Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1078-480/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-06-12
Bylos Nr.: e2A-1078-480/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10462-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: S. B.
Atsakovas: V. I.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-1078-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10462-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-535-848/2018 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei V. I. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkai atliktas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijas ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės V. I. priešieškinį ieškovei S. B. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę V. I. atstatyti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) pagal kadastrinių matavimų bylą; atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovei į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieškovei S. B. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą butą, susidedantį iš patalpų: I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1- 5 14,18 kv. m, palėpės patalpa (palėpės patalpų eksplikacijoje) pažymėta indeksu 1-17 15,68 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-8 5,08 kv. m, paliekant bendrai naudotis 1/2 laiptinės patalpos R-7; atsakovei V. I. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą butą susidedantį iš patalpų: 1-6 5,44 kv. m; 1-7 4,17 kv. m; 1-8 17,08 kv. m; 1-9 19,10 kv. m; 1-10 14,32 kv. m; 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m; 1-16 16,50 kv. m, palėpės patalpa (palėpės patalpų eksplikacijoje) pažymėta indeksu 1-18 15,68 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, R-5 6,82 kv. m, G-l 24,87 kv. m, paliekant bendrai naudotis 1/2 laiptinės patalpos R-7; įpareigoti atsakovę įsirengti duris tarp rūsio patalpų R-5 ir R- 7, o ieškovę įpareigoti panaikinti (užmūryti) duris iš patalpos R-l į R-4 ir iš patalpos R-l į R-3, šalys bendrai įsirengia pertvarą tarp palėpės patalpų 1-17 ir 1-18. Ieškovė nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas bei kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei minėtas turtas nuosavybės teise priklauso 2006-02-01 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurioje yra numatyta, kad ieškovė naudosis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis R- 6/16.93 kv. m, R-2/3.74 kv. m, R- 1/5.37 kv. m, R-8/5.06 kv. m, 1/2 dalimi R-7/3,62 kv. m, 1-1/5,41 kv. m, 1- 2/4,03 kv. m, 1-3/17,13 kv. m, 1-4/19,22 kv. m, 1-5/14,18 kv. m, viso 92,88 kv. m, 1/2 dalimi palėpės virš jai priklausančio buto, žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B“. Įvažiavimu žemės sklypo plane pažymėta „C“ apie 20 kv. m, naudosis su kitu bendraturčiu (t. y. atsakove). Atsakovė, nepaisydama bendraturtės S. B. interesų, neteisėtai ginčo gyvenamajame name atliko namo dalies rekonstrukciją antro aukšto laiptinėje įsirengdama įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas iš laiptinės. Ieškovė tuo laiku buvo dviem metams išvykusi dirbti į užsienį, nes reikėjo grąžinti buto pirkimui paimtą paskolą. Atsakovei atlikus šias rekonstrukcijas, ieškovė nebeturi galimybių patekti į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias palėpės patalpas. Atsakovė gyvenamojo namo įsigijimo momentu žinojo, kad ginčo patalpomis (t. y. laiptine brėžinyje pažymėta skaičiais - 4,48 ir 2,19 ir palėpėmis) privalės naudotis bendrai su kitu bendraturčiu, todėl prieš atlikdama bet kokius pakeitimus ar rekonstrukcijas turėjo gauti ieškovės sutikimą tokius pakeitimus atlikti, tačiau ieškovė jokio sutikimo nedavė, todėl atsakovė savavališkai ir neteisėtai atliko šias rekonstrukcijas, be jokio teisėto pagrindo naudodamasi ieškovei priklausančių palėpių dalimi. Pagal įstatymą, reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Dėl šių priežasčių ieškovė turi pagrįstą ir neginčijamą teisę reikalauti, kad atsakovė pašalintų atliktas rekonstrukcijas, kurios trukdo ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Siekdama užkirsti kelią kilti ginčams ateityje ieškovė prašo atidalinti patalpas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės nuomone būtent toks atidalinimo būdas labiausiai atitinka šalių interesus, nes būtent nurodytomis reikalavime patalpomis šalys naudojasi nuo pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.Atsakovė V. I. pateikė byloje priešieškinį, kuriame prašė: 1) atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieškovei S. B. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą butą susidedantį iš patalpų: I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-7 3,62 kv. m, R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 101,53 kv. m, bei 1/2 pirmo aukšto laiptinės; atsakovei V. I. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą butą susidedantį iš patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 14,32 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 26,85 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, G-l 24,87 kv. m, iš viso 184,47 kv. m, bei 1/2 pirmo aukšto laiptinės; įpareigoti atsakovę įrengti ieškovei duris tarp rūsio patalpų R-5 ir R-7, taip pat panaikinti užmūryti duris iš patalpos R-l į R-4, iš R-l į R-3; priteisti ieškovei iš atsakovės 211,55 Eur piniginę kompensaciją: 2) arba tenkinti alternatyvų reikalavimą: atidalinti gyvenamąjį namą, į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus): ieškovei S. B. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą susidedantį iš patalpų: I-I 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, 1/2 R-l 5,37 kv. m ir 1/2 R-7 3,62 kv. m, 1/2 R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 94,50 kv. m bei 1/2 pirmo aukšto laiptinės; atsakovei V. I. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą susidedantį iš patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 26,85 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, R-5 6,82 kv. m, 1/2 R-l 5,37 kv. m ir 1/2 R-7 3,62 kv. m, 1/2 R-8 5,08 kv. m, G-l 24,87 kv. m bei 1/2 pirmo aukšto laiptinės; priteisti ieškovei iš atsakovės 1 258,88 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei 64/100 dalys. 2006-02-01 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovė naudosis 1/2 dalimi palėpės, esančios virš jai priklausančio buto dalies. Tačiau ieškovės butas yra pirmame aukšte ir virš jai priklausančio buto palėpės nėra. Pirmasis atsakovės atidalinimo pasiūlymas geriausiai atitinka bendraturčių interesus, kadangi reikalauja mažiausiai sąnaudų bei labiausiai atitinka atidalinimo tikslus, kadangi nelieka bendro naudojimo patalpų, išskyrus pirmo aukšto laiptinę. Toks atsidalinimo variantas yra galimas, kadangi atsakovė įsirengtų savo lėšomis atskirą įėjimą į rūsį į patalpą R-4 5,34 kv. m, vietoje esančio lango patalpoje R-4. Atsakovė sutinka užmūryti duris iš R-4 į R-5 bei duris iš patalpos R-4 į R-l, bei savo lėšomis ieškovei įrengti duris iš patalpos R-3 į R-4. Siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimas atitinka bendros dalinės nuosavybės dalyvių turimas nuosavybės dalis, pagal projektą nukrypimas nuo šalims priklausančių dalių yra nežymus, sudaro 1,42 kv. m., todėl atsakovė sutinka ieškovei išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti įrodymai, jog į pastogę stacionaraus užlipimo įrengti nėra galimybės, bei į tai, kad į pastogę patekti galima tik kopėčiomis, kas patvirtina, kad naudojimasis pastoge yra apsunkintas, atsakovė siūlo antrąjį atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės variantą, priteisiant ieškovei iš atsakovės piniginę kompensaciją už jai tenkančią palėpės dalį, nekompensuojant ieškovei palėpės rūsio patalpomis. Šiuo atidalinimo pasiūlymu ieškovės teisės nebus pažeistos, nors šis atidalinimo pasiūlymas nėra toks racionalus kaip pirmas, nes lieka bendro naudojimo patalpos ir ieškovei atitenka natūra 97,04 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, kas sudaro 102,95 kv. m., todėl ieškovei priteistina piniginė kompensacija už 8,45 kv. m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 26 d. sprendimu priešieškinį tenkino, ieškinį atmetė; atidalino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendra daline nuosavybės teise ieškovei S. B. ir atsakovei V. I. į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus) - ieškovei S. B. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą butą susidedantį iš patalpų: I-1 5,41 kv. m, 1-2 4,03 kv. m, 1-3 17,13 kv. m, 1-4 19,22 kv. m, 1-5 14,18 kv. m, R-l 5,37 kv. m, R-2 3,74 kv. m, R-5 6,82 kv. m, R-6 16,93 kv. m, R-7 3,62 kv. m, R-8 5,08 kv. m, kas sudaro 101,53 kv. m bei 1/2 pirmo aukšto laiptinės; atsakovei V. I. suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą butą susidedantį iš patalpų: 1-6 5,44 kv. m, 1-7 4,17 kv. m, 1-8 17,08 kv. m, 1-9 19,10 kv. m, 1-10 14,32 kv. m, 1-11 2,04 kv. m, 1-12 11,40 kv. m, 1-13 2,30 kv. m, 1-14 7,95 kv. m, 1-15 7,92 kv. m, 1-16 16,50 kv. m, 1-17 27,07 kv. m, R-3 19,19 kv. m, R-4 5,34 kv. m, G-l 24,87 kv. m, iš viso 184,69 kv. m bei 1/2 pirmo aukšto laiptinės; įpareigojo atsakovę V. I. įrengti ieškovei S. B. duris tarp rūsio patalpų R-5 ir R-7, taip pat panaikinti užmūryti duris iš patalpos R-l į R-4 ir iš R-l į R-3; priteisė ieškovei S. B. iš atsakovės V. I. 221,64 Eur piniginę kompensaciją; priteisė atsakovei V. I. iš ieškovės S. B. 841 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad atidalijimas pagal ieškovės prašymą yra negalimas, taip pat negalimas ir neracionalus atsakovės pateiktas antrasis atidalinimo variantas, kadangi išlieka bendro naudojimo patalpos, kas gali sąlygoti šalių konfliktus ateityje. Atsakovės pirmasis atidalinimo variantas yra racionalesnis, šalims bus suformuoti visiškai atskiri nekilnojamojo turto objektai, liekant tik bendram įėjimui ir laiptinei. Ieškovės prašoma patvirtinti atidalinimo ir naudojimosi patalpomis tvarka bei palėpės patalpas atidalinti lygiomis dalimis negali būti tenkinamas, nes ieškovės pateiktame variante palėpės dalis su įlipimo anga atitenka ieškovei, tuo tarpu nėra aišku kaip į savo palėpės dalį turėtų patekti atsakovė, byloje nėra pateikta duomenų ar techniškai įmanoma atsakovei įsirengti įėjimą į palėpę. Iš laiptinės aikštelės yra per mažai vietos kitos angos į palėpę įrengimui bei laiptų įrengimui, o kopėčių pastatymas nėra saugus. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta 2016-06-30 gyvenamojo namo techninės būklės tyrimo išvada.Teismas pažymėjo, kad esant nedideliam aikštelės plotui ir pastačius kopėčias ar laiptus, atsakovei būtų apsunkintas patekimas ir į jai priklausančias patalpas, atsakovė negalėtų laisvai į jas praeiti; įsirengti įėjimą į palėpės patalpas iš lauko taip pat nėra galimybės, tam prieštarautų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius. Išgriovus ginčo pertvarą ir ieškovei paskyrus pusę palėpės patalpų, atsakovei priklausančios patalpos taptų neizoliuotos nuo bendrų patalpų (laiptinės, aikštelės), tuo tarpu ieškovė turėtų pilnai izoliuotas savo buto patalpas, tokiu atveju ieškovės situacija būtų žymiai palankesnė. Išgriovus ginčo pertvarą ir ieškovei naudojantis palėpės patalpomis tarp šalių išliktų rizika kilti konfliktams ateityje.Teismas pažymėjo, jog atsakovė prašydama jai paskirti palėpės patalpas, atsakovei kompensuoja netektas patalpas rūsio patalpomis, kurios iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų yra vertingesnės. Be to atsakovė savo lėšomis įsipareigoja įrengti ieškovei patekimą į rūsio patalpą R-5 bei izoliuoti rūsio patalpas iš kurių galima patekti į patalpas priklausančias ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė taip pat pateikė įrodymus, jog į jai priklausančias izoliuotas rūsio patalpas ji galės įėjimą įsirengti iš lauko. Likusią patalpomis nekompensuotą ieškovei priklausančią dalį atsakovė ieškovei kompensuoja pinigais. Tiek atsakovei atitenkanti palėpė, tiek ieškovei atitenkančios rūsio dalys nėra šildomos, duomenų, kad palėpės patalpos yra vertingesnės, ar rūsio patalpos užlietos vandeniu ieškovė teismui nepateikė. Ieškovės pateiktas variantas prieštarauja civiliniame kodekse numatytam teisiniam reglamentavimui. Ieškovė pateiktu atidalinimo variantu prašo jai atidalinti pusę palėpės naudingo ploto, nors ieškovei nuosavybės teise priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo, tačiau pagal CK 4.82 str. ieškovei palėpės priklauso proporcingai jos turimoms nuosavybės dalims.Teismas nurodė, kad vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais atmestinas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atstatyti gyvenamąsias patalpas pagal kadastrinę bylą. Teismas, vertindamas atidalintinos palėpės naudingąjį plotą, vadovavosi matavimais, atliktais 2017-09-14 UAB „Inventora“ ir 2017-05-11 VĮ Registrų centras, kuriuose nustatyta, jog palėpės naudingasis plotas yra 27,07 kv. m. Name yra 259,13 kv. m bendro ploto. Vertinant, jog dalintinos palėpės plotas yra 27,07 kv. m, viso dalintinas plotas sudaro 286,20 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys, kas sudaro 103,03 kv. m, atsakovei – 64/100 dalys, kas sudaro 183,17 kv. m. Pagal atsakovės pateiktą variantą ieškovei priskirtinas plotas sudaro 101,53 kv. m. Esant nežymiam nukrypimui nuo šalims priklausančių dalių, ieškovei priteistina kompensacija už tenkančią mažesnę turto dalį 221,64 Eur. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovė atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontą. Kadangi buvo atlikti ne rekonstrukcijos, o remonto darbai, remonto darbams sutikimas nereikalingas, ieškovės pažeistoms teisėms apginti taikytinas ne atsakovės nurodytos teisės normoje nustatytas terminas, bet Civiliniame kodekse numatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Remonto darbai atlikti 2006 m., atsakovė apie juos sužinojo 2008 m., į teismą dėl pažeistų teisių kreipėsi 2014-06-05, todėl ieškovei nepraleidus bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino, atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimas pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, yra šališkas, nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nesivadovavo CK 4.81 straipsnio 2 dalimi, dėl jos nepasisakė ir ją pažeidė. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta su pardavėju K. I. 2006-02-01 pirkimo–pardavimo sutartimi. Jau 2005-12-19 notarinėje sutartyje buvo aptartos perkamo turto dalys, kad apeliantė perka ½ dalį žemės, ½ dalį palėpės ir pirmojo aukšto patalpas. 2006-02-01 pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka buvo apibrėžtos konkrečios perkamos patalpos - ½ dalis žemės ir ½ dalis palėpės, visiškai neatsižvelgiant į nustatytas idealines dalis. 2006-02-01 pirkimo-pardavimo sutartis ir 2005-12-19 preliminarioji notarinės sutartis yra nenuginčytos, pirkimo–pardavimo sutartis ir naudojimosi tvarka yra registruota VĮ Registrų centre. Atsakovė savo gyvenamojo namo dalį nusipirko 2006-03-09 pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Todėl nustatyta tvarka atsakovei yra privaloma.Teismas be jokio pagrindo pakeitė nustatytą ir registre įregistruotą naudojimosi tvarką pagal alternatyvius atsakovės pasiūlymus. Ieškovės pateiktas atsidalinimo projektas visiškai atitinka su pardavėju K. I. nustatytą naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką. Atidalinama visa palėpės patalpa lygiomis dalimis, patekimas į palėpę lieka bendro naudojimo, kaip ir įėjimas bei laiptinė. Nenorėdama naudotis bendru patekimu į palėpės patalpas, atsakovė techniškai ir visiškai nesudėtingai gali įsirengti atskirą patekimą iš bet kurios savo naudojamos patalpos. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad ieškovė pirkdama patalpas už 1 kvadratinį metrą sumokėjo 1772 Lt, o atsakovė -1474 Lt.Teismas visiškai nepasisakė dėl pirminio ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamąsias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylą. Teismas pažymėjo, kad aukščiau nurodytais argumentais atmestinas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atstatyti gyvenamąsias patalpas pagal kadastrinę bylą, tačiau aukščiau nurodyti teismo argumentai kalba apie atidalinimą ir neturi nieko bendro su statybos norminių aktų reikalavimais ir bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinimu atliekant statybos darbus. Todėl vertintina, kad šioje dalyje sprendimas yra be motyvų, kas pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas, neišsiaiškinęs visų aplinkybių ir įrodymų, pažeidė materialinės teisės normas - CK 4.77 straipsnyje įtvirtintą taisyklę. Atsakovė pertvarą įsirengė bendro naudojimo patalpoje - laiptinės aikštelėje, t. y. atsidalino iš bendro naudojimo patalpos tam tikrą plotą ir suformavo atskirą patalpą. Atsakovė, reikšdama reikalavimą atsidalinti ir teismas tenkinęs ieškovės reikalavimą, privalėjo padalinti ir naujai suformuotą patalpą. Tačiau teismas to nepadarė ir neišsprendė ginčo.Teismo argumentai dėl atsakovės pateikto atsidalinimo varianto yra nelogiški ir neturi teisinės reikšmės, nes laiptinės patalpa taip pat yra bendro naudojimo. Kadangi naujai suformuota patalpa liko bendro naudojimo kaip ir visa laiptinė, o patekimas į palėpę yra nepanaikintas, tai ieškovės galimybės pateikti į palėpę yra apribotos tik rakto neturėjimu. Teismas 2006-02-27 sutikimą atsakovei atlikti jai priklausančios dalies gyvenamojo namo rekonstrukciją, turėtų įvertinti ir kaip dokumentą suteikiantį teisę atlikti statybos darbus. Šiuo atžvilgiu sutikimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai ir yra niekinis, nes bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Jiems turėjo būti parengtas statybos projektas ir gautas statybos leidimas.Teismas pažeidė nepriklausomumo ir nešališkumo principą, nes pasirinkdamas vieną iš atsakovės pateiktų alternatyvių reikalavimų ir tenkindamas atsakovės priešieškinį išstojo atsakovės pusėje. Taip pat teismas pastabas dėl įrodymų nepateikimo nurodo argumentuodamas aplinkybes atsakovės naudai, nors teismas nesiūlė pateikti papildomus įrodymus.Atsakovė V. I. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir teismo sprendimas neprieštarauja, kasacinio teismo praktikai, kadangi teismo patvirtinta atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka užtikrina tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą.Apeliantė netinkamai taiko ir aiškina CK 4.81 straipsnio 2 dalies normą, kadangi minėta norma reglamentuoja naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, tuo tarpu atidalinimą reglamentuoja CK 4.80 straipsnis. Pati apeliantė prašė ne nustatyti naudojimosi tvarką, o atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl neaktuali ir apeliantės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės pateiktas atsidalinimo projektas atitinka su pardavėju K. I. nustatytą naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką, todėl nėra jokio pagrindo ir naujų aplinkybių keisti nustatytą ir registre įregistruotą naudojimosi tvarką pagal alternatyvius atsakovės pasiūlymus. Šie apeliantės argumentai prieštarauja CK 4.80 straipsnio 1 daliai bei CK 4.82 straipsnio 1 daliai.Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovės pateiktas variantas prieštarauja civiliniame kodekse numatytam teisiniam reglamentavimui, kad ieškovė pateiktu atidalinimo variantu prašo jai atidalinti pusę palėpės naudingo ploto, nors ieškovei nuosavybės teise priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo, nes ieškovei palėpės priklauso proporcingai jos turimoms nuosavybės dalims.Teismas pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų, pagrįstai sprendė, kad atsakovė atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontą, todėl remonto darbams sutikimas nereikalingas. Sprendime nurodyti motyvai, kodėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamąsias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylą. Apeliantės argumentai, kad atsakovė atliko remontą bendro naudojimo patalpose prieštarauja pirkimo sutarčiai, kurioje aptartos bendro naudojimo patalpos.Pirkimo–padavimo sutartyje, kuria ieškovė grindžia savo nuosavybės teisę į ½ dalį palėpės, nėra numatyta, kad ieškovė bendrai naudosis antro aukšto laiptų aikštele. Priešingu atveju atsakovė nebūtų sudariusi pirkimo–pardavimo sutarties. Joks protingas ir atidus žmogus nepirks gyvenamojo namo dalies už didelę pinigų sumą, jeigu negalės naudotis atskiru izoliuotu butu.Apeliantė skunde kelia naujus reikalavimus dėl sutikimo pripažinimo niekiniu, kurių nebuvo nurodžiusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismo pareiga yra pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, todėl pareigos vykdymas negali būti laikomas šališkumu.Teismo išvada, kad atsakovės pasiūlytas atidalinimo variantas yra racionalesnis, nes nelieka bendro naudojimo patalpų, atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimus, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, įpareigojimo pašalinti savavališkai atliktą rekonstrukciją.Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius ieškovės S. B. (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliacinio skundo motyvus.Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog Civiliniame kodekse įtvirtinti du skirtingi teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė S. B. prašė atidalinti jai kartu su atsakove V. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį, įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamąsias patalpas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašomu gyvenamojo namo atidalijimu natūra būdu, pateikė priešieškinį, reikalaudama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei siūlydama du alternatyvius atidalijimo variantus. Ieškovei ir atsakovei, kaip bendraturčiams, nepasiekus bendro sutarimo dėl bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) atidalijimo, tarp bendraturčių kilęs ginčas sprendžiamas teisme. Taigi, iš paties ieškovės pateikto ieškinio, atsakovės priešieškinio darytina išvada, kad byloje sprendžiamas bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), bet ne naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (gyvenamuoju namu) tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis), todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo CK 4.81 straipsnio 2 dalies norma, dėl jos nepasisakė, ir jos nepažeidė. Taip pat nėra pagrindo vadovautis ir apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-511/2014) pateiktais išaiškinimais, nes joje kasacinis teismas yra pasisakęs dėl bendraturčių interesų derinimo žemės nuomos teisiniuose santykiuose, bet ne dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir tokie išaiškinimai taikytini tik teismui nagrinėjant tapačias arba labai panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į bylą, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, kaip nagrinėjamu atveju, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams ( CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.Remdamasi šios nutarties 17 -19 pastraipų nuostatomis, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nepriklausomumo ir nešališkumo principą, nes pasirinkdamas vieną iš atsakovės pateiktų alternatyvių reikalavimų ir tenkindamas atsakovės priešieškinį buvo atsakovės pusėje.Nagrinėjamos bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys akivaizdžiai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyrė visus tris (vieną jų pateikė ieškovė, kitus du – atsakovė) namo atidalijimo projektus, juos įvertino, pateikė motyvuotus argumentus, kodėl ieškovės pateiktas atidalijimo variantas negali būti tenkinamas ir optimaliausias yra atsakovės pateiktas variantas (pirmasis). Teisėjų kolegija pritardama tiems argumentams visų jų nekartoja. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl palėpės (pastogės). Ginčo pastogė (palėpė), esanti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name nėra suformuota kaip atskiras kadastro objektas, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-11-13 įsakymu Nr. D1-906 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ pavirtintų STR pakeitimų 4.6 punktą, yra erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios. Tokiu atveju nėra pagrindo nesutikti su viena iš pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovės pateiktas projektas neatitinka ir šalims priklausančių nuosavybės dalių: ieškovė prašo atidalinti 1/ 2 dalį palėpės, nors ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,36 dalys gyvenamojo namo, o sutinkamai su CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, gyvenamojo namo techninės pastogės (palėpės) priklauso namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise proporcingai jų turimoms nuosavybės teisės dalims.Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina ir apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo pakeitė nustatytą ir registre įregistruotą naudojimosi tvarką. Atsižvelgiant į nutarties 15 pastraipoje aptartą teisinį reglamentavimą, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarka ne keičiama, o yra suformuojami atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurių formavimo pagrindas yra bendraturčiui priklausanti nuosavybės dalis. Pažymėtina, kad iki atidalijimo buvusi nustatyta naudojimosi tvarka yra viena iš aplinkybių, bet ne vienintelė aplinkybė, vertinant šalių pateiktus atidalijimo variantus, kiek ši tvarka atitinka bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliantės vertinimu, pirkdama patalpas, palėpės patalpą ji įsigijo lygiomis dalims su atsakove, sumokėdama už 1 kvadratinį metrą 1 772 Lt, kai atsakovė mokėjo 1 474 Lt. Teisėjų kolegija su šiuo ir susijusiais ieškovės argumentais nesutinka ir pažymi, jog parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių (t. y. pirkėjo ir pardavėjo) susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis), o pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama 36/100 dalis gyvenamojo namo, apeliantė įsigijo tik proporcingą palėpės dalį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pirminio ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti gyvenamąsias patalpas pagal kadastrinių matavimų bylą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas minėtą ieškovės reikalavimą, vadovaudamasis LR statybos įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad byloje nustatyta, jog atsakovė atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontą. Kadangi buvo atlikti ne rekonstrukcijos, o remonto darbai, sprendė, kad remonto darbams sutikimas nereikalingas. Be to, vertino tą aplinkybę, jog ieškovė atsakovei sutikimą rekonstruoti jai priklausančias patalpas davė dar iki atsakovei sudarant gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atsakovei pretenzijų dėl naudojimosi patalpomis nereiškė net šešis metus, sprendė, jog negalima visiškai atmesti galimybės, jog sutikimas buvo duotas būtent ginčo pertvarai įrengti. Taip pat pirmosios instancijos teismas aptarė šiam reikalavimui taikytinas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir jas taikė kartu su faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju išsprendus atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, toks ieškovės reikalavimas (t, y. įpareigojimas atstatyti patalpas) tampa teisiškai nereikšmingu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškinio reikalavimų nepagrįstumu, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Iš apeliantės atsakovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) –500 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas