Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-5745-985/2022

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-16
Bylos Nr.: e2-5745-985/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02072-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Navickienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: A. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-5745-985/2022Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02072-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.;2.3.2.7.; 3.2.3.1 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,sekretoriaujant Vandai Borutaitei Jakubėlei,dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei advokato padėjėjai E. Š.,atsakovo A. B. atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž.,institucijos atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl bendravimo tvarkos, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo:

1. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina.

2. Nustatyti tokią atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su vaiku D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

2.1. A. B. nevaržomai bendrauja su vaiku - D. B., nenustatant konkrečių dienų, pasimatymų laiką suderinus raštu (telekomunikacijų įrenginiais) su A. B., prieš 1 (vieną) savaitę iki pasimatymo laiko. Derindamas bendravimo laiką, A. B. privalo informuoti A. B. apie bendravimo trukmę, nurodant vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką, vaiko buvimo vietą per bendravimo laikotarpį bei A. B. užtikrina galimybę A. B. susisiekti ir pabendrauti (telekomunikacijų įrenginiais) su sūnumi - D. B., A. B. bendraujant su sūnumi. A. B., bendraudamas su sūnumi, privalo užtikrinti jo dienos režimo laikymąsi bei jo lankymąsi ugdymo įstaigoje, neformaliajame ugdyme, draugų gimtadieniuose.

2.2. A. B. privalo nedelsiant raštu informuoti A. B., jeigu pasikeičia bendravimo trukmė, vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas, apie vaiko buvimo vietą per bendravimo laikotarpį, jeigu vaikas suserga, ar yra stacionarizuojamas į gydymo įstaigą.

3. Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur dydžio išlaikymą D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 826,20 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, nepilnamečio vaiko D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016-06-23 su atsakovu A. B. susilaukė sūnaus D. B.. (duomenys neskelbtini) A. B. ir ji sudarė rašytinį susitarimą, pagal kurį, A. B. įsipareigojo D. B. išlaikymui kiekvieną pirmadienį pervesti po 100 svarų, mokamą į A. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną - (duomenys neskelbtini) , patvirtindamas susitarimą, A. B. sumokėjo A. B. 400 svarų grynais, D. B. išlaikymui už visą sausio mėnesį. Pinigų perdavimo faktą šalys užfiksavo raštu susitarime. 2018-02-22 atsakovas nurodė, kad nebenori vykdyti (duomenys neskelbtini) susitarimo, kadangi neva negali „nusiimti pinigų“. Vėliau tą pačią dieną nurodė, kad D. B. išlaikymui mokės ne po 100 svarų kiekvieną pirmadienį, o A. B. „gaus“ po 50 svarų, t. y. apie 55 eurus ir taip pat nurodė, kad daugiau reikalų su A. B. turėti nenori. Ji ne vieną kartą teiravosi žodžiu atsakovo, kodėl jis nebesilaiko susitarimo ir teikia mažesnį nei pažadėjo išlaikymą, tačiau atsakovas kiekvieną kartą pateikdavo vis skirtingas priežastis. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. atsakovas sūnaus išlaikymui mokėjo ne po 400 svarų per mėnesį, kaip buvo sutarta tarp šalių, o tik 200 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. birželio mėnesio, šalys buvo susitaikę, vedė bendrą ūkį. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki šiandien dienos šalys gyvena skyriumi, Atsakovas ir toliau nevykdo įsipareigojimo ir moka tik 200 Eur išlaikymą. Atsakovas Lietuvoje negyvena, jis gyvena (duomenys neskelbtini) , todėl fiziškai vaiku visiškai nesirūpina, finansinis prisidėjimas prie sūnaus išlaikymo, yra vienintelė forma, kuria atsakovas kažkiek prisideda prie sūnaus išlaikymo. Ji deda didžiules pastangas ragindama atsakovą bendrauti su sūnumi, tačiau jis su D. B. bendrauti kategoriškai atsisako, ir vietoje to, tiesiog įžeidinėja ir užgaulioja ją. Nurodo, kad sūnus D. B. yra itin prisirišę prie savo mamos, ji rūpinasi sūnumi, užtikrina visus sūnaus poreikius, atsakovas yra išvykęs, su sūnumi bendrauti vengia, todėl gyvenamoji vieta nepilnamečio vaiko, nustatytina su vaiko mama, o su tėvu bendravimo tvarka. Nurodė, kad D. B. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Berniukas yra aktyvus, jam yra reikalinga tinkama mityba, vitaminai, higienos prekės, lavinamosios priemonės, rūbeliai, kurie atitiktų vaiko augimą, pinigai pramogoms, atostogoms ir kt. Sūnus gyvena su mama, tai reiškia, kad jai tenka pareiga suteikti sūnui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas sūnaus augimui ir vystymuisi, taip pat, tenka kasdieninė sūnaus priežiūra, rūpinimasis sūnumi. Vaikui privalo būti suteikiamos saugios sąlygos, vaikas negali būti paliktas vienas namuose. Atsakovas sūnumi fiziškai visiškai nesirūpina, visa rūpinimosi vaiku našta yra perkelta mamai, todėl pasitaiko atvejų, kai ji yra priversta samdyti auklę tam, kad galėtų dirbti, ar skirti laiko sau, namų ruošai. Sūnaus poreikiams vidutiniškai išleidžia apie 680 Eur: maisto išlaidos200 Eur; priežiūros išlaidos (auklės) 120 Eur; lavinimosi prekių išlaidos 40 Eur; higienos priemonėms išlaidos 50 Eur; aprangos išlaidos 45 Eur; poilsio ir laisvalaikio išlaidos 25 Eur; atostogų išlaidos 40 Eur; transporto išlaidos 35 Eur; būsto išlaidos 80 Eur; sveikatos išlaidos 25 Eur; nenumatytos išlaidos 20 Eur. Nurodo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 730 Eur per mėnesį, o atskaičius mokesčius 533,65 Eur. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ši suma - 533,65 Eur yra orientacinis dydis, reikalingas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti ir turėtų būti mokama abiejų tėvų lygiomis dalimis po 267 Eur, vaiko poreikiams užtikrinti. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, minimalus orientacinis dydis, gali užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju, sūnaus poreikiai yra didesni nei minimalūs, kadangi atsakovui nusišalinus nuo savo, kaip tėvo pareigų, ji patiria papildomų išlaidų, susijusių su vaiko priežiūra, laisvalaikiu, atostogomis. Paminėtina ir tai, kad dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 ir pasaulyje vykstančio karo, Lietuvoje jau ilgą laiką fiksuojama rekordinė infliacija, dėl ko rekordiškai išaugo maisto, higienos prekių ir kitų prekių bei paslaugų kainos. Atsakovas yra jaunas, dirbantis asmuo, neturintis kitų išlaikytinių. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) , kur uždirba žymiai didesnes, nei vidutinės pajamas. Be to, turi nekilnojamojo turto - atsakovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) , taip pat, atsakovas turi daug kilnojamojo turto, t. y. automobilius ir motociklus. Atsižvelgiant į tai, kad: atsakovas turi dideles pajamas, turi nekilnojamojo turto, turi kilnojamojo turto, yra jauno, darbingo amžiaus, neturi išlaikytinių kitų, nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo pareigos prižiūrėti savo sūnų, turi visas galimybes teikti 300 Eur išlaikymo dydį D. B., išlaikymą mokant kas mėnesį ir jį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be to (duomenys neskelbtini) A. B. ir A. B. sudarė rašytinį susitarimą, pagal kurį, A. B. įsipareigojo D. B. išlaikymui kiekvieną pirmadienį pervesti po 100 svarų išlaikymą, mokamą į A. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną - (duomenys neskelbtini) A. B. sumokėjo A. B. 400 svarų grynais už visą sausio mėnesį, tai patvirtino ir raštu susitarime. Tačiau, praėjus beveik dvejiems mėnesiams - 2018-02-22 atsakovas A. B. nurodė Ieškovei A. B., kad nebenori vykdyti (duomenys neskelbtini) susitarimo, kadangi neva negali „nusiimti pinigų“. Vėliau tą pačią dieną nurodė, kad D. B. išlaikymui mokės ne po 100 svarų kiekvieną pirmadienį, o A. B. „gaus“ po 50 svarų, t. y. apie 55 eurus, ir Atsakovas taip pat nurodė, kad daugiau reikalų su A. B. turėti nenori. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Atsakovas sūnaus išlaikymui mokėjo ne po 400 svarų per mėnesį, kaip buvo sutarta tarp šalių, o tik 200 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. birželio mėnesio, šalys buvo susitaikę, vedė bendrą ūkį. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki šiandien dienos atsakovas ir toliau nevykdo įsipareigojimo ir moka tik 200 Eur išlaikymą. Atsakovas A. B. (duomenys neskelbtini) rašytinį susitarimą sudarė laisva valia ir puikiai suprasdamas susitarimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) susitarimą ranka parašė pats atsakovas A. B.. Taip pat, pats atsakovas nusistatė tokią sumą, kokią galėtų skirti sūnaus išlaikymui, t. y. po 100 svarų per savaitę. Susitarimą atsakovas patvirtino ne tik savo parašu, tačiau, taip pat, susitarimo sudarymo dieną sumokėjo 400 svarų D. B. išlaikymui už visą 2018 m. sausio mėnesį. Pinigų perdavimo faktą, pats A. B. patvirtino susitarime. Atsižvelgiant į šias priežastis, yra akivaizdu, kad susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. birželio mėnesio, šalys buvo susitaikę, vedė bendrą ūkį, todėl šiuo laikotarpiu Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo. Tačiau, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki šiandien dienos, šalys gyveno skyriumi, todėl atsakovas privalėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) susitarimą. Atsakovas A. B. nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio (imtinai) turėjo sumokėti 10 000 svarų D. B. išlaikymui (matematinė išraiška: 25 mėnesiai x 400 svarų = 10 000 svarų). Atsižvelgiant į tai, kad euro ir svaro santykis yra 0,84558, atsakovas viso turėjo sumokėti 11 826,20 Eur. Tačiau, per visą laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio Atsakovas savo sūnaus D. B. išlaikymui skyrė tik 5 000 Eur (matematinė išraiška: 25 mėnesiai x 200 Eur = 5 000 Eur). Taigi, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio, atsakovas A. B. savo sūnaus D. B. išlaikymui liko skolingas 6 826,20 Eur (matematinė išraiška: 11 826,20 Eur - 5 000 Eur = 6 826,20 Eur).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, nes būtent su mama berniukas gyvena, yra pripratęs prie nusistovėjusios tvarkos ir ją keisti nėra tikslo ir būtinybės. Sutinka, kad jo teikiamas išlaikymas sūnui turi būti toks, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Tačiau nesutinka, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 680 eurų suma. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad jo poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga būtent tokia suma. Nurodytas argumentas, ieškovės leidžiantis nustatyti didesnį išlaikymą vaikui yra tariamas A. B. nusišalinimas nuo bendravimo su sūnumi, yra teisiškai nereikšmingas ir be kita ko, neatitinkantis realios tiesios. Dirbdamas užsienio valstybėje, jis su sūnumi bendrauja pagal visas įmanomas galimybes, ir pagal ieškovės sudarytas galimybes. Ieškovė teigia, kad šalys buvo susitarę, jog jis sūnui teiks išlaikymą po 400 svarų. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad tai nebuvo abiejų šalių bendras susitarimas ir jis nebuvo sudarytas atsižvelgiant į pagrindinį kriterijų - vaiko poreikius. 2018 metų sausio mėnesį šalys buvo susipykę ir kartu negyveno. Jis siekė susitaikyti ir gyventi kartu, todėl ir sutiko su ieškovės reikalavimu pasirašyti „įsipareigojimą“, tik tuomet ji sutiks taikytis. Taigi (duomenys neskelbtini) raštelis buvo pasirašytas visai kitu tikslu, nevertinant vaiko realių poreikių ir pan. Po to šalys vėl kurį laiką vedė bendrą ūkį, ne kartą taikėsi ir skyrėsi. Todėl vėliau išlaikymas vaikui buvo teiktas atsižvelgiant į realius jo poreikius, po 200 eurų. Jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad turėtų būti nukrypstama nuo principo, jog išlaikymą vaikui abu tėvai teikia vienodai. Nors pastaruoju metu dirba užsienyje, tačiau pajamos nėra pastoviai vienodos, priklauso nuo darbo apimčių. Be kita ko, nuo šių metų gruodžio mėnesio planuoja grįžti į Lietuvą gyventi ir dirbti. Būtent turėdamas tokių tikslu 2021 metais įsigijo butą (duomenys neskelbtini), turi papildomų išlaidų šio būsto Lietuvoje išlaikymui, o taip pat pragyvenimui (duomenys neskelbtini) . Būsto remontui yra pasiėmęs paskolą. Atsižvelgiant į išvardintus argumentus, protingas ir atitinkantis įstatyme numatytus kriterijus išlaikymas gali būti priteistas po 230 eurų per mėnesį. Jis nesutinka, kad yra susidaręs kažkoks išlaikymo įsiskolinimas sūnaus D. B. išlaikymui. Nuo pat šalių santykių nutrūkimo 2019 metų pabaigoje, jis kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui mokėjo po 200 eurų. Siekdama prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė turi įrodyti, jog tuo laikotarpiu vaiko poreikiams per mėnesį buvo reikalinga 800 svarų suma. Tuo labiau, kad dabar prašydama priteisti išlaikymą, nurodo jog vieno mėnesio poreikius patenkina 680 eurų suma. Ieškovė siūlo nustatyti labai abstrakčią jo ir sūnaus bendravimo tvarką, kurios vykdymas iš esmės priklausytų nuo šalių bendro susitarimo. Kadangi akivaizdu, jog šalims ne tik šiuo, bet ir kitais klausimais sunku rasti bendrą sutarimą, manytina, kad tokia abstrakti bendravimo tvarka nestabilizuos šalių tarpusavio santykių, o tik didins nesutarimus. Siūlomoje bendravimo.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti bendravimo tvarką:

1. Atsakovo A. B. bendravimo su sūnumi D. B. tvarka:

l. l. Atsakovas apie vizitą į Lietuvą informuoja ieškovę ne vėliau kaip penkios dienos iki atvykimo į Lietuvą ir grįžęs su sūnumi bendrauja pirmą ir trečią po grįžimo einantį savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 13 val. bei pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 16 val. iki 20 val.

1. 2. Jei atsakovo vizito laikas sutampa su sūnaus pavasario, rudens ir žiemos mokyklinių atostogų metu, atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi, ir su juo išvykti iš ieškovės gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų mokyklinių atostogų laikui, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 13 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų laikui, paskutinę dieną 17 val.

2. Vasaros atostogų metu atsakovas turi teisę su sūnumi nepertraukiamai bendrauti 14 dienų iš eilės, apie grįžimą į Lietuvą informavęs ieškovę ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomo grįžimo, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 15 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamą vietą dešimtą atostogų dieną 15 val.

3. Poriniais metais atsakovas su sūnumi švenčių metu bendrauja :

• per Šv. Kūčias, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 15 val.,

• dieną prieš Šv. Velykas t. y. šeštadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas pirmąją Šv. Velykų dieną 17 val.

4. Neporiniais metais atsakovas su sūnumi švenčių metu bendrauja:

• per Šv. Kalėdas, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 15 val.

• antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 17 val.

5. Sūnaus gimtadienio dieną - (duomenys neskelbtini)d.- atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti nuo 9 val. iki 14 val., pasiimdamas jį ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą.

6. Atsakovas turi teisę bendravimo su sūnumi laikotarpiu laikinai išsivežti jį atostogų už Lietuvos Respublikos ribų, informuodamas ieškovę apie suplanuotą išvykimą ne vėliau kaip 7 dienos iki jo bei pranešdamas ieškovei tikslią sūnaus buvimo vietą. Ieškovė įsipareigoja pateikti atsakovui sūnaus asmens dokumentą, reikalingą kelionei.

7. Ieškovė A. B. privalo užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą telekomunikacinėmis ryšio priemonės tokia tvarka: tėvas su sūnumi bendrauja „Skype“ ar „ Mesenger „ ar kitomis šalių pasirinktomis programomis vaizdo rėžimu kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį nuo 19 val. iki 19.30 val.

8. A. B. įsipareigoja bendravimo su sūnumi laikotarpiu užtikrinti jo dienos režimo laikymąsi bei jo lankymąsi ugdymo įstaigose, neformaliajame ugdyme, draugų gimtadieniuose, taip pat įsipareigoja nedelsiant raštu informuoti A. B., jeigu pasikeičia bendravimo trukmė, vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas, apie vaiko buvimo vietą per bendravimo laikotarpį, jeigu vaikas suserga ar yra stacionarizuojamas į gydymo įstaigą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Institucija pateikė išvadą, kad A. B. ir A. B. turi nepilnametį vaiką D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nėra registruotų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, atvejo vadyba šeimai netaikoma. A. B. su nepilnamečiu vaiku gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso A. B. motinai A. M. ir jos broliui A. V.. Namuose yra trys kambariai, virtuvė, vonia. Namas yra su patogumais, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Namuose gyvena keturi asmenys: A. B. ir jos dabartinis sutuoktinis V. B., nepilnametis A. B. sūnus D. B., A. B. motina A. M.. Lankymosi namuose metu buvo švaru ir tvarkinga. Namuose nepilnamečiui D. B. yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi vaikui daiktai. Vaikui namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. 2022-08-18 Skyriaus specialistė su A. B. bendravo moters gyvenamojoje vietoje. Moters teigimu, į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl to, kad nepavyksta su A. B. gražiuoju susitarti dėl išlaikymo vaikui teikimo ir bendravimo su vaiku tvarkos. Moters teigimu, šiuo metu yra tik žodinis susitarimas pagal kurį A. B. teikia išlaikymą ir bendrauja su sūnumi, kurio šiuo metu vyras nesilaiko. Moters teigimu, buvo sutarta, kad A. B. vaiko išlaikymui teiks po 400 Eur kas mėnesį, tačiau šiuo metu perveda po 200 Eur. Moters teigimu, vyras su vaiku bendrauja pagal susitarimą ir vaiko bendravimo su tėvu ji neriboja. Kai A. B. grįžta iš užsienio ir sutaria konkretų laiką kada tėvas pasiims vaiką ir grąžins atgal motinai, A. B. susitarimo nesilaiko ir vaiką grąžina ankščiau nei sutarta, dėl ko, anot moters kyla nesusipratimų. A. B. teigė, kad kreipėsi j mediatorių, tačiau po pirmo pokalbio A. B. mediatoriaus paslaugų atsisakė. Moteris teigė, kad A. B. šiuo metu su vaiku bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, kadangi dirba užsienyje. Tėvo bendravimas su sūnumi vykta pagal poreikį, kada nori tada susiskambina. Moteris teigė, kad ankščiau sūnaus pokalbiai su tėvu būdavo trumpi, dabar kalbasi ilgiau. Susiskambina įvairiai, būna ir kiekvieną dieną, kartais į savaitę porą kartų. Moters nuomone, trūksta iniciatyvos iš vaiko tėvo, daugiau iniciatyvą bendrauti su tėvu rodo D. B.. (duomenys neskelbtini) Skyriaus specialistė su D. B. bendravo vaiko gyvenamojoje vietoje. Iš pradžių berniukas buvo nedrąsus ir slėpėsi, tačiau po kiek laiko pats priėjo ir noriai kalbėjo su specialiste. Su D. B. bendrauta betarpiškai, jo motinai nedalyvaujant. Vaikas Skyriaus specialistei noriai aprodė savo žaislus ir kambarį. Berniukas pasakojo, kad neseniai buvo jo gimtadienis, dabar į darželį neina, nes vasara, bet kai buvo (duomenys neskelbtini) į darželį ėjo ir turėjo draugų, su kuriais žaidė. Skyriaus specialistei pasiteiravus apie tėtį A. ar dažnai su juo bendrauja, berniukas nieko neatsakė ir toliau specialistei rodė žaislus. Pasiteiravus vaiko ar tėtė paskambina telefonu, berniukas nurodė, kad kartais tėtis A. paskambina, kartais pats tėtei paskambina. D. B. pasakojo, kad su abiem tėtėm jam patinka bendrauti. D. B. tėte taip pat vadina ir dabartinį motinos sutuoktinį V. B.. Berniukas buvo aprengtas švariais, amžių ir sezoną atitinkančiais rūbais. Bendravo noriai ir aktyviai, specialistei daug pasakojo apie žaislus. Apie tėtį vaikas nebuvo linkęs kalbėti. 2022-08-16 Gyventojų registro duomenimis, A. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2022-08-23 Skyriaus specialistė telefonu išklausė A. B. nuomonę dėl jam pareikšto ieškinio reikalavimų. Vyro teigimu, tarp jo ir A. B. yra žodinis susitarimas, kad vaikui teikia išlaikymą po 200 Eur, pinigus pervesdamas į moters sąskaitą iki einamojo mėnesio vienuoliktos dienos. Vyras teigė, kad išlaikymą teikia gera valia ir jokios skolos nėra, todėl nesutinka su ieškinio reikalavimu, kuriuo prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Vyras sutiktų mokėti išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį. A. B. pasakojo, kad ankščiau su sūnumi susiskambindavo 3-4 kartus per savaitę, šiuo metu bendravimas sumažėjęs ir su sūnumi kalbasi 1 - 2 kartus per savaitę. Vyras pasakojo, kad į Lietuvą buvo grįžęs prieš 1 - 2 mėnesius ir buvo nuvykęs į vaiko gyvenamąją vietą pasiimti sūnaus, kad su juo galėtų praleisti daugiau laiko, tačiau, vyro teigimu, A. B. vaiko jam nedavė. A. B. taip pat nurodė, kad kitą dieną A. B. jam paskambino ir informavo, kad dabar gali atvykti vaiką pasiimti, bet vyras atsisakė vėl važiuoti vaiko pasiimti į jo gyvenamąją vietą. A. B. santykius su vaiku apibūdina kaip labai gerus. Vyro teigimu, kai jis grįžta į Lietuvą ir daugiau laiko praleidžiant su D. B., vaikas nenori važiuoti atgal pas motiną, nori daugiau laiko praleisti su tėvu. Vyras sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. B., tačiau nurodė, kad D. B. šiuo metu visas šventes praleidžia kartu su motina, vyras norėtų, kad būtų kitaip ir grįžęs į Lietuvą, šventes galėtų praleisti su sūnumi. Vyras teigė, kad kitų metu gruodį ketina visam laikui grįžti gyventi į Lietuvą. 2022-08-19 (duomenys neskelbtini) K. G. gimnazijos duomenimis, D. B. lanko (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupę. Berniukas į mokyklą ateina švarus, tvarkingai aprengtas, drabužiai atitinkantys oro sąlygas. Priemones reikalingas ugdymui vaikas turi. Vaiko mokytojos teigimu, D. B. pasiekimai ugdymo srityje atitinka vaiko amžių. Berniukas linksmas, aktyvus, draugiškas. Stengiasi laikytis grupės taisyklių žaidžiant su kitais vaikais ar dalyvaujant bendrose veiklose. Reaguoja į mokytojų pastabas ar sudrausminimus. Švietimo pagalbos specialistų konsultacijos D. B. teikiamos nebuvo. Vaiko tėvai bendradarbiauja su grupės mokytoja, ligos atveju informuoja ir pateisina nelankytas dienas. Dėl priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos iš esmės neprieštarauja.

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti . Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiai tokie kaip nurodyta ieškinyje. Atsakovas 2018 m. pasirašė susitarimą, kad teisk vaikui po 400 svarų išlaikymą, tačiau įsipareigojimo nevykdo. Sūnui teikia po 200 Eur, kuris yra nepakankamas. Ji mokosi, gauna tik stipendiją. Šeimą išlaiko dabartinis sutuoktini, jo pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur, dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) laisvai samdomu darbuotoju, jo pajamos yra pakankamos teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Dėl atsakovo bendravimo tvarkos neprieštarauja, tik prašo, kad sūnus kiekvienas Kūčias praleistų su ja.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu, prašo tenkinti priešieškinį, sutinka dėl korekcijos dėl Kūčių. Nesutinka, kad yra skola išlaikymui, nes teikia vaikui po 200 Eur, o susitarimas dėl 400 svarų buvo sudarytas, siekiant susitaikyti su ieškove, bet nevertinti vaiko poreikiai. Tačiau santykiai nutrūko, atsakovas vaikui teikia po 200 Eur; be to ir pati ieškovė tiek vaikui skyrė, kai su atsakovu dirbo (duomenys neskelbtini), o vaikas buvo pas atsakovo tėvus. Sutinka teikti po 260 Eur išlaikymą sūnui. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, pajamos 18000-1900 Eur per mėnesį, turi 9 500 svarų paskolą, butą, motociklą, automobilius.

Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai. Šalys nėra sudarę santuokos.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.165 straipsnio 3 dalį visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu, todėl nepilnamečio vaiko D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė sutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, tikslindama, kad norėtų, jog vaikas kiekvienas šv. Kūčias praleistų su ja, atsakovo atstovė su tuo sutiko, todėl nesant dėl to ginčo nustatytina vaiko ir tėvo bendravimo tvarka pagal priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos A. T., gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas , nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį, atsakovas sutinka mokėti po 260 Eur.

Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia 680 Eur sumos, neišskaičiuoja valstybės paramos vaikui 80 Eur, nurodydama, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku. Nurodo, kad sūnaus poreikiams vidutiniškai išleidžia apie 680 Eur: maisto išlaidos 200 Eur; priežiūros išlaidos (auklės) 120 Eur; lavinimosi prekių išlaidos 40 Eur; higienos priemonėms išlaidos 50 Eur; aprangos išlaidos 45 Eur; poilsio ir laisvalaikio išlaidos 25 Eur; atostogų išlaidos 40 Eur; transporto išlaidos 35 Eur; būsto išlaidos 80 Eur; sveikatos išlaidos 25 Eur; nenumatytos išlaidos 20 Eur.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai, ypač kai vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini). Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Be to atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 46, 47 punktai). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) – 730 Eur.

Šiuo atveju teismas vertina, kad ieškovės ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai 680 Eur, iš esmės atsižvelgiant į jo amžių, vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų, lanko mokyklą, atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius, išskyrus išlaidas auklei, nes tokio amžiaus vaikas iš esmės jau gali būti dienos metu ir vienas, ieškovė nurodė, kad ji atlieka praktiką, taigi nėra duomenų, kad vaikas būtų paliekamas vienas vėlai vakare ar naktimis dėl ieškovės darbo pamainomis ar kitų išskirtinių aplinkybių. Tačiau kitos išlaidos, išskyrus maistą, iš esmės pamažintos (apranga, sveikata), dėl ko vertinant vaiko poreikius ir į ateitų, kad vaikui augant jie keisis, nurodyta suma 680 Eur yra pagrįsta.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė mokosi, gauna stipendiją (duomenys neskelbtini) Eur, sudariusi santuoką, sutuoktinio pajamos (duomenys neskelbtini) Eur, nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį. Ginčo dėl ieškovės turtinės padėties nekilo, todėl ieškovės vyras nebuvo įtrauktas š bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovas dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), dirba savarankiškai samdomu darbuotoju, pagalbinis darbuotojas, pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur, turi nekilnojamojo turto (butą) Lietuvoje, registruotas transporto priemones; 9 500 svarų paskolą būsto įsirengimui; sveikas; kitų išlaikytinių neturi.

Ieškovė gauna išmoką vaikui, bylos nagrinėjimu metu, išmoka vaikui yra 80 Eur. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020 pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Ieškovė nėra išminusavusi iš vaiko poreikių valstybės mokamus pinigus vaikui, todėl jie minusuotini ir lieka 600 Eur (680 Eur-80 Eur). Atsakovas nurodė, kad jo pajamos nėra pakankamos, nes dar turi skolinių įsipareigojimų, be to vaiko poreikiai nepagrįsti, sutinka teikti 260 Eur. Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai, susiję su jo turtinės padėties gerinimu, nes skirti būsto remontui, jis sveikas, turi registruoto kilnojamojo turto; kitų išlaikytinių neturi; be to neįrodė, kad didesnis nei jo prašomas 260 Eur išlaikymas iš esmės pablogintų jo finansinę padėtį. Atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo (duomenys neskelbtini), jo nurodomos pajamos (duomenys neskelbtini) Eur iš esmės neatitinka šioje šalyje gaunamo uždarbio statybų rinkoje; be to sutiktina su ieškove, kad atsakovas pateikė išrašus apie tą laikotarpį, kai buvo atostogose, todėl visos abejonės dėl turtinės padėties yra vertinamos vaiko naudai. Atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų žymiai padidėjusias kainas, būtinybę lankyti mokyklą, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas sūnumi nesirūpina, jo visiškai neišlaiko nuo pat gimimo, institucijos atstovė nurodė, kad kalbantis su atsakovu, jis orientavosi į nesutarimus su ieškove, bet ne į vaiko interesus, jam reikalingą išlaikymą.

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. B. ir A. B. sudarė rašytinį susitarimą, pagal kurį, A. B. įsipareigojo D. B. išlaikymui kiekvieną pirmadienį pervesti po 100 svarų išlaikymą, mokamą į A. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną - (duomenys neskelbtini) A. B. sumokėjo A. B. 400 svarų grynais už visą sausio mėnesį, tai patvirtino ir raštu susitarime. Tačiau, praėjus beveik dvejiems mėnesiams - 2018-02-22 atsakovas A. B. nurodė ieškovei A. B., kad nebenori vykdyti (duomenys neskelbtini) susitarimo, kadangi neva negali „nusiimti pinigų“. Vėliau tą pačią dieną nurodė, kad D. B. išlaikymui mokės ne po 100 svarų kiekvieną pirmadienį, o A. B. „gaus“ po 50 svarų, t. y. apie 55 eurus, ir atsakovas taip pat nurodė, kad daugiau reikalų su A. B. turėti nenori. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Atsakovas sūnaus išlaikymui mokėjo ne po 400 svarų per mėnesį, kaip buvo sutarta tarp šalių, o tik 200 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. birželio mėnesio, šalys buvo susitaikę, vedė bendrą ūkį. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki šiandien dienos atsakovas ir toliau nevykdo įsipareigojimo ir moka tik 200 Eur išlaikymą. Atsakovas A. B. (duomenys neskelbtini) rašytinį susitarimą sudarė laisva valia ir puikiai suprasdamas susitarimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) susitarimą ranka parašė pats atsakovas A. B.. Taip pat, pats atsakovas nusistatė tokią sumą, kokią galėtų skirti sūnaus išlaikymui, t. y. po 100 svarų per savaitę. Susitarimą atsakovas patvirtino ne tik savo parašu, tačiau, taip pat, susitarimo sudarymo dieną sumokėjo 400 svarų D. B. išlaikymui už visą 2018 m. sausio mėnesį. Pinigų perdavimo faktą, pats A. B. patvirtino susitarime. Atsižvelgiant į šias priežastis, yra akivaizdu, kad susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. birželio mėnesio, šalys buvo susitaikę, vedė bendrą ūkį, todėl šiuo laikotarpiu Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo. Tačiau, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki šiandien dienos, šalys gyveno skyriumi, todėl atsakovas privalėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) susitarimą. Atsakovas A. B. nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio (imtinai) turėjo sumokėti 10 000 svarų D. B. išlaikymui (matematinė išraiška: 25 mėnesiai x 400 svarų = 10 000 svarų). Atsižvelgiant į tai, kad euro ir svaro santykis yra 0,84558, atsakovas viso turėjo sumokėti 11 826,20 Eur. Tačiau, per visą laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio Atsakovas savo sūnaus D. B. išlaikymui skyrė tik 5 000 Eur (matematinė išraiška: 25 mėnesiai x 200 Eur = 5 000 Eur). Taigi, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio, atsakovas A. B. savo sūnaus D. B. išlaikymui liko skolingas 6 826,20 Eur (matematinė išraiška: 11 826,20 Eur - 5 000 Eur = 6 826,20 Eur).

Atsakovas nurodė, kad raštelis nėra susietas su vaiko poreikiais, jie nebuvo vertinti, jis norėjo išlaikyti santykius su ieškove todėl pasirašė, o santykiams nutrūkus, vaikui teikė po 200 Eur.

Kaip matyti iš teismui pateikto raštelio, atsakovas pasižada, bet nėra aiškiai jo išreikšta valia, kad išlaikymas teikiamas vaikui. Atsakovas įrodė, kad teikė išlaikymą vaikui po 200 Eur, o ieškovė neįrodė, kad toks išlaikymas vaikui buvo nepakankamas. Posėdyje nurodė, kad kai vaikas buvo pas atsakovo tėvus, o ji su atsakovu dirbo (duomenys neskelbtini), siuntė sūnaus išlaikymui po 200 Eur. Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 89 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos; taip pat yra pateikusi įrodymus, kad sumokėjo už teisines paslaugas 1300 Eur, jų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio.

Priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur, skaičiuojamas žyminis mokestis (300Eur*1vaikas*12mėnesių*3procentai*75procentai=81), kuris yra 81 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 81 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovė pareiškė 4 reikalavimus, 2 tenkinti, tai yra 50 procentų; priešieškinys tenkintinas visiškai, todėl žyminio mokesčio išlaidos paliekamos kiekvienai šaliai. Iš atsakovo ieškovei priteistina 650 Eur už teisines paslaugas.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su mama ieškove A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., materialinį išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2022 m. rugpjūčio 8d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus.

Nustatyti atsakovo A. B. bendravimo su sūnumi D. B. tvarką:

3. Poriniais metais atsakovas su sūnumi švenčių metu bendrauja :

• per Šv. Kalėdas, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 15 val.,

• dieną prieš Šv. Velykas t. y. šeštadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas pirmąją Šv. Velykų dieną 17 val.

4. Neporiniais metais atsakovas su sūnumi švenčių metu bendrauja:

• per Šv. Kalėdas, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 15 val.

• antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 17 val.

5. Sūnaus gimtadienio dieną - (duomenys neskelbtini) d.- atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti nuo 9 val. iki 14 val., pasiimdamas jį ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė