- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- e2-4171-728/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44636-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Eltermanienė
- Atsakovas
- A. U.
- Ieškovas
- LR Krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.9Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo LR Krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui A. U. dėl mokymo išlaidų priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas LR Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 19899,20Eur už jo mokymą, 3494,62Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko įsakymu Nr. K-125 A. U. buvo priimtas į šios mokymo įstaigos dieninį skyrių nuo 2007m. liepos 30d. Atsakovas 2011m. liepos 19d. studijas baigė, įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 2011m. liepos 18d. su ieškove pasirašė profesinės karo tarnybos sutartį, kuri įsigaliojo 2011 liepos 20d. Pagal sutarties 1 ir 3p. atsakovas įsipareigojo iki 2020m. rugpjūčio 29d. tarnauti profesinėje karo tarnyboje laikantis įstatymų, statutų numatytų sąlygų bei tvarkos, vykdyti visas kario prievoles. 2013 kovo 28d. krašto apsaugos ministras priėmė įsakymą Nr. P-278 ,,Dėl ltn. A. U. kandidatūros tikrinimo nutraukimo‘‘, kuriuo įsakė nutraukti A. U., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimą. Ministro įsakymo pagrįstumą konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-3312-580/2013.Taip pat teismas konstatavo, kad A. U. nuslėpė, jog po 2006m. vartojo narkotines medžiagas, vogė iš parduotuvių bei palaikė ryšius su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis. Lietuvos vyriausias administracinis teismas byloje Nr. A552-241/2014 2014 vasario 24d. nutartimi paliko sprendimą galioti. Atsakovui netekus pasitikėjimo, vadovaujantis KASOKTĮ 38str., krašto apsaugos ministro 2013m. kovo 28 įsakymu Nr. P-278 bei įsakymu Nr. P-460 dėl atsakovo išleidimo į atsargą, kurio 1p.pagrindu nuo 2016m. birželio 3d. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir A. U. išleistas į atsargą. Įsakymo 2p. atsakovui buvo nurodyta grąžinti 68707,98Lt mokymo išlaidų iš karto arba dalimis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014m. rugsėjo 15d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-273-437/2014 nusprendė, kad krašto apsaugos ministro įsakymo dalis dėl nurodymo atsakovui grąžinti dalį mokymosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas yra įsiteisėjęs. Sprendime konstatuota, kad mokymosi išlaidų dydis apskaičiuotas teisingai, ministerijos pažyma patvirtina, kad mokymas kainavo 86511,13Lt. Ieškovo manymu minėta administracinė byla turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla, todėl iš atsakovo priteistina 19899,20Eur. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas neištarnavo profesinėje karo tarnybos sutartyje įsipareigoto laiko, todėl pagal Karo tarnybos įstatymo 44str. 2ir 3d. privalo atlyginti mokymosi išlaidas. Nurodo, kad taikytinas teisingumo ir protingumo kriterijus, nes atsakovas gavo nemokamą mokymą, todėl privalo valstybei kompensuoti patirtas mokymosi išlaidas. Be to, pasirašant sutartį atsakovui buvo žinomos visos sąlygos, susijusios su galima civiline materialine atsakomybe. LAT yra išaiškinęs prievolės grąžinti kario parengimo išlaidas dalyko, rūšies ir atsiradimo pagrindą bei grąžinimo tvarką. Kadangi nuo atleidimo dienos atsakovas negrąžino lėšų, todėl prašo taikyti CK 6.210 str. 1d. ir priteisti 3494,62Eur palūkanų bei 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. U. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad tikrąsias atleidimo aplinkybes ieškovas nutylėjo. Atsakovas nuo 2006m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o nuo 2007m. liepos 30d. iki 2011m. liepos 19d. buvo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas, t.y. tikrosios karo tarnybos karys, pasirašė profesinės karo tarnybos sutartį, jos galiojimo terminas numatytas iki 2020m. rugpjūčio 29d. Įsigaliojus sutarčiai atsakovas buvo priimtas į pėstininkų bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario pareigas. Krašto apsaugos ministro 2011-09-29 įsakymu Nr. P-1046 ,, Dėl ltn. A. U. kandidatūros tikrinimo nutraukimo‘‘ buvo nutrauktas jo kandidatūros tikrinimas, minėtą įsakymą atsakovas apskundė teismui. Krašto apsaugos ministras 2012-01-11 įsakymu Nr. P-19 ,, Dėl ltn A. U. išleidimo į atsargą‘‘ nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir atleido atsakovą iš tarnybos. LVAT 2012-06-12 sprendimu buvo panaikintas 2011-09-29 įsakymas dėl kandidatūros tikrinimo nutraukimo. LVAT 2012-07-10 sprendimu patenkino atsakovo prašymą ir ministro 2012-01-11 įsakymą dėl atsakovo išleidimo į atsargą panaikino, grąžino jį į tarnybą. Krašto apsaugos ministras 2013-03-28 įsakymu Nr. P-278 dėl kandidatūros tikrinimo nutraukimo inter alia: įsakė nutraukti tikrinimą, nusprendė neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Dėl šio įsakymo atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas jį panaikinti. 2013m. birželio 11d. teismas skundą atmetė, o LVAT 2014m. vasario 24d. nutartimi sprendimą paliko galioti. 2013m.gegužės 27d. įsakymu Nr. P-460 ,, Dėl A. U. išleidimo į atsargą‘‘ 1p. nutraukė nuo 213-06-03 sutartį ir išleido atsakovą į atsargą. Įsakymo 2p. atsakovui nurodė grąžinti 68707,98Lt mokymo išlaidų. Šio įsakymo 2p. atsakovas apskundė teismui. 2014-09-15 sprendimu, kuris liko galioti, teismas skundą atmetė. Sudarant ginčo sutartį ieškovas patvirtino, kad atsakovas atitinka visus karo tarnybai keliamus reikalavimus ir užtikrino, kad jis galės eiti tarnybą iki 2020-08-29d., tačiau vienašališkai nutraukė sutartį ir reikalauja grąžinti mokymo lėšas, nors sutarties nutraukimas nesusijęs su atsakovo valia ir kaltais veiksmais. Pagal CK 1.78str. sandoris laikomas niekiniu, jeigu vadovaujantis įstatymais jis negalioja, nepaisant to, yra ar nėra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Atsakovas atsiliepime išdėstė argumentus dėl ginčo sutarties negaliojimo. Prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
2017m. birželio 12d. atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė 2011m. liepos 18d. Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. 11PKTS34, sudarytą tarp šalių, pripažinti niekine ir negaliojančia. Nurodė, kad 2005m. vasario 28d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-223 buvo patvirtintas leidimų dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas, kuriame 6.5p nurodyta, kas privalo turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Kadangi kariūnai nuo trečio kurso privalo turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nuo trečio kurso yra pradedamas kariūno patikrinimas, taigi akademija pagal numatytas taisykles privalėjo nuo trečio kurso pradėti atsakovo tikrinimą. Aprašas buvo pakeistas 2013-06-21 įsakymu Nr. V-549, kuriuo buvo nustatyta, kad profesinės tarnybos karininkų, karo akademijos antro kurso kariūnų pareigybėms turi būti nustatytas reikalavimas turėti leidimą ne žemesnio lygio kaip ,,Slaptai‘‘. Už šių nuostatų įgyvendinimą atsakingas ieškovas, ne atsakovas. Ginčo sutarties nutraukimas negali būti siejamas su atsakovo kalte ar netinkamu pareigų atlikimu. Ieškovas nuo 2009m. netinkamai vykdė savo pareigą suteikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nes 2009m. atsakovas baigė du studijų kursus ir privalėjo būti patikrintas. Atsakovas atleistas pagal įstatymo 38str. 2d.10p,-kai karys neteko pasitikėjimo. Remiantis ministro įsakymais, pateikta medžiaga matyti, kad 2013m. sutarties nutraukimo metu egzistavo visos aplinkybės, kurios ieškovui buvo žinomos jau 2009m., jei ieškovas būtų atlikęs patikrą 2009m., ginčo sutartis nebūtų buvusi sudaryta. Iš Krašto apsaugos ministerijos Specialiosios personalo ekspertų komisijos 2011-07-27 posėdžio protokolo Nr. SPEK-3, 1.4p. matyti, kad 2011-05-25 buvo siūloma nutraukti A. U. kandidatūros tikrinimą, tačiau ieškovas ignoravo šias aplinkybes. Pagal CK 1.80str. bei 1.78str. sudarant ginčo sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos-t.y. KASOKTĮ 31str. 6d. įtvirtinta nuostata bei minėto Aprašo 6.5p.yra imperatyvi norma, kuri privaloma sudarant ginčo sutartį: profesinės karo tarnybos karininkai, akademijos 3 kurso kariūnai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma ,,konfidencialiai‘‘. Atsakovas šį leidimą turėjo gauti dar 2009m. rudenį 3 kurse, leidimo išdavimą turėjo užtikrinti karo akademija, kuri yra ieškovo sistemos sudėtinė dalis. Paaiškėjo, kad tikrinimo procedūra užtruko beveik 1 metus, kol jis baigė akademiją. Leidimo išdavimo ir tikrinimo ilgas laikotarpis nepaaiškinant to priežasčių net sutarties pasirašymo metu yra akivaizdus ieškovo imperatyvių teisės normų pažeidimas. Prašo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su priešieškinio reikalavimu nesutiko, nurodė, kad pagal administracinių bylų sprendimuose konstatuotas aplinkybes mokymo išlaidų grąžinimo klausimas jau išspręstas minėtose administracinėse bylose, ginčas buvo išspręstas iš esmės. LVAT kolegija nurodė, kad A. U. patikimumo klausimas būtent svarbus, kai priimamas sprendimas išduoti leidimą ar jo neišduoti.2013-03-28 ministro įsakymas Nr. P-278 nutraukti tikrinimą buvo pripažintas teisėtu.
Ieškinio reikalavimus ieškovo atstovas palaikė bylos nagrinėjimo metu, ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu teismas turi įsitikinti tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti(CPK 178str.). Pagal CPK 182str, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims(prejudiciniai faktai).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas A. U. nuo 2007m. liepos 30d. buvo priimtas Į Lietuvos karo akademijos dieninį skyrių, su juo buvo sudaryta kariūno mokymosi sutartis, pagal kurios 3.4p. jis įsipareigojo KASOKTĮ 44str. 1d. numatytais atvejais grąžinti mokymo įstaigai mokymosi lėšas, apskaičiuotas Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Atsakovas, baigęs Lietuvos karo akademiją 2011-07-18 pasirašė su ieškovu profesinės karo tarnybos sutartį, kuri įsigaliojo 2011liepos 20d. ir pagal kurią Krašto apsaugos ministerija priėmė atsakovą į profesinę karo tarnybą, kurioje atsakovas įsipareigojo tarnauti iki 2020-08-29d. 2013-03-28 Krašto apsaugos ministras priėmė įsakymą Nr. P-278, kuriuo įsakė antram operatyvinių tarnybų departamentui nutraukti atsakovo kandidatūros patikrinimą gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-11 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog šis įsakymas yra teisėtas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas sprendimą paliko galioti. Atsakovo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta Karo tarnybos įstatymo 38str. 2d. 10p. pagrindu- t.y. atsakovui praradus pasitikėjimą. Atsakovui neištarnavus sutartyje įsipareigoto laiko pagal Karo tarnybos įstatymo 44str. 2ir3d. ieškovas prašo priteisti atsakovo mokymuisi išleistas lėšas, kurios sudaro 19899,20Eur. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškovas, sudarydamas profesinės karo tarnybos sutartį patvirtino, jog atsakovas atitinka visus profesinei karo tarnybai keliamus reikalavimus, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ne dėl atsakovo valios ir kaltų veiksmų. Pagal CK 1.78str. atsakovas prašo pripažinti 2011-07-18d. profesinės karo tarnybos sutartį niekine, kadangi ji buvo sudaryta kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, nes ieškovas neturėdamas teisės sudaryti su atsakovu ginčo sutarties, ją sudarė ir atsakovui sukūrė teisėtus lūkesčius.
Teismas, sutikdamas su ieškovo bei jo atstovo pateiktais argumentais bei juos pagrindžiančiais įrodymais konstatuoja, kad administracinėje byloje Nr. A-8903-261/2015 LVAT kolegija nurodė, jog pagal KASOKTĮ 28str. 4d. 4p. asmuo negali būti profesinės karo tarnybos kariu tuo atveju, kai yra priimtas kompetenciją turinčios institucijos sprendimas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kai toks leidimas būtinas kario pareigoms vykdyti, aplinkybės, turinčios įtakos leidimo išdavimui, vertinamos tuo metu, kai priimamas sprendimas išduoti leidimą ar jo neišduoti. Taigi atsakovo argumentai, kad jo patikimumas turėjo būti patikrintas ir atitinkamas sprendimas dėl jo galėjimo dirbti su įslaptinta informacija ir ja naudotis turėjo būti priimtas dar jam mokantis trečiame kurse yra nepagrįsti, nes prieštarauja nustatytiems prejudiciniems faktams. Administracinis teismas byloje Nr.A-803-261/2015 2015-10-27 priimta nutartimi taip pat konstatavo, kad 2013-03-28 priimtas sprendimas, t.y. Krašto apsaugos ministro įsakymas Nr. P-278 neišduoti leidimo pripažintinas teisėtu. Minėtas įsakymas dar nebuvo priimtas ginčo sutarties sudarymo metu, todėl nebuvo teisinio pagrindo ginčo sutarties nesudaryti.
Taipogi administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015 ir byloje Nr. eAS-113-662/2016 buvo išnagrinėti PKT sutarties sudarymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimai, o būtent 2015-12-23 administracinis teismas, nagrinėdamas A. U. skundą dėl pripažinimo 2011-07-18 sutarties negaliojančia nuo sudarymo momento nustatė, kad dėl 2013-05-27 ministro įsakymo Nr. P-460, kuriuo buvo nutraukta tarp A. U. ir ministerijos sudaryta karo tarnybos sutartis, A. U. kreipėsi į administracinį teismą, kuris 2014-09-15 sprendimu Nr. I-273-437/2014 skundą atmetė. Šis sprendimas įsiteisėjo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-27 nutarties Nr. A-8013-231/2015.Teismas nustatė, kad A. U. neginčijo minėto įsakymo 2 dalies, kuria A. U. buvo įpareigotas grąžinti pinigus už mokslą. 2015m. gruodžio 23d. nutartyje administracinis teismas konstatavo, kad A. U., paduodamas skundą dėl ginčo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei pagrįsdamas 2011-07-18 sutarties neteisėtumą, savo argumentus grindžia iš esmės tapačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-273-437/2014, kurią nagrinėjant nebuvo konstatuotas ginčo sutarties ydingumas, nes A. U. nekėlė reikalavimo dėl sutarties teisėtumo, todėl teismas atsisakė priimti A. U. skundą dėl sutarties negaliojimo.2016-02-09 Lietuvos vyriausias administracinis teismas nutartį paliko galioti ir konstatavo, kad ginčo sutartis yra nutraukta ir ji pati savaime jokių teisių ir pareigų A. U. nesukuria. Teisines pasekmes sukeliančio LR Krašto apsaugos ministro 2013-05-27 įsakymo Nr. P-460 2 p. teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas bylą nagrinėjant tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, o minėto įsakymo 1 p. A. U. neskundė, t.y. nepasinaudojo, kad būtų patikrintas ginčo sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentais, kad paminėtų administracinio teismo sprendimų nustatytos aplinkybės turi prejudicinį ryšį nagrinėjamoje byloje, taigi jos iš naujo nagrinėjamoje byloje neturi būti nustatinėjamos, t.y. administraciniai teismai nustatė, kad Krašto apsaugos ministro įsakymo pagrindu atsakovo mokėtinos sumos už mokslą ieškovui paskaičiuotos tinkamai, pagrįstai. Byloje pateikti ieškovo paskaičiavimai, atsižvelgiant į 685 ištarnautas atsakovo dienas, atsakovo nėra nuginčyti, dėl priteistinos sumos dydžio atsakovas nenurodė jokių svarių argumentų, todėl teismas, remdamasis ieškinyje pateiktais ieškovo paskaičiavimais tenkina ieškovo reikalavimą priteisti19899,20Eur sumą už mokslą ir 3494,62Eur palūkanų. Taipogi teismas tenkina reikalavimą priteisti 5 procentus procesinių palūkanų.
Teismas, spręsdamas priešieškinio pagrįstumo klausimą remiasi priimtais minėtų administracinių teismų sprendimais ir nutartimis, kuriomis nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo.
Taipogi teismas vadovavosi rašytiniais įrodymais bei ieškovo atstovo argumentais, tuo pačiu atmesdamas atsakovo bei jo atstovo argumentus dėl priešieškinio pagrįstumo, nes pastarojo argumentai, teismo nuomone, nepagrindžia, priešieškinio reikalavimo. Pagrindo pripažinti ginčo sutartį niekine ir negaliojančia dėl to, kad ieškovas nepriėmė sprendimo dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija ir ja naudotis atsakovui mokantis Akademijos 3 kurse yra nepagrįsti, nes ieškovė iki sutarties sudarymo negalėjo priimti pagrįsto sprendimo dėl minėto leidimo išdavimo, kadangi LVAT 2012-06-12 sprendimu ministro įsakymas Nr. P-1046 buvo pripažintas neteisėtu. Atsakovo argumentas, kad ginčo sutartį reikia pripažinti niekine ir negaliojančia dėl to, kad ji prieštarauja KASOTĮ 31str. 6d. įtvirtintai imperatyviai normai yra nepagrįstas, nes minėta norma nėra imperatyvi, ji yra blanketinė, nustatanti tik ginčo sutarties sudarymo tvarką. Ginčo sutartis pati jokių teisių ir pareigų atsakovui nesukuria, teisines pasekmes, kylančias iš sutarties, sukelia ministro įsakymo Nr. P-460 2p, kuris administracinio teismo buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. LAT yra išaiškinęs, kad prievolės grąžinti mokymosi išlaidas dalykas yra teisėtas, kad reikalavimo teisė įtvirtinta minėto įstatymo 44str. 2d. neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Remiantis išdėstytais argumentais teismas atmeta priešieškinio reikalavimą pripažinti ginčo sutartį niekine ir negaliojančia.
Administracinio teismo 2014m. rugsėjo 15d. sprendime konstatuota, kad mokymo išlaidų dydis apskaičiuotas remiantis Karo tarnybos įstatymo 44str. 2,3d. ir krašto apsaugos ministro 2008m. rugpjūčio 14d. įsakymu Nr. V-781 patvirtintomis išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklėmis. Taigi nustatytais prejudiciniais faktais teismas grindžia savo sprendimą tenkinti ieškinio reikalavimus, šių faktų nebekartodamas sprendime.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies(CPK 93str.).Kadangi ieškovas kaip valstybės institucija yra atleista nuo žyminio mokesčio(CPK 83str. 1d. 10p), todėl mokėtinas žyminis mokestis, kuris sudaro 701,80Eur priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis LR CPK 270str.-271str., 307str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 19899,20Eur mokymosi išlaidų bei 3494,62Eur palūkanų, viso 23393,82Eur bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 23393,82Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-12-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovo LR Krašto apsaugos ministerijos, k. 188602751 naudai.
Priteisti iš atsakovo A. U. 701,80Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.