Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-823/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-11
Bylos Nr.: 2A-823/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-001674-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: AB „Lietuvos paštas“
Atsakovas: UAB „Ūkio banko lizingas“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biurui

Civilinė byla Nr. 2A-823/2014Proceso Nr. 2-55-3-001674-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 87.; 99.5.; 121.14.; 121.21.; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos paštas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-177-781/2013 pagal ieškovo AB „Lietuvos paštas“ ieškinį atsakovui UAB „Ūkio banko lizingas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biurui, dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia,

Teisėjų, kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos paštas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) Apeliacinio skyriaus 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2Ap-1423; 2) pripažinti negaliojančia prekių ženklo „Pašto bankas“ registraciją Nr. 62395; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jam priklauso prekių ženklas „LIETUVOS PAŠTAS“, reg. Nr. 38550 (paraiškos padavimo data – 1998-03-10, registracijos data – 200-05-16), įregistruotas 6, 16, 19, 20, 35, 36, 38, 39, 41 ir 42 klasės paslaugoms, todėl VPB Apeliaciniam skyriui pateikė protestą Nr. 2641 dėl atsakovui UAB „Ūkio banko lizingas“ priklausančio prekių ženklo „Pašto bankas“ (reg. Nr. 62395, įregistruota 36 klasės paslaugoms) pripažinimo negaliojančia, kuris buvo atmestas VPB Apeliacinio skyriaus 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2Ap-1423. Ieškovo nuomone, protestuotas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, sudarytas iš žodžių, kurie yra tapę bendriniais, nurodo tiesiogiai paslaugos charakteristikas, yra klaidinančiai panašus į prekės ženklą „LIETUVOS PAŠTAS“ (reg. Nr. 38550). Prekių ženklas „Pašto bankas“ (reg. Nr. 62395) vizualiai neturi išskirtinumo, žodinio elemento išdėstymas nėra neįprastas, išpildytas standartiniam artimu šriftu, dekoratyvinis elementas – dvi linijos, nežymus, paprastas simbolis, vartotojas šį žodžių junginį suprastų kaip pašto įstaigos, kartu teikiančios ir banko paslaugas apibūdinimą, todėl nesukuria skiriamojo prekių ženklo požymio. Lyginamų prekių ženklų vienas žodinis elementas žodis „paštas“ sutampa, ginčijamame ženkle šis žodis yra pirmas, be to, paryškintas, todėl vartotojui geriau suvokiamas. Žodis „paštas“ visuomenės dėl vykdomos ilgalaikės veiklos, nuolatinės reklamos, itin ilgo naudojimo siejamas tik su ieškovu. Daugiau nacionalinių prekių ženklų su žodžiu „paštas“, skirtų žymėti 36 klasės prekėms ir paslaugos, nėra registruota. Ginčo prekių ženklų bendrą suvokimo įspūdį sustiprina tai, jog abiejų ženklų fonas užpildytas geltona spalva. Grafiniai ženklų elementai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovas neturi išimtinių teisių į grafinį elementą - Gediminaičių stulpus ir žodinį elementą – „LIETUVA“. Žodžių derinys „pašto bankas“ negali būti vertinamas kaip turintis stiprų skiriamąjį požymį, vieno elemento bendrumas negali sąlygoti prekių ženklų nepanašumo. Atsakovo žymuo neįgyvendina prekių ženklui priskirtos funkcijos atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų, todėl klaidina visuomenę.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Ūkio banko lizingas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijant prekių ženklo „Pašto bankas“ registraciją nebuvo nustatytos visos būtinos sąlygos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui. Nors ieškovo prekės ženklas „LIETUVOS PAŠTAS“ yra ankstesnis, dalis prekių ženklais žymimų paslaugų yra tapačios – skirtos žymėti 36 klasės prekėms ir paslaugoms, tačiau lyginamieji prekių ženklai nėra panašūs pagal bendrą suvokimo įspūdį ir neklaidina visuomenės. Prekių ženklas „Pašto bankas“ nėra bendrinis žymuo. PŽĮ nenumato draudimo bendrinių žodžių naudojimo prekių ženkluose, kadangi išimtinės teisės įregistravus tokį prekių ženklą įgyjamos ne į atskirą žodį, o į žodžių junginį. Ženklas „Pašto bankas“ neaprašo nei žodžiu, nei vaizdu paslaugų klasės, kurioms registruotas. Ginčo prekės ženklas sudarytas iš žodinių ir grafinių elementų junginio. Nors ženklą sudarantys žodžiai yra bendriniai, nereiškia, jog jis neturi skiriamojo požymio 36 klasės atžvilgiu. Jokia paslauga pagal Nicos klasifikaciją priskirta 36 klasei nėra apibūdinama kaip „pašto bankas“. Ginčo ženklas sudarytas iš žodinių, grafinių bei spalvinių elementų junginio, kas sustiprina jo skiriamąjį požymį, leidžiantį vartotojams aiškiai įsiminti ir atskirti nuo kitų ūkio subjektų teikiamų paslaugų. Pagrindinis žymens elementas yra žodžių „pašto“ ir „bankas“ junginys, grafiniai ir spalviniai elementai tik papildo. Nors ženklo žodiniai elementai išpildyti artimu standartiniam šriftu, išdėstymas neįprastas, dekoratyvinis elementas gana paprastas simbolis, tačiau tai nesusiję su ženklo skiriamojo požymio vertinimu. Ieškovui suteiktoje licencijoje teikti paslaugos nėra įvardijamos kaip banko paslaugos. Ginčas tarp šalių yra iš esmės dėl žodžių junginio „pašto bankas“ skiriamojo požymio ir santykio su 36 klasės paslaugomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovo AB „Lietuvos paštas“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Lietuvos paštas“ atsakovo UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai 2262 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 11,50 Lt pašto išlaidų.

Teismas nurodė, kad prekių ženklai „LIETUVOS PAŠTAS“ ir „Pašto bankas“ iš esmės skiriasi tiek fonetiniu, tiek vaizdiniu, tiek semantiniu požiūriu. Atsakovo prekių ženklo „Pašto bankas“ centre juodu šriftu geltoname fone dviem eilutėmis užrašyti žodžiai „Pašto bankas“, iš viršaus ir apačios įrėminti paryškintomis linijomis. Prekių ženklą sudarantys žodžiai „paštas“ ir „bankas“ yra bendrinio pobūdžio, tačiau pats junginys „Pašto bankas“ nėra vartojamas bendrinėje lietuvių kalboje, taigi neturi bendrinės reikšmės. Pagal atliktus visuomenės apklausos rezultatus daugumos respondentų (39,1 proc.) nuomone ginčo ženklais pažymėtas paslaugas teikia skirtingos bendrovės. Vartotojai skiria ginčijamu atsakovo prekių ženklu teikiamas paslaugas nuo kitų asmenų teikiamų paslaugų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ginčijamas prekės ženklas neturi skiriamojo požymio.

Teismas pažymėjo, jog ieškovo užsakymu atlikos vartotojų apklausos dėl žymens „Pašto bankas“ suvokimo metu buvo nustatyta, jog tik dalis respondentų (28 proc.) nurodė, jog žymuo yra bendrinis paslaugos pavadinimas, kita dalis (24 proc.) – žymimos konkrečios bendrovės paslaugos, kurių dauguma (74 proc.) atsakė, jog tai ieškovo teikiamos paslaugos, tačiau tai nepatvirtina vartotojų suklaidinimo galimybės.

Pasak teismo, atsakovo prekių ženklo žodžiai „Pašto bankas“ nėra bendrinis paslaugos pavadinimas, neapibūdina tiesioginės veiklos rūšies, 36 klasės paslaugų sąraše numatytos draudimo, finansinės, piniginės ir nekilnojamojo turto operacijos, negali būti apibūdinamos kaip aprašomos „pašto bankas“ ženklu.

Teismas, vertindamas ieškovo prekių ženklo „LIETUVOS PAŠTAS“ ir atsakovo „Pašto bankas“ klaidinantį panašumą vizualiniu požiūriu, nurodė, jog atsakovo įregistruoto ženklo „Pašto bankas“ centre juodu šriftu geltoname fone dviem eilutėmis yra užrašyti žodžiai „pašto bankas“, kuriuos iš viršaus ir apačios įrėmina paryškintos linijos, ieškovo prekių ženklas sudarytas iš dviejų žodžių „Lietuvos paštas“, užrašytų didžiosiomis raidėmis ženklo viduryje viena eilute, kurį nuo pašto ragelio ir Gedimino stulpų skiria trys horizontalios linijos, visi elementai juodos spalvos geltoname fone skydo formos figūroje. Bendras ginčo ženklų elementas žodis „paštas“ ir geltona fono spalva. Ieškovo prekių ženklo išskirtinumą formuoja grafinis rago, esančio AB „Lietuvos pašto“ simboliu, ir Gediminaičių stulpų elementas. Atsakovo ženklas išskirtinių grafinių elementų neturi, vartotojams įspūdį sudaro tik žodžių junginys „pašto bankas“. Ginčo ženklų sutampantis žodinis elementas – „paštas“, skiriasi linksniais, eiliškumu žodžių derinyje, išdėstytas skirtingose ženklo eilutėse.

Teismas padarė išvadą, jog ginčo ženklų sudėtinio elemento panašumas nėra pakankamas pagrindas pripažinti prekių ženklus tapačiais, atitinkamai konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą. Be to, nurodė, jog neginčytinų įrodymų, jog vidutinis vartotojas abu prekių ženklų žodžių derinius semantiniu požiūriu laikytų lygiaverčiais, nebuvo pateikta. Atsakovo užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurio metu didžioji dalis (78,6 proc.) respondentų nurodė, jog ženklai nėra panašūs, nedidelė dalis respondentų (10,9 proc.) nurodė, jog ženklai klaidinančiai panašūs. Teismas, darydamas išvadą dėl ginčo ženklų klaidinančio panašumo, šio tyrimo rezultatais nesirėmė. Nurodė, jog tyrimas buvo nepilnai objektyvus ir neatspindėjo realios nuomonės dėl lyginamų ženklų neoriginalumo (respondentams buvo pateikiami nespalvoti prekių ženklai).

Teismas įvertinęs, ginčo prekių ženklų skirtumus, nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovo prekių ženklo registraciją negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bei konstatavo, jog VPB Apeliacinis skyrius 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2Ap-1423 atmesdamas ieškovo protestą ir palikdamas galioti prekių ženklo „Pašto bankas“ registraciją (reg. Nr. 62395) nepažeidė PŽĮ normų.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų dydį, atmetęs ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos paštas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti prekių ženklo „Pašto bankas“ registraciją Nr. 62395 negaliojančia; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog teismas, neišsamiai išnagrinėjo ginčo ženklo atitikimą PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytiems reikalavimams, neįvertino PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies konstatavimui taikytinus kriterijus pagal ieškovo pateiktus įrodymus, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nevertino atsakovo prekių ženklo atitikimo PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, t.y. ar prekės ženklas nežymi tiesiogiai prekės ar paslaugos, kurios jis buvo registruotas, ar nenurodo kurią nors iš pagrindinių savybių. Žodiniai ženklo elementai „Pašto bankas“ nusako tiesioginę veiklos rūšį, kuri priklauso 36 klasės paslaugoms, todėl vartotojo suvokiamas kaip pašto įstaigos, teikiančios dalį banko paslaugų, veiklos rūšies apibūdinamas. Atsižvelgiant į tai, prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, atlieka aprašomąją funkciją, todėl negali būti registruojamas;Teismas, vertindamas atsakovo prekių ženklo sugebėjimą identifikuoti prekių kilmės šaltinį, padarė nepagrįstą išvadą, jog pateikti visuomenės apklausų tyrimai nepatvirtina vartotojo suklaidinimo galimybės. Apklausos duomenimis didžioji dalis respondentų (74 proc.) atsakovo prekių ženklą sieja su ieškovo teikiamoms paslaugoms. Atsakovo prekių ženklas vartotojams asociacijos nei su atsakovu, nei su juo susijusiais kilmės šaltiniais neteikia;Teismas, pripažinęs atliktų atsakovo tyrimų neobjektyvumą, nepagrįstai vėliau jais vadovavosi vertindamas prekės ženklo atitikimą PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams; Atsakovo prekės ženklą sudarantys žodiniai elementai „paštas“ ir „bankas“ yra bendriniai, gerai žinomi, vienareikšmiai suprantami ir vartojami, todėl jų junginį vartotojas suprastų kaip pašto įstaigos, kartu teikiančios ir banko paslaugas, apibudinimą arba atvirkščiai. Dviejų 36 klasės paslaugoms įprastų žodžių junginys nesukuria skiriamojo prekių ženklo požymio. Pirmos instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų žodžių junginio „pašto bankas“ bendrinę ir akivaizdžią reikšmę kiekvienam vartotojui. Pažymėjo, jog teismui pateikta visuomenės apklausa, kuriuos metu buvo vertinami ginčo prekių ženklai, patvirtino, jog didžioji dalis respondentų (76 proc.) prekių ženklo „pašto bankas“ nesiejo su jokiu paslaugų tiekėju ar paslaugomis;Teismas, vertindamas ginčo prekių ženklų panašumą, netinkamai ir neišsamiai įvertino ginčo prekių ženklų panašumo vertinimo kriterijus, reikšmingus PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui. Teismas pripažino, jog jie iš esmės skiriasi tiek fonetiniu, tiek vaizdiniu, tiek semantiniu požiūriu. Išvada padaryta apsiribojus tik formaliu vertinimu, t.y. analizuojant tik atskiras/pavienes lyginamų prekių ženklų detales, nesigilinant į ieškovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Ginčo prekių ženkluose dominuoja ženklų žodiniai elementai. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog atsakovo prekės ženklas jokių išskirtinių grafinių elementų neturi, esminę reikšmę, ieškovo prekių ženkle suteikė grafiniam išpildymui, atsakovo – žodiniam elementui. Prekių ženkluose pilna apimtimi sutampa žodinis elementas „paštas“, kuris atsakovo žymenyje yra pirmas ir paryškintas, dėl ko vartotojui suvokiamas geriau. Prekių ženklais registruoti tapačioms 36 klasės prekėms ir paslaugoms. Lietuvoje žodis „paštas“ neabejotinai siejamas tik su ieškovu. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti atsakovo prekės ženklo klaidinantį panašumą. Be to, panašumo bendrumą sustiprina tai, jog prekių ženklai yra išpildyti geltonos spalvos fone, kuris ieškovo paslaugoms žymėti naudojamas jau ilgą laiką ir vartotojui tapo įprastiniu ieškovo atpažinimo simboliu. Pažymėjo, jog yra pateikęs registruoti geltoną spalvą (paraiškos Nr.2011 1699) bei geltonos ir juodos spalvos derinį (paraiškos Nr. 2011 1789) kaip savo prekių ženklus. Geltona spalva bei geltonos ir juodos spalvos derinys sudaro žymią sudedamąją atsakovo prekių ženklo dalį ir suteikia ieškovui išimtines teises į šią spalvą. Prekių ženklų grafiniai elementai dekoratyvaus pobūdžio, todėl esminės reikšmės sprendžiant ženklų panašumą neturi. Gediminaičių ženklai ir žodis „Lietuva“ nėra esminiai prekių ženklo elementai, lemiantys prekių ženklų nepanašumą, ieškovas teisių į juo per se neturi;Teismas nepagrįstai nurodė, jog vien prekių ženklų sudėtinio elemento panašumas per se nereiškia nėra pagrindas atsakovo prekės ženklą pripažinti tapačiu ieškovo prekės ženklui ir konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą, kadangi nebuvo pateikta įrodymų apie tai, jog vidutinis vartotojas semantiniu požiūriu dviejų žodžių derinį laikytų lygiaverčiais. Teismui buvo pateikti objektyvūs įrodymai dėl vartotojų klaidinimo tikimybės, t.y. visuomenės apklausa, kurios rezultatai patvirtina, jog absoliuti dauguma respondentų identifikuoja atsakovo prekių ženklą kaip ieškovo teikiamas paslaugas; Teismas nepagrįstai atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi nebuvo pateita įrodymų apie tai, jog sąskaitos už atstovavimą buvo apmokėtos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ūkio banko lizingas“ prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tuo tarpu ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas jį naikinti. Ieškovas nepagrįstai nurodė, jog teismas nevertino prekių ženklo „Pašto bankas“ (reg. Nr. 62395) atitikimo PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Teismas vertino apklausos rezultatus dėl paslaugos pavadinimo prekių ženkle bendrinio pobūdžio, be to, teisingai pažymėjo, jog 36 klasės paslaugų sąraše numatytos draudimo, finansinės ir nekilnojamojo turto operacijos negali būti apibūdinamos kaip aprašomos „pašto bankas“ ženklu. Prekių ženklas „Pašto bankas“ nėra bendrinis žymuo naudojamas bankininkystės ir finansų sektoriuje įvairių rinkos dalyvių. PŽĮ nenumato draudimo prekių ženkluose naudoti bendrinių žodžių, kadangi išimtinės teisės įregistravus ženklą yra įgyjamos į žodžių junginį bei grafiną (spalvinę) konkretų ženklą sudarančią kompoziciją konkrečioje paraiškoje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų atžvilgiu. Nors prekių ženkle naudojami bendriniai žodžiai, tačiau tai nereiškia, jog toks prekių ženklas neturi skiriamojo požymio. Žodžių junginys „pašto bankas“ yra neįprastas, jame sujungiami žodžiai, apibūdinantys dvi skirtingas įstaigas. Teismas teisingai įvertino atsakovo prekių ženklo atitikimą absoliutiems prekių ženklo reikalavimams. Tai, kad teismo vertinimas neatitinka ieškovo pozicijos, nėra pagrindas pripažinti, jog ginčo prekės ženklo vertinimas absoliutiems reikalavimas buvo neteisingas. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog ginčijamo prekės ženklo žodiniai elementai – „pašto bankas“ nusako tiesioginę veiklos rūšį, kuriai priklauso 36 klasės paslaugos, motyvuodamas tuo, jog dalis pašto įstaigų teikiamų paslaugų yra laikomos sudėtine finansinių įstaigų teikiamų paslaugų dalimi. Žymuo „Pašto bankas“ visumoje kaip žodžių ir grafinių elementų junginys neabejotinai atitinka absoliučius reikalavimus ir atlieka prekių ženklo funkciją atkirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Ieškovui išduotoje licencijoje leidžiamos teikti paslaugos nėra įvardijamos kaip banko paslaugos, todėl nurodyti teiginiai dėl pašto įstaigos, teikiančios banko paslaugas, yra nepagrįsti. Terminas “pašto bankas“ nėra naudojamas. Ieškovas, teigdamas, jog žymuo „pašto bankas“ negali identifikuoti paslaugų kilmės šaltinio, remiasi apklausos duomenimis, kurie neturi įrodomosios reikšmės. Atlikta apklausa yra metodologiškai ydinga, neatitinka tokio pobūdžio tyrimams keliamų reikalavimų (respondentų pasiskirstymą sumavimas klaidingas, ydingai suformuotas tikslas, netinkamai suformuoti klausimai), kas lėmė apklausos išvadų ydingumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas prekių ženklų panašumą, padarė teisingas išvadas, jog nors sutampa naudojamas žodinis elementas „paštas“ ir spalvos (geltona, juoda), jie visumoje nėra nei vizualiai, nei fonetiškai, nei semantiškai panašūs, semantinė reikšmė vartotojui sukels skirtingas asociacijas, semantinis skirtingumas nuslopina vizualinius ir fonetinius ženklų panašumus. Kadangi ieškovo prekių ženklo saugomi elementai yra ne tik žodiniai elementai, bet ir spalvinė gama bei piešinys – vaizdinis elementas, vertinant jo individualumą ir išskirtinumą akivaizdu, jog būtent vaizdinis elementas daro didžiausią įtaką bendram ženklo įspūdžiui. Tokio įspūdžio nesukuria atsakovo prekės ženklas, nes jo pagrindinis elementas yra žodžių junginys. Ginčo ženklų žodinių elementų panašumas nenulemia jų bendro suvokimo įspūdžio. Stiprus grafinis elementas panaikina lyginamų prekių ženklų sunainiojimo galimybę ir leidžia jiems egzistuoti rinkoje kaip savarankiškiems prekių ženklams. Be to, ieškovas yra valstybinė įmonė, įsteigta kaip pašto paslaugas teikianti įstaiga, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog vartotojas gali tikėtis, jog pašto įstaiga tuo pačiu teikia ar gali teikti banko paslaugas.

Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nebuvo nustatyta visų būtinų aplinkybių pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą visuma. Ieškovo prekės ženklas „LIETUVOS PAŠTAS“ yra ankstesnis, dalis juo žymimų paslaugų – 36 klasės paslaugos – yra tapačios atitinkamoms 36 klasės paslaugoms, kurioms žymėti registruotas prekių ženklas „Pašto bankas“, likusios paslaugos nepanašios, ženklais nėra panašūs pagal bendrą suvokimo įspūdį, todėl akivaizdu, jog visuomenės suklaidinimo tikimybė neegzistuoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas apmokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas yra VPB įregistruoto prekės ženklo „LIETUVOS PAŠTAS“ (reg. Nr. 38550) savininkas, prekės ženklas pareikštas registruoti 1998-03-10, įregistruotas 2000-05-16 žymėti 6, 16, 19, 20, 35, 36, 38, 39, 41, 42 klasės prekėms ir paslaugoms. Atsakovas yra prekės ženklo „Pašto bankas“ (reg. Nr. 62395) savininkas, prekės ženklas pareikštas registruoti 2009-09-15, įregistruotas 2010-07-13 žymėti 36 klasės prekėms ir paslaugoms. Ieškovas padavė protestą VPB Apeliaciniam skyriui, kuriuo prašė pripažinti atsakovo prekės ženklo „Pašto bankas“ registraciją negaliojančia remiantis PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu. VPB Apeliacinis skyrius 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 2Ap-1423 ieškovo protestą atmetė ir paliko galioti atsakovo prekės ženklo registraciją. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teimą, prašydamas panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2Ap-1423 ir pripažinti negaliojančia atsakovo prekių ženklo „Pašto bankas“ registraciją Nr. 62395 (paraiškos padavimo data 2009-09-15 registracijos data – 2010-07-13, prekių ženklas įregistruotas 36 klasės prekėms ir paslaugoms). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ginčijamojo prekių ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklui, vertinimo (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai)

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neteisingai įvertino prekių ženklo „pašto bankas“ atitikimą absoliutiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno ginčytino ženklo atitikimo absoliutiems reikalavimams pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 ,4 punktus atskirai.

Žemesnės instancijos teismas

PŽĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato absoliučius prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, tarp kurių įtvirtinama, kad žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalis 2 punktas); dabartinėje lietuvių kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas); žymi ar nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalį 2 punktą prekės ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio. Pagal Prekių ir paslaugų ženklų registracijos Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtintų, LR VPB direktoriaus 2004-04-30 įsakymu Nr. 3R-37, 2013-05-29 redakcija Nr. 3R-30 (toliau –Taisyklės) 114.2 punktą skiriamojo požymio neturinčiais žymenimis laikytini tie, kurie aprašo prekes žodžiu arba vaizdu, iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių, pavadinimų ar žymenų, aprašomojo pobūdžio žodžių bei žinių apie prekę ar jos pagaminimą. Atsakovo prekių ženkle naudojamas žymuo „pašto bankas“ yra dirbtinai sudarytas žodinis elementas, panaudojant bendrinius žodžius „paštas“ ir „bankas“, kurie be abejo gerai žinomi vartotojams, yra vienareikšmiškai suprantami ir naudojamo šnekamojoje kalboje. Įprasta praktikoje tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu, jog prekių ženklai yra sudaromi panaudojant būtent šiuos bendrinius žodžius – „paštas“ arba „bankas“ (Spalvų paštas, reg. Nr.56417; Gėlių paštas, reg. Nr. 63356; Turto bankas, reg. Nr.32586; Maisto bankas, reg. Nr. 66388; ir t.), kurių vienas iš jų iš teisų atspindi tam tikrų paslaugų charakteristikas (CPK 179 straipsnis 3 dalis, http://www.vpb.lt/ index.php?&l=lt&n=180&kas=rez ). Kaip žinoma vartotojas prekės ženklą supranta kaip visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003), todėl ir skiriamojo požymio buvimas ar nebuvimas vertinamas visų - tiek žodinių, tiek vaizdinių prekės ženklo sudedamųjų elementų atžvilgiu. Prekės ženklas „Pašto bankas“ yra kombinuotas ženklas, sudarytas žodinių (pašto bankas), grafinių (žodžiai įrėminti tarp dviejų vertikalių laužtais galais linijų) ir spalvinių (grafiniai ir žodiniai elementai išpildyti juoda spalva geltonos spalvos kvadrate) elementų junginio. Ginčijamą prekių ženklą sudaranti žodinių, grafinių bei spalvinių elementų visuma nulemia jo, kaip ženklo, vertę ir išskirtinumą, o ne kaip akcentuojama apeliaciniame skunde apibūdina paslaugų, kurioms skirtas žymėti, charakteristiką. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nenurodė ir neaptarė, kokį skiriamąjį požymį turi žodinis ženklo elementas „pašto bankas“ ir kitų vaizdinių bei žodinių elementų kombinacija, todėl atmestinas skundo argumentas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, teismas teisingai nurodė, jog būtent pirmiau šioje nutartyje išvardintų ginčijamo ženklo elementų visuma paneigia ieškovo teiginius dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimo, kurie grindžiami analizuojant atskiras žymens struktūros sudedamąsias dalis.

Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą prekės ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu. Pagal Taisyklių 114.3 punktu prie bendrinių žymenų priskiriami žodžiai, kurie vartotojo suprantami kaip kilmės arba rūšies pavadinimai, kadangi ilgą laiką buvo naudojami tam tikrai prekių rūšiai žymėti ir dėl to yra praradę skiriamąsias savybes arba prekių kilmės ir rūšies pavadinimai, nusakantys tiesioginę veiklos rūšį, kuriai priklauso paraiškoje nurodytos prekės ir (ar) paslaugos, ir žodžiai arba kiti žymenys, kurie dėl plataus naudojimo nusistovėjusioje veikloje negali būti individualizuoti, naudojami mokslo ir technikos srityje, leksiniai elementų pavadinimai, naudojami specializuotose mokslo bei technikos srityse, nusakantys technikos sritį, skiriamojo požymio neturintys žymenys, sudaryti iš bendrinių ar visuotinai pripažintų terminų bei santrumpų. Kaip jau buvo nustatyta pirmiau, prekių ženklo žodinis elementas „pašto bankas“ negali būti priskirtas prie bendrinių. Įrodymas, jog vartotojai šį žodžių junginį supranta kaip kilmės arba rūšies pavadinimą nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikti į bylą. Junginys “pašto bankas“ nėra naudojamas nusistovėjusioje veikloje.

Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą prekės ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, prekių pagaminimo būdą arba kitas prekių charakteristikas. Pagal Taisyklių 114.4 punktu tokiais laikytini žymenys tiesiogiai nurodantys prekės rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, pagaminimo laiką, pagaminimo būdą, charakteristikas. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo prekių ženklo „Pašto bankas“ (reg. Nr. 62395) atitikimo PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto atitikimui. Pažymėjo, jog ginčijamas prekių ženklas neabejotinai tiesiogiai nurodo prekių ir paslaugų, kurioms jis skirtas žymėti charakteristikas. Pagal tarptautinę prekių ir paslaugų (Nicos) klasifikaciją prekių ženklas „Pašto bankas“ registruotas šioms 36 klasės paslaugoms: draudimas; finansinės operacijos; piniginės operacijos; nekilnojamojo turto operacijos, tuo tarpu, ieškovui priklausantis prekių ženklas „LIETUVOS PAŠTAS“ registruotas 36 klasės paslaugoms: elektroninis lėšų ir pinigų pervedimas, atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistema (kliringas); draudimo tarpininkavimas (draudimo makleriai), muitinės tarpininkų veikla (muitinės makleriai), nekilnojamojo turto tarpininkų veikla (nekilnojamojo turto makleriai); patikėtinių veikla; pašto ženklų įvertinimas, numizmatinis įvertinimas; pensijų mokėjimo paslaugos; labdaros fondų lėšų rinkimas; nekilnojamojo turto nuoma. Tokios paslaugos kaip „pašto bankas“ tarp 36 klasės paslaugų nėra. VPB sprendime pažymėjo, jog ginčijamo ženklo „pašto bankas“ tik vienas žodinis elementas „bankas“ tiesiogiai aprašo 36 klasės paslaugas, nes minėtos paslaugos būtent yra atliekamos šioje įstaigoje, tačiau pirmasis žodis „paštas“ tiesiogiai neaprašo 36 klasės paslaugų, nes pašto paslaugos nėra priskirtos šių paslaugų grupei. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje, vertindamas ginčijamo prekės ženklo „pašto bankas“ galimai bendrinę reikšmę, pažymėjo, jog 36 klasės paslaugų sąraše numatytos draudimo, finansinės, piniginės ir nekilnojamojo turto paslaugos negali būti apibūdinamos kaip aprašomos „Pašto bankas“ ženklu. Taip pat teismas konstatavo, kad žodinis elementas „pašto bankas“ nenurodo paslaugų, kurioms šis ženklas registruojamas, rūšies, nes tai iš esmės yra dirbtinis žodžių junginys, neturintis tiesioginės reikšmės. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nenurodė ir neaptarė, ginčijamo prekės ženklo atitikimą PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, todėl atmestinas skundo argumentas, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas. Vien tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir jos pagrindu darydamas išvadas, neaptarė kiekvieno prekių ženklo atitikimo PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies kiekvieno aspekto atskirai, įrodymus vertino ne ieškovui palankia linkme, nėra pagrindas pripažinti, kad netinkamai taikytos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisyklės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal PŽĮ 14 straipsnį prekės ženklo registracijos procedūrų metu VPB atlieka ženklo ekspertizę, ar pareikštas registruoti žymuo atitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio reikalavimus. Duomenų apie tai, jog registracijos procese kilo abejonių dėl ženklo atitikimo absoliutiems reikalavimams pagal PŽĮ 6 straipsnio nuostatas nėra. Jeigu toks ženklas buvo registruojamas, akivaizdu, jog buvo konstatuotas atitikimas minėtiems reikalavimams, tarp kurių ir reikalavimas, kad ženklas turėtų skiriamąjį požymį, nebūtų tapęs bendriniu ir tiesiogiai nukreipia į paslaugas, kurioms skirtas žymėti.

Dėl reikalavimo panaikinti prekių ženklo registraciją (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 puntas)

PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai normai dėl prekės ženklo registracijos panaikinimo būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginami prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginami prekių ženklai, yra tapačios arba panašios ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Ginčo dėl pirmosios PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos - laiko kriterijaus - byloje nėra. Apeliaciniame skunde pasisakoma dėl kitų paminėtų sąlygų, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, t.y. lyginamų ženklų panašumo, prekių, kurioms žymėti šie ženklai yra registruoti, tapatumo ar panašumo, taip pat visuomenės suklaidinimo galimybės.

Prekių ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis (VPB 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau - Metodiniai nurodymai) 2.2 punktas). Bendrasis ženklų tapatumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojas gali ženklus supainioti nepaisant juos sudarančių elementų skirtumų. Vertinant vartotojų suklaidinimo riziką reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus. Vartotojas vertina visumą, susidarydamas bendrą prekių ženklo įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003). Nors Metodinių nurodymų 3.1 punkte įvardyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo, tačiau nenurodyta, kuris iš nurodytųjų kriterijų yra reikšmingiausias ir labiausiai darantis įtaką lyginamųjų ženklų panašumui ar skirtingumui. Prekių ženklų teisėje pripažįstama, kad paprastai žodinis elementas yra stiprusis bei lemiantis bendrą suvokimo įspūdį elementas žodiniame vaizdiniame prekių ženkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465). Nustatyta, jog ieškovui priklausančiame prekių ženkle dominuojantis elementas yra žodžių junginys „LIETUVOS PAŠTAS“ ir grafinis stilizuoto rago ir Gediminaičių stulpų elementas, atsakovo – žodžių junginys „Pašto bankas“. Ieškovui priklausančiame prekių ženkle žodžių junginys “LIETUVOS PAŠTAS” išpildytas didžiosiomis raidėmis standartiniu paryškintu šriftu vienoje eilutėje, atsakovo prekių ženklo žodinis junginys „Pašto bankas“ standartiniam artimu šriftu, dviejose eilutėse, pirmoji raidę didžioji, likusios mažosios. Prekių ženklų sutampantis žodinis elementas – „paštas“, žodžių junginiuose yra skirtingose pozicijose (ieškovo – antrasis žodinio junginio elementas; atsakovo – pirmasis žodinio junginio elementas), vartojami skirtingame linksnyje (ieškovo - vardininkas; atsakovo - kilmininkas). Nesutampantys žodinių junginių elementas – „LIETUVA“ ir „bankas“ neturi jokio panašumo, nei vizualiai, nei fonetiškai, nei semantiškai. Prekių ženkluose, kuriuos sudaro žodžių junginys, dominuojančiu laikytinas būtent pirmasis žodinis elementas, nes vartotojams būtent pirmasis prekių ženklo elementas pastebimas pirmiausiai. Šiuo atveju pirmieji žodiniai elementai yra visiškai skirtingi - „LIETUVA“ ir „Pašto“. Žodinių elementų junginių ginčo ženkluose yra nevienodas: „LIETUVOS PAŠTAS“ pateiktas vienoje eilutėje; „Pašto bankas“ – dviejose eilutėse. Atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius ženklų elementus, naudojamos geltona ir juoda spalvos nesukuria panašaus ženklo įspūdžio. Prekių ženklas „LIETUVOS PAŠTAS“ turi aiškią reikšmę, t.y. suprantamas kaip geografinės vietos - Lietuvos, paštą kaip įstaigą, per kurią siunčiama ir gaunami laiškai, siuntiniai, ir kt. Tuo tarpu, atsakovo prekės ženklas „Pašto bankas“ aiškios semantinės reikšmės neturi. Nors ženklai turi tarpusavio panašumų, tačiau jų skirtumai, kurių esminis yra semantinis, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog lyginami prekių ženklai sukels skirtingas asociacijas.

Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą būtina įrodyti ne suklaidinimo faktą, bet suklaidinimo tikimybę. Ieškovas suklaidinimo tikimybę įrodinėjo atliktos visuomenės apklausos duomenimis, jog neva didžioji dalis respondentų (74 proc.) atsakovo prekės ženklą „Pašto bankas“ siejo būtent su ieškovo teikiamomis paslaugomis. Ieškovo nuomone, tokią vartotojų nuomonę lemia ilgo jam priklausančios prekės ženklo „LIETUVOS PAŠTAS“ naudojimas, gera reputacija, teikiamų paslaugų atpažinimas ir populiarumas. Pirmos instancijos teismas kritiškai vertino atliktos apklausos (tyrimo) metu gautus duomenis (dėl lyginamų ženklų neoriginalumo), pabrėžė, jog tokie apklausos rezultatai vienareikšmiškai nepatvirtina vartotojų suklaidinimo galimybės, nes 48 proc. respondentų apskritai nežino ar ginčo ženklas žymi konkrečios bendrovės paslaugą, o išvada, kad tai yra ieškovo teikiama paslauga, padaryta remiantis tik 24 proc. apklaustųjų, atsakiusiųjų, jog tai konkrečios bendrovės teikiama paslauga. Apeliacinio teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apklausos rezultatų nepakankamo pagrįstumo, kadangi visumoje vertinant duomenis tik 17,76 proc. ((74 proc. x 24 proc.):100) visų apklaustų respondentų atsakovo prekės ženklą siejo būtent su ieškovu. Kitų objektyvių įrodymų dėl vartotojų suklaidinimo tikimybės ieškovas nepateikė nei pirmos instancijos teisme, nei ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnis, 314 straipsnis.). Be to, nagrinėjant visuomenės suklaidinimo galimybę turi būti įvertinamas paslaugų, kurioms registruoti lyginami prekių ženklai pobūdis. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovo prekių ženklas „Pašto bankas“ registruotas šioms 36 klasės paslaugoms: draudimas; finansinės operacijos; piniginės operacijos; nekilnojamojo turto operacijos, tuo tarpu, ieškovui priklausantis prekių ženklas „Lietuvos paštas“ registruotas 36 klasės paslaugoms: elektroninis lėšų ir pinigų pervedimas, atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistema (kliringas); draudimo tarpininkavimas (draudimo makleriai), muitinės tarpininkų veikla (muitinės makleriai), nekilnojamojo turto tarpininkų veikla (nekilnojamojo turto makleriai); patikėtinių veikla‘; pašto ženklų įvertinimas, numizmatinis įvertinimas; pensijų mokėjimo paslaugos; labdaros fondų lėšų rinkimas; nekilnojamojo turto nuoma. Minėtos paslaugos nėra kasdieninės ir pirmojo būtinumo, jos reikalauja atidumo, išsamesnio ir atsargesnio įvertinimo iš vartotojo pusės, jų rezultatai gali turėti rimtą poveikį finansinei vartotojo situacijai, todėl neabejotina, jog potencialus tokių paslaugų vartotojas teikėją rinksis atidžiai ir atsakingai analizuodamas teikiamas paslaugas žyminčius ženklus.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatytos aplinkybės dėl lyginamų prekių ženklų panašumo nėra pagrindas pripažinti ginčijamo prekės ženklo „Pašto bankas“ (reg. Nr.62396) registracijos negaliojančia PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais ir naikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2Ap-1423.

Dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija atsakovui priteistų bylinėjimo išlaidų pagrįstumą, nurodo, jog nepagrįstai pirmos instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, neįvertinęs tai, jog į bylą nebuvo pateikti išlaidų atlyginimą patvirtinantys dokumentai. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atstovai pirmosios instancijos teisme apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras prašytai priteisti 5808 Lt atstovavimo išlaidų sumai. Pažymėtina, jog PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pasirašymas suponuoja pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 punktas, CK 1.136 straipsnis), todėl atsakovo atstovai prašydami priteisti atstovavimo išlaidų neprivalėjo pateikti teismui PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo atstovo patirtų išlaidų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei tinkamai taikė ir aiškino tiek materialios, tiek proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas, 329 straipsnis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, išsprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nepatenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtis bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tuo tarpu atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovas prašo priteisti 2904 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl nagrinėjamo ginčo, t. y. išlaidas apeliacinės instancijos teisme (atsileipimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2., 8.11, 11 punktuose įtvirtintus maksimalius dydžius, įvertinusi sprendžiamų klausimų sudėtingumą ir naujumą, aplinkybę, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai iš esmės atitinka atsiliepimo į ieškinį motyvus, apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, sprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 2000 Lt ir priteistina iš ieškovo atsakovui 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 121215587; buveinės adresas A.Vivulskio g. 23, Vilnius) atsakovo UAB „Ūkio banko lizingas“ (juridinio asmens kodas 234995490; buveinės adresas K.Donelaičio g. 60, Kaunas) naudai 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanguolė MartinavičienėGintaras Pečiulis