Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Rivona“ ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.12. Byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme antrą kartą. Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, kasacinėje instancijoje bei antrą kartą pirmosios instancijos teisme. Visos sumos priteistos nenukrypstant nuo rekomenduojamų bylinėjimosi įkainių. Byla sudėtinga teisinio santykio kvalifikavimo prasme. Bylos apimtis yra itin didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Byloje nustatyta, kad šalys 2004 m. vasario 5 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo dirbo vadybininku ieškovės įmonėje. Darbo sutartis nutraukta 2012 m. kovo 21 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Atsakovas pasirašytinai supažindintas su ieškovės 2006 m. birželio 1 d. Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartimi, Komercinių bei technologinių paslapčių sąrašu bei Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklėmis. Atsakovas 2007 m. vasario 28 d. pasirašytinai supažindintas su vadybininko pareiginiais nuostatais.

21. 2012 m. gegužės 24 d. pagal ieškovės pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu pagal BK 210 straipsnį (dėl to, kad atsakovas galimai gauna neteisėtą atlygį ir iš įmonės duomenų bazės neteisėtai nukopijavo duomenis, kurie yra komercinė paslaptis). Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 3 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr.10-1-00641-12, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. vasario 17 d. nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutrauktas ikiteisminis tyrimas, įtariamasis (atsakovas) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 23 d. nutarimu panaikinta 2015 m. vasario 3 d. nutarimo dalis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 211 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko atsakovo ūkinės finansinės veiklos tyrimą už 2004 m. vasario 11 d. – 2012 m. kovo 21 d. laikotarpį. Ikiteisminiame tyrime ieškovė pareiškė civilinį ieškinį dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, kurią įvertino 113 377,72 Eur.

22. Atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje vadybininku, gavo lėšas iš 10 ieškovės tiekėjų: (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė sandorių su tiekėjais ir atsakovo gautų lėšų sugretinimo lentelę, išankstines sąskaitas faktūras, iš kurių matyti atsakovo inicijuoti sandoriai. Chronologine tvarka sugretinus ieškovės sudarytų prekių įsigijimo sandorius, kuriuos inicijavo atsakovas, dirbdamas ieškovės vadybininku bei iš tų pačių tiekėjų atsakovo gautas pinigines lėšas, matyti, kad ieškovė pirko prekes iš įmonės Ningbo Yongdian Electric Appliance, kuri 2010 m. rugpjūčio 8 d. išrašė ieškovei išankstinę sąskaitą 8 690 JAV dolerių sumai. Ieškovė šią sąskaitą apmokėjo 2010 m. rugsėjo 28 d. Praėjus 2 savaitėms, 2010 m. spalio 12 d., atsakovas iš Ningbo Yongdian Electric Appliance į savo asmeninę banko sąskaitą gauna 737 JAV dolerių, t. y. 8,48 proc. nuo ieškovės prekių pirkimo sandorio vertės. Analogiška situacija su kitu sandoriu: ieškovė pirko iš Ningbo Yongdian Electric Appliance prekes pagal 2011 m. kovo 3 d. išankstinę sąskaitą už 34 886 JAV dolerių; apmokėjimą pagal šią sąskaitą įvykdė 2011 m. rugsėjo 21 d., o atsakovas 2011 m. rugsėjo 23 d. iš Ningbo Yongdian Electric Appliance į savo asmeninę banko sąskaitą gavo 2 967,54 JAV dolerių, t. y. 8,51 proc. sandorio vertės. Abiejų pirkimo sandorių su Ningbo Yongdian Electric Appliance atvejais atsakovas gavo tokį patį procentą. Ieškovė pirko prekes iš įmonės UmeDisc Ltd, kuri 2010 m. balandžio 20 d. išrašė ieškovei išankstinę sąskaitą 72 541,34 JAV doleriųsumai. Ieškovė šią sąskaitą apmokėjo 2010 m. liepos 29 d., o praėjus apytiksliai savaitei, 2010 m. rugpjūčio 6 d., atsakovas į savo banko sąskaitą gavo 7 764,34 JAV dolerių, t. y. 10,7 proc. nuo sandorio vertės. Ieškovė pirko iš tos pačios įmonės prekes pagal 2011 m. gegužės 30 d. išankstinę sąskaitą už 29 374,91 JAV dolerių; apmokėjimą pagal šią sąskaitą įvykdė 2011 m. rugsėjo 29 d., o atsakovas 2011 m. spalio 14 d. iš UmeDisc Ltd į savo sąskaitą banke gavo 3127,31 JAV dolerių, t. y. 10,65 proc. sandorio vertės. Abiejų pirkimo sandorių su UmeDisc Ltd atveju atsakovas gavo tokį patį procentą.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yras nurodęs, kad pagrindinis komercinės paslapties turinio ir teisinių santykių reglamentavimo šaltinis – CK 1.116 straipsnis. Šioje teisės normoje apibrėžta, kas laikytina komercinės paslapties objektu, ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų traktuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis.

24. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, taigi, kaip ir visi kiti pramoninės nuosavybės objektai (patentai, prekių ženklai, dizainas, pan.) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Taigi CK 1.116 straipsnio dispozicijoje apibrėžti komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai: 1) informacija turi turėti tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, siejamas su viešu jos neatskleidimu – slaptumu); 2) informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą (informacijos formalizavimo, jos identifikavimo ir apsaugos nustatymo kriterijus). Tai formalūs informacijos norminiai požymiai, kuriais įstatymų leidėjas apibrėžia informaciją, kuriai taikoma apsauga ir kuri galėtų būti pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

25. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

26. Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

27. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad bylose dėl komercinių paslapčių reikia nustatyti, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai.

28. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių <...>. Žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, neatsargumas konstatuojamas, kai asmuo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

29. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytus sandorius inicijavo atsakovas tai patvirtina į bylą pateiktos išankstinės sąskaitos faktūros. Atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis niekada ieškovės vardu sandorių nesudarinėjo, išankstinio mokėjimo sąskaitas (proformas) pasirašė UAB „Rivona“ direktorius, prieš tai sąskaitų turinį suderinęs su komercijos direktore A. B., ieškovė neginčija. Tokia išankstinio mokėjimo sąskaitų derinimo ir pasirašymo tvarka ieškovės bendrovėje nepaneigė atsakovo, kaip vadybininko, teisės inicijuoti prekių pirkimo sandorį. Dėl to atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepagrįstai interpretuoja pirmosios instancijos teismo teiginį, kad į bylą pateiktos sąskaitos – proformos, išverstos į lietuvių kalbą, kurios patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo gautų pajamų, susijusių su ieškovės sandoriais ir buvusiais ieškovės tiekėjais 2007-2012 m. sutiktina su atsakovu, kad pateiktų sąskaitų – proformų turinys patvirtina faktinę aplinkybę, jog jas pasirašė bendrovės vadovas. Be to, jos taip pat patvirtina sandorių , kainą, prekių tiekėjus bei kad šiuos ieškovės sudarytus sandorius iniciavo atsakovas, t. y. ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo gautų pajamų.

31. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų ir negalima bet kokių duomenų sutapatinti su atsakovo gautais pinigais pagal ieškinio reikalavimo apimtį, ir ta aplinkybe, kad atsakovas po darbo dirbo su minėtais asmenimis ir gavo už tai ieškinyje nurodytą piniginę naudą, prieštarauja kitoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriose nurodyta, kad atsakovas pateikė į bylą dvi agentavimo sutartis su Kinijos piliečiais L. Y. Z. ir X. J. L., kad atsakovas tarpininkaus parduodant prekes, 2005 m. rugsėjo 27 d. susirašinėjimą su L. L. dėl laminato kainos; duomenis apie J. J. W. susirašinėjimą dėl cheminių medžiagų, atsakovo įregistravimą internetinėje parduotuvėje „Alibaba“ nuo 2005 m.; domėjimąsi skustuvų tiekėjais iš Kinijos 2006 metais, ieškovės klientų nuorodas internetiniuose tinklapiuose. Atsakovas nurodo, kad nuo 2005 m. buvo prisiregistravęs tarptautiniuose prekybos internetiniuose tinklalapiuose, nes tai reikalinga, įgyvendinant agentavimo sutartis, kad atsakovas prisiregistravęs net nuo 2005 metų, bet nepateikė duomenų, kad, siekdamas išvengti interesų konflikto, apie tai informavo ieškovę, kurios įmonėje dirbo nuo 2004 m. vasario mėn. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina jo, kaip tarpininko vykdytą veiklą, tačiau nepagrindžia, kad atsakovas iš ieškovės tiekėjų gavo lėšas ne už tuos sandorius, kuriuos atsakovas inicijavo ieškovės vardu.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog verslo subjektai siekia pelno, nereiškia, kad jų darbo valandos nereglamentuotos. Atsakovas, norėdamas įrodyti, kad agento veiklą vykdė ne darbo ieškovės įmonėje metu, turėjo pateikti tai patvirtinančius duomenis. Atsakovas nepagrįstai siekia perkelti teismui pareigą nustatyti L. L. konkrečios buvimo pasaulyje vietos žinutės rašymo metu. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovo pateiktas susirašinėjimas su L. L. nepatvirtina, jog laiško adresatas ar laiško turinys yra susijęs su ieškovės Kinijos tiekėjais, kurie į atsakovo sąskaitą pervedė šioje byloje ginčijamas sumas. Dėl to nagrinėjamu atveju elektroninio laiško išsiuntimo laikas esminės reikšmės neturi.

33. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo 70 452, 69 Eur pajamos buvo susijusios su atsakovo tiesiogine veikla, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų, nenurodo kitos sutarties šalies, su kuria ieškovės tiekėjai sudarė sandorį. Šioje byloje ieškovė prašo atlyginti žalą, nes atsakovas pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo atsakovo gautinas pajamas ne ieškovės įmonėje. Ši analizė patvirtino, kad atsakovas, dirbdamas ieškovės vadybininku, turėjo kitų pajamų. Atsakovo argumentas, kad dirbo ieškovės įmonėje dėl socialinių garantijų, kurių negalėjo užsitikrinti vykdydamas komercinį tarpininkavimą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tinkamai įforminus teikiamas paslaugas ir sumokėjus mokesčius valstybei, atsakovui būtų buvę suteiktos visos socialinės garantijos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovui buvo naudinga dirbti ieškovės įmonėje.

34. Atsakovas nurodo, kad nei nacionalinėje, nei tarptautinėje teisėje nenustatytas privalomas reikalavimas, jog būtų sudaryta rašytinės formos agentavimo sutartis. Nesudarydamas rašytinės sutarties, nepateikdamas teismui kitų rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, elektroninių laiškų, kuriuose aptariamos sandorių sudarymo aplinkybės, kaina ar pan.), atsakovas prisiėmė įrodymų nebuvimo padarinius.

36. Atsakovas nurodo, kad ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė žalos nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovės su Kinijos tiekėjais sudarytų prekių įsigijimo sandorių naudingumas gali būti vertinamas per ieškovės pelno gavimo prizmę, todėl būtina atriboti situaciją, kuomet ieškovė gauna pelno iš savo veiklos bei tai, ar dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalos, kitaip tariant ar sandoriai negalėjo būti dar naudingesni nei buvo dėl atsakovo atliekamų veiksmų. Ieškovės pelno gavimas nepaneigia žalos fakto ginčo kontekste.

37. Atsakovas nurodo, kad duomenys apie ieškovės tiekėjus yra vieši. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo teiginys, jog vykdydamas komercinio tarpininkavimo veiklą, nenaudojo duomenų, kurie sudaro ieškovės komercinės paslapties sudėtį, nepagrįstas, nes atsakovas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo, kaip tarpininko, veiklą inicijuojant trečiųjų asmenų sutartis su ieškovės tiekėjais.

38. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ieškovė nenurodė, kokius nuostolius patyrė, kokia turėjo būti reali sandorių kaina. Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo atsakovo inicijuotus sandorius, nurodė, kokio dydžio nuostolius patyrė ieškovė, pagrindė, kodėl ieškovės patirtų nuostolių dydis atitinka ieškovės tiekėjų pervestas sumas atsakovui. Atsakovas neįrodė, kad iš ieškovės tiekėjų gavo sumas komercinio tarpininkavimo, kuris nesusijęs su ieškovės sudarytais sandoriais.

39. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovės atliktų mokėjimų ir atsakovo gautų pajamų yra sisteminis ir nuoseklus ryšys, ieškovės tiekėjai sumokėdavo atsakovui apytiksliai per dvi savaites nuo išankstinių sąskaitų išrašymo arba apmokėjimo dienos. Be to, tas pats tiekėjas mokėdavo apytiksliai tokio pačio dydžio procentus nuo sudaromo sandorio vertės. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas nepagrindė argumento, kad ieškovės atliktų finansinių operacijų laikas ir atsakovo gautų komisinių laikas skiriasi pusmečiu, metais, mėnesiais.

40. Atsakovas, pasirašydamas 2006 m. birželio 1 d. Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartį, prisiėmė pareigą neatskleisti jam patikėtos bendrovės veiklos paslapties, kurią galima naudoti tik tiesioginiam darbui taisyklėse nustatyta tvarka (Sutarties 1 punktas). Atsakovas įsipareigojo laikyti informaciją paslaptyje ir nenaudoti informacijos su bendrove nesusijusiu tikslu (Sutarties 3.2.1 punktas); naudoti ir atskleisti informaciją tik tam tikslui, kuriam ji buvo patikėta, ir tik tiek, kiek tai reikalinga tiesioginėms pareigoms vykdyti ar pavestai užduočiai atlikti (Sutarties 3.2.2 punktas). Atsakovas sutartimi įsipareigojo atlyginti ieškovei žalą, padarytą dėl informacijos atskleidimo.

41. Atsakovas 2006 m. birželio 1 d. supažindintas su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, kuris taip pat apima rinkos strategiją, jos tyrimo būdus, finansinius – ekonominius rodiklius, kainų politikos strategiją, taktiką, kainų nustatymo skaičiuoklę, nuolaidų lygius, pasiūlymus dėl derybų su užsienio partneriais bei jų eigą (3 punktas); verslo planus, prekių pirkimo vietas, žinias apie prekių pirkimo – pardavimo faktus, klientų, komercinių partnerių tarpininkų, potencialių ir esamų sąrašus bei informaciją apie juos, žinias apie visų bet kokių sutarčių pasirašymą ir jose išdėstytas sąlygas, žinias apie sutarčių vykdymą (5 punktas) ir kitos komercinės paslaptys, išvardytos komercinių paslapčių sąraše. Atsakovo turėtos žinios, t. y. esminiai kainų formavimo principai, reikalingi derybose su tiekėjais: prekių specifikacija, sezoniškumas, prekių kiekiai, apmokėjimo terminai, privalomi sertifikatai, transportavimo kainos ir sąlygos, anksčiau buvusių pirkimų kainos, minimalūs prekių užsakymo kiekiai, užsakomų prekių kiekių įtaka kainai, ir kiti rodikliai, kurie leido atsakovui spręsti dėl prekių kainų, taip pat duomenys apie ieškovės tiekėjus; yra laikomos ieškovės komercine paslaptimi. Pagal ieškovės komercinių paslapčių sąrašo 5 dalį, ieškovės komercine paslaptimi įvardinta prekių (paslaugų) pirkimo vietos, žinios apie atsargų ir prekių/paslaugų pirkimo – pardavimo faktus, klientų, komercinių partnerių, tarpininkų, potencialių ir esamų sąrašai bei informacija. Iš esmės ši informacija atitinka informaciją apie prekių specifikacijas, sezoniškumą, informaciją, kokiems prekių kiekiams tiekėjai taiko nuolaidas, nuolaidų dydžius, apmokėjimo terminus ir sąlygas, mokėjimų atidėjimų galimybes, informaciją apie privalomus prekių sertifikatus, prekių transportavimo kainas ir sąlygas, informaciją kokiomis sąlygomis buvo sudaryti kiti bendrovės sandoriai dėl analogiškų ar panašių prekių, informaciją apie minimalius prekių užsakymo kiekius, užsakomų prekių kiekių įtaką kainai ir kitą informaciją, kuri leido vadybininkui priimti sprendimus derantis su prekių tiekėjais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovas žinojo ieškovės tiekėjus tik dėl savo vykdomų darbinių funkcijų. Duomenys, kokias prekes, kokiais kiekiais ir kokiomis kainomis tiekiamos ieškovei, taip pat kiti duomenys apie ieškovės tiekėjus nėra viešai prieinama ir atitinka ieškovės komercinę paslaptį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėjo teisę pasirašyti ir vizuoti dokumentus, susijusius su jo kompetencija, inicijuoti sandorius su tiekėjais, nustatyti sandorių kainą naudodamasis bendrovės informacija, o taip pat pranešti tiesioginiam vadovui apie visus einant savo pareigas pastebėtus komercinės veiklos trūkumus.

42. Atsakovas, dirbdamas ieškovės įmonėje ir disponuodamas informacija, kuri yra darbdavės komercinė paslaptis, iš jos tiekėjų į savo asmeninę sąskaitą gavo 70 452,69 Eur sumą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nurodyta situacija atitinka ir komercinės paslapties atskleidimo, ir panaudojimo sudėtį. Taigi atsakovas, tarpininkaudamas sandoriuose tarp ieškovės tiekėjų ir nežinomų trečiųjų asmenų, turėdamas savo žinioje duomenis apie šiuos tiekėjus, laikomus komercine paslaptimi, ieškovės sąskaita buvo įgijęs akivaizdų tarpininkavimo – derybinį pranašumą, todėl, vykdydamas tokius tarpininkavimo sandorius ir siekdamas asmeninės naudos, ne tik neteisėtai naudojosi komercine paslaptimi, bet ir atskleidė ją tretiesiems asmenims, kurių interesais veikė.

43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas veikė tyčia, pažeidė pareigą saugoti konfidencialią informaciją (CK 1.116 straipsnio 1,2 dalys) Dėl to ieškovė patyrė žalos, o atsakovas gavo 70 452,69 Eur naudą, kuri vertinama kaip nepagrįstas atsakovo praturtėjimas (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.237 straipsnio 1 dalis).

44. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 9 783 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįsta, nes byla nesudėtinga, plačios apimties. Dėl to teismas, vadovaudamasis nustatytomis rekomendacijomis dėl priteistino darbo užmokesčio advokatui, turėjo vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, įvertinti bylos apimtį, sudėtingumą. Be to, ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį, ieškinio, apeliacinio ir kasacinio skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1–2.3, 2.5–2.7, 2.9, 2.10, 8.2, 8.10–8.12, 8.19 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis (10 983 Eur) per didelis, todėl mažintinas iki 6 000 Eur. Iš viso iš ieškovei priteistina 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei UAB „Rivona“ (kodas110512039) iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.