Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vengrijos įmonės „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASAG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vengrijos įmonės „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcine bendrovei „Osama“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vengrijos įmonė „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG“ patikslintame ieškinyje prašė: 1) uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Osama“ žymėti žymeniu „Flora“ aliejus, siūlyti žymeniu „Flora“ pažymėtus aliejus, išleisti juos į rinką arba kitaip jais disponuoti; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 2 206,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė yra nacionalinio Lietuvos prekių ženklo „Floriol“, registruoto 29 klasės prekėms – maistiniai aliejai savininkė. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus (toliau – ir VPB Apeliacinio skyriaus) 2018 m. birželio 8 d. sprendimu byloje Nr. 2Ap-1935 pripažinta negaliojančia atsakovės prekių ženklo „Flora PREMIUM“ registracija. Atsakovės vardu yra registruotas prekių ženklas „Flora“ ir dėl jo naudojimo pažeistos ieškovės intelektinės nuosavybės teisės. Ieškovė nėra suteikusi atsakovei teisės naudoti žymenis „Flora PREMIUM“ ir „Flora“. Ieškovės registruotame žodiniame prekių ženkle „FLORIOL“ dominuojantis elementas (žymuo) yra „Flora“. Atsakovės prekių ženklų vaizdiniai elementai nėra išskirtiniai, yra dekoratyvinio pobūdžio. Sprendžiant dėl klaidinančio ginčo žymenų panašumo, vartotojų apklausa nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas, dėl to galima spręsti remiantis analitinio pobūdžio kriterijais. Už teisėtą prekių ženklo „FLORIOL“ naudojimą ieškovė taiko 0,005 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) dolerių licencinį mokestį, mokamą už kiekvieną parduoto produkto (prekės) litrą. Atsakovė 2016–2018 metų laikotarpiu pardavė 249 929,10 litrus aliejaus, pažymėto ženklu „Flora“. Jeigu atsakovė būtų teisėtai naudojusi ieškovės prekių ženklą (gavusi leidimą), ji turėtų sumokėti 1 249,65 JAV dolerių licencinį mokestį. Pagal 2022 m. sausio 3 d. nustatytą euro ir dolerio kursų santykį, 1 249,65 JAV dolerių suma sudarė 1 103,35 Eur. Atsakovė yra verslininkė, todėl turėjo įsitikinti, ar jos naudojamas prekių ženklas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Atsakovė, parduodama ieškovės prekių ženklais pažymėtas prekes, veikė tyčia arba esant dideliam neatsargumui, todėl turi sumokėti du kartus didesnį (1 103,35 Eur × 2 = 2 206,70 Eur) licencinį mokestį (žalos atlyginimą).

3. Atsakovė UAB „Osama“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė remiasi VPB Apeliacinio skyriaus 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. birželio 8 d. sprendimais, kurie nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios. Be to, VPB prekių ženklų panašumą vertino prekių ženklų registravimo proceso metu, o ne jų naudojimo ir galimo vartotojų klaidinimo metu. Atsakovė neskundė VPB Apeliacinio skyriaus priimtų sprendimų ne todėl, kad su jais sutiko, bet dėl to, jog nusprendė pakeisti visą savo gaminamos produkcijos rinkodarą, įskaitant prekių ženklus. Teismas turėtų lyginti ginčo prekių ženklus „Flora“, „Flora PREMIUM“ (atsakovės) ir „FLORIOL“ (ieškovės) bei spręsti, ar jų naudojimas gali sukelti vartotojų (visuomenės) suklaidinimo galimybę. Atsakovė pažymi, kad ginčo prekių ženklai fonetiškai, grafiškai ir vizualiai nepanašūs bei atsakovė neįrodė, kad visuomenė ar jos didžioji dalis pirko atsakovės prekes, nes manė, jog perka ieškovės prekes (buvo klaidinami). Be to, atsakovė niekada nenaudojo ieškovės prekių ženklo „FLORIOL“, o naudojo savo sukurtus prekių ženklus. Tarp ieškovės ir jai priklausančių įmonių nustatytas licencinis mokestis negali būti taikomas atsakovės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Atsakovė neturėjo galimybės derėtis ir susitarti su ieškove dėl licencinio mokesčio dydžio.

4. Ieškovės atstovas advokatas E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po byloje atliktos ekspertizės, gavus Lietuvos ekspertizės centro 2021 m. birželio 30 d. aktą Nr. 11-114, paaiškėjo aplinkybė, jog po 2018 m. liepos 18 d. atsakymo į pretenziją atsakovė nenutraukė užsakymų ir išpardavinėjo prekių ženklais „Flora“ paženklintus prekių likučius ilgiau, nei iki 2018 m. spalio 31 d., nes atsakovė vykdė aliejaus pirkimus iš teikėjos UAB „Rukola“ iki 2018 m. spalio mėn. ir 2018 m. lapkričio mėn. toliau prekiavo „Flora“ aliejumi, pardavė 602 vienetus prekių. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja prekių ženklo naudojimo nutraukimo ir uždraudimo jį naudoti ateityje.

5. Atsakovės atstovai advokato padėjėjas V. B. ir advokatas G. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. lapkričio mėn. vyko ne prekyba, o prekių grąžinimai, t. y. atsakovė priėmė prekes, kurias grąžino didieji Lietuvos prekybos centrai. Po 2018 m. liepos mėn. atsakymo į pretenziją atsakovė nevykdė prekybos didžiuosiuose prekybos centruose ginčo prekių ženklu pažymėtomis prekėmis, o smulkiose turgavietėse ir panašiose prekybos vietose ieškovė veiklos nevykdo. Atsakovė negalėjo staiga sustabdyti prekių gavimo iš teikėjos UAB „Rukola“, priešingu atveju būtų pažeista tiekimo sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad byloje sprendžiami klausimai, susiję su ieškovės kaip prekių ženklo „FLORIOL“ savininkės teisių gynimu, pasireiškusiu prevencinio pobūdžio reikalavimu uždrausti atsakovei ateityje žymeniu „Flora“ žymėti aliejus, išleisti juos į rinką, importuoti, eksportuoti ar kitaip disponuoti ir reikalavimu atlyginti dėl galimo pažeidimo kilusią žalą atsakovei, ieškovei mokėtino licencinio mokesčio išraiška. Ieškovė prevencinio pobūdžio ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei ateityje žymeniu „Flora“ žymėti aliejus ir jais disponuoti, be kita ko, grindė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., 38 straipsnio nuostatomis .

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad PŽĮ, 2018 m. gruodžio 4 d. pakeitimo įstatymu Nr. VIII-1981, buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Šio PŽĮ įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prekių ženklų, kurie įregistruoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra pareikštas ieškinys, savininkų teisės ginamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis. Ieškovė ieškinį pateikė 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. iki įsigaliojant 2018 m. gruodžio 4 d. PŽĮ Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymu išdėstytai naujai PŽĮ redakcijai. Todėl nagrinėjamam ginčui taikytina 2000 m. spalio 10 d. PŽĮ Nr. VIII-1981 redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.

9. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nedavė sutikimo dėl prekių ženklo „FLORIOL“ naudojimo. Ginčas kilo dėl aplinkybių, ar prekių ženklai „Flora“ ir „FLORIOL“ yra klaidinamai (ne)panašūs, o taip pat ar (ne)egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

10. Teismas nustatė, kad ginčo prekių ženklų „Flora“, „Flora PREMIUM“ ir „FLORIOL“ žodiniai elementai sudaryti naudojant žodį „Flora“. Atsakovės prekių ženklas yra stilizuotas, naudojant žalios ir geltonos spalvų motyvus bei rašytines raides, grafiškai pavaizduotas žodis „Flora“. Ieškovės prekių ženklą sudaro žodis „FLORIOL“, sudarytas iš dviejų dėmenų „Flora“ ir „oil“.

11. Teismas vertino, kad lyginami ginčo prekių ženklai, nors ir nėra vizualiai tapatūs dėl skirtingų žodinių elementų, bet yra vizualiai panašūs. Skirtingi žodiniai elementai ir žodžių išdėstymas nagrinėjamu atveju turi reikšmės vertinant panašumą tiek, kad labai sumenkina panašumo laipsnį, bet jo visiškai nepanaikina. Nustačius, kad ieškovės prekių ženklo „Floriol“ žodinį elementą sudaro reikšmę turintis dviejų žodžių junginys, svarbi viso žodžių junginio, o ne kiekvieno atskiro žodžio reikšmė.

12. Įvertinęs tai, kad prekių ženklų pradžioje tapačia seka išsidėstę sutampantys keturi garsai tariami visiškai vienodai, teismas konstatavo, jog lyginami ginčo prekių ženklai fonetiškai yra panašūs.

13. Atsakovės prekių ženklo elementas „Flora“, pagal Tarptautiniame žodžių žodyne pateiktus apibrėžimus, reiškia romėnų žydinčios pavasario augalijos, jaunystės ir jos malonumų deivę; kurios nors teritorijos augalų rūšių, augančių dabar arba augusių tam tikrame žemės istorijos etape, visumą; taip pat tam tikros terpės, pvz., dirvožemio, žarnyno, mikroflorą – bakterijų, grybų rūšių visumą.

14. Ieškovės prekių ženklas sudurtinis žodis „FLORIOL“, sudarytas iš savarankiškas reikšmes turinčių žodžių „Flora“ ir „oil“. Žodis „oil“ lietuviškai reiškia aliejų. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne žodis „aliejus“ suprantamas kaip: 1) iš augalų gaunamas riebus klampus skystis, vartojamas maistui, kepimui ir kita; 2) šio skysčio rūšis; 3) liturginis tepalas, gaminamas iš aliejaus arba aliejaus ir balzamo ar vyno mišinio, katalikų ir stačiatikių naudojamas įvairioms patepimo apeigoms. Ieškovė nenurodė jokios aiškios žodinio elemento „Floriol“ semantinės reikšmės, tik nurodė pritarianti VPK Apeliacinio skyriaus 2018 m. birželio 8 d. sprendimo byloje Nr. 2Ap-1935 motyvams, jog ieškovės prekių ženklas, nors yra dirbtinis ir neturi konkrečios reikšmės, tačiau dėl žodžio dalies „Flor“ gali kelti semantines asociacijas su atsakovės ženklo skiriamuoju elementu „Flora“. Tokiu būdu identiškos prasminės asociacijos dar labiau padidina lyginamųjų prekių ženklų panašumą.

15. Teismas nesutiko su ieškove, kad jos prekių ženklo pradžia gali kelti semantines asociacijas su tarptautiniu žodžiu „Flora“, tačiau ženklo pabaiga „iol“ neturi jokios prasmės, todėl prekių ženklas „FLORIOL“ negali būti laikomas sudurtiniu. Sudurtiniai žodžiai yra dariniai, kurie remiasi dviem pamatiniais žodžiais, kurių susiliejimas gali nulemti, jog pasikeičia vieno iš pamatinių žodžių išdėstymas rezultate gautame sudurtiniame žodyje. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, greitakalbe tariant žodžius „Flora“ ir „oil“ gaunamas identiškai fonetiškai skambantis dviejų žodžių junginys „FLORIOL“.

16. Teismas vertino, kad žodis „Flora“, kuris vartojamas abiejuose lyginamuose ženkluose, galėtų nurodyti augalų, kurie naudojami ginčo šalių produkcijos gamyboje, rūšį, taigi, teikia ginčo žymenims tam tikrą prasminį krūvį, kurį tam tikromis sąlygomis galima suprasti ir vienodai. Bendriausia reikšme tarptautinis žodis „Flora“, apimantis abu ginčo žymenis, daugeliu atvejų būtų suprantamas Lietuvoje, tačiau reikšminga pažymėti, jog atsakovės prekių ženklo žodžių junginys „FLORIOL“, lyginant jį su atsakovės prekių ženklu „Flora“, yra gerokai siauresnis reikšmine prasme, todėl vargiai leidžia susikurti konkrečią prasminę asociaciją, lyginant ginčo prekių ženklus. Lyginami konceptualiai šalių žodiniai žymenys turi silpną panašumą, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, jog konceptualaus lyginamų ženklų panašumo nėra.

17. Byloje taip pat kilo ginčas, ar lyginant ginčo prekių ženklus egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Ieškovė, grįsdama savo poziciją dėl visuomenės suklaidinimo galimybės buvimo akcentuoja, kad VPK Apeliacinio skyriaus 2018 m. birželio 8 d. sprendime konstatuota, kad ginčo šalys pardavinėja kasdieninio vartojimo prekes, kurias rinkdamasis vartotojas nėra itin atidus bei rėmėsi ginčo ženklų panašumais, konstatuodamas visuomenės suklaidinimo galimybę. Be to, ieškovė teigė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių suklaidinimo tikimybę. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog vartotojui nėra jokio pagrindo prekės ženklus sumaišyti, nes ginčo šalių prekių ženklinimas skiriasi iš esmės, be to, prekių ženklai fonetiškai yra visiškai skirtingi, todėl žmogaus klausa ir mąstysena juos aiškiai atribos vienus nuo kitų.

18. Teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus ieškovės argumentus, kad visuomenės dalis, įsigyjanti rinkdamasi kasdieninio vartojimo prekes, kurias siūlo tiek ieškovė, tiek atsakovė, gali būti suklaidinta dėl paslaugų kilmės. Atlikęs ieškovės žodinio prekių ženklo „FLORIOL“ ir atsakovės prekių ženklo „Flora“ vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė PŽĮ (redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d.) 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos.

19. Ieškovė prašė priteisti 2 206,70 Eur žalos atlyginimą kaip atsakovės nesumokėtą licencinį mokestį už naudojimąsi ieškovės prekių ženklu (PŽĮ 75 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog: 1) šalys buvo (yra) sudariusios licencinę sutartį, kurios pagrindu ieškovė būtų suteikusi teisę atsakovei naudoti prekių ženklą „Floriol“; 2) atsakovė savo komercinėje veikloje naudojo būtent ieškovei priklausantį žodinį žymenį „FLORIOL“. Taip pat ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų, kuriais buvo pažeistos ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teises. Todėl teismas atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniame skunde ieškovė „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASAG“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Skundžiamame sprendime pateikti nenuoseklūs ir prieštaringi argumentai dėl lyginamų ženklų panašumo, t. y. 23 punkte teismas nurodė, kad lyginami prekių ženklai, nors ir nėra vizualiai tapatūs dėl skirtingų žodinių elementų, bet yra vizualiai panašūs bei konstatavo, jog lyginami ženklai fonetiškai yra panašūs. Taip pat teismas, nenustatęs prekių ženklų panašumo, visuomenės suklaidinimo galimybės iš esmės nevertino.

20.2. Atlikdamas ginčo prekių ženklų palyginimą, teismas nesivadovavo taisyklėmis, kurios yra taikytinos atliekant visuomenės suklaidinimo tikimybės vertinimą, ir kuriomis vadovaujasi tiek intelektinės nuosavybės tarnybos (įskaitant VPB), tiek teismai. Taip pat teismas ignoravo VPB Apeliacinio skyriaus 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 2Ap-1935, kuriame konstatuota, jog ginčo prekių ženklai yra panašūs bei egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Šio sprendimo atsakovė neskundė.

20.3. PŽĮ nuostatos yra priimtos įgyvendinant, be kita ko, 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija), todėl taikant ir aiškinant PŽĮ nuostatas būtina atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) bei Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ir ESINT) praktiką, taikant minėto Reglamento nuostatas.

20.4. Atsakovė naudojo ginčo žymenį neturėdama apeliantės leidimo ir prekės, kurioms žymėti naudotas ginčo žymuo yra tapačios prekėms, kurioms registruotas ankstesnis prekių ženklas:

20.4.1. Ginčo prekių ženklo elementas „PREMIUM“ nėra reikšmingas ženklų palyginimui, nes vartotojai jo nesusies su prekių kilme. Tapačios pozicijos laikosi ir VPB. Elementas „PREMIUM“ (liet. aukščiausia rūšis) yra aprašomasis (aprašomos prekių, kurioms jis skirtas, savybės), taigi, neturi skiriamojo požymio. Šio žodinio elemento anglų kalba prasmė bus neabejotinai suvokiama Lietuvos vartotojų. Be kita ko, žodis „PREMIUM“ yra dažnai maisto prekių pardavėjų.

20.4.2. ESINT prekių ženklų nagrinėjimo gairėse nurodyta aplinkybė dėl ženkluose panaudotų skiriamojo požymio neturinčių vaizdinių elementų. Tai yra gairėse nurodyta, jog kartais žymenis sudaro vienas arba keli skiriamieji žodiniai elementai ir vienas arba keli vaizdiniai elementai, kuriuos atitinkama visuomenė suvokia kaip įprastus arba niekuo neišsiskiriančius. Šiuos vaizdinius elementus dažnai sudaro paprasta geometrinė figūra (pvz., rėmai, etiketės). Dėl šios priežasties šie įprasti ir niekuo neišsiskiriantys elementai laikomi neturinčiais skiriamojo požymio. Atsakovės prekių ženkluose panaudoti šriftas ir spalva (žalia) nėra niekuo neįprasti ar atkreipiantys dėmesį. Žalia spalva ir šviesiai žalios spalvos lapeliai virš raidės „r“ sustiprina žymens asociaciją su gamta, ekologiškumu ir yra nuoroda į prekių natūralumą. Prekyboje yra įprasta naudoti lapų vaizdinius elementus, kad būtų sustiprinta žinia, jog kažkas yra natūralaus, tai ne kartą patvirtinta ESINT. Lapų motyvas paprastai naudojamas simbolizuoti tam, kas draugiška aplinkai, ekologiška, švaru ar natūralu.

20.4.3. VPB Apeliacinis skyriaus 2018 m. birželio 8 d. sprendime Nr. 2Ap-1935 konstatuota, jog pagrindiniu ir dominuojančiu šio ženklo elementu pagal savo išpildymo pobūdį bei vietą ženkle laikytinas žodis „Flora“, nes grafiniai ženklo elementai yra tik dekoratyvinio pobūdžio, o smulkus žodis „PREMIUM“ yra aprašomasis, nurodantis „geriausią kokybę“.

20.4.4. Vizualiai lyginant vaizdinius ginčo prekių ženklus su žodiniais elementais, svarbiausia yra tai, ar žymenyse yra didelis toje pačioje pozicijoje esančių raidžių skaičius. Panašumas gali būti nustatytas nepaisant to, kad raidės grafiškai atspausdintos skirtingais šriftais: pasviruoju ar pusiau juodu šriftu, mažosiomis ar didžiosiomis raidėmis arba spalvotu šriftu. Iš esmės, kai tos pačios raidės pavaizduotos tokia pačia seka, bet koks stilizuotų elementų skirtumas turi būti itin didelis, kad būtų nustatytas vizualus nepanašumas. Be to, vartotojas prekių ženklą dažniausiai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių. Todėl nedidelių raidžių (ar jų skaičiaus) skirtumų dažnai nepakanka, kad būtų atmestas vizualaus panašumo nustatymas. Vartotojai prisimena ženklus būtent pagal žodinius, o ne vaizdinius elementus, nes vidutinis vartotojas paprastai identifikuoja ženklą žodžiu, o ne apibūdina vaizdinį elementą. Šiuo atveju VPB Apeliacinio skyriaus sprendime pažymėta, jog visos ginčo prekių ženkle dominuojančio elemento „Flora“ raidės, išskyrus paskutinę „a“, sutampa su ankstesnio ženklo „FLORIOL“ pradžia. Ženklų pagrindiniai elementai sudaryti iš panašaus raidžių ir garsų skaičiaus, sutampančios pirmosios keturios raidės ir garsai išdėstyti tapačia seka. Visa tai lemia vizualų ženklų panašumą.

20.4.5. Lyginami ginčo žymenys yra fonetiškai panašūs, nes visi ginčo ženklo dominuojantį elementą „Flora“ sudarantys garsai, išskyrus paskutinį „a“, sutampa su ankstesnio ženklo „FLORIOL“ pradžią sudarančiais garsais. Be kita ko, pirmoji žodinių žymenų dalis yra ta, į kurią vartotojas pirmiausia atkreipia dėmesį, todėl ji įsimenama aiškiau nei likusi žymens dalis, o šios dalies reikšmingas sutapimas neabejotinai lemia ir žymenų panašumą. VPB Apeliacinio skyriaus 2018 m. birželio 8 d. sprendime išaiškinta, jog atsakovės naudojamų ženklų skiriamasis elementas „Flora“ yra prasminis, tarptautinis ir anglu kalbos žodis, reiškiantis „augalija“ (kurios nors teritorijos augalų rūšių, augančių dabar arba augusių tam tikrame žemės istorijos etape, visuma). Ieškovės prekių ženklas yra dirbtinis ir neturi konkrečios reikšmes. Ieškovė sutinka su VPB argumentais, kad vartotojų daliai, kuri susies ženklo dalį „Flor“ su žodžiu „Flora“, lyginami ženklai bus konceptualiai panašūs.

20.5. Skundžiamame sprendime padaryta klaida, nurodant, kad apeliantės prekių ženklas yra sudurtinis žodis, sudarytas iš dviejų dėmenų: „Flora“ ir „oil“. Kaip nurodyta ESINT prekių ženklų nagrinėjimo gairėse, žodžiai neturi būti dirbtinai skaidomi. Skaidyti žodžius nėra tikslinga, nebent atitinkama visuomenė nagrinėjamus komponentus aiškiai suvoktų kaip atskirus elementus. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar žymens dalijimas į komponentus yra dirbtinis (pvz., ar vaisių nurodančio žodžio „LIMEON“ suskaidymas į elementus „LIME“ ir „ON“ būtų dirbtinis ar ne). Šiuo atveju, net ir taikant klaidingą teismo išvadą, ieškovės prekių ženklas yra sudarytas iš elementų „FLOR“ ir „iol“, o ne „oil“. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vartotojai ieškovės prekių ženklo dalį „-iol“ sies su anglų kalbos žodžiu „oil“ (liet. aliejų).

20.6. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad žodis „Flora“, vartojamas abiejuose lyginamuose ženkluose, gali nurodyti augalų, kurie naudojami ginčo šalių produkcijos gamyboje, rūšį, lyginami konceptualiai šalių žodiniai žymenys turi silpną panašumą. Taigi, pagal teismo argumentus, žymenys, kuriuose vartotojai įžvelgs tapačias prasmines sąsajas, laikytini konceptualiai nepanašiais, bet žymenys turi silpną panašumą. Tai rodo, jog teismas visiškai nesigilino į prekių ženklų teisėje taikomas taisykles vertinant ženklų panašumą ir tuo pačiu visuomenės suklaidinimo tikimybę, todėl padarė klaidingas išvadas, nulėmusias neteisingo sprendimo priėmimą.

20.7. Lyginami žymenys yra vizualiai ir fonetiškai panašūs, o konceptualiai – nepalyginami arba panašūs, taip pat, jog prekės, kurioms šie ženklai skirti, yra tapačios. Dėl to darytina neabejotina išvada, kad egzistuoja tikimybė, jog dalis visuomenės gali būti suklaidinta dėl atsakovės ženklais pažymėtų prekių kilmės. Vadinasi, egzistuoja visos PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, suteikiančios apeliantei teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti prekių ženklų „Flora PREMIUM“ ir „Flora“ naudojimą.

20.8. Apeliantė yra pateikusi į bylą su trečiaisiais asmenimis sudarytas licencines sutartis dėl prekių ženklo „FLORIOL“ naudojimo, pagal kurias už teisėtą prekių ženklo „FLORIOL“ naudojimą taikomas 0,005 JAV dolerio licencinis mokestis, mokamas už kiekvieną parduotos produkcijos (aliejaus) litrą. 2016–2018 metų laikotarpiu atsakovė pardavė 249 929,10 litrų aliejaus, pažymėto žymeniu „Flora“. Jeigu atsakovė būtų teisėtai (gavusi leidimą) naudojusi ieškovės prekių ženklą, ji būtų turėjusi sumokėti 1 249,65 JAV dolerių licencinį mokestį. Pagal 2022 m. sausio 3 d. (ieškinio dalyko pakeitimo metu) nustatytą euro ir JAV dolerio santykį, 1 249,65 JAV dolerių sudarė 1 103,35 Eur.

20.9. Atsakovė, profesionali verslininkė, ji veikė tyčia arba esant dideliam neatsargumui. Prieš pradėdama žymėti produkciją ginčo ženklu „Flora“, turėjo galimybę ir pareigą įvertinti, ar nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės du kartus didesnio turtinės žalos atlyginimo (1 103,35 Eur × 2 = 2 206,70 Eur).

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Osama“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. VPK 2018 m. birželio 8 d. sprendimo byloje Nr. 2Ap1935 ir 2018 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Nr. 2Ap-1908 negalima laikytis prejudiciniais faktais ir šią aplinkybę pripažino apeliantės atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. VPB 2018 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 2Ap-1935 buvo priimtas pagal kitų trijų suinteresuotų asmenų protestus ir VPB nepasisakė dėl apeliantės prekių ženklo „FLORIOL“ panašumo į atsakovės prekių ženklus „Flora“, „Flora PREMIUM“. VPB, nagrinėdama kitų asmenų protestus, pasisakė, jog egzistuoja tik vizualus ir fonetinis panašumas, o analogiškos prasminės asociacijos buvo pripažintos tik neatmestinomis, tačiau nebuvo konstatuotos. Be to, VPB prekių ženklų panašumą vertino prekių ženklo registravimo procese, o ne naudojimo ir galimo vartotojų suklaidinimo metu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar atsakovės naudoti ginčo prekių ženklai (ne)pažeidė ankstesnio prekių ženklų savininko (apeliantės) intelektinės nuosavybės teisių.

21.2. Apeliantė, kurdama savo prekių ženklą, norėjo užfiksuoti parduodamą augalinį aliejų, o atsakovė savo gaminį pažymėjo kaip gautą iš augalijos.

21.3. Fonetiškai prekių ženklai yra nepanašūs, nes tariant „FLORIOL“ nelabai įmanoma atrasti sąsają su atsakovės prekių ženklais (skiriasi žodžių antrasis skiemuo, o tai, kad pirmasis skiemuo sutampa yra natūralu, nes abiejų prekių ženklų kūrime panaudotas tas pats nesaugomas žodis „Flora“). Tariant ieškovės prekių ženklą „FLORIOL“ girdima, kad jį sudaro du sujungti žodžiai: „Flor“ (pavadinimas), o antroji dalis tarsi raidžių žaisme savo skambesiu susijungia į anglišką žodį „oil“ (angl. aliejus). Atsakovės prekių žymuo „Flora“, pridedant „PREMIUM“, fonetiškai skamba kitaip, todėl vartotojas, tardamas prekių ženklus, negali būti suklaidintas. Skiriasi ginčo prekių ženklų grafinis atvaizdavimas: atsakovės prekių ženklai orientuoti į bendrai iš gamtos augalijos gaunamus produktus, todėl prie raidžių pridedamas augalo lapas, o ieškovės prekių ženklas orientuotas išimtinai į aliejaus produktus, nes yra nupieštas aliejaus lašas ir yra vizualinis širdies formos elementas, skirtingas atsakovės prekių ženklams.

21.4. Apeliantė nepateikė jokios aiškios elemento „FLORIOL“ semantinės reikšmės, o tik rėmėsi VPB argumentais, kad žodis „Flor“ gali kelti semantines asociacijas su atsakovės ženklo skiriamuoju elementu „Flora“.

21.5. Fonetiškai ginčo prekių ženklai yra visiškai nepanašūs, nes tariant ieškovės prekių ženklą „FLORIOL“ nelabai įmanoma susieti su atsakovės prekių ženklais „Flora“, „Flora PREMIUM“, t. y. iš esmės skiriasi žodžių antrasis skiemuo. Žodžių pirmasis skiemuo sutampa, kadangi abiejų prekių ženkluose yra nesaugomas žodis „Flora“.

21.6. Vizualiai matyti, kad apeliantės prekės ženklą „FLORIOL“ sudaro du sujungti žodžiai, turintys prasmes: ,,Flor“ – pavadinimas / vardas ar jo dalis ir ,,oil“ (liet. aliejus). Atsakovės prekių ženkluose esantys elementai „Flora“ ir „PREMIUM“ fonetiškai skamba visiškai kitaip. Vartotojas, tardamas atsakovės prekių ženklus, niekaip negali būti suklaidintas ar suklaidinti kitų vartotojų, kadangi žmogaus klausa ir mąstysena šiuos žodžius aiškiai atribos vienus nuo kitų.

21.7. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimuose yra pavyzdžių, kai žymenys nepripažinti akivaizdžiai tapačiais, nors jų žodinė išraiška sutapo (pvz. iHotel ir i-hotel; e-clear ir eClear; BIGBROTHER ir BigBrother; N7 ir N7; BaSic ir basic). Šio ginčo prekių ženkluose sutampa tik pagrindinio žodžio šaknis „Flor“, kuri yra tarptautinio bendrinio žodžio „Flora“ trumpinys. Atsakovės prekių ženklai „Flora“ ir „Flora PREMIUM“ nėra tapatūs apeliantės prekių ženklui „FLORIOL“ dėl akivaizdžių vizualinių, grafinių, spalvinių, semantinių ir fonetinių skirtumų. Skiriasi grafinis atvaizdavimas, raidžių kiekis, jų išdėstymo tvarka, tarimas, skiemenavimas, skambesys ir bendras įspūdis pamačius. Apeliantės prekių ženklas orientuotas išimtinai į aliejaus produktus, nes yra nupieštas aliejaus lašas bei yra dominuojantis širdies formos elementas, skirtingas atsakovės prekių ženklams. Taip pat yra techniniai ginčo prekių ženklų skirtumai: prekių ženklą „FLORIOL“ sudaro septynios raidės, o prekių ženklų „Flora“ ir „Flora PREMIUM” elementą „Flora“ sudaro penkios raidės, kurios fonetine, semantine, ir vaizdine prasme skiriasi. Galiausiai, apeliantės prekių ženklas „FLORIOL“ užrašytas spausdintinėmis raidėmis, o atsakovės prekių ženklai „Flora“ ir „Flora PREMIUM“ rašytinėmis.

21.8. Apeliantės prekių ženkle naudojamas žymuo „FLORIOL“ yra dirbtinai sudarytas žodinis elementas, panaudojant bendrinius žodžius „Flora“ ir „oil“, kurie, be abejo, gerai žinomi vartotojams, yra vienareikšmiškai suprantami ir naudojami šnekamojoje kalboje. Įprasta praktikoje tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, jog prekių ženklai yra sudaromi panaudojant būtent šiuos bendrinius žodžius, o ypatingai „Flora“, kadangi per visą prekių ženklų registravimo istoriją žodis „Flora“ tarptautiniuose prekių ženkluose buvo panaudotas ir įregistruotas labai daug kartų. Prekių ženklus jungiantis žodis „Flora“ tarptautinių žodžių žodyne yra aiškinamas kaip „romėnų žydinčios pavasario augalijos, jaunystės ir jos malonumų deivė“ arba „kurios nors teritorijos augalų rūšių augančių dabar arba augusių tam tikrame Žemės istorijos etape visuma“, arba tam tikros terpės, pvz. ,,dirvožemio, žarnyno, mikroflora – bakterijų, grybų rūšių visuma”.

21.9. Apeliantė nepateikė teismui nei vieno objektyvaus įrodymo dėl atsakovės padaryto visuomenės suklaidinimo, prekiaujant prekėmis, pažymėtomis prekių ženklais „Flora“ ar „Flora PREMIUM“. Apeliantė iš viso neįrodinėjo, kad visuomenė arba jos dalis pirko atsakovės prekes. Tokius įrodymus apeliantė galėjo gauti atlikusi apklausas, rinkos tyrimus ar kreipdamasi į specialistus. Apeliantė galėjo įrodinėti savo parduodamos produkcijos pardavimų kiekio sumažėjimą, kai rinkoje pasirodė atsakovės produkcija, tačiau to nedarė. Apeliantės prekių ženklas „FLORIOL“ su širdies formos elementu yra dominuojantis, pačiame pakuotės centre ir jis yra svarbesnis už kitus elementus ant pakuotės (etiketės).

21.10. Pirminiuose procesiniuose dokumentuose, atsikirsdama į apeliantės reikalavimą įpareigoti nutraukti prekių ženklų „Flora PREMIUM“ ir „Flora“ naudojimą bei uždrausti naudoti šiuos ženklus ateityje, atsakovė prašė teismo šiuos reikalavimus palikti nenagrinėtus, nes iki ieškinio pateikimo (2018 m. liepos 18 d.) informavo apeliantę, kad pradėjo procesą dėl ginčo prekių ženklo pakeitimo ir informavo pakuočių gamintojus apie stabdomą gamybos liniją. Nauji užsakymų nevykdė, o prekių likučius išpardavinėjo regioninėje prekyboje. Atsakovė norėjo išspręsti ginčą taikiai, be teisminio proceso, todėl sutiko nutraukti prekių ženklo „Flora PREMIUM“ naudojimą, įskaitant prekybą, gamybą bei reklamą, susitariant dėl protingo termino likučių išpardavimui (iki 2018 m. spalio 31 d.). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovė ketina ateityje atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus.

21.11. Atsakovė naudojo savo sukurtus prekių ženklus „Flora PREMIUM“ ir „Flora“ ir dėl to neturėjo konkurencinio pranašumo bei nepadarė apeliantei žalos. Be to, pagal prekių ženklų licencines sutartis apeliantė leisdavo įmonėms atitinkamą laikotarpį nemokėti licencijos mokesčio.

21.12. Atsakovė nenaudojo apeliantei priklausančio prekių ženklo „FLORIOL“, todėl neturėjo pareigos įsivertinti, ar nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Prieš atsakovės prekių ženklų registraciją buvo patikrinta Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje esantys duomenys ir nustatyta, jog yra įregistruotų kelios dešimtys grafinių prekių ženklų su elementu „Flora“, neturinčiu skiriamojo požymio, bendriniu. Todėl atsakovė sąžiningai ir protingai manė, kad jos prekių ženklų registracija ir naudojimas nepažeis jokių trečiųjų šalių interesų. Jokių tyčinių veiksmų atsakovė neatliko.

21.13. Apeliantė negali reikalauti žalos atlyginimo pagal šios dienos valiutų kursą. VPB sprendimo paskelbimo dieną 1 249,65 JAV doleriai sudarė 1 061,62 Eur. Byloje atliktos ekspertizės išvados buvo nenaudingos apeliantei, ji priėmė sprendimą iš esmės modifikuoti ieškinio dalyką bei sumažinti turtinį reikalavimą nuo 32 047 Eur iki 2 206,7 Eur. Taigi, atsakovė laimėjo ginčą dėl 32 047 Eur nuostolių priteisimo, tai lemia, kad 4 586,15 Eur dydžio ekspertizės išlaidos ir visos apeliantės bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir advokato teisinei pagalbai apmokėti, iki 2022 m. sausio 3 d. pareiškimo pateikimo turėtų būti paliktos apeliantei bei jokia dalimi nepriteisiamos iš atsakovės. Net ir įrodžius visas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, būtų laikoma, jog apeliantė laimėjo bylą vos 6,88 proc. (2 206,70 Eur : 32 047 Eur × 100 proc.) arba vos 3,44 proc. (1 103,35 Eur : 3 2047 Eur × 100 proc.), o atsakovė laimėjo bylą atitinkamai 93,12 proc. ir 96,56 proc. Todėl patenkinus apeliacinį skundą, o kartu ir ieškinį, atsakovė pretenduoja į 93,12 proc. ar 96,56 proc., ar dar didesnį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23. Vengrijos įmonės „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG“ vardu 1998 m. gegužės 11 d. registruotas žodinis prekių ženklas „FLORIOL“, paraiškos padavimo data 1995 m. gegužės 3 d., reg. Nr. 27597, taikoma 29 klasei (maistiniai aliejai ir riebalai) ir 30 klasei (padažai, majonezai). Šio prekių ženklo vaizdas:

„FLORIOL“.

24. „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG“ priklausiančio prekių ženklo „FLORIOL“ vaizdą galima pamatyti internetiniame tinklapyje http://www.floriol.lt.

25. UAB „Osama“ vardu 2017 m. kovo 30 d. registruotas grafinis (figūrinis) prekių ženklas „Flora“, paraiškos padavimo data 2016 m. spalio 21 d., reg. Nr. 75744, taikoma 29 klasei: maistiniai aliejai ir riebalai. Prekių ženklo registracija buvo panaikinta 2018 m. kovo 13 d. Šio prekių ženklo vaizdas:

26. Taip pat UAB „Osama vardu 2017 m. rugsėjo 14 d. registruotas“ grafinis (figūrinis) prekių ženklas „Flora PREMIUM“; paraiškos padavimo data 2017 m. balandžio 28 d., registracijos Nr. 76806, taikoma 30 klasei. Šio ženklo vaizdas:

27. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2018 m. kovo 3 d. sprendimu byloje Nr. 2Ap-1908 tenkinti suinteresuoto asmenų Italijos įmonės COLUSSI S.p.A ir Nyderlandų įmonės Unilever BCS Europe B. V.. protestai, numeriai: PNZ-600, PNZ-601 bei pripažinta negaliojančia UAB „Osama“ prekių ženklo „Flora“ registracija, 30 klasės prekėms.

28. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyriaus 2018 m. birželio 8 d. sprendimu byloje Nr. 2Ap-1935 tenkinti suinteresuotų asmenų Italijos įmonės COLUSSI S.p.A, Vengrijos įmonės „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG“ ir Nyderlandų įmonės Unilever BCS Europe B.V“ protestai, numeriai: PNZ-632, PNZ-638, PNZ-640 ir pripažinta negaliojančia prekių ženklo „Flora PREMIUM“ registracija.

29. Vengrijos įmonė „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG“ sužinojo, kad UAB „Osama“ nenutraukė prekių ženklo „Flora PREMIUM“ naudojimo ir toliau juo žymi prekes, todėl pateikė atsakovei 2018 m. liepos 13 d. pretenziją su reikalavimu nutraukti prekių ženklo naudojimą, atlyginti teisines išlaidas bei pateikti informaciją apie parduotų prekių (produktų) kiekį. UAB „Osama“ 2018 m. liepos 18 d. atsakyme į pretenziją nurodė, jog sutinka nutraukti prekių ženklo „Flora PREMIUM“ naudojimą, pasiūlė susitarti dėl termino išparduoti prekių likučius (iki 2018 m. spalio 31 d.), bet nesutiko atlyginti ieškovei patirtų išlaidų, nes laikėsi pozicijos, jog prekių ženklai „FLORIOL“ ir „Flora PREMIUM“ nepanašūs.

Dėl ginčo prekių ženklų elementų ir visuomenės (ne)suklaidinimo

30. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

31. VPB Apeliacinio skyriaus 2018 m. birželio 8 d. sprendimo byloje Nr. 2Ap-1935 8 puslapyje nurodyta, kad pagrindiniu ir dominuojančiu prekių ženklo „Flora PREMIUM“ elementu pagal išpildymo pobūdį ir vietą ženkle laikytinas žodis „Flora“, nes grafiniai šio ženklo elementai yra tik dekoratyvinio pobūdžio, o žodis „PREMIUM“ yra aprašomasis, nurodantis „geriausią kokybę“. Šio sprendimo 9 puslapyje nurodyta, jog visos žymens „FLORIOL“ pirmos keturios raidės sutampa su žymens „Flora“ raidėmis, išskyrus paskutinę raidę „a“, ir garsai išdėstyti tapačia seka. Visa tai lemia vizualų ir fonetinį ženklų panašumą. Ankstesnis ženklas vertintinas greičiau kaip dirbtinis, tačiau dėl reikšmingų dalių „FLOR-“ sutapimo neatmestinos analogiškos asociacijos. Taip pat 2018 m. birželio 8 d. sprendimo 11 puslapyje nurodyta, kad 30 klasės prekės, kurioms registruoti ženklai, skirtos bet kuriam vartotojui, t.y. plačiajai visuomenei. Tai kasdieninio vartojimo prekės, kurias rinkdamasis vartotojas itin atidus. Minėta aplinkybė yra reikšminga vertinant visuomenės suklaidinimo tikimybę.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VPB Apeliacinio skyriaus 2018 m. kovo 3 d. sprendime Nr. 2Ap-1908 ir 2018 m. birželio 8 d. sprendime byloje Nr. 2Ap-1935 konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Pirmiausia pažymėtina, kad VPB Apeliacinio skyriaus byloje Nr. 2Ap-1908 Vengrijos įmonė „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASG“ nedalyvavo. Antra, nagrinėjamoje byloje atsakovė laikosi pozicijos, jog žymenys „Flora“, „Flora PREMIUM“ nepanašūs į žymenį „FLORIOL“, ir UAB „Osama“, 2016–2018 metais naudodama žymenis „Flora“, „Flora PREMIUM“ (žymėdama jais prekes, aliejų) visuomenės neklaidino. Todėl apeliantei (ieškovei), reikalaujančiai žalos atlyginimo, kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovės prekės, pažymėtos žymenimis, kurie klaidinamai panašūs į apeliantės žymenį „FLORIOL“, ir dėl tokio prekių žymėjimo (naudojimo 2016–2018 metais) visuomenė buvo klaidinama.

33. PŽĮ redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

34. Byloje nustatyta, kad apeliantės vardu registruotas žodinis prekių ženklas „FLORIOL“, o atsakovės vardu buvo registruoti du figūriniai (grafiniai) prekių ženklai: „Flora“ (nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 3 d. ir „Flora PREMIUM“ (nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. birželio 8 d.). Apeliantė prekių ženklu „FLORIOL“ žymi ir atsakovė prekių ženklais „Flora“, „Flora PREMIUM“ žymėjo (2016–2018 metais) prekes – maisto produktus (aliejų).

35. Visuomenės klaidinimo galimybė yra fakto klausimas. Ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016). Lyginant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, reikia vertinti kiekvieno iš jų visumą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Limoncello, C-334/05).

36. Teismų praktikoje yra vartojami terminai, tokie kaip „silpnas prekių ženklas“, „silpnas prekių ženklo elementas“, „stiprus prekių ženklas“, „stiprus prekių ženklo elementas“ (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinį sprendimą byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, byla C-251/95, rink. 1997, p. I-6191); 1999 m. birželio 22 d. prejudicinį sprendimą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer and Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, byla C-342/97, rink. 1999, p. I-3819); 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., byla C-39/97, rink. 1998, p. I-5507); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003). Kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia (be kita ko; be to), dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, sąlygojanti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.).

37. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos prekinių ženklų nagrinėjimo vidaus rinkoje derinimo tarnyboje gairių (toliau – ir Gairės) C dalies 3 skyriaus „Žymenų palyginimas“ 2.4 papunktį, žodinis prekių ženklas ir vaizdinis prekių ženklas, net tada, kai abu sudaro tas pats žodis, nebus tapatūs, nebent atitinkama visuomenė nepastebėtų jų skirtumo. Pagal Gairių C dalies 3 skyriaus 2.5 papunktį, du vaizdiniai ženklai yra tapatūs, kai sutampa visi abiejų ženklų vaizdiniai elementai (forma, spalvos, kontrastas, šešėliai ir kt.), to paties žodžio pavartojimas, kai vaizdinis elementas nėra toks pats, neužtenka tapatumui nustatyti.

38. Prie bendrinių žymenų priskiriami žodžiai, kurie vartotojo suprantami kaip kilmės arba rūšies pavadinimai, kadangi ilgą laiką buvo naudojami tam tikrai prekių rūšiai žymėti ir dėl to yra praradę skiriamąsias savybes arba prekių kilmės ir rūšies pavadinimai, nusakantys tiesioginę veiklos rūšį, kuriai priklauso paraiškoje nurodytos prekės ir (ar) paslaugos, ir žodžiai arba kiti žymenys, kurie dėl plataus naudojimo nusistovėjusioje veikloje negali būti individualizuoti, naudojami mokslo ir technikos srityje, leksiniai elementų pavadinimai, naudojami specializuotose mokslo bei technikos srityse, nusakantys technikos sritį, skiriamojo požymio neturintys žymenys, sudaryti iš bendrinių ar visuotinai pripažintų terminų bei santrumpų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-823/2014).

39. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba yra priėmusi sprendimų, kuriais nepripažino žymenų, kurių jų žodinė išraiška sutapo, akivaizdžiai tapačiais, pavyzdžiui: žymenys „i-hotel“ ir „IHotel: (bylos Nr. T-277/2011); žymenys „N7“ ir „No7“ (bylos Nr. R0558/2011-1); žymenys „BASIC“ ir „basic“ (bylos Nr. 1440/2010-1).

40. Apeliantės prekių ženklą „FLORIOL“ sudaro elementai (žodžiai) „FLOR“ ir „IOL“ (bereikšmis), o atsakovės prekių ženklus sudarė elementai „Flora“ bei „PREMIUM“.

41. Byloje nustatyta ir šalys nekvestionuoja, kad Tarptautiniame žodžių žodyne yra pateiktos tokios žodžio „Flora“ (ginčo prekių ženklų elemento) reikšmės: 1) romėnų žydinčios pavasario augalijos, jaunystės ir jos malonumų deivę; 2) kurios nors teritorijos augalų rūšių, augančių dabar arba augusių tam tikrame žemės istorijos etape, visuma; 3) tam tikros terpės, pvz., dirvožemio, žarnyno, mikroflora – bakterijų, grybų rūšių visuma.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad žodžio „Flora“ šaknis yra „Flor“. „Flor“ anglų kalboje reiškia žiedą, gėlę, žydėjimą. Taip pat žodis „Flor“ vartojamas kaip tarptautinio bendrinio žodžio „Flora“ sutrumpinimas (Flor – Flora). Prekių ženklų paieškos sistemos www.tmdn.org duomenys patvirtinta, jog elementas „Flora“ (sutrumpinimas „Flor“) yra 14 561 panaudotas įregistruotuose ir galiojančiuose prekių ženkluose; 30 klasės prekėms žymėti panaudotas 1 772 kartus ir šiuo metu įregistruotų ir naudojamų tokių 1 011 ženklų.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, elementas „Flora“ (sutrumpinimas „Flor“) yra praradę skiriamąsias savybes, nes naudojami iš gamtos – augalų (ne gyvulių, naftos, sintetinius ir pan.) gaunamoms prekėms žymėti (šiuo atveju aliejui, gautam iš augalų: saulėgrąžų, rapsų ir kt.), taip pat akcentuotina, kad dėl plataus naudojimo elementas „Flora“ negali būti individualizuotas, todėl priskiriamas prie bendrinių žymenų.

44. Apeliantė pripažįsta, kad elementas (būdvardis) „PREMIUM“ aprašo prekių savybes, kokybę (angl. Premium reiškia aukščiausia), todėl jis laikytinas neturinčiu skiriamojo požymio (žr. apeliacinio skundo 15 punktą).

45. Byloje nustatyta, kad žodinis žymuo „FLORIOL“ užrašytas juodomis didžiosiomis, spausdintinėmis raidėmis, o figūriniai žymenys „Flora“, „Flora PREMIUM“ – spalvotomis (šviesiai ir tamsiai žalios spalvų) mažosiomis rašytinėmis raidėmis bei turi vaizdinius elementus: abejuose prekių ženkluose yra panaudota lapo forma; prekių ženklas „Flora PREMIUM“ pabrauktas ir po pabraukimu yra elementas „PREMIUM“.

46. Žymens „FLORIOL“ vaizdinis ir fonetinis panašumas susidaro tik dėl pirmų keturių raidžių (ir jų tarties) sutapimo (FLOR – FLORA), tačiau, akcentuotina, viso žymens „FLORIOL“ tarimas nepanašus į prekių ženklus „Flora“ ir juolab „Flora PREMIUM“ tarimą.

47. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovė 2016–2018 metų laikotarpiu prekiaudama prekėmis, pažymėtomis žymenimis „Flora“, „Flora PREMIUM“, klaidino visuomenę, t. y. pirkėjai, įsigydami atsakovės produkciją, manė, jog ji yra apeliantės (CPK 178 straipsnis).

48. Teisėjų kolegija nustatė, jog prekių ženklinimas ginčo žymenimis yra skirtingas ir dėl to vartotojų vizualiai gali būti atskirtas (nesuklaidinti dėl apeliantės ir atsakovės prekių). Žodinis žymuo „FLORIOL“ užrašytas lotynų kalbos abėcėlės raidėmis, juoda spalva, standartiniu šifru, o figūriniai žymenys „Flora“, „Flora PREMIUM“ užrašyti mažosiomis rašytinėmis, šviesiai ir tamsiai žalios spalvų raidėmis, pirma raidė didžioji „F“ bei yra pabraukimų ir lapo formos (virš raidės „r“) elementai. „FLORIOL“ ženklinime dominuoja pakuotės centre esančios ir lašo (virš raidės „i“) formų elementai bei augalų (pvz., saulėgrąžų, rapsų) nuotraukos (paveiksliukai), o „Flora“, „Flora PREMIUM“ dominuoja (išskirta didžiosiomis, padidintomis spausdintinėmis raidėmis) informacija apie prekių rūšį: „saulėgrąžų ALIEJUS“, „rapsų ALIEJUS“, „augalinis ALIEJUS“; „AUKŠČIAUSA RŪŠIS KVIETINIAI MILTAI EXTRA“ ir yra panaudoti pabraukimo bei lašo formos elementai. Priešingai, nei apeliantės prekių ženklinime, augalų (saulėgrąžų, rapsų) paveiksliukai nedominuoja.

49. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti prekių ženklo „FLORIOL“ savininkės Vengrijos įmonės „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASAG“ teisių pažeidimą. Ginčo prekių ženklus „FLORIOL“, „Flora“ ir „Flora PREMIUM“ sudaro bendrinis elementas „FLOR“, būtent kuris padaro ginčo ženklus panašiais dėl pirmų raidžių sutapimo ir jų analogiško ištarimo. Tik dėl to ginčo žymenų vaizdinis ir fonetinis aspektai sutampa. Elementas „Flora“, (šaknis, sutrumpinimas „FLOR“) yra bendrinis ir dėl gausaus naudojimo yra praradęs skiriamąsias savybes. Žymens „FLORIOL“ tarimas nepanašus į žymenų „Flora“ ir „Flora PREMIUM“ tarimą. Prekių ženklinimas ginčo žymenimis „FLORIOL“ ir „Flora“, „Flora PREMIUM“ yra iš esmės vizualiai skirtingas. Todėl vartotojas, įsigydamas prekes, pažymėtas ginčo žymenimis, negali būti suklaidintas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad vartotojų regėjimas, klausa ir suvokimas geba atriboti žymenį „FLORIOL“ nuo žymenų „Flora“, „Flora PREMIUM“, juolab atskirti skirtingai pavaizduotas prekes (aliejų), pažymėtas ginčo žymenimis.

Dėl turtinės žalos

50. Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo įregistravusi ir naudojo savo sukurtus prekių ženklus „Flora PREMIUM“, „Flora“. Atsakovė nenaudojo ieškovei priklausančio prekių ženklo „FLORIOL“ ir neturėjo leidimo naudoti ieškovei priklausančio prekių ženklo „FLORIOL“. Taip pat apeliantė ir atsakovė nebuvo (nėra) sudariusios licencinės sutarties dėl teisės naudoti prekių ženklą „FLORIOL“.

51. Apeliantės pateikti duomenys apie jai mokamus susitartus licencinius mokėjimus (pagal sudarytas sutartis su „Bunge Asia Pte. LTD“, „Bunge Romiani S.R.L.“, „Zakłady Tłuszczowe „Kruszwica S.A.“) nagrinėjamoje byloje nepagrindžia nei žalos fakto, nei jos dydžio. Be to, neaišku kokiomis sąlygomis ir dėl kokio dydžio licencinio mokesčio ginčo šalys būtų laisva valia susitarusios. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog apeliantė yra suteikusi teisę kontrahentei (sutarties šaliai) atitinkamą laikotarpį iš viso nemokėti licencinio mokesčio. Pavyzdžiui, prekių ženklų licencinės sutarties, sudarytos su „Zakłady Tłuszczowe „Kruszwica S. A.“, 2.3 ir 7.2 papunkčiuose nurodyta, kad teisė naudoti prekių ženklą suteikta nuo 2010 m. sausio 1 d., bet leista nemokėti licencijos mokesčio ketverius metus, nes šiuo laikotarpiu kompensuojamos licencijos gavėjo patirtos išlaidos, susijusios su prekių ženklo pristatymu ir plėtra teritorijoje bei rinkodaros išlaidos. Atsakovė prekes, paženklintas žymenimis „Flora PREMIUM“, „Flora“ pardavinėjo 2016–2018 metų laikotarpiu, todėl, tikėtina, jog šį laikotarpį ar kitokį (ilgesnį arba trumpesnį) nebūtų mokėjusi apeliantei „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASAG“ licencinio mokesčio.

52. Byloje nustatyta, kad iki ieškinio pateikimo (2018 m. liepos 18 d.) atsakovė buvo informavusi apeliantę, jog nusprendė prekių ženklus pakeisti (nenaudoti), o taip pat prekių, pažymėtų žymenimis „Flora“, „Flora PREMIUM“ gamybos procesą sustabdė bei tokias prekes pašalino iš savo internetinės prekybos katalogo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad produktų likučius išpardavė tik regioninėje prekyboje, smulkiose turgavietėse, o Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose prekių, pažymėtų žymenimis „Flora“, „Flora PREMIUM“, nepardavinėjo (nebeprekiauja). Apeliantės 2019 m. liepos 23 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodyta, kad atsakovė nebenaudoja prekių ženklų „Flora PREMIUM“, „Flora“. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2018 m. lapkričio mėn. nevykdė prekybos prekėmis, pažymėtomis žymenimis „Flora“, „Flora PREMIUM“, bet vykdė prekių grąžinimus iš didžiųjų Lietuvos prekybos centrų. UAB „Osama“ negalėjo nepriimti prekių iš savo tiekėjos UAB „Rukola“, priešingu atveju, būtų pažeidusi tiekimo sutartį.

53. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas apeliantės intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, atsakovės neteisėti veiksmai – visuomenės klaidinimas (pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų, kad atsakovė ketina (ruošiasi) ateityje atnaujinti prekybą prekėmis, pažymėtomis ženklais „Flora“ ir „Flora PREMIUM“, kurių registracija seniai negalioja (2018 m. kovo ir birželio mėnesiais pripažinta negaliojančia) (CPK 178 straipsnis). Todėl „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASAG“ reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Osama“ pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai.

Dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų

54. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad apeliantė laimėjo bylą vos 6,88 proc. (2 206,70 Eur : 32 047 Eur × 100 proc.) arba vos 3,44 proc. (1 103,35 Eur : 3 2047 Eur × 100 proc.), o atsakovė laimėjo bylą 93,12 proc. ir 96,56 proc. Todėl atsakovė pretenduoja į 93,12 proc. ar 96,56 proc. didesnį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamu sprendimu atmesti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai ir priteista iš ieškovės atsakovei UAB „Osama“ 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės pagalbos), t. y. 100 proc. bylinėjimosi išlaidų pagal Vilniaus apygardos teismui 2022 m. vasario 7 d. atsakovės pateiktą prašymą priteisti iš ieškovės „BUNGE NOEVENYOLJIPARI ZARTKOERUEN MUKOEDO RESZVENYTARSASAG“ 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai suteiktą teisinę pagalbą bei prie šio prašymo pridėtus įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas bei mokėjimo nurodymus).

55. Apeliantė iš jos priteistų atsakovei bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžio neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes ir bylos įrodymų kontekste jas iš esmės tinkamai įvertino, taip pat teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias prekių ženklų savininko teises, jų gynybą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

57. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei UAB „Osama“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.