Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Vaidai Ambrozevičienei, Jurgitai Radauskaitei, Renatai Spirinai, Gerdai Sakalauskaitei, Andriui Pūkiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei V. I. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkai atliktas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijas ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės V. I. priešieškinį ieškovei S. B. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui pateiktame priešieškinyje bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei 64/100 dalys. 2006-02-01 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovė naudosis 1/2 dalimi palėpės, esančios virš jai priklausančio buto dalies. Tačiau ieškovės butas yra pirmame aukšte ir virš jai priklausančio buto palėpės nėra. Pirmasis atsakovės atidalinimo pasiūlymas geriausiai atitinka bendraturčių interesus, kadangi reikalauja mažiausiai sąnaudų bei labiausiai atitinka atidalinimo tikslus, kadangi nelieka bendro naudojimo patalpų, išskyrus pirmo aukšto laiptinę. Toks atsidalinimo variantas yra galimas, kadangi atsakovė įsirengtų savo lėšomis atskirą įėjimą į rūsį į patalpą R-4 5,34 kv. m., vietoje esančio lango patalpoje R-4. Atsakovė sutinka užmūryti duris iš R-4 į R-5 bei duris iš patalpos R-4 į R-l, bei savo lėšomis ieškovei įrengti duris iš patalpos R-3 į R-4. Siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimas atitinka bendros dalinės nuosavybės dalyvių turimas nuosavybės dalis, pagal projektą nukrypimas nuo šalims priklausančių dalių yra nežymus, sudaro 1,42 kv. m., todėl atsakovė sutinka ieškovei išmokėti kompensaciją 211,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti įrodymai, jog į pastogę stacionaraus užlipimo įrengti nėra galimybės, bei į tai, kad į pastogę patekti galima tik kopėčiomis, kas patvirtina, kad naudojimasis pastoge yra apsunkintas, atsakovė siūlo antrąjį atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės variantą, priteisiant ieškovei iš atsakovės piniginę kompensaciją už jai tenkančią palėpės dalį, nekompensuojant ieškovei palėpės rūsio patalpomis. Šiuo atidalinimo pasiūlymu ieškovės teisės nebus pažeistos, nors šis atidalinimo pasiūlymas nėra toks racionalus kaip pirmas, nes lieka bendro naudojimo patalpos ir ieškovei atitenka natūra 97,04 kv. m.. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys gyvenamojo namo, kas sudaro 102,95 kv. m., todėl ieškovei priteistina piniginė kompensacija už 8,45 kv. m., kas sudaro 1 258,88 Eur. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus prašo teismo tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti (3 t., b. l. 38-41).

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinys tenkintinas, ieškinys atmestinas.

CK 4.80 str. reglamentuotas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų, leidžiantis visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar apsunkinimų, kurie kyla ar gali kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Savo tikslais į atidalijimą yra panašus ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas (CK 4.81 str.). Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką bendraturčiai gali nustatyti tarpusavio susitarimu (CK 4.81 str.), o esant nesutarimui – teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai reikalaujama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005). Vertinant šalių pateiktus atidalinimo variantus teismas konstatuoja, jog atidalijimas pagal ieškovės prašymą yra negalimas, dėl žemiau nurodytų argumentų. Taip pat negalimas ir neracionalus atsakovės pateiktas antrasis atidalinimo variantas, kadangi išlieka bendro naudojimo patalpos, kas gali sąlygoti šalių konfliktus ateityje.

Vertinant ieškovės ir atsakovės pirmąjį atidalinimo variantus, teismas konstatuoja, jog atsakovės pateiktas variantas yra racionalesnis, labiau atitinkantis abiejų šalių interesus bei sudarantis galimybę ateityje išvengti konfliktų dėl naudojimosi patalpomis. Tenkinant atsakovės pateiktą variantą konstatuotina, jog šalims bus suformuoti visiškai atskiri nekilnojamojo turto objektai, liekant tik bendram įėjimui ir laiptinei. Ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką bei palėpės patalpas atidalinti lygiomis dalimis – pusę palėpės patalpų paskiriant ieškovei ir pusę – atsakovei. Šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas dėl šių priežasčių: 1) ieškovės pateiktame variante palėpės dalis su įlipimo anga atitenka ieškovei, tuo tarpu nėra aišku kaip į savo palėpės dalį turėtų patekti atsakovė, byloje nėra pateikta duomenų ar techniškai įmanoma atsakovei įsirengti įėjimą į palėpę. Iš byloje esančių duomenų (planų, nuotraukų) darytina išvada, jog iš laiptinės aikštelės yra per mažai vietos kitos angos į palėpę įrengimui bei laiptų įrengimui, o kopėčių pastatymas nėra saugus (3 t., b. l. 52-59). Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta 2016-06-30 gyvenamojo namo techninės būklės tyrimo išvada (3 t., b. l. 49-50). Pažymėtina, jog esant nedideliam aikštelės plotui ir pastačius kopėčias ar laiptus, atsakovei būtų apsunkintas patekimas ir į jai priklausančias patalpas, atsakovė negalėtų laisvai į jas praeiti. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja K. R. (2017-07-13 teismo posėdžio įrašas: 01 h:44 min:42 sek), E. K. (2017-08-17 teismo posėdžio įrašas: 29 min:00 sek). Be to atsakovė yra į bylą pateikusi įrodymą, jog įsirengti įėjimą į palėpės patalpas iš lauko taip pat nėra galimybės, tam prieštarautų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius (2 t., b. l. 95-101, 137-138, 140); 2) išgriovus ginčo pertvarą ir ieškovei paskyrus pusę palėpės patalpų, atsakovei priklausančios patalpos taptų neizoliuotos nuo bendrų patalpų (laiptinės, aikštelės), tuo tarpu ieškovė turėtų pilnai izoliuotas savo buto patalpas, tokiu atveju ieškovės situacija būtų žymiai palankesnė; 3) išgriovus ginčo pertvarą ir ieškovei naudojantis palėpės patalpomis tarp šalių išliktų rizika kilti konfliktams ateityje.

Vertinant šalių pateiktus projektus, taip pat pažymėtina, jog atsakovė prašydama jai paskirti palėpės patalpas, atsakovei kompensuoja netektas patalpas rūsio patalpomis, kurios iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų yra vertingesnės (3 t., b. l. 44-48, 135-139). Be to atsakovė savo lėšomis įsipareigoja įrengti ieškovei patekimą į rūsio patalpą R-5 bei izoliuoti rūsio patalpas iš kurių galima patekti į patalpas priklausančias ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė taip pat pateikė įrodymus, jog į jai priklausančias izoliuotas rūsio patalpas ji galės įėjimą įsirengti iš lauko (3 t., b. l. 42-43, 51). Likusią patalpomis nekompensuotą ieškovei priklausančią dalį atsakovė ieškovei kompensuoja pinigais. Atmestini ieškovės argumentai, jog rūsio patalpos mažiau vertingos, negu palėpės, be to jos nešildomos ir jose kaupiasi vanduo. Kaip minėta į bylą atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog palėpės patalpų 1 kv. m. vertė yra apie 148,97 Eur, tuo tarpu rūsio 1 kv. m. kaina 170 Eur. Taip pat pažymėtina, kad tiek atsakovei atitenkanti palėpė, tiek ieškovei atitenkančios rūsio dalys nėra šildomos. Pažymėtina, jog duomenų, kad palėpės patalpos yra vertingesnės, ar rūsio patalpos užlietos vandeniu ieškovė teismui nepateikė (CPK 178 str.).

Taip pat ieškovės pateiktas variantas prieštarauja civiliniame kodekse numatytam teisiniam reglamentavimui. Ieškovė pateiktu atidalinimo variantu prašo jai atidalinti pusę palėpės naudingo ploto, nors ieškovei nuosavybės teise priklauso 34/100 dalys gyvenamojo namo. Sekant CK 4.82 str. numatytu teisiniu reglamentavimu, ieškovei palėpės priklauso proporcingai jos turimoms nuosavybės dalims.

Liudytojos R. S. duotais parodymais, teismas nesivadovauja dėl jų prieštaringumo (2017-08-17 teismo posėdžio įrašas: 02 min. 45 sek.).

Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė teismo posėdžio metu tik deklaratyviai nurodė, kad „gal patalpomis naudosis, gal džiaus skalbinius...“, nenurodydama jokio konkretaus, realaus jos teisių pažeidimo. Vertinant tą aplinkybę, jog ieškovė atsakovei sutikimą rekonstruoti jai priklausančias patalpas (4 t., b. l. 6-7, ) davė dar iki atsakovei sudarant gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atsakovei pretenzijų dėl naudojimosi patalpomis nereiškė net šešis metus (1 t., b. l. 44-53, 23-24), negalima visiškai atmesti galimybės, jog sutikimas buvo duotas būtent ginčo pertvarai įrengti.

Vertinant visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovės pateiktas variantas yra optimalesnis, labiau atitinkantis šalių interesus, atitinkantis teisingumo protingumo principus bei sudarantis galimybę išvengti šalims konfliktų ateityje, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas, o ieškovės ieškinio reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais atmestinas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atstatyti gyvenamąsias patalpas pagal kadastrinę bylą.

Nustatydamas konkrečias dalis, priskirtinas šalims, teismas plačiau pasisako dėl palėpės plotų. Į bylą pateikti palėpės, kurią prašoma atidalinti, kadastrinių matavimų duomenys yra skirtingi: pagal UAB „Paulimatas“ 2015-05-05 atliktus palėpės kadastrinius matavimus naudingas palėpės plotas 26,85 kv. m. (1 t., b. l. 117-136); pagal projektuotojos G. K. 2015 m. atliktus palėpės kadastrinius matavimus naudingas palėpės plotas 26,85 kv. m. (1 t., b. l. 154-191, 2 t. 123); pagal 2015-07-29 matininkės N. Č. atliktus apskaičiavimus palėpės plotas 26,85 kv. m., (2 t., b. l. 1-8); pagal UAB „Inventora“ 2017-09-14 atliktus matavimus naudingas palėpės plotas 27,07 kv. m. (3 t., b. l. 133); Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017-05-11 atliktus kadastrinius matavimus naudingas palėpės plotas 27,07 kv. m. (3 t., b. l. 73); pagal 2017-03-09 atliktus UAB „Neldus“ palėpės matavimus naudingas palėpės plotas 31,36 kv. m. (3 t, b. l. 63), visas palėpės plotas - 77,66 kv. m. (4 t., b. l. 17).

Atsakovė prašydama palėpės patalpas priskirti atsakovei į bylą pateikė matavimus atliktus 2015-05-05 UAB „Paulimatas“, 2017-09-14 UAB „Inventora“ ir 2017-05-11 VĮ Registrų centras atliktus matavimus. Ieškiniu reikšdama reikalavimą atidalinti palėpę atsakovė prašė vadovautis matavimais atliktais UAB „Paulimatas“, kuriais naudingas palėpės plotas yra 26,85 kv. m. Vėliau, bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė vadovautis matavimais, atliktais UAB „Inventora“ ir VĮ Registrų centras. Teismas vertindamas atidalintinos palėpės naudingąjį plotą vadovaujasi matavimais, atliktais 2017-09-14 UAB „Inventora“ ir 2017-05-11 VĮ Registrų centras, kuriuose nustatyta, jog palėpės naudingasis plotas yra 27,07 kv. m. Šie matavimai, teismo nuomone, šiai dienai yra aktualiausi, realiausiai atitinka šiuo metu esančią būklę (kuri einant laikui gali keistis), Tuo tarpu UAB „Paulimatas“, matininkės N. Č. ir projektuotojos G. K. matavimai yra atlikti 2015 metais. Taip pat UAB „Inventora“ ir VĮ Registrų centras kadastriniai matavimai atlikti realiai išmatavus palėpės patalpas, patalpų plotas išmatuotas laikantis 2002-12-30 Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 144 p. reikalavimų (patalpų plotas išmatuotas neįskaičiuojant plotų pastogėse įrengtų patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m., Taisyklių 144.2.3. p.). Taip pat teismas vadovaujasi ir matavimus atlikusių liudytojų R. S. ir Neringos A. S. parodymais. VĮ Registrų centras matininkė Neringa A. S. parodė, kad matavimus palėpėje atliko realiai matuodama kiekvieną sieną po tris taškus, matuodama nuo palėpės grindų nuo 1,60 m aukščio (2017-07-13 tįeismo posėdžio įrašas: 01 h 26 min 15 sek). Tuo tarpu UAB „Neldus“ matininkė R. S. parodė, kad atlikti matavimai nors ir skiriasi, tačiau yra gan tikslūs, kelių centimetrų paklaida yra galima. Taip pat nurodė, kad esant nestabiliam palėpės grindų paviršiui matuojant lazeriu negaunami labai tikslūs matavimai, todėl matininkė palėpės nuo 1,60 m nematavo, plotą apskaičiavo aritmetiniu būdu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas UAB „Neldus“ atliktais matavimais nesivadovauja. Taip pat nesivadovauja šiais matavimais ir todėl, kad buvo atlikti viso ploto matavimai, o ne nuo 1,60 m., kaip reikalauja Taisyklės. Be to ir ieškovė ieškiniu prašė atidalinti naudingąjį palėpės plotą (3 t., b. l. 63, 84-90).

Name, kurį atitinkamomis dalimis įsigijo šalys, yra 259,13 kv. m. bendro ploto. Vertinant, jog dalintinos palėpės plotas yra 27,07 kv. m., viso dalintinas plotas sudaro 286,20 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys, kas sudaro 103,03 kv. m., atsakovei – 64/100 dalys, kas sudaro 183,17 kv. m. Pagal atsakovės pateiktą variantą ieškovei priskirtinas plotas sudaro 101,53 kv. m.. Esant nežymiam nukrypimui nuo šalims priklausančių dalių, ieškovei priteistina kompensacija už tenkančią mažesnę turto dalį 221,64 Eur. Pagal atsakovės į bylą pateiktą palėpės patalpų vertės nustatymą, neįrengtos palėpės vertė 4 000 Eur., 1 kv. m. vertė sudaro 147,76 Eur (147,76 Eur x 1,5 kv. m. = 221,64 Eur).

Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, įrodinėjimo taisyklėmis, atsakovės priešieškinys tenkintinas, ieškovės ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties. Atsakovė vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 str. 25 d. prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškovė 2006-02-27 buvo davusi atsakovei sutikimą atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją. Atsakovė atliko ne rekonstrukciją, o paprastąjį remontą. LR Statybos įstatymo 23 str. 25 d. (2010-07-02 redakcija) nustato, kad nurodyto straipsnio 1 d. 5 p. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Remontas atliktas 2006 m., ieškovė per vienerius metus nuo Statybos įstatymo 23 str. 25 d. įsigaliojimo 2010-10-01 nepateikė rašytinių pretenzijų, nepasinaudojo teise reikšti pretenzijas dėl rekonstrukcijos per 1 metų laikotarpį nuo darbų atlikimo, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Byloje nustatyta, jog atsakovė atliko ne rekonstrukcijos darbus, o remontą (ką ji ir pati pripažįsta). Kadangi buvo atlikti ne rekonstrukcijos, o remonto darbai, remonto darbams sutikimas nereikalingas, ieškovės pažeistoms teisėms apginti taikytinas ne atsakovės nurodytos teisės normoje nustatytas terminas, bet LR Civiliniame kodekse numatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Remonto darbai atlikti 2006 m., atsakovė apie juos sužinojo 2008 m., į teismą dėl pažeistų teisių kreipėsi 2014-06-05, todėl ieškovei nepraleidus bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino, atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas (CK 1.124 str., 1.125 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus, iš ieškovės atsakovei priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ( 2 t., b. l. 57), 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų (1 t., b. l. 136) (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 2 d.).

Ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 25,67 Eur. (3 t., b. l. 2) (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priešieškinį tenkinti.

Atidalinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendra daline nuosavybės teise ieškovei S. B. ir atsakovei V. I. į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus) - ieškovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą butą susidedantį iš patalpų: I-1 5,41 kv. m., 1-2 4,03 kv. m., 1-3 17,13 kv. m., 1-4 19,22 kv. m., 1-5 14,18 kv. m., R-l 5,37 kv. m., R-2 3,74 kv. m., R-5 6,82 kv. m., R-6 16,93 kv. m., R-7 3,62 kv. m., R-8 5,08 kv. m., kas sudaro 101,53 kv. m. bei 1/2 pirmo aukšto laiptinės; atsakovei V. I., gim. (duomenys neskelbtini), suformuojant atskirą nekilnojamojo turto daiktą butą susidedantį iš patalpų: 1-6 5,44 kv. m., 1-7 4,17 kv. m., 1-8 17,08 kv. m., 1-9 19,10 kv. m., 1-10 14,32 kv. m., 1-11 2,04 kv. m., 1-12 11,40 kv. m., 1-13 2,30 kv. m., 1-14 7,95 kv. m., 1-15 7,92 kv. m., 1-16 16,50 kv. m., 1-17 27,07 kv. m., R-3 19,19 kv. m., R-4 5,34 kv. m., G-l 24,87 kv. m., iš viso 184,69 kv. m. bei 1/2 pirmo aukšto laiptinės. Įpareigoti atsakovę V. I. įrengti ieškovei S. B. duris tarp rūsio patalpų R-5 ir R-7, taip pat panaikinti užmūryti duris iš patalpos R-l į R-4 ir iš R-l į R-3. Priteisti ieškovei S. B. iš atsakovės V. I. 221,64 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 64 ct) piniginę kompensaciją.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. I., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 841 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 25,26 Eur (dvidešimt penkis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rūmų teismą.