Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytą atsakovo bendravimo su dukterimi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir nustatyti, kad atsakovas bendrauja su dukterimi tokia tvarka:

1.1.1. tėvas bendrauja su dukterimi kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukterį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį;

1.1.2. neporinėmis ir porinėmis metų savaitėmis tėvas bendrauja su dukterimi papildomai trečiadienį, pasiimdamas dukterį iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jos namus 19 val.;

1.1.3. tėvas bendrauja su dukterimi poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 17 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) 12 val. ir pristatydamas dukterį gruodžio 26 d. į jos gyvenamąją vietą iki 18 val.;

1.1.4. tėvas bendrauja su dukterimi per Šv. Velykas: neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grąžindamas Šv. Velykų pirmąją dieną iki 17 val.; poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką antrą Šv. Velykų dieną į jos gyvenamąją vietą 18 val.;

1.1.5. tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdamas dukterį iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas dukterį sausio 1 d. 18 val. į jos gyvenamąją vietą;

1.1.6. tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi per jos gimtadienius (balandžio 15 d.) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jos ugdymo įstaigos 17 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukterį ateinančią po gimtadienio dieną į jos gyvenamąją vietą 18 val., jeigu ateinanti diena yra ne darbo diena, arba 19 val. tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą, jei ateinanti diena yra darbo diena;

1.1.7. kiekvieno iš tėvų gimtadienį, Motinos dieną ir Tėvo dieną A. K. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis (diena) yra švenčiamas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu vaiko motinos gimtadienio diena sutampa su vaiko tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas su vaiku bendrauja pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po gimtadienio, t. y. lapkričio 11 d. 12 val., ir grąžindamas sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 18 val., o jeigu vaiko motinos gimtadienio diena yra trečiadienis, tėvas su vaiku bendrauja pasiimdamas vaiką lapkričio 9 d. pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per tėvo gimtadienį (gruodžio 19 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos šventės išvakarėse nuo 17 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 19 val., jei tai ne darbo diena; jeigu ateinanti diena yra darbo diena, tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val., jei Tėvo diena nesutampa su tėvo ir dukters bendravimo savaitgaliu; motina turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), jei Motinos diena sutampa su tėvo ir dukters bendravimu savaitgalį, tėvas pasiima dukterį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 12 val.;

1.1.8. tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val.; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val.;

1.1.9. dukteriai pradėjus lankyti mokyklą ir ne anksčiau kaip nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su dukterimi pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Konkretus moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tėvas pasiima dukterį atostogoms jų išvakarėse iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos atostogų dienos 18 val. Vaiko motina ne vėliau nei 1 mėn. prieš numatomą atostogų laiką turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, tik tokiu atveju yra laikoma, kad atostogos yra suderintos arba jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos dėl motinos suplanuotų atostogų ar tėvui negalint tuo laikotarpiu atostogauti, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgiant į tėvo prašytą atostogų trukmę. Taip pat tėvas užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė vaiko motinai susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;

1.1.10. tėvas turi teisę praleisti su dukterimi pusę vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, informuojant vaiko motiną elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaiko motina ne vėliau nei 1 mėn. prieš numatomą atostogų laiką turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, tik tokiu atveju yra laikoma, kad atostogos yra suderintos, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Taip pat tėvas užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;

1.1.11. atostogų metu tėvas turi teisę dukterį vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui be atskiro motinos sutikimo, tačiau informuodamas vaiko motiną apie galimą vykimo kryptį. Bet kuris iš tėvų, norėdamas išsivežti vaiką į užsienį ilgesniam nei 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, turi gauti rašytinį kito iš tėvų sutikimą likus ne daugiau nei 2 (dviem) savaitėms iki planuojamo išvykimo. Vienas iš tėvų, kuris išvyksta su vaiku į užsienį atostogų, įpareigojamas kitam iš tėvų raštu pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą, esant būtinumui apie vaiko sveikatos būklę bei užtikrinti kitam iš tėvų ne retesnį nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis;

1.1.12. tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi jos ligos atveju jos buvimo gydymo įstaigoje (stacionare) laikotarpiu ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas kas antrą dieną, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne mažiau kaip likus 1 (vienai) dienai iki numatomo susitikimo su dukterimi;

1.1.13. abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama, ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų; tėvas telefonu ar kita komunikacijų priemone su dukterimi bendrauja antradienį laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., šeštadienį (jei tuo metu duktė neleidžia laiko su tėvu) laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. A. K. išreiškus norą, telefoninis bendravimas su kiekvienu iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikas, turi būti užtikrintas atsižvelgiant į vaiko norus, jo interesus;

1.1.14. kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiais su vaiku klausimais ir (ar) su vaiku palaikyti, pasikeitimą; vaiko motina įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos ar papildomo ugdymo pasikeitimą; vaiko motina įpareigojama ne vėliau kaip per 1 dieną informuoti vaiko tėvą vaikui susirgus, jei tai susiję su vaiko ir tėvo nustatytu bendravimu ir jo pasikeitimais. Kitais atvejais vaiko motina tėvą apie vaiko susirgimus informuoja per tą patį laikotarpį (per 1 dieną) tik tuo atveju, jei vaikui numatytas gydymas gydymo įstaigoje (stacionare), susirgus ilgesnio gydymo reikalaujančia liga ar sutrikus sveikatai, ar patyrus traumą.

1.1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 dalį dėl vaiko išmokos, nustatant, kad nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės išlaikymui skirta lėšų suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokama į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor“ banke.

1.2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp šalių nuolat kyla ginčų dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos tam tikrų punktų vykdymo. Nuolatiniai konfliktai su dukters tėvu dėl bendravimo su vaiku tvarkos, peraugantys į daugkartinius teisminius ir vaiko teisių apsaugos institucijų inicijuojamus procesus, turi neigiamą įtaką dukters tėvų tarpusavio santykiams ir vaiko vystymuisi. Ieškovė visas psichologų ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas vykdo sąžiningai, tačiau teigiamų rezultatų per vienerius metus nepavyko pasiekti, t. y. tarp šalių išlieka konfliktinė situacija. 2020 m. vasario 19 d. – 2020 m. kovo 19 d. VĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras vykdė neteisminę mediaciją, tačiau mediacijos procesas buvo nutrauktas. Taigi, A. K. tėvams taip ir nepavyko taikiai išspręsti kilusio ginčo dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o ir pati nustatyta tvarka didina konfliktų tikimybę ir vaiko interesų pažeidimo riziką. Atsakovas po kiekvieno formalaus nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimo kreipiasi į antstolius, vaiko akivaizdoje smurtauja prieš ieškovę (vartoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą), tai turi neigiamą įtaką mergaitės vystymuisi, sukelia jai emocinių nepatogumų ir išgyvenimų. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka suteikia atsakovui teisę reikalauti, nepaisant vaiko norų, prievarta įgyvendinti teismo sprendimą. Taigi, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus, yra sunkiai įvykdoma ar visai neįvykdoma, didina konfliktų tikimybę ir vaiko interesų pažeidimo riziką.