Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui A. U. dėl mokymo išlaidų priteisimo ir atsakovo A. U. priešieškinį ieškovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 19 899,20 Eur už jo mokymą, 3494,62 Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Atsakovas (duomenys neskelbtini) su ieškovu pasirašė profesinės karo tarnybos sutartį. Atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnauti profesinėje karo tarnyboje. 2013 kovo 28d. krašto apsaugos ministras priėmė įsakymą Nr. P-278 ,,Dėl ltn. A. U. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, kuriuo įsakė nutraukti A. U., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimą. Ministro įsakymo pagrįstumą konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-3312-580/2013.Taip pat teismas konstatavo, kad A. U. nuslėpė, jog po 2006 m. vartojo narkotines medžiagas, vogė iš parduotuvių bei palaikė ryšius su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis. Lietuvos vyriausias administracinis teismas byloje Nr. A552-241/2014 2014 m. vasario 24 d. nutartimi paliko sprendimą galioti. Atsakovui netekus pasitikėjimo, vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 str., Krašto apsaugos ministro 2013 m. kovo 28 įsakymu Nr. P-278 bei įsakymu Nr. P-460 dėl atsakovo išleidimo į atsargą, kurio 1 p. pagrindu nuo 2016 m. birželio 3 d. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir A. U. išleistas į atsargą. Įsakymo 2 p. atsakovui buvo nurodyta grąžinti 68 707,98 Lt mokymo išlaidų iš karto arba dalimis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-273-437/2014 nusprendė, kad Krašto apsaugos ministro įsakymo dalis dėl nurodymo atsakovui grąžinti dalį mokymosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas yra įsiteisėjęs. Sprendime konstatuota, kad mokymosi išlaidų dydis apskaičiuotas teisingai, ministerijos pažyma patvirtina, kad mokymas kainavo 86 511,13Lt. Minėta administracinė byla turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla, todėl iš atsakovo priteistina 19 899,20Eur. Kadangi atsakovas neištarnavo profesinėje karo tarnybos sutartyje įsipareigoto laiko, pagal KASOKTĮ 44 str. 2 ir 3 d. privalo atlyginti mokymosi išlaidas.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad sudarant ginčo sutartį ieškovas patvirtino, kad atsakovas atitinka visus karo tarnybai keliamus reikalavimus ir užtikrino, kad jis galės eiti tarnybą iki 2020-08-29, tačiau vienašališkai nutraukė sutartį ir reikalauja grąžinti mokymo lėšas, nors sutarties nutraukimas nesusijęs su atsakovo valia ir kaltais veiksmais. Pagal CK 1.78 str. sandoris laikomas niekiniu, jeigu vadovaujantis įstatymais jis negalioja, nepaisant to, yra ar nėra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia šalių sudarytą Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. 11PKTS34.

5. Nurodė, kad kadangi kariūnai nuo trečio kurso privalo turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nuo trečio kurso yra pradedamas kariūno patikrinimas, tai akademija privalėjo nuo trečio kurso pradėti atsakovo tikrinimą. Už šių nuostatų įgyvendinimą atsakingas ieškovas, ne atsakovas. Ginčo sutarties nutraukimas negali būti siejamas su atsakovo kalte ar netinkamu pareigų atlikimu. Ieškovas nuo 2009 m. netinkamai vykdė savo pareigą suteikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nes 2009 m. atsakovas baigė du studijų kursus ir privalėjo būti patikrintas. 2013 m. sutarties nutraukimo metu egzistavo visos aplinkybės, kurios ieškovui buvo žinomos jau 2009 m., jei ieškovas būtų atlikęs patikrą 2009 m., ginčo sutartis nebūtų buvusi sudaryta. Iš Krašto apsaugos ministerijos Specialiosios personalo ekspertų komisijos 2011-07-27 posėdžio protokolo Nr. SPEK-3, 1.4 p. matyti, kad 2011-05-25 buvo siūloma nutraukti A. U. kandidatūros tikrinimą, tačiau ieškovas ignoravo šias aplinkybes. Sudarant ginčo sutartį buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, kad profesinės karo tarnybos karininkai, akademijos 3 kurso kariūnai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma „konfidencialiai“.

6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko, nurodė, kad pagal administracinių bylų sprendimuose konstatuotas aplinkybes mokymo išlaidų grąžinimo klausimas jau išspręstas minėtose administracinėse bylose. LVAT kolegija nurodė, kad A. U. patikimumo klausimas būtent svarbus, kai priimamas sprendimas išduoti leidimą ar jo neišduoti. 2013-03-28 ministro įsakymas Nr. P-278 nutraukti tikrinimą buvo pripažintas teisėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, priešieškinis atmestas: iš atsakovo ieškovui priteista 19 899,20 Eur mokymosi išlaidų 3494,62 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo valstybei priteista 701,80 Eur žyminio mokesčio.

8. Teismas nurodė, jog sutinka su ieškovo atstovo argumentais, kad paminėtų administracinio teismo sprendimų nustatytos aplinkybės turi prejudicinį ryšį nagrinėjamoje byloje, taigi jos iš naujo nagrinėjamoje byloje neturi būti nustatinėjamos. Administraciniai teismai nustatė, kad Krašto apsaugos ministro įsakymo pagrindu atsakovo mokėtinos sumos už mokslą ieškovui paskaičiuotos tinkamai, pagrįstai. Byloje pateikti ieškovo paskaičiavimai, atsižvelgiant į 685 ištarnautas atsakovo dienas, atsakovo nėra nuginčyti, dėl priteistinos sumos dydžio atsakovas nenurodė jokių svarių argumentų, todėl teismas, remdamasis ieškinyje pateiktais ieškovo paskaičiavimais tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 19 899,20 Eur sumą už mokslą ir 3494,62 Eur palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti priešieškinį tenkinti visiškai.

10. Nurodė, kad teismas nepagrindė, kaip ir kada atsakovas neteko pasitikėjimo ir kodėl jam nerekomenduojama išduoti (siūloma panaikinti) leidimą naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-223 buvo patvirtintas Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Aprašo 6.5 papunktyje nustatyta, kad visi profesinės karo tarnybos karininkai, Karo akademijos trečiojo kurso kariūnai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Du pirmuosius kursus Karo akademijos atsakovas baigė 2009 m. pavasarį. Vadinasi, dar 2009 m. rudenį, pradėdamas studijuoti trečiajame akademijos kurse, jis turėjo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šio leidimo gavimas nepriklausė nuo atsakovo valios, tai turėjo užtikrinti Karo akademija. Taigi, atsakovas jau tada arba turėjo gauti minėtą leidimą, arba turėjo būti pašalintas iš karo tarnybos. Krašto apsaugos ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-549 buvo patvirtinta nauja Aprašo redakcija ir jo 10.1. papunktyje buvo nustatyta, kad „profesinės karo tarnybos karininkų, Karo akademijos antro kurso kariūnų pareigybėms turi būti nustatytas reikalavimas turėti leidimą ne žemesnio lygio kaip „Slaptai“. Taigi, yra imperatyviai reikalaujama, kad Karo akademijos kariūnai iš esmės jau visą studijų laiką (po pirmojo kurso) turi būti patikrinti ir atitikti reikalavimus, keliamus asmenims, turintiems teisę dirbti su slapta informacija. Per tą laiką, kol atsakovas toliau studijavo trečiajame ir ketvirtajame kursuose, neatsirado jokios naujos informacijos apie jo patikimumo pasikeitimus. Klausimas, ar leidimas turėjo būti išduotas studijų trečiajame kurse, yra ne prejudicinis faktas, o imperatyvi teisės norma, ir jeigu jos nevertino ir dėl to nepasisakė administracinis teismas, nereiškia, kad to neprivalo daryti bendrosios kompetencijos teismas, kadangi tai turi tiesioginės įtakos ginčo šalių teisėms ir pareigoms. Taigi, teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir nepagrįstai atmetė priešieškinį.

11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai nustatė reikšmingas šios bylos išnagrinėjimui faktines aplinkybes ir jas tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-06-11 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog šis įsakymas yra teisėtas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas sprendimą paliko galioti. Teismas tinkamai nustatė, kad atsakovo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 p. (t. y. kai įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti) pagrindu ir dėl to, atsakovui neištarnavus sutartyje įsipareigoto laiko pagal KASOKTĮ 44 str. 2 ir 3 d. ieškovas pagrįstai priteistos atsakovo mokymuisi išleistos lėšos, kurios sudaro 19899,20 Eur.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

12. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

13. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškinys turėjo būti atmestas, o priešieškinis tenkintas. Priešingai nei nurodo atsakovas šioje byloje administracinių teismų nustatytos prejudicinės aplinkybės yra labai svarbios šios bylos išnagrinėjimui.

Dėl ieškinio reikalavimų

15. KASOKTĮ 44 str. 2 d. nustatyta, kad iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. Taigi, atsakovą atleidus iš tarnybos KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 p. pagrindu, atsakovui atsirado įstatyminė prievolė atlyginti mokymosi išlaidas.

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra KASOKTĮ 44 str. 2-4 d. nustatyti būtini pagrindo prievolei grąžinti atsakovo parengimo išlaidas atsirasti elementai, t. y. faktinė sudėtis. Atsakovo profesinės karo tarnybos sutartis (toliau – PKT sutartis) nutraukta prieš terminą KASOKTĮ 38 str. 2 d. 10 p. pagrindu, išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su atsakovo (karininko) parengimu Karo akademijoje.

17. Administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015, užbaigtoje LVAT 2015-10-27 nutartimi, ginčas dėl krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. P-460 „Dėl ltn. A. U. (A. U.) išleidimo į atsargą“ 2 punkto, kuriuo A. U. nurodyta grąžinti 68 707,98 Lt, panaikinimo, buvo išspręstas iš esmės. Administracinis teismas pripažino šio įsakymo 2 p. pagristu ir teisėtu bei nusprendė, kad A. U. privalo atlyginti mokymo išlaidas.

18. Prievolė gražinti už studijas Karo akademijoje patirtas mokymo išlaidas kyla ne iš PKT sutarties, o iš minėto specialaus istatvmo - KASOKTĮ 44 str. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje kyla ne iš administracinių aktų, o iš PKT sutarties, jos sudarymo bei nutraukimo aplinkybių ir jų teisinis vertinimas pagal atsakovą yra esminis klausimas šioje byloje.

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teisines pasekmes sukeliančio krašto apsaugos ministro 2013- 05-27 įsakymo Nr. P-460 2 p. teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas bylą nagrinėjant tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos administraciniuose teisme (adm. b. Nr. A-803-261/2015). Minėtų administracinio teismo sprendimų nustatytos aplinkybės turi prejudicinį ryšį nagrinėjamoje byloje, taigi jos iš naujo nagrinėjamoje byloje neturi būti nustatinėjamos.

20. Administraciniai teismai nustatė, kad krašto apsaugos ministro įsakymo pagrindu atsakovo mokėtinos sumos už mokslą ieškovui paskaičiuotos tinkamai, pagrįstai. Byloje pateikti ieškovo paskaičiavimai, atsižvelgiant į 685 ištarnautas atsakovo dienas, atsakovo nėra nuginčyti, dėl priteistinos sumos dydžio atsakovas nenurodė jokių svarių argumentų.

21. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškinyje pateiktais ieškovo argumentais ir mokymo išlaidų paskaičiavimais, kuriuos administraciniai teismai patikrino, pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus.

Dėl Profesinės karo tarnybos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

22. Pagrindinis atsakovo argumentas dėl PKT sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia yra tas, kad ieškovo galėjimas dirbti su įslaptinta informacija ir ja naudotis turėjo būti priimtas dar pareiškėjui mokantis trečiame kurse, todėl baigus Akademiją su juo negalėjo būti sudaryta PKT sutartis. Pažymėtina, kad šie argumentai yra nepagrįsti remiantis aplinkybėmis, nustatytomis administracinėse bylose Nr. A-803-261/2015 ir Nr. eAS-113-662/2016.

23. Taigi klausimai dėl PKT sutarties sudarymo pagrįstumo ir teisėtumo, dėl 19 899,20 Eur (68 707,98 Lt) mokymo išlaidų grąžinimo privalomumo buvo išspręsti administracinėse bylose. Taip pat pabrėžtina, kad administracinė byla Nr. A-803-261/2015, kuria buvo pasiremta byloje Nr. eAS-113-662/2016, buvo išnagrinėta iš esmės, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog PKT sutarties reikšmės ir pasekmių administraciniai teismai iš vis nevertino.

24. Administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015 LVAT nurodė, kad A. U. argumentai, jog jo patikimumas turėjo būti patikrintas ir atitinkamas sprendimas dėl jo galėjimo dirbti su įslaptinta informacija ir ja naudotis turėjo būti priimtas dar pareiškėjui mokantis trečiame Akademijos kurse, ginčo – dėl mokymo išlaidų grąžinimo kontekste yra nepagrįsti. Kadangi pagal KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punktą asmuo negali būti profesinės karo tarnybos kariu tuo atveju, kai yra priimtas sprendimas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kai toks leidimas būtinas kario pareigoms vykdyti, aplinkybės, turinčios įtakos leidimo išdavimui, vertinamos tuo metu, kai priimamas sprendimas išduoti leidimą ar jo neišduoti.

25. Atsakovui tarnaujant profesinėje karo tarnyboje, 2013-03-28 krašto apsaugos ministras priėmė įsakymą Nr. P-278 „Dėl ltn. A. U. (A. U.) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, t. y. priimtas sprendimas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šis sprendimas administraciniuose teismuose buvo pripažintas teisėtu. Taigi iš šių aplinkybių matyti, kad 2013-03-28 priimtas sprendimas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija PKT sutarties sudarymo su atsakovu metu (t. y. 2011-06-18) nebuvo priimtas, todėl teisinio pagrindo nesudaryti šios sutarties nebuvo. Pagal KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punktą asmuo negali būti profesinės karo tarnybos kariu tuo atveju kai yra priimtas sprendimas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo pripažinti PKT sutartį niekine ir negaliojančia, dėl to, kad ieškovas nepriėmė sprendimo dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija ir ja naudotis pareiškėjui mokantis Karo akademijos trečiame kurse yra nepagrįsti.

27. Su atsakovu sudaryta PKT sutartis yra nutraukta krašto apsaugos ministro 2013-05-27 įsakymu Nr. P-460 ir ji pati jokių teisių ir pareigų atsakovui nesukuria. Teisinės pasekmes, kylančias iš PKT sutarties, sukeliančio ministro įsakymo Nr. P-460 2 p. (dėl mokymo išlaidų gražinimo) teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas bylą išnagrinėjus administraciniame teisme, o minėto įsakymo 1 p. , kuriuo buvo nutraukta PKT sutartis, pareiškėjas neskundė (adm. byloje Nr. eAS-113-662/2016).

28. KASOKTĮ 44 str. 4 d. nuostata, kurioje nustatyta, kad išieškomų mokymų išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos (BSĮ) dydžių už vienerius (t. y. 70x 38 Eur (BSĮ)) = 2660 Eur už vienerius studijų metus, įsigaliojo nuo 2016-07-01, o prievolė pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas atsirado 2013-06-04, t. y. pirmą dieną po atsakovo atleidimo iš tarnybos dienos, todėl naujos redakcijos nuostata netaikoma nagrinėjamo ginčo atveju.

29. Apeliacine tvarka nenagrinėjami atsakovo motyvai dėl 3494,62 Eur palūkanų, nes šių motyvų atsakovas nenurodė pirmos instancijos teisme.

30. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išnagrinėjo teisingai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.

Dėl priteisto žyminio mokesčio

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovo buvo priteista per daug žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys buvo paduotas per EPP turėjo būti skaičiuojama 75 proc. žyminio mokesčio, o tai sudaro 526 Eur. Žyminio mokesčio priteisimo klausimas yra procesinis, o ne dėl ginčo esmės, todėl teismas nors jį ir išsprendžia, tačiau skundžiamą sprendimą iš esmės palieka nepakeistą. Taigi, už ieškinį iš atsakovui priteistina ne 701,80 Eur, o 526 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Išspręsti valstybei priteistino žyminio mokesčio už ieškinį klausimą ir iš atsakovo A. U. valstybei priteisti 526 Eur žyminio mokesčio.