėmis, 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolai, 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais buvo peržiūrėti vaizdo įrašai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamoji E. A. įvykdė jai inkriminuotas vagystes.

Teismas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu dėl informacijos apie kaltinime minimos prekės „282563 Nuxe Huile PRODIGIEUSE NEROLI“ sauso veido kūno plaukų aliejaus 100 ml, 1 vnt. kainos 2023 m. rugsėjo 6 d., kadangi kaltinime minimos prekės kaina nebuvo nurodyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 19 d. pranešime nurodyta, kad minėtos prekės kainą 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo – 44,90 Eur (b. l. 180). Teismas nustatė, kad kaltinime minima bendra padarytos žalos suma (bendrą visų prekių sumą – 578,14 Eur), sudėjus su trūkstama aliejaus kaina, atitinka kaltinime padarytos turtinės žalos sumą.

Kaltinime E. A. veiksmai dėl 2023 m. rugsėjo 6 d. vagysčių buvo kvalifikuoti kaip pavienės veikos. Visgi teismas su tokia E. A. veiksmų kvalifikacija nesutinka.

Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje.

Kaltinime E. A. neteisėti veiksmai svetimam turtui įvykdyti 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo kvalifikuoti, kaip dvi atskiros nusikalstomos veikos. Teismas nustatė, kad dėl šių veiksmų E. A. turėtų būti kaltinama padariusi vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021)

Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos ir nagrinėjamu atveju vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamosios padarytas nusikalstamas veikas.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji E. A. išsamiai paaiškino įvykdytų vagysčių aplinkybės. Jos parodymai nėra prieštaringi, patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji per trumpą laiką (3,5 val.) įvykdė dvi vagystes iš tos pačios parduotuvės, tokios pat rūšies daiktus, tapačiais veiksmai ir analogiškomis aplinkybėmis, teismo posėdžio metu prisipažino dėl šių veikų, nurodė, kad vogdavo, kai įsitikindavo, kad niekas nemato, pateikė priežastį, dėl ko vogdavo – buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, reikėjo pinigų, dėl to pavogtas prekes parduodavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo įgyvendinamas bendras sumanymas. E. A. po pirmo vagystės veiksmo suvokė, kad neteisėtus veiksmus gali sėkmingai įgyvendinti ir antrą kartą tuo pačiu būdu, o tai lėmė jos apsisprendimą dėl tolesnio nusikalstamo veikimo.

Teismas įvertinęs visas aptartas aplinkybes, sprendžia, jog įvykdytos vagystės prokuratūros kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, turi būti vertinamos kaip viena tęstinę vagystė. Atsižvelgus į bendrą pagrobto turto vertę, laikytina, jog E. A. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Perkvalifikavus E. A. inkriminuotas nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, jos teisinė padėtis nepasunkėjo, o priešingai buvo palengvinta, nes vietoje dviejų atskirų nusikalstamų veikų numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, ji kaltinama viena tęstine nusikalstama veika, numatyta to paties BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-410/2012, 2K-234/2013, 2K 112-697/2016). Nagrinėjamu atveju padarytos veikos perkvalifikavimas nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamosios teisę žinoti, kuo ji yra kaltinimą ir jos teisę į gynybą. Iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių buvo susiaurinta tik kaltinimo apimtis – dvi nusikalstamas veikas kvalifikuojant, kaip vieną tęstinę veiką, nekeičiant baudžiamojo įstatymo straipsnio dalies, nesunkinant kaltinamosios padėties. Konstatuotina, kad apie tokio nusikalstamos veikos kvalifikavimo galimybę kaltinamajai E. A. teisiamajame posėdyje nebuvo privaloma iš anksto pranešti, o jos teisės į gynybą nebuvo suvaržytos.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vagystė kvalifikuojama, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos ir nėra BK 178 straipsnio 2, 3 bei 4 dalyse numatytų veiką kvalifikuojančių požymių. E. A. pagrobto turto vertė yra (578,14 + 700,80) 1 278,94 Eur (25,57 MGL), t. y. viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000Eur). E. A. padaryta veika atitinka objektyviuosius, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos požymius. Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji, darydama inkriminuotus veiksmus, suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad už paimtas prekes turi sumokėti, tačiau sąmoningai išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi. Darytina išvada, kad E. A. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jos padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. A. pagrobė svetimą turtą, 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 15.18 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ lentynų paėmė 2 vnt. „28254 Nuxe Super veido serumo“, 30 ml., vieno kaina 97,90 Eur. 3 vnt. 282565 „Nuxe Huile Prodigieuse Multi Purpose“ sauso veido, kūno, plaukų aliejaus, 50 ml., vieno kaina 31,90 Eur. 3 vnt. „282562 Nuxe Huile Prodigieuse Multi Purpose“ sauso veido, kūno, plaukų aliejaus, 50 ml, vieno kaina 24,99 Eur. 2 vnt. „282564 Nuxe Huile PRODIGIEUSE OR“ sauso veido, kūno, plaukų aliejaus, 100 ml, vieno kaina 51,90 Eur. 2 vnt. „282560 Nuxe Huile PRODIGIEUSE FLORALE“ sauso veido kūno, plaukų aliejaus, 50 ml, vieneto kaina 24,99 Eur. vieną „28247 Nuxe PRODIGIEUX GLORAL SCENTED“ dušo želė, 200 ml, 12,99 Eur vertės, 1 vnt. „282563 Nuxe Huile PRODIGIEUSE NEROLI“ sauso veido kūno plaukų aliejaus 100 ml, 1 vnt. kaina 44,90 Eur kuriuos įsidėjusi į turėtą krepšį, praėjo pro kasas nepateikdama prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 578,14 Eur vertės turtą. Tęsdama nusikalstamą veiką E. A. 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 18.56 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ lentynų paėmė 2 vnt. veido esencijos Yves Rocher Anti-Age Global Correcting supra, 50 ml, kurios 1 vnt. kaina 54,90 Eur; 2 vnt. naktinio veido kremo Yves Rocher Anti-Age Blobal confort, 50 ml, kurio 1vnt. kaina 48,90 Eur; 3 vnt. veido emulsijos Yves Rocher Anti-Age Global Radiance SPF30, 50 ml., kurio 1 vnt. kaina 44,90 Eur, 2 vnt. naktinio koncentrato Yves Rocher Anti-Age Global The Bi-Phased, 30 ml, kurio 1 vnt. kaina 58,90 Eur; 1 vnt. parfumuoto vandens ,,Moschino toy boy“, 50 ml, kurio kaina 73,90 Eur; 1 vnt. tualetinio vandens ,,Prada luna rossa“, 50 ml, kurios kaina 84,90 Eur; 1 vnt. tualetinio vandens ,,Paco rabanne phantom“, 50 ml kurio kaina 81,90 Eur, įsidėjusi šias prekes į turėtą kuprinę, praėjo pro kasas nepateikdama prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 700,80 Eur vertės turtą, viso savo neteisėtais veiksmais padarydama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bendros vertės 1 278,94 Eur turtinį nuostolį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę E. A., atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. A. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, E. A. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtų nusikalstamų veikų atvejais nebuvo grąžintas civiliniam ieškovui, todėl jiems buvo padaryta reali turtinė žala.

E. A. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. E. A. (duomenys neskelbtini), nedirba (b. l. 119), per 1 metus bausta administracine tvarka už smulkią vagystę, važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (b. l. 120-123). Teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimus dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 192-200). Byloje nėra duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, E. A. paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam bausmės minimumui; už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui (arešto bausmės vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą sudaro 27 paras). Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas ar areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą E. A. nėra tikslinga, nes ji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko baudos sumokėjimas nebūtų įmanomas. Įvertinus kaltinamosios asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, skirtina 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, skirtina 40 parų arešto bausmė.

E. A. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamieji nusižengimai ir nesunkūs nusikaltimai), tačiau šios veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl nėra pagrindo jai skirtų bausmių bendrinti jas apimant. E. A. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai), ir E. A. paskiriant subendrintą bausmę – 12 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad E. A. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendis, kuriuo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 23 dienoms, nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Šiuo teismo nuosprendžiu E. A. skirtina bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebendrinama. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio klausimas, esant poreikiui, galės būti išspręstas teismo nuosprendžio vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

2023 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 1438,54 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 66).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 1438,54 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareikšto civilinio ieškinio dydis atitinka E. A. pagrobtų prekių vertes. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamoji ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jos veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamosios E. A. priteisiama – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1438,54 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajai E. A. 2023 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 6 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 62,50 Eur už E. A. teisme gynusios advokatės K. Sandaraitės-Butvilienės darbo užmokestį (b. l. 189-191). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamoji E. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jos galimybės susirasti gynėja buvo apsunktos (BPK 51 straipsnio 2 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2024 m. sausio 23 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos gautos 2024 m. vasario 6 d., t. y. jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis ir BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo, nenagrinėjami (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-851/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-303/2016 ir kt.). Kadangi aptariamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąją pirmosios instancijos teisme, jau po teisiamojo posėdžio pradžios, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 6 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtu.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu prisegtas prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. A. paskirti subendrintą – 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. A. priteisti civiliniam ieškovui 1438,54 Eur (tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus, penkiasdešimt keturis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 6 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašu prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.